– Šiuo metu studijuoji Tarptautinės komunikacijos magistrantūroje VU Komunikacijos fakultete. Ką studijavai prieš tai?

– Studijavau anglų filologiją Kinijoje. Anglų kalba yra labai reikalinga, ypač žiūrint į tarptautinius vandenis. Bakalauro studijose skaičiau nemažai mokslinių straipsnių, literatūros, monografijų anglų kalba, daug kalbėjome angliškai kasdieniame universiteto gyvenime. Kasmet jaučiau, kad įgūdžiai tobulėja, todėl galiu dėkoti tik savo dėstytojams, kurie paskatino domėtis savo studijomis.

– Kiek mokytojas mokykloje, tavo manymu, gali turėti įtakos moksleivio gebėjimui išmokti?

– Jau mokyklos laikais domėjausi anglų kalba. Mokiausi pas nuostabius mokytojus, kurie motyvavo stengtis ir parodė šios kalbos grožį. Tai, manau, ir paskatino toliau gilinti šios kalbos žinias universitete. Mano nuomone, mokytojui svarbiausia yra du dalykai. Pirmiausia – kantrybė, nes yra visokių mokinių, vieni greičiau išmoksta, kiti – lėčiau. Jei mokytojas yra kantrus ir nuoširdžiai dirba, stengiasi, kad mokiniui būtų geriau, mokinys ir išmoks reikiamų dalykų. O antra – be abejo, yra meilė. Mokytojo meilė savo mokiniams suteikia neapsakomai daug motyvacijos. Nesvarbu, iš kur mokinys būtų, mokytojas turi rūpintis ir mylėti juos visus vienodai.

– Kaip pasirinkai studijas Lietuvoje?

– Iš tikrųjų ilgai kapsčiausi internete, nagrinėjau daugybę universitetų. Atradęs VU pradėjau domėtis studijų programomis, kurios man įdomios ir po kurių matyčiau save potencialiame darbe. Taip ir atsirado tarptautinė komunikacija, sudomino dėstomi dalykai, tad ilgai nelaukiau – pateikiau savo dokumentus ir įstojau.

– Ar esi buvęs Lietuvoje anksčiau?

– Ne, tik skaičiau internete. Labai laukiu, kada galėsiu atvykti čia ir pasinerti į naują aplinką. Kinų ir lietuvių kultūros, vis dėlto, labai skiriasi, taigi labai norėčiau pamatyti ir patirti visa tai gyvai. Yra nemažai vietų, kurias norėčiau aplankyti, išbandyti vietinius, tradicinius patiekalus. Pripažinsiu, veiklos tvarkaraščio dar neturiu, bet, atvykus į Lietuvą, tai bus mano prioritetas.

Kiek ironiška, kad, sėdėdami namuose prie kompiuterių, suburiame skirtingus pasaulio kraštus į vieną vietą ir veikiame dėl vieno tikslo – žinių.

– Praėjo jau kiek daugiau nei mėnuo nuo studijų pradžios. Kokie pirmieji įspūdžiai?

– Pradžia buvo labai įdomi. Labiausiai nustebino kultūrų įvairovė tarp mano grupiokų. Turiu kolegų ir Nigerijos, Ukrainos, Vokietijos, Azerbaidžano ir daugybės kitų valstybių. Manau, kad visada yra gerai dirbti tarpkultūrinėje aplinkoje, ypač studijuoti. Užmezgi daug įdomių pažinčių ir pamatai, kokie iš tikrųjų mes esame skirtingi. Juolab kai save matau dirbant tarptautinėje rinkoje, niekada nežinau, su kuo teks bendradarbiauti. Galbūt vieną dieną reikės dirbti su studijų laikų kolegomis ne tik rašant rašto darbą ar rengiant pristatymą, bet ir planuojant įmonių ateities klausimus. Kiek ironiška, kad, sėdėdami namuose prie kompiuterių, suburiame skirtingus pasaulio kraštus į vieną vietą ir veikiame dėl vieno tikslo – žinių.

– Ar manai, kad tarptautiškumas aukštosiose mokyklose dar labiau išaugs?

– Be abejonės. Mano nuomone, šiuo metu visame pasaulyje tarptautiškumas yra bendras visų aukštųjų mokyklų bruožas. Vis daugiau valstybių turi komunikuoti ir koordinuoti savo reikalus tarptautinėje sferoje, taigi, atsiranda poreikis šios srities specialistų praktiškai kiekvienoje įmonėje, valstybinėje ar privačioje. Kaip ir sakiau, jau dabar pasaulyje ši tendencija yra, tačiau ateityje tai bus neišvengiama.

– Šiuo metu mokaisi nuotoliniu būdu gyvendamas Kinijoje. Ar tokio formato studijos yra laikina išeitis ar reali alternatyva?

– Kaip kalbėjome apie neišvengiamą tarptautiškumą universitetuose, taip gali būti ir su nuotolinėmis studijomis. Tai praplečia studentų galimybes mokytis norimoje aukštojoje mokykloje. Taip atsiras ne tik poreikis kurti naujas studijų programas, bet ir didės jų populiarumas.

Aišku, yra ir trūkumų. Kol koronaviruso pandemija siaučia, tol nuotolinis mokslas bus laikina išeitis. Palyginti su užsiėmimais auditorijose, nuotoliu informacijos perdavimas ir įsisavinimas trunka ilgiau ar net prasčiau. Vis dėlto, sėdint auditorijoje su kolegomis ir dėstytojais, nori nenori tu esi labiau įsitraukęs į užsiėmimą, ilgiau išlaikai dėmesį ir gyviau diskutuoji, ko nuotolyje kartais gali pritrūkti.

Kita vertus, studijuojant nuotoliu nėra didelio poreikio konspektuoti tai, ką kalba dėstytojas. Paskaitos dažnai būna įrašinėjamos, tad, jei prasčiau supranti vieną ar kitą temą, nereikia beviltiškai kalti konspektuose tų pačių sakinių – gali įsijungti įrašą ir peržiūrėjęs suprasi.

– Ar studentai netaps tinginiais studijuodami nuotoliu?

– Kai kuriems, sakyčiau, tai gali tapti problema. Nors studijos nuotoliu daug nesiskiria nuo gyvų paskaitų – tie, kurie nenori eiti į paskaitas, jie ir taip jose nesilankydavo, nebent būdavo koks atsiskaitymas. Pats visad stengiuosi laikytis įprasto režimo – jei vyksta universiteto užsiėmimai, neklausau paskaitų gulėdamas lovoje. Turiu darbinę aplinką, stalą ir patogią kėdę. Tai šiek tiek išlaiko motyvaciją ir neleidžia manyti, kad nuotolinės paskaitos galiu klausytis gulėdamas lovoje.

Vilniaus universitetas ir Mykolo Romerio universitetas vieningai tvirtina, kad studijų perorganizavimas didelių iššūkių nesukėlė, ir mokymo procesas sklandžiai organizuojamas toliau. Visgi Vytauto Didžiojo universitetas pripažįsta, kad, karantinui užsitęsus ilgiau, muzikos ir vaidybos programų egzaminų nuotoliniu būdu organizuoti praktiškai neįmanoma.

VDU: ne visus egzaminus galima organizuoti nuotoliniu būdu

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) integruotos komunikacijos vadovė Ina Žurkuvienė teigia, kad universitetas turi didelę nuotolinių studijų patirtį, todėl studijų neprireikė stabdyti.

„Vytauto Didžiojo universitetas yra vienas iš tų, kuris nenutraukė studijų proceso, ir jis vyksta nuotolinėje studijų aplinkoje, nes mes labai seniai dirbame su nuotolinėmis studijomis, yra VDU inovatyvių studijų institutas, kuris visa tai organizuoja. Todėl mes visą infrastruktūrą ir priemones turėjome ir mums tai nebuvo nauja, dėl to gana greitai persiorientavimas per savaitgalį įvyko“, – Eltą informavo I. Žurkuvienė.

Pasak VDU integruotos komunikacijos vadovės, universitetas mokymui naudoja nuotolinių studijų aplinką „Moodle“ ir vaizdo paskaitų sistemas „Dodo Coneckt“ ir „Big Blue Button“, o bendravimui, bendradarbiavimui naudojamos „Microsoft Teams“ ir „Zoom“ programos.

Jeigu karantinas dar tęsis mėnesį, tai baigiamieji egzaminai numatomi birželį-liepą.

Visgi kokią programą naudoti, pasak I. Žurkuvienės, yra dėstytojo pasirinkimas.

„Kiekvieno atskiro atvejo, žinoma, mes nesusekame, jeigu tai yra procesas sklandus, sėkmingas, studentų atsiliepimų kažkokių nėra, tai mes paprastai jau nesikišame į tą organizavimą“, – sakė I. Žurkuvienė.

VDU integruotos komunikacijos vadovė taip pat pripažįsta, kad galutinio sprendimo dėl egzaminų organizavimo universitetas kol kas nėra priėmęs.

„Jeigu karantinas dar tęsis mėnesį, tai baigiamieji egzaminai numatomi birželį-liepą. Pas mus jie paprastai būna nuo gegužės pabaigos iki birželio. (...). Čia tais atvejais, jeigu neįmanoma organizuoti egzamino nuotoliniu būdu“, – informavo ji.

I. Žurkuvienės teigimu, VDU Muzikos akademijos, vaidybos programos bei tam tikrų programų, kurioms reikalingi laboratoriniai darbai, nuotoliniai egzaminai yra neįmanomi.

„Turime VDU Muzikos akademiją. Jie palaiko kontaktus su dėstytojais, bendrauja telefonu, yra duodamos užduotys jiems, visi turi instrumentus ir daro kai kurias užduotis internetu, bet mes suprantame, kad egzaminas, perklausos bet kokiu atveju turėtų vykti gyvai“, – pripažino VDU integruotos komunikacijos vadovė.

MRU nuotolinį mokymą vykdo centralizuotai

Savo ruožtu Mykolo Romerio universitetas (MRU) informuoja centralizuotai tęsiantis studijas nuotoliniu būdu. Universitetas teigia tam turintis visiškai paruoštą ir veikiančią virtualią studijų aplinką „Moodle“ su įdiegtais specialiais papildomais įrankiais, taip pat nuo 2015 metų patvirtintą ir veikiančią nuotolinio egzaminavimo tvarką.

Eltai atsiųstame pranešime informuojama, kad pirmąją karantino savaitę nuotoliniu būdu kasdien universitete organizuoti vidutiniškai 157 užsiėmimai, iš viso per pirmąją karantino savaitę MRU vyko 900 paskaitų ir seminarų. Taip pat pažymima, kad MRU vienu metu nuotoliniu būdu gali vykti apie 50 užsiėmimų, o per dieną – iki 400. 

„Tokio masto procesui laiko pasiruošti buvo mažai, nesklandumų pasitaikė, tačiau jau praėjusią savaitę daugiau nei 98 procentai užsiėmimų įvyko be trikdžių. Darbą „Moodle“ sistemoje realiu laiku stebi ir pagalbą teikia nuotolinio darbo organizavimo ir stebėsenos grupės. Jų darbas leidžia ne tik greitai reaguoti į kiekvienam dėstytojui kilusią problemą, bet ir vesti tikslią statistiką, kuri padeda užtikrinti nenutrūkstamą studijų procesą. Paskaitų metu realiu laiku užtikrinama video- ir/ar audiotransliacija, seminarams organizuoti naudojami diskusijų forumai ir grupių darbo kambariai „Moodle“ aplinkoje“, – Eltai atsiųstame pranešime teigia MRU vicerektorė akademiniams reikalams profesorė Regina Valutytė. 

„Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria tiek dėstytojai, tiek studentai, yra susijusios su kompiuterinės įrangos naudojimu, jas sprendžiame realiu laiku konsultuojant visus, dalyvaujančius studijų procese”, – taip pat patvirtino R. Valutytė. 

MRU taip pat skelbia, kad universitete veikia egzaminavimo nuotoliniu būdu tvarka. Studijuojantys nuotolinėse programose jau nuo 2015 metų gali klausytis paskaitų, naudotis įrašytų paskaitų archyvais, dalyvauti seminaruose ir atsiskaitymuose, gintis baigiamuosius bakalauro ir magistro darbus nebūdami fiziškai universitete.

VU padaliniai gali pasirinkti nuotolinio mokymosi formatą

Vilniaus universiteto atstovas spaudai Ervinas Spūdys teigia, kad aukštojoje mokykloje nuotolinis mokymas įgyvendinamas jau nuo kovo 13 dienos. Pasak VU atstovo, pasiruošimas nuotoliniam mokymui taip pat vyko pakankamai sklandžiai.

„Pasiruošimas vyko pakankamai sklandžiai, nuotolinis mokymas jau yra įgyvendinamas nuo kovo 13 dienos. Daugiausia naudojamasi tiek elektroninių mokymų platformomis, tiek „Microsoft Teams“, todėl kažkokių papildomų iššūkių iš principo tai nesukelia“, – Eltai teigė E. Spūdys.

VU atstovas spaudai akcentuoja, kad atskiri universiteto padaliniai ir dėstytojai gali pasirinkti, kokių priemonių pagalba organizuojamas nuotolinis mokymas.

„Tai iš dalies priklauso ir nuo padalinio specifikos, ir nuo pačių dėstytojų, nes tikrai matėme, kad didelė dalis naudojasi būtent E-mokymų sistema, organizuoja videopaskaitas, kiti paskiria kažkokias užduotis atlikti studentams, kiti, pavyzdžiui, naudojasi netgi kitais socialiniais tinklais: organizuoja seminarus, diskusijas per „Discord“ programėlę“, – sakė jis, akcentuodamas, kad dėstytojai ir studentai tikrai neatostogauja, o išradingai toliau tęsia mokymosi procesą.

Pasiruošimas vyko pakankamai sklandžiai, nuotolinis mokymas jau yra įgyvendinamas nuo kovo 13 dienos.

E. Spūdys taip pat patikino, kad nuotolinis mokymas problemų nesudaro ir organizuojant atsiskaitymus.

„Atsiskaitymus galima atlikti ir nuotoliniu būdu, tam visos sąlygos yra sudarytos. Užduotis galima kelti, studentai jas parsisiunčia, sprendžia, visas tas egzaminavimas taip pat gali vykti elektroniniu būdu, tad universitetas yra pasirengęs. Jau iš pradžių buvo rengiamasi tam scenarijui, kad tas karantinas bus pratęstas“, – sakė jis.

Visgi VU atstovas spaudai akcentuoja, kad kiekvieno universiteto padalinio specifika yra skirtinga. Todėl, E. Spūdžio teigimu, studentams, kurių baigiamiesiems darbams reikia atlikti laboratorinius tyrimus, yra sudaromos tam tinkamos sąlygos.

„Aišku, yra kiekvieno akademinio padalinio specifika, kažkam reikia baigiamiesiems darbams atlikti laboratorinius tyrimus. Tokiais atvejais yra sudaromos galimybės, laikantis visų higienos reikalavimų ir išlaikant saugias distancijas, dezinfekuojant labai atidžiai patalpas, tuos tyrimus atlikti“, – patikino jis.

Mokslininkės teigimu, nuotolinės studijos suteikia galimybę technologijų žinias įgyti greta pasirinktos specialybės – taip suderinant kelias sritis vienu metu ir patenkinant darbdavių reikalavimus išmanyti informacines technologijas. Dar efektyvesnės yra tarpdisciplininės studijos – kai pati studijų programa aprėpia kelias skirtingas sritis, pavyzdžiui, verslą ir biotechnologijas arba švietimą ir informacines technologijas. Plačią sričių įvairovę apima ir šiuo metu VDU siūlomos nuotolinių studijų programos: nuo ekonomikos iki humanitarinių bei ugdymo mokslų. Tokios studijos, kurių didžioji dalis yra vykdoma studentams patogiu laiku, iš namų, yra itin naudingos gyvenantiems užsienyje, siekiantiems suderinti studijas ir darbą.

„Paskaitos vyksta vakarais, daromi vaizdo įrašai, kuriuos galima bet kada peržiūrėti, jei negali dalyvauti tiesiogiai. Visa medžiaga prieinama nuotoliniu būdu, o atvykti į universitetą užtenka 1-2 kartus per semestrą – tai itin patogu emigrantams. Pagal Lietuvos įstatymus, priklausomai nuo studijų srities ar programos, bent 10 procentų programos kontaktinio laiko turi būti auditorijoje, todėl universitete rengiamos įvadinės paskaitos ir egzaminai – tačiau jų datas galima derinti iš anksto, sutalpinti į vieną savaitę, tad tai nesudaro keblumų ir gyvenantiems užsienyje“, – paaiškina E. Daukšienė.

Pasak LieDM asociacijos prezidentės, iki šiol gajus mitas, kad nuotolinės studijos yra „diplomas už nieką“ – neva galimybė gauti diplomą nieko neveikiant. Tačiau iš tiesų tai tokios pačios studijos, kurių metu reikia mokytis taip pat, kaip ir įprastose – skiriasi tik jų organizavimo būdas.

Nuotolinės studijos neretai pasitelkia naujausias švietimo ir technologijų inovacijas – ne tik dėl studentų patogumo, bet ir sprendžiant įvairius logistinius iššūkius. Pavyzdžiui, Barselonos atvirasis universitetas, siekdamas užtikrinti, kad studentai prisijungia skaidriai, diegia įvairius sprendimus – atpažįstant prisijungiantį žmogų pagal vaizdą, balsą, spausdinimo klaviatūra greitį, žodžių semantiką ir kt.

„Kalbant plačiau, apie technologijų taikymą mokyme apskritai – svarbu naudoti tuos pačius įrankius, kuriuos besimokantieji naudoja kasdieniame gyvenime. Jaunimas šiandien gyvena telefonuose, o vyresnioji mokytojų karta nesupranta, draudžia naudotis, nes jiems taip paprasčiau suvaldyti klasę. Tačiau tuomet kuriama dirbtinė mokymosi aplinka – turime skatinti naudoti tuos įrankius, kurie jau yra jaunimo kasdienybėje, tik tikslingai“, – teigia nuotolinių studijų ekspertė.

Technologijos vis labiau skverbiasi į kasdienybę, todėl kartu vis svarbiau išmokti jas tinkamai naudoti ir mokymuisi. Kai kuriose Azijos šalyse kompiuteriai tokie brangūs, kad besimokantieji neišgali jų įsigyti ir mokosi per mobilųjį telefoną. Dėl to ir mokymo turinį reikėtų adaptuoti tokiam mokymuisi – ir ne tik tolimojoje Azijoje, bet ir Lietuvoje. VDU duomenimis, apie 30 procentų universiteto studentų nuotolinę studijų aplinką „Moodle“ pasiekia mobiliaisiais telefonais. Telefonai tikrai ne mažiau populiarūs ir moksleivių gretose – tuo tarpu mokytojai dažnai apsiriboja technologijų naudojimu tik informacijos paieškai.

Pasak E. Daukšienės, vienas iš tikslų vykdant nuotolines studijas yra tuo pačiu išmėginti įvairias naujausias inovacijas, įvertinti platesnes jų taikymo galimybes. Juolab kad technologinė pažanga tik intensyvėja.

„Dirbtinis intelektas netruks ateiti ir į mokyklą. Jau dabar kiekviename žingsnyje mes to nežinodami apmokome dirbtinį intelektą – tiesiog naudodami „Google“ paiešką, kuri kaupia duomenis apie tai, kaip ieškome“, – sako VDU tyrėja. VDU šiuo metu siūlo tris studijų programas, vykdomas nuotoliniu būdu: stojantiems į bakalauro studijas siūloma švietimo ir informacinių technologijų programa, o į magistrantūrą – lyginamosios kultūrų studijos ir sporto verslo vadyba.

Švietimo ir informacinių technologijų studijų programa yra unikali, tarpkryptinė – ją baigusiems suteikiamas andragogikos ir taikomosios informatikos bakalauro diplomas. Lyginamosios kultūrų studijos skirtos norintiems tapti aukštos kvalifikacijos specialistais, išmanančiais Lietuvos ir Europos tradicines bei šiuolaikines etnines kultūras. Sporto verslo vadybos studijas, vykdomas anglų kalba, VDU rengia bendradarbiaujant su Eurolyga – jas baigusieji gali dirbti įvairiose sporto verslo organizacijose.