Seimo NSGK praėjusią savaitę turėjo patvirtinti tyrimo dėl Seimo narės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais galimai keliamos grėsmės išvadas, tačiau to padaryti nepavyko, nes valdantieji ir opozicija parengė savo išvadų projektus.

Valdančiųjų variante opozicijos atstovai įvardijami kaip galimai kėlę riziką nacionaliniam saugumui, „nesiimdami reikiamų priemonių dėl galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo“ I. Rozovos klausimu.

Oponuojančios pusės komitete šiame turi po lygiai atstovų – balsuojant valdantieji gali priimti sprendimus lėmus pirmininko balsui, bet opozicijai užtenka balsų sugriauti kvorumą.

Laiku nepatvirtinus išvadų, valdantieji ketina iš naujo pavesti komitetui atlikti šį tyrimą, tikėdamiesi pakeisti komiteto sudėtį ir įgyti balsų persvarą.

Pirmadienį išplatintame pranešime D. Gaižauskas kalba apie „iš NSGK nutekintą įslaptintą informaciją ir galimai pažeidžiant Pranešėjo apsaugos įstatymą atskleistą pranešėjo anonimiškumą“.

„Mano principingi veiksmai, reaguojant į šias aplinkybes ir informuojant tiek Valstybės saugumo departamentą, tiek Specialiųjų tyrimų tarnybą, tiek Generalinę prokuratūrą, tiesiog sukėlė pykčio priepuolius kai kuriems opozicijos atstovams. Jei paaiškėtų, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, tam tikriems Seimo nariams gali grėsti net ir apkaltos procesai“, – sakoma D. Gaižausko pranešime.

Jei paaiškėtų, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, tam tikriems Seimo nariams gali grėsti net ir apkaltos procesai.

„Nepatinka TS-LKD pirmininkui G. Landsbergiui ir mano keliamos abejonės, ar pastarasis ir jo kolega L. Kasčiūnas, pildydami prašymus dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, nurodė visas svarbias aplinkybes, faktus ir ryšius, kad pastarieji buvo apklausinėjami korupcinėje byloje dėl ryšių su kaltinamaisiais ir tam tikrų prašymų vykdymu“, – komiteto vadovas tvirtina pranešime.

„Jeigu paaiškėtų, kad pastarieji nuslėpė minėtas aplinkybes ir dėl to negali dirbti su valstybės paslaptimis, tai G. Landsbergis ir L. Kasčiūnas ne tik turėtų būti pašalinti iš NSGK, bet pastariesiems grėstų M. Basčio likimas, apkalta“, – teigia D. Gaižauskas.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad komiteto pirmininko veiksmai yra „opozicijos narių politinė medžioklė, elementari, grubi, be skrupulų, naudojantis tuo, kad turi daugumą“.

„Iš esmės visas I. Rozovos tyrimas buvo tapęs priedanga susidoroti su mumis. Mes pasirengę šitam procesui, mes jį prognozavome, tai nieko naujo. Einame į priekį, kelsime klausimus, susijusius su pirmininko nekompetencija, negebėjimu vadovauti komiteto posėdžiui, su jo nuodėmėmis, kurios pakirto pasitikėjimą juo kaip asmeniu“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

„Mes tai priimame kaip politinės kovos elementą, žiūrime kaip į norą susidoroti su mumis kaip su kitaminčiais žmonėmis, bet mes jau visko matę, išgyvensime ir šitai“, – teigė konservatorius.

Septynis mėnesius jis skleidė melagienas ir persekiojo oponentus, kaltino ir grasino be jokio tyrimo.

D. Gaižauskas opozicijos atstovus kaltina nutekinus pranešėjo medžiagą, kad Valstybės saugumo departamente galbūt neteisėtai rinkti duomenys apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos bei diplomato Vygaudo Ušacko aplinką.

Buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas komentuodamas situaciją sako, kad komitetas „praranda orientyrus ir buvusią reputaciją“, o pirmininkas nesusitvarko su savo pareigomis.

„Septynis mėnesius jis skleidė melagienas ir persekiojo oponentus, kaltino ir grasino be jokio tyrimo. Buvau viešai kaltinamas, kad slėpiau informaciją apie I. Rozovą nuo NSGK narių, laikiau stalčiuje, nesiėmiau veiksmų. Tyrimas šį daug kartų skleistą melą paneigė – paaiškėjo, kad informaciją, kuri buvo pateikta Seimo pirmininkui jau po keturių dienų, buvo pateikta ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Su ja susipažino visi, kas norėjo“, – BNS sakė V. Bakas.

Anot NSGK nario, „praėjusią savaitę tapo akivaizdu, kad D. Gaižauskui nepavyko įvykdyti Seimo užduoties – pasibaigus terminui išvada taip ir nebuvo pateikta Seimui“.

„Visi D. Gaižausko kaltinimai subliuško. Mano manymu, komiteto pirmininkas negeba suprasti problemų, su kuriomis šiandien susiduria visuomenė ir skirti nagrinėjamų klausimų svorio“, – reziumavo Seimo mažumos atstovas.

Praėjusių metų pavasarį žvalgybos pareigūnas informavo tuometinį Seimo NSGK pirmininką V. Baką, kad VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.

V. Bakas teigia, kad tai daryta vykdant politinį užsakymą ir reikalauja atlikti parlamentinį tyrimą. Pernai jis gautą medžiagą persiuntė Generalinei prokuratūrai ir STT, tačiau jie ikiteisminio tyrimo nepradėjo.

VSD teigia, kad informacijos apie minimus asmenis nerinko, tačiau direktorius Darius Jauniškis tvirtina, jog kandidatų aplinkoje esantys žmonės galėjo būti tikrinami, o su kai kuriais iš jų žvalgybos pareigūnai galėjo bendrauti tiesiogiai.

VSD teigia, kad ji rinkimų metu turėjo užduotį ir stebėjo bei vertino užsienio šalių įtaką rinkimų procesui.

Pasak NSGK vadovo, kelią leidimui dirbti su slapta informacija I. Rozovai užkirtusį raštą trečiadienį svarstys komitetas, o jam pati situacija „siejasi su M. Basčio istorija“.

„Ta informacija, mano nuomone, labai rimta, ir rytoj komitetas turės priimti sprendimą. Man tai siejasi su M. Basčio istorija, labai daug panašumų yra ir labai daug klausimų, kuriuos rytoj turėsime komitete svarstyti“, – BNS antradienį sakė D. Gaižauskas.

Klausiamas, ar VSD pateiktoje medžiagoje užfiksuoti I. Rozovos kontaktai su asmenimis, siejamais su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, D. Gaižauskas teigė, kad komitetui reikės nuspręsti, kiek pateiktos medžiagos galima viešinti, nors raštas ir nėra slaptas.

„Tas raštas nėra slaptas, bet ten tikrai yra informacijos, kuri ne vieša, konfidenciali, mes turėsime komitete apsitarti, kuria apimtimi galėsime viešinti. Rytoj tikrai pakomentuosiu visą situaciją“, – teigė D. Gaižauskas.

Man tai siejasi su M. Basčio istorija, labai daug panašumų yra ir labai daug klausimų.

Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas konservatorius Laurynas Kasčiūnas piktinasi, kad pats negali susipažinti su raštu, nors šis nėra įslaptintas. Pasak L. Kasčiūno, komitete jis buvo informuotas, kad VSD raštas NSGK nariams bus pristatytas per uždarą posėdį trečiadienį.

„Daugėja ženklų, kad ši informacija bus slepiama nuo visuomenės, kyla įvairių minčių, ar tik nebus dangstomas atvejis, kuris iš pirmų ženklų labai panašus į pono Basčio“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

„Raštas jau komitete, bet komiteto nariai negali susipažinti, kažkodėl bus supažindinti tik uždarame posėdyje trečiadienį, nors pats raštas yra neįslaptintas, noriu tai pabrėžti. Mūsų požiūriu, visi Seimo nariai ir visuomenė turi teisę su juo susipažinti“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pirmadienį NSGK vadovui perdavė VSD informaciją apie Seimo narę I. Rozovą, dėl kurios ji negavo leidimo dirbti su slapta informacija.

Taip parlamento vadovas reagavo į opozicinių konservatorių Lauryno Kasčiūno, Gabrieliaus Landsbergio ir Arvydo Anušausko prašymą paviešinti žvalgybos informaciją.

„Kaip paaiškėjo, dar praėjusių metų sausio 18 dieną Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo neįslaptintą raštą su informacija iš VSD, kodėl I. Rozovai nesuteikta teisė dirbti su įslaptinta informacija. Tačiau skirtingai negu M. Basčio atveju, V. Pranckiečiui šįsyk, panašu, kad pritrūko drąsos ir principingumo veikti analogiškai“, – teigė NSGK pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas.

2017 metų kovą V. Pranckietis paskelbė, kad nesuteikė tuometiniam socialdemokratui M. Basčiui leidimo dirbti su slapta informacija, atsižvelgęs į VSD informaciją apie jo asmeninius ryšius su Rusijos energetikos kompanijų, nusikalstamo pasaulio atstovais ir Kremliui palankiu žurnalistu.

Konstitucinis Teismas M. Bastį pripažino sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju, tačiau per balsavimą dėl apkaltos Seime neužteko balsų panaikinti jo mandatui. M. Bastys tada atsistatydino pats.

Rusų aljanso narė I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai Seime.

Seimo NSGK praėjusią savaitę svarstė I. Rozovos dalyvavimą Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje birželį. Šiame ortodoksų forume Gruzijoje pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba iššaukė masinius protestus šalyje.

VSD direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika po posėdžio žurnalistams sakė, kad ši asamblėja yra išnaudojama Rusijos užsienio politikos tikslams įgyvendinti, o Lietuvos politikų dalyvavimas joje yra rizikos veiksnys.

Pasak L. Kasčiūno, po šio NSGK posėdžio atsirado dar daugiau abejonių, kad I. Rozovos veikla iš esmės yra analogiška Seimo nario priesaiką ir Konstituciją sulaužiusio M. Basčio veiklai, kuri kėlė grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.

Parlamentarė I. Rozova BNS patvirtino, kad dvejus metus nebeturi leidimo dirbti su slapta informacija.

„Turėjau leidimą daug metų, atrodo, nuo 2005 metų, dabar nebeturiu. Kreipiausi prieš porą metų, negavau“, – sakė I. Rozova. Ji teigė neatsimenanti motyvų, kodėl jai leidimas neduotas, taip pat tvirtino VSD nebuvusi perspėta, kad nedalyvautų ortodoksų forumo sesijoje.

Pasak socialdemokrato, NSGK vadovaujantis „valstietis“ Dainius Gaižauskas dėl savo veiklos Marijampolės apskrities policijoje turėtų pateikti aiškius atsakymus.

„Paskelbti pareigūnų liudijimai rodo, kad dažnai galėjo buvo perlenkiama lazda. Pavyzdžiui, minima, kad buvusi pareigūnė galėjo būti persekiojama. Lieka daug neatsakytų klausimų, nes tarnybinis patikrinimas dėl D. Gaižausko veiklos buvo pradėtas ir nutrauktas“, – pažymi J. Sabatauskas.

Lieka daug neatsakytų klausimų, nes tarnybinis patikrinimas dėl D. Gaižausko veiklos buvo pradėtas ir nutrauktas.

Kaip teigiama LRT Tyrimų skyriaus publikacijoje, buvęs Marijampolės apskrities policijos Imuniteto skyriaus vadovas D. Gaižauskas 2016 m. vasaros pradžioje iš tarnybos pasitraukė sulaukęs pranešimo apie jo atžvilgiu pradedamą patikrinimą. Pasak LRT, jo veiksmus skundę pareigūnai prašė pradėti baudžiamąjį persekiojimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir neteisėto spaudimo.

Pats D. Gaižauskas, reaguodamas į antradienį portale LRT.lt publikuotą tyrimą, sako, jog iš šių pareigų jis pasitraukė dėl apsisprendimo dalyvauti politikoje bei kitų priežasčių, o visi pareigūnų skundai dėl jo elgesio, teigia D. Gaižauskas, tėra nusižengusių pareigūnų, kuriuos jis sulaikydavo, išvedžiojimai.

„Tame tyrime, kuris dabar buvo atliktas LRT.lt, aš šiaip paaiškinau tas aplinkybes, bet nežinau, kodėl žurnalistai to negirdėjo. Labai aiškiai, smulkiai paaiškinau, kad prasidėjus politiniam procesui, aš vienaip ar kitaip turėjau užsitarnavęs ir pensijos laikotarpį, ir būtent išėjau į politinį procesą“, – antradienį pasitraukimo iš tarnybos policijoje priežastis „Žinių radijui“ aiškino D. Gaižauskas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijai priklausantis D. Gaižauskas NSGK pirmininku tapo šių metų liepą, kuomet iš „valstiečių“ gretų pasitraukė ligi tol komitetui vadovavęs Vytautas Bakas.