Apeliacinis teismas penktadienį atsisakė iš naujo svarstyti jau atmestą A. B. Breiviko prašymą anksčiau laiko paleisti jį į laisvę. Paleisti A. B. Breiviką iš kalėjimo pirma laiko būtų „neatsakingas eksperimentas“, - pareiškė teisėjai.

A. B. Breivikas 2011 metų liepos 22 dieną Oslo vyriausybiniame kvartale susprogdino bombą, nužudydamas aštuonis žmones, o tada Utiojos saloje nušovė 69 žmones, dauguma kurių buvo jaunimo vasaros stovyklos dalyviai.

A. B. Breiviko prašymą dėl paleidimo anksčiau laiko vasario pradžioje atmetė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų manymu, 43-erių žudikas yra lygiai toks pat pavojingas, kaip ir 2011-aisiais.

Dešinysis ekstremistas 2012 metais buvo nuteistas 21 metų laisvės atėmimo bausme su galimybe pratęsti ją, kol jis bus laikomas grėsme visuomenei. Tada tai buvo griežčiausia įmanoma bausmė. Dabar įstatymai sugriežtinti ir galimos ilgesnė kalinimo bausmės.

Prokuroras Johanas Oeverbergas teigė, kad kaltinamasis „įrodė esąs ypač pavojingas asmuo“.

Kaltinamasis Philipas Manshausas apkaltintas terorizmu dėl šaudynių mečetėje rugpjūčio 10 d. ir savo 17-etės įseserės nužudymu. Prieš išpuolį mečetėje jis šeimos namuose nužudė savo įseserę, kuri buvo įvaikinta iš Kinijos, kai jai tebuvo dveji. Mergaitę įsivaikinusi moteris ištekėjo už Ph. Manshauso tėvo.

Policija teigia, kad nužudymo motyvas buvo rasistinis.

Pernai rugpjūčio 10 d. Ph. Manshausas įžengė į mečetę ginkluotas medžiokliniu šautuvu ir rankiniu šaunamuoju ginklu. Kaip pasakojo mečetės direktorius, vaikinas dėvėjo šalmą ir šarvinę liemenę. Mečetėje jis susistumdė su kitais dviem žmonėmis, jam pavyko paleisti kelis šūvius, bet niekas nebuvo rimtai sužeistas.

Užpuolikas prisipažino, kad jį įkvėpė australas Brentonas Tarrantas, kuris 2019 metais surengė masines šaudynes dviejose Naujosios Zelandijos mečetėse ir pražudė 51 žmogų.

Ph. Manshausas po 14 metų kalėjime turės galimybę prašyti būti paleistas anksčiau.

Tai didžiausios apimties tokio pobūdžio kada nors šalyje nagrinėta byla.

27 metų nuteistasis keletą metų internete apsimetinėjo mergina, dažniausiai pasivadindamas Sandra. Apgaule ir grasinimais jis išviliojo seksualinio turinio vaizdo įrašų iš maždaug 460 jaunuolių, kurių dauguma buvo jaunesni nei 16 metų.

Jam pareikšti kaltinimai, įskaitant kaltinimus lytiniu išnaudojimu ir žaginimu, buvo susiję su 270 jo aukų.

Šis futbolo teisėju dirbęs vyras apsimetinėdamas mergina ir žadėdamas atsilyginti saldainiais, išmaniaisiais telefonais, nuogybių nuotraukomis ar seksualinėmis paslaugomis, išviliodavo iš savo aukų jas kompromituojančių įrašų, o tada reikalaudavo daugiau, grasindamas įrašus paskelbti viešai. Keletu atvejų jis buvo susitikęs su savo aukomis.

Pietrytinio Nedre Rumerikės rajono teisme kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl dalies jam pareikštų kaltinimų.

Jam skirta bausmė yra viena griežčiausių, numatytų už lytinius nusikaltimus šioje Skandinavijos šalyje, atsižvelgiant į prokurorų pareiškimą, kad tai yra „didžiausia lytinio išnaudojimo byla Norvegijos istorijoje“.

Tuo metu kaltinamojo advokatai prašė jam skirti švelniausią numatomą bausmę.

Nusikaltėlis pirmą kartą buvo sulaikytas 2016 metų birželį, bet vėliau buvo paleistas ir tęsė savo nusikaltimus, kol vėl buvo suimtas tų pačių metų spalį.

Teismas taip pat nurodė nuteistajam sumokėti 18,6 mln. Norvegijos kronų (1,9 mln. eurų) kompensaciją nusikaltimų aukoms.

Tai buvo pirma tokia byla šioje Skandinavijos šalyje.

Pietrytinio Fredrikstado miesto teisėjai savo nuosprendyje sakė, kad „lėlė vaizdavo mažametį vaiką itin šokiruojančiu būdu“, o paskirta laisvės atėmimo bausmė bus kaip „atgrasymas“ kaltinamajam.

„Net jei negalime atmesti fakto, kad lėlė gali veikti kaip tam tikras agresijos pakaitalas, sunku suprasti, kad šią prekę gali ginti privatumo interesai“, – nurodė teisėjai.

23 metų vyras buvo suimtas kai muitinės agentai pas jį rado silikoninę sekso lėlę, primenančią vaiką.

Kiek vėliau policija apieškojo to vyro namus ir aptiko jo kompiuteryje per 1 600 nuotraukų ir 26 vaizdo įrašus su vaikų pornografija.

Jis buvo nuteistas dėl tos lėlės įsigijimo ir dar dviejų kaltinimų jaunesnių kaip 16 metų mažamečių tvirkinimu.

Aukščiausiojo Teismo sprendimu užbaigiami A.B. Breiviko teisiniai skundai šioje Skandinavijos šalyje. Kovo mėnesį Oslo apeliacinis teismas pripažino, kad Norvegijos valstybė nepažeidė A.B. Breiviko teisių ir šis sprendimas dabar lieka galioti.

„Nė vienas iš elementų Breiviko apeliacijoje neturi jokios perspektyvos laimėti Aukščiausiajame Teisme“, – sakoma teismo pareiškime.

Vis dėlto A.B. Breivikas nedelsdamas pareiškė pasinaudosiantis galimybe kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

„Pateiksime ieškinį Strasbūrui kiek įmanoma greičiau“, – naujienų agentūrai AFP sakė jo advokatas Oysteinas Storrvikas (Eisteinas Storvikas).

„Visada buvome pasiruošę galimybei, kad mūsų ieškinys nebus patenkintas Norvegijos teismų“, – pridūrė jis.

A.B. Breivikas mano, kad jo izoliavimu kalėjime ir atskyrimu nuo kitų kalinių pažeidžiamas Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnis, kuriuo draudžiamas „nežmoniškas“ ir „žeminantis“ elgesys.

38-erių metų A.B. Breivikas atlieka 21 metų kalėjimo bausmę, kuri gali būti neribotai pratęsta. Jis laikomas griežto režimo kalėjime ir naudojasi trimis kameromis.

2011 metų liepą policininku apsimetęs A.B. Breivikas Darbo partijos jaunimo stovykloje Utiojos saloje iššaudė 69 žmones, daugiausiai paauglius. Prieš tai jis susprogdino bombą prie vieno vyriausybinio pastato Osle. Per sprogimą žuvo aštuoni žmonės.

Atnaujino bylą

Tarptautinį pagalbos prašymą atsiuntė Nordhordland apygardos teismas, kuris nagrinėja baudžiamąją lietuvio Donato Lukoševičiaus bylą. Vyras įtariamas buvusios sugyventinės aštuonmetės dukters Monikos Sviglinskajos nužudymu.

Mergaitė buvo rasta smaugvirvės kilpoje nebegyva 2011 metų lapkričio 14-ąją.

Ši byla sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą, nes iš pradžių byla buvo nutraukta, konstatavus, kad mergaitė esą pati nusižudė.

Įtarimai – sugyventiniui

Tik mažametės motinos atkaklumo dėka byla buvo atnaujinta. Ėmus nagrinėti bylą iš esmės, aiškėjo daugybę mįslingų aplinkybių. Įtarimai krito ant moters buvusio sugyventinio, kuris nužudymo dieną aiškino važiavęs iš Kalndseido miesto, kuriame pora buvo įsikūrusi, į Bergeno centrą.

Vyras aiškino, kad keliavo su tikslu broliui pervesti pinigų. Tačiau ši sugyventinio alibi turėjusi patvirtinti istorija sukėlė daugybę klausimų.

Paaiškėjo, kad vyras neturi jokio dokumento patvirtinančio kelionę.

Norvegijoje net ir autobuso keleiviai yra registruojami, nebent tais atvejai, kai mokama grynaisiais pinigais, asmens duomenys gali likti nežinomi.

Lietuvis teisme liudijo, kad už bilietą mokėjo grynaisiais. Tačiau oficialiai šiame reise nebuvo neregistruotų keleivių. Po tokių faktų paviešinimo, lietuvis mėgino teigti, kad autobusu važiavo kaip zuikis, neva įsmukęs į autobusą be bilieto.

Ieškojo socialiniais tinklais

Teismui tęsiant liudininkų apklausas, Norvegijos teisėsauga kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą.

„Buvo prašoma surasti apklausai nužudytos mergaitės mamos draugę. Moteris anksčiau gyveno Norvegijoje, tačiau dabar yra sugrįžusi į Lietuvą. Buvo prašyta surasti ir dar vieną liudininką, tačiau paaiškėjo, kad jis jau nebegyvena čia, žmogus grįžo atgal į Norvegiją“, – tikino Kretingos rajono apylinkės teismo Ryšių su visuomene specialistė Violeta Jurginaitė.

Siekiant padėti Norvegijos teismui, buvo kreiptasi į policijos pareigūnus, kurie galėjo operatyviau nustatyti liudytojų gyvenamąsias vietas ir iškviesti juos į Kretingos rajono apylinkės teismą.

„Pakėlėme visą giminę. Su vienu iš liudytojų pavyko susisiekti per socialinį tinklą Facebook. Jam apie posėdį buvo pranešta tą pačią dieną, kai jis turėjo įvykti, nes prašyme nurodytu adresu jis negyveno“, – tikino V.Jurginaitė.

Emocijų proveržis

Tai ne pirma nuotolinė apklausa vykusi Kretingos rajono apylinkės teisme. Tačiau šis kretingiškės liudijimas įsiminė visam apklausoje dalyvavusiam teismo personalui.

Tris valandas moteris tramdė emocijas. Liudydama Norvegijos teismui apie bičiulės mergaitės nužudymo aplinkybes moteris negalėjo kartkartėmis sutramdyti ašarų.

Klausimus bylos liudininkei pateikė įvairūs Norvegijos institucijų atstovai – teisėjai, prokuroras, gynėjai ir tarėjai.