Pagarsėjusi bendrovė

Praėjusį penktadienį daugybė Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaigų buvo įspėtos, kad prieš tris savaites bendrovės "Handelshus" pristatyta lenkiškos viščiukų broilerių filė yra atšaukiama iš rinkos.  "Handelshus" – tai buvusi skandalingai pagarsėjusi bendrovė "Pontem", kuri vasarį tiesiog pakeitė savo pavadinimą.

"Handelshus" nurodė, kad atšaukiama partija mėsos, kuri pirkta iš tuo pačiu adresu Vilniuje registruotos bendrovės "Lambda LT", o ši įsigijo jau iš gamintojo "Algas". Beje, vištienos, kad ir kaip keistai skambėtų, pagaminimo data – spalio 13 d., galiojimo terminas – net metai.

Kai darželiai patys organizuodavo mažos vertės viešuosius pirkimus, turėjo galimybę apsisaugoti nuo liūdnai pagarsėjusių nesąžiningų tiekėjų.

Lietuvos tėvų forumo duomenimis, ši vištiena pasiekė ir Kauno, ir Vilniaus vaikų lopšelius-darželius.

"Kyla labai daug klausimų ir nerimo dėl vaikų maitinimo kokybės ir saugumo", – "Kauno dienai" sakė Lietuvos tėvų forumo atstovas Audrius Murauskas ir pridūrė, kad apskritai situacija dėl vaikų maitinimo darželiuose keičiasi į blogąją pusę, o ugdymo įstaigų vadovams sukurtas toks psichologinis klimatas, kad šie nedrįsta reikšti priekaištų, grąžinti pastebėtus nekokybiškus maisto produktus. "Anksčiau tokia situacija buvo Vilniuje, o dabar – jau ir Kaune. "Tai, kas dabar vyksta, tai tiesiog padarinys savivaldybių organizuojamų centralizuotų maisto produktų viešųjų pirkimų. Kai darželiai patys organizuodavo mažos vertės viešuosius pirkimus, turėjo galimybę apsisaugoti nuo liūdnai pagarsėjusių nesąžiningų tiekėjų", – teigė A.Murauskas.

Audrius Murauskas

Dezinfekuoti ir utilizuoti

Kauno miesto savivaldybei pavaldūs 93 vaikų darželiai, o raštus dėl nesaugios višienos gavo 32 įstaigos.

"Mūsų žiniomis, minimą vištienos partiją savo iniciatyva atšaukė patys tiekėjai. UAB "Handelshus" atliko savikontrolės tyrimus, kurių metu vienas iš penkių mėginių parodė, kad produkcija yra nekokybiška. Nepatikima vištienos broilerių partija buvo pašalinta iš rinkos. Apie tai informuotos su tiekėjais sutartis turinčios miesto ugdymo įstaigos ir kitos atsakingos institucijos", – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Asta Keruckė.

"Kauno dienos" žiniomis, paaiškėjus apie nekokybišką vištieną, Kauno vaikų darželių darbuotojai buvo sukelti ant kojų.

"Tos įstaigos, kurios suvartojote produkciją, tai jau suvartojote, o kitos turite grąžinti tiekėjui ir visos be išimties turite dezinfekuoti virtuvę ir įrankius, pašluostes ir pan., sandėlininkė turi dezinfekuoti savo patalpas ir inventorių. Vengiant kryžminės taršos tikimybės – utilizuoti ir kitus produktus, kurie lietiesi su UAB "Handelshus" laiške minima produkcija", – imtis papildomų atsargumo priemonių raštu savo įstaigoms nurodė savivaldybės atstovai. Vadinasi, situacija ne tokia jau nekalta, kaip galbūt norima viešai pavaizduoti.

A.Keruckė "Kauno dienai" skaičiavo, kad maisto tiekimo sutartis su "Handelshus" turi 83 Kauno darželiai ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos, tačiau vištiena iš minimos partijos pasiekė 32 įstaigas.

"Iš visos minėtos partijos į Kauno miesto švietimo įstaigų virtuves atkeliavo apie 285 kg vištienos. Minėta partija miesto darželius ir kitas įstaigas pasiekė spalio 27 d. Koks tiksliai kiekis galėjo būti panaudotas ruošiant maistą, kol kas tikslinama, tačiau nemaža dalis vištienos buvo sugrąžinta atgal tiekėjams", – sakė A.Keruckė.

Išsiaiškino, bet pavėluotai

Vištienos partijos nepatikimumą išsiaiškino patys tiekėjai, bet tik tada, kai nekokybiška vištiena jau senokai buvo išvežiota po įstaigas. Tik tuomet apie užkratą sužinojo ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Tarnybos turimais duomenimis, įmonė "Lambda LT", vykdydama savikontrolės procedūras, pati atrinko ir ištyrė iš gamintojo Lenkijoje įsigytos paukštienos produkcijos mėginius.

"Juos ištyrus buvo nustatyta, kad šios produkcijos partija užteršta Salmonella spp. bakterijomis. Apie tyrimų rezultatus įmonė nedelsiant, atsakymų iš laboratorijos gavimo dieną, informavo tiekėją UAB "Handelshus" ir VMVT. Buvo priimtas sprendimas atšaukti šią paukštienos partiją iš rinkos. Apie šį sprendimą buvo nedelsiant informuoti visi įmonės klientai, gavę šį produktą", – "Kauno dienai" teigė VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Ema Kerekeš.

Pagal savivaldybės nurodytas datas aišku, kad nesaugi vištiena darželiuose galėjo būti naudojama dvi savaites.

Termiškai tinkamai apdorojant vištieną salmonėlės žūsta, tad labai svarbios tampa higienos sąlygos virtuvėse ir sugebėjimas išvengti kryžminės taršos, kai užkratas patenka ant rankų, ant produktų, kurių nereikia termiškai apdoroti.

"Siekdami išvengti rizikų gauti iš tiekėjų nekokybišką produkciją, visi Kauno lopšeliai-darželiai ir mokyklos laikosi maisto higienos taisyklių, rekomendacijų ir gerųjų praktikų. Įstaigų virtuvių patalpos suskirstytos į erdves, kuriose dirbama tik su tai zonai priskirtais maisto produktais. Paruošus maistą, darbo vieta išvaloma ir dezinfekuojama. Taip pat fiksuojama visų mėsos patiekalų vidaus temperatūra, kad jie būtų tinkamai apdoroti termiškai", – aiškino A.Keruckė.

Ar gali būti susiję?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC), atliekančio užkrečiamųjų ligų atvejų ir jų protrūkių epidemiologinį ištyrimą, atvejų valdymą ir protrūkių likvidavimą, duomenimis, šių metų spalį Kaune registruoti šeši salmoneliozės atvejai. Trys – pavieniai ir trys atvejai iš protrūkio Kauno vaikų lopšelyje-darželyje "Kregždutė". Lapkritį iki šio pirmadienio salmoneliozės atvejų Kauno mieste nebuvo registruota.

"Kregždutės" protrūkio epidemiologinė diagnostika jau baigta, tačiau taip ir liko neaišku, kaip ir nuo ko užsikrėtė vaikai.

Kauno lopšelis-darželis "Kregždutė" yra sudaręs sutartį su "Handelshus" dėl maisto produktų tiekimo, tačiau, savivaldybės pateiktais duomenimis, minima nekokybiškos vištienos partija net nepasiekė šios ugdymo įstaigos. Be to, į darželius ši partija pristatyta vėliau, nei "Kregždutėje" kilo protrūkis.

Tačiau, tiriant šį židinį, VMVT nebuvo paėmusi darželyje maistui gaminti vištienos iš kitos partijos mėginių. "Nėra ką tirti, kai nėra likučių", – nuskambėjo atsakymas. Be to, salmoneliozė, kaip ir kitos ligos, turi inkubacinį laikotarpį, simptomai pasireiškia ne iš karto, tad ne iš karto ir liga nustatoma, ne iš karto pradedamas epidemiologinis tyrimas.

Kauno miesto savivaldybė neturi žinių, kad šiais metais kitose miesto ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose būtų nustatyta salmoneliozės protrūkių. NVSC su bendrove "Handelshus" siejamų protrūkio tyrimų nėra registravęs.

Nieko keisto. Tai yra tiesiog sėkmės dalykas.

Tiekėjai: sėkmės dalykas

Jeigu buvo vykdomi profilaktiniai mėsos užterštumo bakterijomis tyrimai, kodėl į rinką vištiena pakliuvo dar nesulaukus tyrimų rezultatų?

"Oi, jau ir jus pasiekė tie gandai", – sakė "Handelshus" atstovė Silva Petrikauskienė, kai pasakėme, kad skambiname dėl atšauktos vištienos. "Pasidarėme tyrimą, atsiiminėjame patys savo ruožtu... Nei čia kažkas įvyko… Nėra jokio skandalo. Patys pasidarėme tyrimus, ne dėl to, kad kažkas kažkur kažką pamatė", – nesureikšmino atstovė.

"Turime savo kokybės kontrolės skyrių, kuris kaip tik šiuo momentu yra plečiamas. Normali eiga. Gavome produkciją, buvo nuspręsta padaryti tyrimą. Pasidarėme ir išimame iš rinkos", – aiškino S.Petrikauskienė.

"Pabrėžiame, kad viso atšaukimo metu glaudžiai bendradarbiaujame su VMVT Vilniaus departamentu, kuris vykdo atšaukimo iš rinkos kontrolę. Pažymime, kad gaminant vištieną +82 °C temperatūroje Salmonella bakterija žūva, todėl pavojaus žmogaus sveikatai nekyla, jei vištiena gaminama laikantis maisto saugos reikalavimų. Šiuo metu įmonėje padidinta kontrolė visoms pirkimo procedūroms, ypač sugriežtinti reikalavimai tiekėjų atrankai", – tikino "Handelshus" kokybės užtikrinimo skyriaus vadovas Aivaras Terentjevas

Formaliai vištienos tyrimus atliko ne "Handelshus", o "Lambda LT". Jos direktorius Ignas Vilkelis "Kauno dienai" pasakojo, kad gamintojas buvo tyręs šią partiją dėl salmonelių ir atsakymai buvo neigiami – produkcija saugi. Tačiau, nusprendus ir patiems ištirti kelis mėginius, vienas jų buvo teigiamas. "Nieko keisto. Tai yra tiesiog sėkmės dalykas", – vertino vadovas ir patikslino, kad į Kauno darželius patekusi vištiena galėjo būti apskritai be jokio užkrato.

VMVT duomenimis, "Lambda LT", kaip maisto tvarkytoja, užregistruota pernai sausį. Pernai šiai įmonei du kartus nurodyta atšaukti iš rinkos šaldytos paukštienos partijas, nes jose buvo nustatyta mikrobinė tarša salmonelėmis. Šiemet priekaištų šiai bendrovei neturėta, bet ne jos partnerei.

"2020 m. dėl Lenkijos gamintojo ALGAS Sp.z.o.o. produkcijoje nustatytų salmonelių buvo uždrausta realizuoti dvi paukštienos partijas. Dalis šios nesaugios produkcijos buvo grąžinta gamintojui, kita dalis pašalinta iš rinkos ir sunaikinta", – apie gamintoją, kurio produkcija atšaukiama ir šį kartą, teigė VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė E.Kerekeš.

Nurodoma, kad 2018 metais nesaugios vištienos užfiksuota 112 tonų, praėjusiais metais šis kiekis išaugo iki 200 tonų. Daugiau nei pusė šio kiekio atkeliavo iš Lenkijos, kuri yra pagrindinė įvežėja – lenkiška paukštiena sudaro 75 proc. viso bendro kiekio

Praėjusiais metais iš Lenkijos į Lietuvą uždrausta tiekti daugiau kaip 120 tonų nesaugios vištienos. Iš jų 55 partijose nustatyta mikrobinė tarša įvairių rūšių salmonelėmis.

„Lenkija yra didžiausia paukštienos gamintoja Europos Sąjungoje. Šioje šalyje paukštienos gamyba vykdoma nedideliuose ūkiuose, galimai todėl yra sunku sukontroliuoti, kaip laikomasi kokybės reikalavimų kiekvienoje grandyje nuo mėsinių viščiukų auginimo iki galutinio produkto pagaminimo“, – pranešime cituojamas Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Vytautas Tėvelis.

Praėjusių metų pabaigoje Lenkijoje pradėjus plisti didelio patogeniškumo paukščių gripui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sausį atliko 740 patikrinimų – t. y. įvertinta 1,85 tūkst. tonų gyvūninių produktų, iš jų – daugiau kaip 1 tūkst. tonų paukštienos ir jos gaminių.

„Atlikus mėginių tyrimus paukščių gripo virusu užkrėstos vištienos nenustatyta, tačiau aptikti 4 teigiami salmonelių bakterijų atvejai lenkiškoje ir vengriškoje paukštienoje“, – sako VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja–valstybinės veterinarijos inspektorė Vilma Rudokaitė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, paskutinį 2019 metų ketvirtį padidėjo vištienos importas. Praėjusių metų spalio–lapkričio mėnesiais įvežta 7133,52 tonos vištienos – 20,85 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu Pagrindinė paukštienos importo šalis – Lenkija. Iš šios šalies įvežta beveik 5600 tonų vištienos – 43,18 proc. daugiau nei 2018 metais.

Augantys įvežamos produkcijos mastai lemia, jog nustatoma daugiau maisto saugos pažeidimų atvejų. Per 2019 m. į mūsų šalies rinką uždrausta tiekti beveik du kartus daugiau nesaugios vištienos nei 2018-aisiais. Didžioji dalis vartoti netinkamos produkcijos atkeliavo iš kaimyninės Lenkijos.

2018 m. nesaugios vištienos užfiksuota 112 tonų, praėjusiais metais šis kiekis šoktelėjo iki 200 tonų. Daugiau nei pusė šio kiekio atkeliavo iš Lenkijos, kuri yra pagrindinis įvežėjas – lenkiška paukštiena sudaro net 75 proc. viso bendro kiekio. Per 2019 m. VMVT atrinko daugiau kaip 700 iš Lenkijos įvežtos šviežios ir šaldytos vištienos mėginių. Vadovaujantis laboratorinių tyrimų rezultatais per minėtą laikotarpį iš šios šalies į Lietuvą uždrausta tiekti daugiau kaip 120 tonų nesaugios vištienos. Iš jų net 55 partijose nustatyta mikrobinė tarša įvairių rūšių salmonelėmis.

„Lenkija yra didžiausia paukštienos gamintoja Europos Sąjungoje. Šioje šalyje paukštienos gamyba vykdoma nedideliuose ūkiuose, galimai todėl yra sunku sukontroliuoti, kaip laikomasi kokybės reikalavimų kiekvienoje grandyje nuo mėsinių viščiukų auginimo iki galutinio produkto pagaminimo. Esame tarp šalių, į kurias lenkai importuoja didelius kiekius paukštienos produktų – vien per praėjusius metus į Lietuvą įvežta beveik 32 tūkst. 400 tonų paukštienos. Tad nieko stebėtino, kad lenkiškoje produkcijoje fiksuojama daugiausia kokybės neatitikimų“, – sako Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Vytautas Tėvelis.

Kaip jis pažymi, nepaisant to, kad vis daugiau kalbama apie lenkų lyderystę fiksuojant nesaugios vištienos atvejus, lenkiškos produkcijos importas auga. „Vien per praėjusių metų paskutinį ketvirtį lenkiškos vištienos importas augo daugiau nei 40 proc., lyginant su 2018 m. Dar didesnį lenkiškos produkcijos antplūdį turėtume pajusti dabar, kai Lenkijoje siaučiant paukščių gripui kai kurios ne Europos šalys mūsų kaimynams uždarė savo rinkas. Tikėtina, kad didelė dalis užsilaikiusios toms rinkoms gamintos vištienos bus atvežta pas mus“, – sako V. Tėvelis.

Praėjusių metų pabaigoje Lenkijoje pradėjus plisti didelio patogeniškumo paukščių gripui, VMVT ėmėsi neplaninių prevencinių paukštienos ir kitų gyvūninių produktų kontrolės veiksmų. „Vien per šių metų sausį atlikta 740 patikrinimų – t. y. įvertinta 1,85 tūkst. tonų gyvūninių produktų, iš jų – daugiau kaip 1 tūkst. tonų paukštienos ir jos gaminių. Atlikus mėginių tyrimus paukščių gripo virusu užkrėstos vištienos nenustatyta, tačiau aptikti 4 teigiami Salmonella bakterijų atvejai lenkiškoje ir vengriškoje paukštienoje“, – pažymi VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja–valstybinės veterinarijos inspektorė Vilma Rudokaitė.

Specialistė akcentuoja, kad visi gyvūniniai produktai, ypač paukštiena, priskirtini didesnės rizikos produktų grupei dėl mikrobiologinės taršos ir atsekamumo užtikrinimo, todėl šios produkcijos gamyba ir prekyba užsiimančioms įmonėms reikėtų skirti daugiau dėmesio renkantis žaliavos tiekėjus.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, paskutinį 2019 m. ketvirtį padidėjo vištienos importas. 2019 m. spalio–lapkričio mėn. įvežta 7133,52 tonų vištienos – 20,85 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Pagrindinė paukštienos importo šalis – Lenkija. Iš šios šalies įvežta beveik 5 600 tonų vištienos – 43,18 proc. daugiau nei 2018 m.

Iš kaimyninės šalies atvežama beveik 75 proc. visos importuojamos vištienos, likusioji dalis atgabenama iš Danijos, Latvijos, Olandijos, Suomijos, Estijos ir kitų valstybių. Specialistai įspėja: nors į Lietuvą įvežamos mėsos kokybė kruopščiai tikrinama, netinkamas jos laikymas prekybos vietose ar namuose taip pat turi įtakos paukštienos kokybei.

„Lenkija per pastaruosius 5–6 metus didino apsukas ir tapo stambiausia paukštienos, kurios didžiausią dalį sudaro vištiena, gamintoja visoje Europos Sąjungoje, – pranešime cituojamas Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis. – Šis staigus augimas galimai turėjo įtakos ir užfiksuotiems importuojamos vištienos pažeidimams – nebespėjama sukontroliuoti visų grandžių, užtikrinti tinkamų vištienos laikymo ir perdirbimo higienos sąlygų. Vištiena – greitai gendanti mėsa, todėl gabenant iš kitų šalių, pirkėjus ji pasiekia jau ne tokia šviežia.“

V. Tėvelio teigimu, Lietuvoje paukštynai atitinka kokybės standartus: kiekvienas gamybos ir tiekimo grandinės etapas aprašytas ir kontroliuojamas, stebimas higienos reikalavimų atitikimas. Lietuvos paukštynuose užauginama mėsa yra reguliariai tikrinama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, mėginiai tiriami akredituotose laboratorijose. Produkcijos kelias iki prekybos vietų trumpas, be to, kai kurios technologijos įgalina pailginti mėsos galiojimo trukmę viena diena.

Anot V. Tėvelio, siekiant, kad vartotojas gautų kokybišką ir sveikatai palankią produkciją, griežtų higienos normų turėtų būti laikomasi kiekviename etape – nuo paukščio auginimo, paskerdimo, mėsos apdorojimo iki transportavimo ir galutinio produkto prekybos vietoje. Spartus paukštininkystės sektoriaus augimas ir ilgesnis kelias nuo gamintojo iki vartotojo, nurodoma pranešime, lemia, kad iš Lenkijos atvežama paukštiena kur kas dažniau neatitinka keliamų kokybės reikalavimų nei vietinė produkcija.

Pasak VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiosios veterinarijos gydytojos – valstybinės veterinarijos inspektorės Vilmos Rudokaitės, tiek lietuviškai, tiek iš Europos Sąjungos šalių atvežtai mėsai taikomi vienodi saugos ir kokybės reikalavimai. Anot specialistės, apsinuodijimų maistu protrūkių ES šalyse priežasčių analizė rodo, kad bene dažniausiai susirgimus sukelia įvairių rūšių salmonelių bakterijos. Todėl, siekiant apsaugoti vartotojus, Lietuvoje nustačius bet kokios rūšies salmonelių bakterijų, nesaugios produkcijos realizacija yra draudžiama.

Pernai Lietuvoje neleista realizuoti 112 t nesaugios vištienos iš Lenkijos, tuo tarpu šiemet vos per penkis mėnesius – 80 t, todėl tikėtina, kad nesaugios vištienos kiekis iš šios šalies viršys 2018 m. statistiką. VMVT duomenimis, šiais metais Kauno ir Šiaulių vaikų lopšeliuose-darželiuose fiksuoti du apsinuodijimo maistu protrūkiai, kurie kilo dėl iš nesaugios lenkiškos vištienos ruoštų patiekalų.

Klausimus dėl lenkiškos paukštienos saugumo ir kokybės kelia ne tik Lietuva, bet ir kitos ES valstybės. Europos Komisijos skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje RASFF dėl nesaugios lenkiškos vištienos per pastaruosius 6 mėnesius jau užregistruota 70 pranešimų, kuriuos pateikė Lietuva, Čekija, Danija, Lenkija, Italija, Kroatija, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Slovėnija, Slovakija.

VMVT specialistė rekomenduoja vartotojams atkreipti dėmesį ir į mėsos kokybę prekybos vietose.

„Šviežia paukštiena turi būti laikoma ne aukštesnėje nei 4 laipsnių temperatūroje, – sako V. Rudokaitė. – Prekybos vietoje renkantis greitai gendantį produktą vartotojui reikėtų atkreipti dėmesį, ar jis parduodamas iš šaldymo įrenginių, ar jame nurodyta temperatūra neviršija rekomenduotinos. Taip pat reikėtų patikrinti tinkamumo vartoti terminą, įsitikinti, ar pakuotė nėra pažeista, jei įmanoma – įvertinti produkto kvapą, spalvą, konsistenciją.“

Kaip skelbia VMVT, šių metų sausio-gegužės mėnesiais buvo atrinkta daugiau kaip 500 šviežios ir šaldytos vištienos mėginių. Iš jų net 40 mėginių nustatyta mikrobinė tarša įvairių rūšių salmonelėmis.

„Įvertinus laboratorinių tyrimų rezultatus, įmonėms iš viso uždrausta realizuoti beveik 80 tonų nesaugios šviežios ir šaldytos vištienos. Pastebime tendenciją, kad didžioji dalis mikrobiologinių reikalavimų neatitikusios vištienos į mūsų šalį buvo atvežta iš Lenkijos. Nesaugią lenkišką paukštieną Lietuvoje platinusios įmonės sulaukė ne tik sankcijų, bet ir nurodymų griežtinti vidaus savikontrolės procedūras ir griežčiau rinktis tiekėjus“, – pranešime cituojamas VMVT direktoriaus pavaduotojas Mantas Staškevičius.

VMVT duomenimis, šiais metais Kauno ir Šiaulių vaikų lopšeliuose-darželiuose fiksuoti 2 apsinuodijimo maistu protrūkiai, kurie kilo dėl iš nesaugios lenkiškos vištienos ruoštų patiekalų. Protrūkių metu salmonelioze iš viso susirgo 18 vaikų.

Apie visus teigiamus tyrimų rezultatus VMVT informavo Lenkijos kompetentingą instituciją ir kitas Europos Sąjungos valstybes nares Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema RASFF. Šioje sistemoje dėl nesaugios lenkiškos vištienos per pastaruosius 5 mėnesius jau užregistruoti 67 pranešimai, kuriuos pateikė ne tik Lietuva, bet ir Čekija, Lenkija, Italija, Nyderlandai, Belgija, Vokietija, Kroatija, Estija, Norvegija, Slovėnija, Slovakija.