Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti anksčiau jiems skirtas laisvės atėmimo bausmes.

Estui Hansui Erikui Ehvertui pernai spalį Apeliacinio teismo verdiktu bausmė buvo sutrumpinta nuo 16 iki 14 metų, jo tautiečiui Arle Grabbiui (Arlei Grabiui) – nuo 16 iki 15 metų, o lietuviui Ričardui Baikai – nuo 13 iki 12 metų laisvės atėmimo.

H.E.Ehvertas (iš kairės), Arle Grabbi (viduryje), Ričardas Baika (dešinėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

„Asmenys veikė organizuota grupe, jų veiksmai buvo koordinuoti, kryptingi, siekiant bendro tikslo ir kiekvienam iš jų savo veiksmais reikšmingai prisidedant prie galutinio tikslo įgyvendinimo – tai yra D. Bugavičiaus nužudymo“, – sakė  nutartį paskelbęs teisėjas Artūras Pažarskis.

Nuteistieji ir jų advokatai teigė, kad vyrai yra nepagrįstai nuteisti, jie su advokatais buvo apskundę anksčiau paskelbtus teismų verdiktus.

Advokatai teigė, kad jų klientai nepagrįstai pripažinti kaltais dėl nužudymo, nuosprendis grindžiamas abejotinais faktais ir aplinkybėmis, įrodymų vertinimas neišsamus, yra pažeista nekaltumo prezumpcija, bylos įrodymai įvertinti tendencingai ir prieštaringai, kaltė grindžiama nepašalintomis abejonėmis, nepatikrintas liudytojų parodymų patikimumas.

Aukščiausiasis Teismas iš Apeliacinio teismo nuosprendžio pašalino aplinkybę, kad R. Baika parūpino H. E. Ehvertui gyvenamąją vietą Kaune.

„Teisėjų kolegija teisės taikymo aspektu patikrinusi bylą, pagal tuos klausimus, kuriuos kėlė kasatoriai savo kasaciniuose skunduose, nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pripažindamas juos leistinais, patikimais, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie būtų suvaržę įstatymu garantuotas teisiamųjų teises ar būtų sukliudę teismui nešališkai ir išsamiai išnagrinėti bylą, priimti teisingus sprendimus, nepadarė, išskyrus vieną įrodymų vertinimo klaidą, kad nuteistasis Baika parūpino gyvenamąją vietą kitam nuteistajam Ehvertui“, – sakė teisėjas A. Pažarskis.

27 metų D. Bugavičius savo vairuojamame automobilyje „Mercedes-Benz“ buvo nušautas 2015-ųjų lapkričio 6-ąją Kaune.

Bylos duomenimis, nuteisti estai laukė jo prie namo Kaune, D. Bugavičiui prieš vidurnaktį atvykus ir sustojus prie namo vartų, A. Grabbis išlipęs iš automobilio „Renault Megane“ ne mažiau 12 kartų šovė į D. Bugavičių iš dviejų pistoletų.

Tuo metu automobilyje buvo D. Bugavičiaus gyvenimo draugė Vita Jakutienė, todėl, kaltintojų teigimu, D. Bugavičius nužudytas sukeliant pavojų tiek jai, tiek galimiems praeiviams. Taip pat sugadintas automobilis ir buto lango stiklas. V. Jakutienė vėliau atpažino mylimojo žudikus.

Iš visų trijų nuteistųjų priteista beveik 200 tūkst. eurų atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą bei nužudytojo mažamečiam vaikui iki jo pilnametystės priteistas išlaikymas lieka galioti.

Šiemet sausį Airijos teisėsauga perdavė Lietuvai dar vieną įtariamąjį D. Bugavičiaus nužudymu – Estijos pilietį Imre Arakas (Imrę Araką).

Vyras buvo perduotas Lietuvos prašymu, jam buvo išduotas Europos arešto orderis dėl 2015 metais lapkričio mėnesį įvykdytos veikos.

Visi nuteistieji jau atlieka bausmes Lietuvos kalėjimuose: H. E. Ehvertas bausmę atlieka Marijampolės kalėjime, o A. Grabbis – Alytaus kalėjime.

Byloje nustatyta, kad R. Baika iki 2015 metų balandžio 10 dienos įgijo sekimo įrenginį – jis rastas pritvirtintas prie nužudytojo automobilio. Teisėsauga taip pat nustatė, kad nusikaltėliai aiškinosi D. Bugavičiaus darbotvarkę, judėjimo maršrutus ir naudojamus automobilius.

To jie prašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, antradienį pradėjusio nagrinėti nuteistųjų advokatų kasacinius skundus.

Estui Hansui Erikui Ehvertui pernai spalį Apeliacinio teismo verdiktu bausmė buvo sutrumpinta nuo 16 iki 14 metų, jo tautiečiui Arle Grabbiui (Arlei Grabiui) – nuo 16 iki 15 metų, o lietuviui Ričardui Baikai – nuo 13 iki 12 metų laisvės atėmimo.

Nuteistieji ir jų advokatai teigia, kad vyrai yra nepagrįstai nuteisti.

R. Baikos advokatas Linas Belevičius savo skunde rašo, kad jo klientas  nepagrįstai pripažintas kaltu dėl nužudymo, o Apeliacinis teismas iškraipė įrodymų turinį, nuosprendį grindė abejotinais faktais ir aplinkybėmis. Advokato manymu, įrodymų vertinimas neišsamus, yra pažeista nekaltumo prezumpcija, įrodinėjimo naštą perkeliant kaltinamajam, bylos įrodymai įvertinti tendencingai ir prieštaringai.

„Rašydamas nuosprendį, Apeliacinis teismas sugalvojo dar vieną teiginį, kad būtų galima atmesti gynybos skundą“, – sakė L. Belevičius. Jis kritikavo Apeliacinio teismo nuosprendį, kuriame rašoma, kad H. E. Ehvertas automobiliu pravažiuodavo pro R. Baikos namą ir tokiu būdu jie palaikė ryšį.

L. Belevičius sakė, kad gynybai nėra suprantama, kaip tas ryšys buvo palaikomas ir kokia tai yra bendrininkavimo forma.

H. E. Ehverto advokatas Laurynas Pakštaitis sako, kad nuosprendžiai šioje byloje priimti nepašalinus akivaizdžių prieštaravimų, jo kliento kaltė grindžiama nepašalintomis abejonėmis, nepatikrintas liudytojų parodymų patikimumas. Advokatas taip pat kelia klausimą dėl esto teisės į gynybą pažeidimą ikiteisminio tyrimo metu.

A. Grabio advokatė Galina Kardanovskaja Aukščiausiojo Teismo prašo nutraukti jos kliento bylą, o jei tai nebūtų padaryta – iš naujo perduoti bylą nagrinėti Apeliaciniam teismui. Advokatės manymu, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, klaidingai pasisakė dėl įrodymų turinio. Buvo pažeistos atpažinimo procedūros – A. Grabį nužudytojo draugė Vita Jakutienė pirmiausia atpažino iš nuotraukų, tik paskui gyvai.

H.E.Ehvertas (iš kairės), Arle Grabbi (viduryje), Ričardas Baika (dešinėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

Estai dalyvavo nuotoliniu būdu

Kalėti nuteisti Estijos piliečiai Aukščiausiojo Teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu iš įkalinimo įstaigų: H. E. Ehvertas bausmę atlieka Marijampolės kalėjime, o A. Grabbis – Alytaus kalėjime. Teisėjų ir procesų dalyvių pasisakymai jiems buvo verčiami į estų kalbą. Nuteistieji skundėsi blogu ryšiu, jog blogai girdi pasisakymus iš teismo salės.

Bausmę taip pat jau atliekantį R. Baiką į Aukščiausiąjį Teismą atlydėjo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Nė vienas iš nukentėjusiųjų į bylos posėdį neatvyko, nors jiems apie jį buvo pranešta.

Apeliacinis teismas yra nustatęs, kad R. Baika iki 2015 metų balandžio 10 dienos įgijo sekimo įrenginį – jis rastas pritvirtintas prie nužudytojo automobilio. Jis taip pat parūpino H. E. Ehvertui gyvenamąją vietą Kaune, o padarant nusikaltimą, atvykstant ir išvykstant iš įvykio vietos, buvo panaudotas vėliau sudegintas automobilis „Renault Megane“.

Teisėsauga taip pat nustatė, kad nusikaltėliai aiškinosi D. Bugavičiaus darbotvarkę, judėjimo maršrutus ir naudojamus automobilius.

27 metų D. Bugavičius savo vairuojamame automobilyje „Mercedes-Benz“ buvo nušautas 2015-ųjų lapkričio 6-ąją Kaune.

Bylos duomenimis, nuteisti estai laukė jo prie namo Kaune, D. Bugavičiui prieš vidurnaktį atvykus ir sustojus prie namo vartų, A. Grabbis išlipęs iš automobilio „Renault Megane“ ne mažiau 12 kartų šovė į D. Bugavičių iš dviejų pistoletų.

Tuo metu automobilyje buvo D. Bugavičiaus gyvenimo draugė V. Jakutienė, todėl, kaltintojų teigimu, D. Bugavičius nužudytas sukeliant pavojų tiek jai, tiek galimiems praeiviams. Taip pat sugadintas automobilis ir buto lango stiklas.

Iš visų trijų nuteistųjų priteista beveik 200 tūkst. eurų atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą bei nužudytojo mažamečiam vaikui iki jo pilnametystės priteistas išlaikymas lieka galioti.

Šiemet sausį Airijos teisėsauga perdavė Lietuvai dar vieną įtariamąjį D. Bugavičiaus nužudymu – Estijos pilietį Imre Arakas (Imrę Araką).

Vyras buvo perduotas Lietuvos prašymu, jam buvo išduotas Europos arešto orderis dėl 2015 metais lapkričio mėnesį įvykdytos veikos.

Bausmės – pagal vaidmenis

Kaip jau rašyta, ketvirtą dešimtį bebaigiantį estą Arle Grabbį, paleidusį iš dviejų pistoletų į D.Bugavičių mažiausiai dvylika šūvių, bei jau penktą dešimtį pradėjusį jo tautietį Hansą Eriką Ehvertą, sekusį būsimą auką ir parinkusį jo nužudymo vietą, į kurią vėliau atvežė šaulį ir padėjo šiam skubiai iš jos pasišalinti, Kauno apygardos teismas izoliavo nuo visuomenės 16 metų. O estams talkinusį iš Kauno kilusį jaunystėje perspektyvų boksininką – A.Grabbio bendraamžį Ričardą Baiką pasiuntė už grotų 13 metų, grąžinant jo artimiesiems dar 2018-ųjų rudenį sumokėtą 20 tūkst. eurų užstatą už jo paleidimą į laisvę, skiriant švelnesnę kardomąją priemonę už suėmimą.

H.E.Ehvertas (iš kairės), Arle Grabbi (viduryje), Ričardas Baika (dešinėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaltinimą šioje didelį atgarsį sukėlusioje byloje palaikęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Zdislavas Tuliševskis, per baigiamąsias kalbas pripažinęs, kad ši byla – sudėtingiausia jo praktikoje, siūlė A.Grabbiui 20 metų įkalinimą. H.E.Ehvertui – 19 metų. O R.Baikai – 17 metų.

Tačiau bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Arūno Paštuolio ir Jūratės Jakubonienės kolegija konstatavo, kad ne viskas, kas šiai trijulei buvo inkriminuota kaltinamajame akte, teisme įrodyta. Todėl jiems skirtos mažesnės bausmės. Tačiau estams – didesnės už grėsusios vidurkį. O R.Baikai – artima vidurkiui, nes jo indėlis įvykdant D.Bugavičiaus nužudymą itin žiauriai ir visuotinai pavojingu būdu buvo mažesnis.

Priteistos ir palūkanos

Tik iš dalies Kauno apygardos teismas tenkino ir nukentėjusiųjų ieškinius. Nors konstatuota, kad šio nusikaltimo pasekmės – negrįžtamos: viena nukentėjusioji neteko sūnaus, kita – mylimojo, trečia – tėvo.

Buvusiai popgrupės „Naujosios pupytės“ narei Vitai Jakutienei, kurios akyse buvo nušautas D.Bugavičius, iš visų nuteistųjų solidariai priteista 70 tūkst. eurų neturtinė žala ir 5 proc. metinės palūkanos nuo šios sumos priteisimo iki visiško žalos atlyginimo. O V.Jakutienės ir velionio dukrai, gimusiai jau po tėvo žūties, – 50 tūkst. eurų neturtinė žala su tokiomis pačiomis palūkanomis. Ir 175 eurai kas mėnesį – išlaikymui nuo gimimo iki pilnametystės, indeksuojant šią sumą atsižvelgiant į infliaciją. V.Jakutienė jai bei dukrai padarytą turtinę ir neturtinę žalą buvo įvertinusi vienu milijonu 854 tūkst. eurų.

Vita Jakutienė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Tik iš dalies patenkintas ir D.Bugavičiaus mamos, kuri prašė 300 tūkst. eurų moralinio atlygio, ieškinys. Jai priteista 70 tūkst. eurų.

300 tūkst. eurų ieškinį teisiamiesiems buvo pareiškęs ir D.Bugavičiaus brolis, teigęs, kad viską, ką priteis teismas, paskirs neįgaliems bei onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, tačiau vėliau savo ieškinio atsisakęs. O D.Bugavičiaus tėvas, taip pat pripažintas nukentėjusiuoju, jokio ieškinio sūnaus žudikams nepareiškė.

Dingusio hašišo šešėlis

A.Grabbis, H.E.Evertas ir R.Baika kaltinti veikę organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, įkurto 2007-aisiais, nariais, kurių buvo pasitelkti tik organizuojant D.Bugavičiaus nužudymą. A.Grabbis su H.E.Ehvertu sutiko dalyvauti šiame nusikaltime dėl piniginio atlygio. O R.Baika – siekdamas pelnyti susidorojimo su D.Bugavičiumi organizatorių palankumą. Kalbama, be to, tai patvirtino ir teismui parodymus davęs vienas iš įslaptintų liudytojų, kad R.Baika turėjo taip atidirbti už prarastą stambų hašišo krovinį, gabentą iš Ispanijos į Rusiją per Lietuvą, su kurio pagrobimu sietas D.Bugavičius ir jo parankiniai.

Oficialia susidorojimo su D.Bugavičiumi, priklausiusio Kauno gaujoms, priežastimi kaltinamajame akte buvo įvardyta gauta informacija, kad jis galėjo kelti grėsmę šio nusikaltimo organizatorių neteisėtai veikai – prekybai narkotikais stambiu mastu. Dėl to nusprendusieji pašalinti D.Bugavičių kaip konkurentą 2015-ųjų vasarą Ispanijos karalystėje kreipėsi pagalbos į asmenį, turintį ryšių su samdomais žudikais.

Po to D.Bugavičiaus nužudymo scenarijuje atsirado ir A.Grabbis su H.Ehvertu bei R.Baika, turėjęs estams padėti. Netrukus buvo įsigyta slapta sekimo įranga, kuri buvo sumontuota D.Bugavičiaus automobilyje, ir Prancūzijoje pavogtas „Renault Megane“, kuriuo žudikai atvyko į nusikaltimo vietą. O Ispanijos karalystėje buvo apsirūpinta cheminėmis medžiagomis nusikaltimo pėdsakams naikinti. Du 9 mm kalibro pistoletai, panaudoti susidorojant su D.Bugavičiumi, buvo nelegaliai įvežti į Lietuvą maršrutiniu autobusu – apie planuojamą nusikaltimą nežinančio asmens kuprinėje. Ir perduoti šios užduoties vykdytojams vienoje Trakų rajono kavinėje.

Pasala prie užtvaro

27-erių D. Bugavičius buvo nušautas paskutinėmis 2015-ųjų lapkričio 6-osios minutėmis prie išsinuomoto kotedžo Šilainiuose, Šėtos gatvėje, – automobilyje „Mercedes-Benz“, kuris oficialiai priklausė jo mamai. Po to žudikų transporto priemonė, kuria jie pasišalino iš nusikaltimo vietos, remiantis kaltinamuoju aktu, sudeginta viename netoliese esančios Vėtrungės gatvės daugiabučių kieme. Palikti nusikaltimo vietą, o netrukus ir Lietuvą, A.Grabbiui ir H.E.Ehvertui padėjo R.Baika.

Ši trijulė kaltinta ne tik D.Bugavičiaus nužudymu iš savanaudiškų paskatų bei kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, bet ir neteisėtu disponavimu ginklais bei šaudmenimis ir svetimo turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu – buvo ne tik sušaudytas D.Bugavičiaus mamos mersedesas. Viena kulka išdaužė ir vienos Baltų prospekto gyventojos langą. O nuo padegto „Renault Megane“ apdegė ir šalia jo stovėjęs automobilis „Toyota“.

Kartu su D.Bugavičiumi jo žūties valandą buvusi V.Jakutienė teisme pasakojo, kad belaukiant, kol pakils kiemo užtvaras, kurio pultelis buvo pas mylimąjį, atbulomis prie jų privažiavo netoliese stovėjęs automobilis tranzitiniais numeriais. Ir užkirto jiems kelią. O iš šio automobilio keleivio pusės išlipo asmuo su gobtuvu, prisidengęs veido apačią šaliku. Šis asmuo laikė rankoje ginklą. Ir iššovė, stovėdamas už dviejų metrų nuo jų mersedeso. Po to žengė dar porą žingsnių arčiau ir vėl šovė. V.Jakutienė sakė atpažinusi šį asmenį iš pareigūnų pateiktų nuotraukų. Ir teigė, kad jis yra teismo salėje, nurodydama A.Grabbį.

Purtėsi atsakomybės

Nė vienas iš teisiamųjų jiems pareikštų kaltinimų nepripažino.

A.Grabbis, tik teisme davęs parodymus, pareiškė, kad jis šaudyti nemoka. Esą jam, pamačius ginklus, dreba rankos. Nors kai kurie įslaptinti liudytojai teigė, kad jis puikiai šaudo įvairiais ginklais. Be to, A.Grabbis tikino lankęsis tą 2015-ųjų rudenį, kai buvo nušautas D.Bugavičius, Lietuvoje tik vieną kartą – spalį. Asmeniniais tikslais, kuriuos įvardyti atsisakė. O ne lapkritį, kai buvo nušautas D.Bugavičius, apie kurį jis pirmą kartą išgirdo tik tada, kai buvo sulaikytas.

Arle Grabbi/Vilmanto Raupelio nuotr.

H.E.Ehvertas, taip pat davęs parodymus tik teisme, taip pat tikino nebuvęs nusikaltimo, dėl kurio yra teisiamas, vietoje. Jis buvo linkęs įvardyti save, kaip solidų ir patikimą verslininką, kuris kelis kartus darbo reikalais lankėsi Lietuvoje – Vilniuje bei Kaune. Šių jo vizitų tikslai buvo du: apsižiūrėti, ar čia galima plėtoti jo automobilių nuomos verslą, bei paieškoti darbuotojų klientams Suomijoje, nes jis užsiima ir tarpininkavimu įdarbinant. Anot H.E.Ehverto, vieną kartą jis tada atvežė į Lietuvą ir gerą savo draugą A.Grabbį. Tačiau visi šie vizitai buvo tą rudenį, kai buvo nužudytas D.Bugavičius, kurio H.E.Ehvertas taip pat teigė nepažinojęs, kaip ir R.Baikos. Ir nors neneigė, kad tuo metu, kai buvo nušautas D.Bugavičius, viešėjo Kaune, bet tikino, jog tąnakt neišėjo iš išsinuomoto buto, iš kurio ryte išvyko. Tačiau paprašius H.E.Ehverto nurodyti nors vieną įmonę ar asmenį, su kuriais jis buvo susitikęs minėtų vizitų į Lietuvą metu, jis to padaryti negalėjo. Kaip ir atsakyti į klausimą, kodėl tą rudenį, kai buvo nušautas D.Bugavičius, Lietuvoje jo išsinuomotų automobilių stovėjimo vietos bei judėjimo kryptys sutapo su nužudytojo maršrutais.

Hansas Erikas Ehvertas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Pritrūko įrodymų

R.Baikos teismui pateikta versija dėl teisėsaugininkų prieš jį surinktų įkalčių buvo siejama su Renaldu B., pravarde Kaziukas, – jo draugu žaidžiant futbolą. Esą šiam jis buvo pasakojęs, kad GPS sekimo įrangą jau galima nusipirkti ir automobilių turguje. Ir Kaziuką, turėjusį pervežimo paslaugų vilkikais įmonę, tai sudomino. Jis paprašė, kad R.Baika jam ne tik šią įrangą nupirktų, bet ir padėtų ją aktyvuoti. Kaziukui nupirkta GPS sistema buvo sujungta su senu R.Baikos telefonu. Šį jis taip pat atidavė Kaziukui. Ir nuo to momento, R.Baikos, kurį gynė net du advokatai, teigimu, jis apie šio GPS, vėliau rasto sumontuoto D.Bugavičiaus automobilyje, likimą nieko nežinojo. Tačiau tik taip gali paaiškinti, kodėl ant šios slaptos įrangos buvo aptikta jo DNR. Minėtas Kaziukas, anot R.Baikos, jam tarpininkaujant išnuomojo kelioms savaitėms nežinomiems asmenims ir savo butą, kuriame vėliau aptikta mįslingų cheminių medžiagų pėdsakų. Tačiau Kaziukas prieš porą metų mirė. R.Baika taip pat tikino nepažinojęs D.Bugavičiaus.

Ričardas Baika/Redakcijos archyvo nuotr.

Minėta Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija savo nuosprendyje konstatavo, kad neįrodyta, jog R.Baika su bendrininkais, kurių byla išskirta į atskirą, aprūpino estus priemonėmis bei įmontavo sekimo įrangą į D.Bugavičiaus automobilį. O šio nužudymo motyvas liko neįrodytas. Kaip ir tai, kad šio nusikaltimo įvykdymui buvo įsigytas automobilis "Renault". Todėl panaikintas kaltinimas, kad D.Bugavičius buvo nužudytas iš savanaudiškų paskatų, pakeičiant šią aplinkybę į velionio artimuosius atstovavusio advokato siūlymą, kad šis nusikaltimas padarytas itin žiauriai.

Anot Kauno apygardos teismo, neįrodyta ir tai, kad D.Bugavičius buvo nužudytas nusikalstamo susivienijimo užsakymu, manant, jog jis kelia grėsmę prekybai narkotikais.

Atnaujino tyrimą

Pritrūko Kauno apygardos teismui ir įrodymų, kad teisiamieji dalyvavo nusikalstamame susivienijime. O į jiems skirtas bausmes įskaičiuotas ir laikas, kurį jie praleido už grotų iki nuosprendžio paskelbimo. Estai iki 2021-ųjų birželio pabaigos buvo suimti jau beveik pusketvirtų metų. R.Baika – beveik trejus metus.

Kauno apygardos teismo nuosprendyje atsižvelgta ir į sąlygą, kuri kelta išduodant estus Lietuvai pagal Europos arešto orderį, – kad jie atliktų skirtą bausmę Estijos Respublikoje.

Be to, konstatuota, kad teismo išlaidos, samdant vertėjus, siekia 13 307 eurus, tačiau, pagal įstatymus, ši suma negali būti išieškota iš nuteistųjų.

Kauno apygardos teismo nuosprendžio neskundė tik niekas iš turėjusiųjų šioje byloje nukentėjusiųjų statusą. Tačiau jį apskundė ne tik visų nuteistųjų advokatai, bet ir A.Grabbis su H.E.Ehvertu bei prokuroras. Pastarasis prašė griežtesnių bausmių. Nuteistųjų advokatai, kaip ir jų ginamieji, – išteisinimo, nes Kauno apygardos teismo nuosprendis, jų teigimu, rėmėsi tik prielaidų grandine, o ne tiesioginiais įrodymais.

Skundus nagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės ir Virginijos Liudvinavičienės kolegija atnaujino įrodymų tyrimą. Ir šiandien paskelbė naują nuosprendį, kuriuo visiems nuteistiesiems bausmės sumažintos. Tačiau nukentėjusiesiems iš jų priteisti priteisti ieškiniai liko nepakeisti.

Nauji teismo argumentai

Naujuoju nuosprendžiu A.Grabbiui Kauno apygardos teismo skirta bausmė sumažinta vieneriais metais – iki 15-kos metų įkalinimo, įskaičiuojant į ją ir beveik penkerius metus, kuriuos jis jau yra suimtas. Taigi beveik trečdalį bausmės A.Grabbis jau yra atlikęs.

H.E.Ehvertui Kauno apygardos teismo skirta bausmė sumažinta dvejais metais – iki 14-kos metų įkalinimo, taip pat įskaičiuojant į šį beveik penkerius metus, kuriuos jis yra suimtas.

R.Baikai bausmė sumažinta vieneriais metais – iki 12-kos metų įkalinimo. O jis yra suimtas jau daugiau kaip ketverius metus.

Bausmių sumažinimą lėmė Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas panaikinti iš kaltinimo „itin žiaurų“ D.Bugavičiaus nužudymą, paliekant tik tai, kad šis nusikaltimas buvo įvykdytas organizuotoje grupėje ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. Be to, iš kaltinimo buvo pašalinta aplinkybė, kad visi trys nuteistieji neteisėtai disponavo ginklais ir šaudmenimis. Nors ir buvo atstatytos kai kurios Kauno apygardos teismo iš kaltinimo pašalintos aplinkybės – kad būtent R.Baika įgijo sekimo įrenginį, kuris buvo pritvirtintas prie D.Bugavičiaus automobilio, bei parūpino gyvenamąją vietą H.E.Ehvertui, o automobilis „Renault“ buvo įsigytas nusikaltimo vykdymui.

Be to, teismas įpareigojo prokuratūrą tirti nužudytojo sugyventinės elgesį, nes ji ne tik negynė mušamo gyvenimo draugo, bet sugėrovus skatino smurtauti prieš jį.

Nusikaltimas įvykdytas pernai lapkričio 1-ąją dieną bute Šiaulių mieste.

Kaip pranešė teismas, bylos duomenimis, būdami apsvaigę nuo alkoholio, du vyrai kilus konfliktui su buto šeimininku, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Jis nuo patirtų traumų mirė įvykio vietoje.

Išnagrinėjęs bylą teismas nusprendė prokuratūrą informuoti apie byloje nukentėjusiąja pripažintos nužudytojo sugyventinės veiksmus.

Teismas teigia nustatęs, kad šioje byloje nukentėjusiąja pripažinta T. M. su kaltinamaisiais R. O. ir V. A. girtavo pas juos bendrabutyje, po to pasikvietusi į savo butą girtauti toliau, kaltinamiesiems skundėsi, kad ją sugyventinis A. K. muša.

Kaltinamiesiems naudojant fizinį smurtą prieš A. K., sakydama, kad „tegul jis taip kenčia, kaip aš kentėjau“, kad „jam taip ir reikia“, kad „žinos, kaip ją skriausti“ – ne tik pritarė tokiam smurtui, bet tokiu būdu kurstė kaltinamuosius smurtauti prieš sugyventinį.

„Vadinasi, T. M. veiksmuose yra bendrininkavimo požymių sukeliant fizinį skausmą buto šeimininkui“, – mano teismas.

Ji ne tik negynė mušamo gyvenimo draugo, bet sugėrovus skatino smurtauti prieš jį.

Paskelbta atskirąja nutartimi teismas praneša Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kad T. M. veiksmuose yra Baudžiamojo kodekso atitinkamame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.   

Teismo medicinos ekspertai, 53 metų buto šeimininkui rankomis ir kietais bukais daiktais į galvą, krūtinę, kitas kūno vietas buvo suduota ne mažiau, kaip 32 kartus.

Kaip pranešė teismas, per ikiteisminį tyrimą savo parodymus ne kartą keitė ne tik abu kaltinamieji, bet ir nukentėjusioji – nužudytojo A. K. sugyventinė T. M. Moteris vėliau teisinosi, jog dėl įvykusios tragedijos buvo ištikta šoko, todėl pareigūnams kalbėjo netiesą.

Nukentėjusioji patikslino, jog lemtingąjį vakarą konflikto dalyviai buvę neblaivūs, todėl tam tikrų nusikaltimo momentų ji prisiminti negalinti.

Anot liudytojos, žmogžudystės išvakarėse su savo sugyventiniu A. K. ji buvo susipykusi, nes šis nenorėjęs su ja važiuoti į kapines. Moteris teigė, jog lapkričio pirmosios vakarą ji negalėjusi patekti į butą, nes sugyventinis jai neatidaręs durų. Patekti į patalpas jai padėjo, kaip pati sako, jos geras pažįstamas R. O. ir dar vienas vyras V. A. Pasak nukentėjusiosios, ji pamena, kaip vyrai susikivirčijo, tačiau konflikto detalių prisiminti negalinti. Atsibudusi ryte negyvą sugyventinį ji radusi vonios kambaryje.

Kaltinamasis R. O. per ikiteisminį tyrimą neneigė, kad per konfliktą nukentėjusiajam kelis kartus į veidą sudavęs ranka, teigia nemanantis, kad buto šeimininkas mirė būtent nuo jo suduotų smūgių. R. O. tikino, jog pats nėra fiziškai pajėgus.

Kaltinamasis sakė, jog A. K. pažinojęs nuo 17 metų, jie buvę geri draugai, teigė, jog labai gailisi dėl draugo netekties. R. O pareigūnams tvirtino, jog nukentėjusįjį spardė, mušė rankomis V. A.

Anot kaltinamojo R. O., lemtingąjį vakarą A. K. sugyventinė T. M. pasiguodusi, kad jai išsuko koją, tačiau kas tai padarė, ji nepasakiusi. R. O. iš pradžių supratęs, jog taip pasielgti galėjęs jos sugyventinis, nes, pasak R. O., moteris jam yra ne kartą sakiusi, jog sugyventinis prieš ją smurtauja.

Vėliau R. O. persigalvojo, ėmė teigti, jog sužaloti moterį galėjo tas pats V. A. Kaltinamasis pridūrė, jog A. K. nužudyti nesiekė ir su V. A. nebuvo susitaręs A. K. sumušti.

Kaltinamasis V. A. per ikiteisminį tyrimą savo kaltę kategoriškai neigė, jis pabrėžė, jog nukentėjusiajam nesudavė nė vieno smūgio. Pareigūnams pasakojo matęs, kaip R. O. mušė buto šeimininką, su bato kulnu smogė nukentėjusiajam į šonkaulius.

Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad nukentėjusioji  T. M. visiškai neigdama V. A. kaltę siekė jam padėti išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Sakydama, kad „tegul jis taip kenčia, kaip aš kentėjau“, kad „jam taip ir reikia“, kad „žinos, kaip ją skriausti“ – kurstė kaltinamuosius smurtauti.

Teismo įsitikinimu, tokiai išvadai pagrindą duoda tai, kad ji atvykusiems policijos pareigūnams nurodė nebuvusi visą naktį namuose, o grįžusi ryte rado sugyventinį tualete be gyvybės ženklų. Apie šias T. M. nurodytas aplinkybes teisme nurodė liudytojomis apklaustos tyrėjos.

Teismas nustatė, kad T. M. dar prieš atvykstant policijos pareigūnams į įvykio vietą, ieškojo būdų ir variantų, kaip patvirtinti sukurtą melagingą informaciją, nes ji prašė ne tik A. O. melagingo patvirtinimo, jog pas juos nakvojusi tą naktį.

Kaip pabrėžė teismas, šios aplinkybės parodo, kad T. M. siekė nuslėpti A. K. sumušimo aplinkybes ir taip padėti išvengti atsakomybės ne tik V. A. bet ir A. O. Tai, kad ji matė ir pritarė A. K. mušimui, parodė kaltinamasis R. O., kuris teisme bei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. A. mušant buto šeimininką A. K., T. M. pasakė, kad „tegul jis taip kenčia, kaip aš kentėjau“.

T. M. teisme neigė kvietusi kaltinamuosius į savo butą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė juos kvietusi dar išgerti, nors teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, T. M. į nepatogius jai klausimus teigė, kad taip  nesakiusi, arba negalėjusi sakyti, tvirtino nieko neprisimenanti dėl girtumo. Teismas pažymėjo, kad ant kaltinamojo V. A. chalato buvo rasta daug aukos kraujo.

R. O. nuteistas kalėti 12 metų, V. A. – 11 metų. Iš R. O. valstybei priteista 1295 eurai proceso išlaidų.

Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Telšiškis, 21 metų Marius Juškys kalės 15 metų, taip pat telšiškis 22 metų Darius Sabaliauskas kalės 16 metų, BNS pranešė teismo atstovas Vytautas Jončas.

Nuteistieji nukentėjusiems turės atlyginti 25 tūkst. eurų žalą.

Nusikaltimas įvykdytas pernai liepos 13 dieną Telšių rajone.

Auką jaunuoliai sumanė sumušti iš keršto, D. Sabaliauskas teigė buvęs pažemintas.

Auka buvo pasikviesta išgerti alkoholio prie tvenkinio į Degaičių kaime. Čia vaikinas buvo sumuštas, tačiau jam pavyko pabėgti.

Apie 23 val. nukentėjusiam paskambino M. Juškys ir pakvietė susitikti prie Germano ežero.

Jaunuolis buvo mušamas, spardomas, į jį buvo mėtoma plyta. Vėliau ekspertai suskaičiavo 36 smūgius, 15 jų buvo pataikyti į galvą.

Po nužudymo iš jaunuolio buvo pavogtas telefonas.

Nužudytojo kūną aptiko žvejys.