Pasak tyrėjų, spėjamas šaulys naktį į penktadienį pasidavė ir buvo suimtas. Jų duomenimis, „neatmestina, kad nusikaltimo motyvas susijęs su šeimine aplinka“.

Į pietus nuo Lisabonos esančio Setubalio policijos komisarė Andreia Goncalves (Andrėja Gonsalviš) papasakojo apie konfliktą tarp keturių 30–60 metų amžiaus vyrų ir teigė, kad vienas iš jų prieš nusišaudamas nužudė kitus.

Ji apibūdino mirtiną incidentą kaip „pavienę situaciją“, susijusią su neišspręstu klausimu tarp vyrų.

Keturi žuvusieji dalyvavo sportinių balandžių lenktynėse, pranešė Portugalijos žiniasklaida iš įvykio vietos, o jų nesutarimai kilo dėl nelegalaus daržo, kuriame buvo auginamos daržovės.

Portugalijoje galioja griežti ginklų įstatymai, tačiau šaunamieji ginklai medžioklei yra legalūs. Policijos statistikos duomenimis, iš maždaug 80 žmogžudysčių, kurias Portugalija vidutiniškai užregistruoja nuo 2015 metų, maždaug penktadalis įvykdomos šaunamaisiais ginklais.

Incidentas įvyko Rusijos sostinės pietrytiniame Riazanės rajone.

„Šiandien 15 val. (vietos, 14 val. Lietuvos laiku) į Riazanės rajono valstybinių paslaugų centrą vyras atėjo atsiimti paso. Registracijos zonoje vyras pradėjo šaudyti. Žuvo du darbuotojai – administratorius ir apsaugininkas, dar keturi žmonės nukentėjo“, – žurnalistams sakė Maskvos mero pavaduotoja socialinės plėtros reikalams Anastasija Rakova.

Pasak pareigūnės, tarp sužeistųjų yra trys suaugusieji – dvi moterys ir vyras, taip pat 10 metų mergaitė. Visi keturi buvo hospitalizuoti, jų būklė sunki, nurodė A. Rakova.

Anksčiau buvo skelbta apie du žuvusius ir tris sužeistus žmones.

„Riazanės daugiafunkciame centre įvyko tragedija. Šaudant nežinomam asmeniui žuvo du žmonės, trys nukentėjo, – per „Twitter“ parašė Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas. – Žudiką sulaikė.“

Meras pareiškė užuojautą sužeistiesiems ir žuvusiųjų šeimoms.

„Gydytojai daro viską, kad suteiktų pagalbą sužeistiesiems“, – pridūrė jis.

Vidaus reikalų ministerijos atstovė Irina Volk sakė, kad sulaikytas įtariamasis yra 45 metų Maskvos gyventojas; jis buvo išvežtas į policijos nuovadą.

Anksčiau vienas informuotas šaltinis naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad įtariamasis pradėjo šaudyti, kai buvo pareikalauta, kad jis užsidėtų apsauginę kaukę.

„Pagal pirminius duomenis, vyras užėjo į daugiafunkcį centrą ir atsisakė užsidėti kaukę. Tuomet apsaugininkas bandė jį išvesti. Tada vyras išsitraukė pistoletą ir pradėjo šaudyti“, – nurodė šaltinis.

Šaltinis sakė, kad įtariamasis yra 45 metų maskvietis Sergejus Glazovas. „Interfax“ pašnekovas pridūrė, kad vyras šaudė iš neregistruoto pistoleto „Glock“.

Anot šaltinio, sulaikytasis „elgiasi neadekvačiai, yra agresyvus, aktyviai priešinasi“.

„Tikėtina, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio arba narkotikų. Bus atlikta narkologinė ir psichiatrinė ekspertizės“, – sakė šaltinis.

Dėl šio incidento Maskvos pareigūnai pradėjo baudžiamąjį tyrimą.

Šaudynės Rusijoje retos, bet šiemet šalį sukrėtė du tragiški šaudymo incidentais – mokykloje ir universitete. Tai paskatino įstatymų leidėjus sugriežtinti šaunamųjų ginklų kontrolės įstatymus.

2019 metais didelio atgarsio sulaukė incidentas, kai ginkluotas vyras pradėjo šaudyti netoli Federalinės saugumo tarnybos (FSB) būstinės Maskvos centre ir nužudė vieną pareigūną, taip pat sužeidė dar penkis žmones.

Kongsberge, esančiame 66 km į pietvakarius nuo sostinės Oslo, trečiadienį strėlėmis buvo nušauti penki žmonės nuo 50 iki 70 metų amžiaus – keturios moterys ir vyras, o dar du žmonės buvo sužeisti. Tai daugiausiai aukų pareikalavęs išpuolis Norvegijoje per pastaruosius 10 metų.

„Kalbame apie atsivertėlį į islamą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė norvegų policijos pareigūnas Ole Bredrupas Saeverudas (Olė Bredrupas Severudas).

„Anksčiau būta būgštavimų, susijusių su radikalizacija“, – nurodė jis.

Pasak O. B. Saeverudo, 37 metų įtariamasis per apklausą prisipažino.

„Be kitų dalykų, aiškinamės, ar tai buvo teroristinė ataka“, – pridūrė jis.

Pranešimai, susieję įtariamąjį su radikalizacija, buvo gauti ne šiais metais, bet anksčiau, policija tuo metu vykdė tyrimą, nurodė O. B. Saeverudas.

„Mes palyginti įsitikinę, kad jis veikė vienas“, – sakė jis.

Po trečiadienio išpuolio Danijos premjerė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) sakė labai nuliūdusi dėl „baisios atakos“ Kongsberge.

„Bandė gelbėtis“

„Nuoširdžiausiai užjaučiu aukas ir jų artimuosius“, – sakė ji.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) savo ruožtu tviteryje parašė esąs „sukrėstas ir nuliūdęs dėl tragiškų naujienų iš Norvegijos“.

Įtariamasis ketvirtadienį ar penktadienį turi stoti prieš teisėją, spręsiantį dėl kardomojo kalinimo, naujienų agentūrai AFP sakė jo advokatas.

„Jis detaliai aiškina, kalbasi ir bendradarbiauja su policija“, – anksčiau reporteriams sakė advokatas Fredrikas Neumannas (Fredrikas Neumanas).

Įtariamasis prisipažino siautėjęs Kongsberge, nurodė prokurorė Ann Iren Svane Matthiassen (An Iren Svanė Matiasen). Ji sakė, kad vyras buvo apklaustas naktį.

Policija pranešė, kad įtariamasis vaikščiojo po miestą ir šaudė į žmones strėlėmis. Pasak policijos, keli asmenys buvo sužeisti parduotuvėse.

Aukų vardai viešai kol kas neskelbiami.

Abu sužeistieji gydomi ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje. Vienas iš jų yra policininkas, kuris ne tarnybos metu lankėsi vienoje parduotuvėje ir buvo užpultas. Apie sužeistųjų būklę informacijos kol kas nėra.

Norvegijos žiniasklaida taip pat spėlioja, kodėl policija tik praėjus daugiau nei pusvalandžiui po pirmųjų pranešimų apie išpuolį areštavo įtariamąjį.

Policija apie išpuolį buvo informuota trečiadienį maždaug 18 val. 13 min. vietos (19 val. 13 min. Lietuvos) laiku ir sulaikė įtariamąjį maždaug po 30 minučių.

Liudininkė Hansine (Hansinė) televizijai TV2 sakė išgirdusi triukšmą ir pamačiusi besislepiančią moterį, taip pat „vyrą... su strėlėmis ir strėline ant peties, ir lanku rankoje“.

„Paskui mačiau bėgančius žmones, jie bandė gelbėtis... Tarp jų buvo moteris, laikiusi už rankos vaiką“, – pasakojo liudininkė.

Sienoje stirksanti strėlė

Žiniasklaidoje buvo paskelbta nuotraukų, kuriose matyti stirksanti sienoje įstrigusi juoda strėlė, taip pat ant žemės gulinčios strėlės, panašios į naudojamas varžybose.

Policija ketvirtadienį nurodė, kad įtariamasis panaudojo ir kitų ginklų.

„Šie įvykiai sukrečia mus“, – sakė ketvirtadienį darbą baigianti premjerė Erna Solberg (Erna Sulberg).

Norvegijos paskirtasis premjeras Jonas Gahras Store (Jonas Gahras Stiorė), parlamento rinkimus laimėjusios centro kairiųjų Darbo partijos lyderis, turintis pradėti darbą šiame poste vėliau ketvirtadienį, pavadino ataką „siaubinga“.

„Tai nerealu. Tačiau realybė tokia, kad penki žmonės žuvo, daug buvo sužeisti ir daugelis patyrė šoką“, – ketvirtadienį Norvegijos transliuotojui NRK sakė J. Gahras Store.

Norvegų policininkai paprastai nesinešioja ginklų, bet po šios atakos Nacionalinė policijos valdyba nurodė visoje šalyje apginkluoti pareigūnus.

Įspėta Norvegijos žvalgybos tarnyba PST, naujienų agentūrai AFP sakė atstovas Martinas Bernsenas.

Norvegija tradiciškai būdavo taiki šalis, bet pastaraisiais metais joje įvyko kraštutinių dešiniųjų ekstremistų išpuolių.

Ekstremistas Andersas Behringas Breivikas (Andersas Bėringas Breivikas) 2011 metų liepos 22-ąją per dvigubą ataką nužudė 77 žmones.

A. B. Breivikas pirmiausiai detonavo sprogmenų prikrautą mikroautobusą sostinėje Osle netoli ministro pirmininko biuro. Vėliau jis nuvyko į netoliese esančią Utiojos salą ir nušovė dešimtis žmonių ten veikusioje kairiosios Darbo partijos jaunimo sparno vasaros stovykloje.

2019 metų rugpjūtį neonaciu pasiskelbęs Philipas Manshausas (Filipas Manshausas) apšaudė vieną mečetę Oslo pakraštyje. Galiausiai maldininkai jį sugebėjo sutramdyti; per tą incidentą niekas sunkiai nenukentėjo.

Tačiau Ph. Manshausas anksčiau nušovė savo 17-metę įseserę, įvaikintą Kinijoje. Prokurorai jo veiksmus apibūdino kaip „rasistinį aktą“.

Norvegų saugumo tarnybos taip pat yra sužlugdžiusios kelias šalyje planuotas džihadistų atakas.

Kolorado Springso policija kiek po vidurnakčio vietos (po 9 val. Lietuvos) laiku atvyko pagal iškvietimą į vieną mobilių namelių parką, kur aptiko šešis nušautus suaugusius žmones ir vieną vyrą, kuris buvo sunkiai sužeistas.

Pastarasis buvo nuvežtas į vietos ligoninę, tačiau nuo patirtų sužalojimų mirė.

Kaip rodo preliminarus tyrimas, vienas vyras ėmė šaudyti kelioms šeimoms susirinkus švęsti gimtadienio viename iš mobilių namelių.

„Įtariamasis, vienos iš aukų vaikinas, atvažiavo į šią teritoriją, įėjo vidun ir ėmė šaudyti į vakarėlyje dalyvavusius žmones, o tada atėmė sau gyvybę“, – sakoma policijos pranešime.

„Vis dar tiriame (incidentą) siekdami nustatyti motyvą“, – priduriama jame.

Nė vienas iš vakarėlyje buvusių vaikų nebuvo sužeistas, nurodė policija. Nepilnamečiais rūpinasi jų artimieji. Aukų tapatybės neskelbiamos.

„Pradedant į šaudymą sureagavusiais pareigūnais ir baigiant vis dar įvykio vietoje esančiais tyrėjais, esame nepaprastai sukrėsti, – sakė Kolorado Springso policijos viršininkas Vince'as Niski (Vinsas Niskis). – Tikiesi, kad toks dalykas niekuomet nenutiks tavo bendruomenėje.“

Kolorado Springso meras Johnas Suthersas (Džonas Sutersas) sakė, kad bendruomenė gedi dėl šio „beprasmio smurto akto“, ir ragino melstis už aukas, jų artimuosius ir į incidentą sureagavusius pareigūnus.

Viena minėtame mobilių namelių parke gyvenanti moteris leidiniui „The Denver Post“ sakė pabudusi nuo daugybės šūvių garso ir pamaniusi, kad tai griaustinis.

Kolorado Springso laikraštis „The Gazette“ pranešė, kad aukų artimieji ir draugai sekmadienio popietę susirinko pagerbti jų prie namelio, kur įvyko šaudynės.

Tai buvo trečios masinės šaudynės Kolorado Springse nuo 2015-ųjų spalio, įskaitant kruviną incidentą per tų metų Heloviną ir ginkluoto užpuoliko ataką šeimos planavimo centre „Planned Parenthood“ tų metų lapkritį, pranešė vietos žiniasklaida.

Pastaraisiais mėnesiais Jungtinėse Valstijose įvyko kelios šaudynės – siuntų tarnybos „FedEx“ komplekse Indianapolyje, viename biurų pastate Kalifornijoje, maisto prekių parduotuvėje Kolorade ir keliose SPA įstaigose Atlantoje.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) praeitą mėnesį pareiškė, kad šalį krečianti ginkluoto smurto „epidemija“ yra „tarptautinė gėda“.

Pernai per incidentus, susijusius su šaunamaisiais ginklais, įskaitant savižudybes, Jungtinėse Valstijose žuvo daugiau kaip 43 tūkst. žmonių, rodo organizacijos „Gun Violence Archive“ duomenys.

Incidentas įvyko Riazanės srityje, kur galioja nurodymas gyventojams likti namuose, siekiat sulėtinti koronaviruso plitimą.

32-ejų vyriškis iš nedidelio Jelatmos miesto ėmė šaudyti į keturis jaunus vyrus ir vieną moterį, kurie šeštadienį apie 22 val. „garsiai kalbėjo lauke po jo langais“, nurodė tyrėjai.

Jelatma įsikūrusi šalia Riazanės, esančios apie 200 km į pietryčius nuo sostinės Maskvos.

Tas vyras išėjo į savo balkoną aiškintis su triukšmaujančiais žmonėmis ir tarp jų kilo ginčas, o tas gyventojas nusprendė panaudoti savo medžioklinį šautuvą, pranešė Tyrimų komitetas.

„Jie visi mirė nuo sužalojimų (incidento) vietoje“, – sakoma pranešime.

Įtariamojo tapatybė neskelbiama, jis buvo suimtas. Vyro butas buvo apieškotas, o ginklas – konfiskuotas.

Riazanės srities vicegubernatorius Igoris Grekovas sekmadienį išvyko į įvykio vietą.

Naujausias šaudymo incidentas JAV maldos manuose įvyko sekmadienį ryte Fort Verto priemiestyje Vait Setlmente esančioje bažnyčioje „West Freeway Church of Christ“, pranešė pareigūnai.

Dalaso televizija WFAA pranešė, kad bažnyčia pamaldas tiesiogiai transliavo per „Youtube“. Vaizdo įraše matyti, kaip ilgą striukę vilkėjęs vyras išsitraukė šautuvą ir dukart iššovė, bet tuomet kitas vyras šovė užpuolikui į nugarą.

Dalis maldininkų puolė slėptis už suolų, o kiti, išsitraukę pistoletus, prišoko prie užpuoliko, nurodė WFAA.

„Pora bažnyčios lankytojų atsakė ugnimi ir smogė užpuolikui, o šis mirė įvykio vietoje“, – žurnalistams sakė Vait Setlmento policijos viršininkas J. P. Beveringas (Dž. P. Beveringas).

Per sekmadienio pavakare surengtą spaudos konferenciją pareigūnai gyrė užpuoliką nukovusius asmenis ir sakė, kad jie priklauso šios bažnyčios savanoriškai apsaugos komandai.

“Ši komanda greitai reagavo, ir per šešias sekundes šaudynės baigėsi. Du bendruomenės nariai, apsaugos grupės savanoriai, išsitraukė ginklus ir nedelsdami nukovė žudiką, išgelbėdami nežinomą skaičių gyvybių“, – sakė Teksaso gubernatoriaus pavaduotojas Danas Patrickas (Denas Patrikas). Jis taip pat gyrė valstijoje galiojančius liberalius šaunamųjų ginklų įstatymus.

Vienas iš vadovaujančių bažnyčios dvasininkų Brittas Farmeris (Britas Farmeris) sakė: „Šiandien netekome dviejų puikių žmonių, bet galėjo nutikti daug blogiau.“

Pasak teisėsaugos, bažnyčioje šaudymo metu buvo daugiau kaip 240 žmonių.

Dar tu žmonės patyrė lengvų sužeidimų, kai per incidentą puolė slėptis tarp suolų; jiems pagalba suteikta įvykio vietoje, sakė greitosios pagalbos tarnybos „MedStar Mobile Healthcare“ atstovė Macara Trusty (Makara Trasti).

J .P. Beveringas sakė, kad užpuolikas kartu su kitais žmonėmis sėdėjo bažnyčioje, tuomet atsistojo, išsitraukė lygiavamzdį šautuvą ir paleido ugnį.

Pareigūnai kol kas neatskleidė užpuoliko arba aukų vardų. Federalinio tyrimų biuro (FTB) specialusis agentas Matthew DeSarno (Metjus DeSarnas) sakė, kad pareigūnai aiškinasi užpuoliko motyvus. Pasak jo, tas vyras buvo „gana laikinas gyventojas“, bet susijęs su ta bendruomene.

Pasak M. DeSarno, užpuolikas anksčiau kelis kartus buvo suimtas, bet atsisakė pateikti daugiau informacijos.

„Maldos vietos turi būti šventos, ir esu dėkingas bažnyčios nariams, greitai sureagavusiems ir nukovusiems šaulį bei padėjusiems išvengti tolesnės gyvybių netekties“, – sakoma Teksaso gubernatoriaus Grego Abbotto (Grego Aboto) pranešime.

„Mūsų širdys – su aukomis ir nužudytųjų per šį piktavališką smurto aktą, įvykusį „West Freeway Church of Christ“, šeimomis“, – pridūrė jis.

Kasmet Jungtinėse Valstijose per incidentus su šaunamaisiais ginklais žūva apie 36 tūkst. žmonių. Tarp dažniausių incidentų minimos savižudybės, nužudymai, policijos šaudymas ir atsitiktiniai šūviai.

Pastaraisiais metais šalyje labai padažnėjo masinių šaudynių, todėl sunerimusi visuomenė ragino imtis priemonių šiam smurtui pažaboti.

Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas (Mičas Makonelas) sakė, kad griežtesnės ginklų kontrolės įstatymo projektą pateiktų tik užsitikrinęs prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pritarimą, bet pastarasis nepareiškė jokios aiškios pozicijos šiuo klausimu.

2017 metų lapkritį užpuolikas nušovė 26 maldininkus per pamaldas vienoje baptistų bažnyčioje Saderland Springse netoli San Antonijaus Teksase.

Praėjus beveik metams, 2018-ųjų spalį, vienas antisemitinių pažiūrų užpuolikas nušovė 11 žmonių Pitsbergo sinagogoje.

Policijos komisaro Michaelo Harrisono (Maiklo Harisono) teigimu, sužeistam seržantui atlikta operacija, jo būklė stabili.

M. Harrisonas per spaudos konferenciją sakė, kad šaudęs asmuo negyvas. Dar vieno asmens palaikai buvo rasti klinikoje. Per šaudymą klinikoje sužalota moteris turėtų pasveikti, nurodė pareigūnas.

Pasak M. Harrisono, pranešimas apie šaudymą gautas po 7 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku. Incidentą užfiksavo pareigūnų kameros.

Incidento liudininkai leidiniui „The Baltimore Sun“ sakė, kad kažkoks ginkluotas vyras įsiveržė į kliniką ir pareikalavo metadono.

Šie nužudymai įvykdyti nuo spalio 9-osios iki lapkričio 14-osios septynių kvartalų teritorijoje Tampos darbininkiškame Seminolų Kalvų rajone. Už informaciją, galinčią padėti atskleisti numanomo žudiko maniako nusikaltimus, pareigūnai siūlė 100 tūkst. dolerių atlygį.

Aukos, kurių amžius – nuo 20 iki 60 metų, buvo nušautos, kai žudikas šiuos žmones užklupdavo vienus gatvėje. Jokio akivaizdaus šių žmogžudysčių motyvo nebuvo nustatyta; nei viena iš aukų nebuvo apiplėšta.

Tampos policijos pranešime sakoma, kad 24 metų Howellis Emmanuelis Donaldsonas III (Hauelis Emanuelis Donaldsonas) buvo suimtas pareigūnams gavus informacijos, kad vyras nešiojasi šaunamąjį ginklą, paslėptą greitojo maitinimo restorano „McDonald's“ maišelyje.

„Po kelių valandų, (policija) turėjo pakankamai informacijos, kad apkaltintų Donaldsoną dėl visų keturių žmogžudysčių, įvykdytų Seminolų Kalvų rajone“, – nurodė policijos departamentas.

Pranešime neužsimenama, ar asmuo, pranešęs apie šį įtariamąjį, gaus 100 tūkst. dolerių premiją. Policija anksčiau sakė, kad šiuos pinigus skyrė teisėsaugos organizacijos ir privatūs donorai.

Policijos vadas Brianas Duganas (Brajenas Diuganas) antradienį per spaudos konferenciją sakė, kad H. E. Donaldsonas bus apkaltintas keturiais pirmojo laipsnio nužudymais. Už šiuos nusikaltimus Floridoje gali būti skirta mirties bausmė.

„Prieš 51 dieną sakiau, kad tai yra kova tarp gėrio ir blogio, – toje pačioje spaudos konferencijoje sakė Tampos meras Bobas Buckhornas (Bobas Bakhornas). – Ką gi, šį vakarą gėris laimėjo. Šį vakarą mūšyje tarp tamsos ir šviesos laimėjo šviesa.“

Dėl žudynių Čarlstono miesto centre esančioje Emanuel afrikiečių metodistų episkopalinėje bažnyčioje 22 metų D.Roofas praėjusį mėnesį buvo pripažintas kaltu pagal 33 federalinius kaltinimus, įskaitant kaltinimus dėl mirtimi pasibaigusių neapykantos nusikaltimų.

Biblijos studijų grupė „Motina Emanuel“, į kurią buvo užsirašęs ir D.Roofas, kaip tik ruošėsi baigiamajai maldai, kai šis jaunuolis, save vadinantis nacių ir Kuklusklano šalininku, ėmė šaudyti ir nužudė devynis žmones.

Tarp jo aukų – šešių moterų ir trijų vyrų, kuriems buvo nuo 26 iki 87 metų, buvo ir tų maldos namų vyriausiasis pastorius – 41 metų Clementa Pinckney (Klementa Pinknis), pagarbą pelnęs Pietų Karolinos Senato narys, raginęs sugriežtinti ginklų kontrolės įstatymus.

Šios žudynės vėl pabrėžė gilų Amerikos susiskaldymą rasiniu pagrindu ir skirtingą visuomenės požiūrį į konstitucijos įtvirtintą teisę turėti šaunamųjų ginklų.

D.Roofas abejingai išklausė nuosprendį, kuris federaliniame teisme buvo paskelbtas po kelias valandas trukusio dvylikos prisiekusiųjų svarstymo. Klausantis nuosprendžio keliskart jo veide, regis, pasirodė šypsena.

„Vis dar manau, kad turėjau tai padaryti“, – anksčiau prisiekusiesiems sakė D.Roofas savo ne itin rišlioje baigiamojoje kalboje.

D.Roofas nepaisė savo advokatų bei teisėjo patarimų ir teismo proceso bausmės skyrimo etape sau atstovavo pats.

„Neišliejau nė ašaros“

Per pirmąjį teismo proceso etapą D.Roofas nerodė jokių atgailos ženklų, kai žudynes išgyvenę žmonės pasakojo šiurpias to vakaro įvykių detales.

Prisiekusiesiems buvo parodytas vaizdo įrašas su kraują stingdančiu D.Roofo kaltės pripažinimu.

„Reikėjo kažko griebtis, nes juodaodžiai kasdien žudo baltuosius“, – be jokių emocijų sakė D.Roofas jo apklausą vykdžiusiam Federalinio tyrimų biuro specialiajam agentui.

„Jie kasdien išprievartauja 100 baltųjų“, – aiškino jis.

2015 metų rugpjūtį kalėjime iš D.Roofo buvo konfiskuoti užrašai, kuriuose vaikinas rašė, kad „nesigaili“.

„Neišliejau nė vienos ašaros dėl nekaltų žmonių, kuriuos nužudžiau“, – rašė jis.

D.Roofo advokatai bandė įrodyti, kad jų ginamasis yra nepakaltinamas, tačiau JAV apygardos teisėjas Richardas Gergelas (Ričardas Gergelas) dukart nusprendė, kad vaikinas gali būti teisiamas.

Federalinėse bylose mirties nuosprendžiai skelbiami palyginti retai, nes paprastai už smurtinius nusikaltimus teisiama pagal valstijų įstatymus.

Nuo 1976 metų federaliniai pareigūnai mirties bausmę įvykdė tik trims nuteistiesiems.