Australijos policija anksčiau pranešė, kad šeštadienį viename Sidnėjaus prekybos centre vyras užpuolė žmones peiliu ir šešis iš jų nužudė.

Australijos pakistaniečių nacionalinė asociacija ir Ahmadijos musulmonų bendruomenė teigė, kad Farazą Tahirą (Farazą Tahirą) nužudė peiliu ginkluotas vyras. Kitos jo aukos buvo penkios moterys.

Sekmadienio vakarą musulmonų bendruomenės nariai surengė budėjimą žuvusio vyro atminimui. F. Tahiras, kaip teigiama, tik pernai buvo persikėlęs gyventi į Australiją.

„Jis greitai tapo neatsiejama mūsų bendruomenės dalimi“, – sakoma pareiškime.

Australijos pakistaniečių nacionalinė asociacija paragino bendruomenę „solidarizuotis, palaikyti ir melstis už tuos, kurie gedi dėl šios skaudžios netekties“.

Šeštadienį įvykus išpuoliui, socialiniuose tinkluose pasirodė klaidingų pranešimų, kad išpuolis susijęs su ideologinėmis ar religinėmis grupėmis arba įvykiais Artimuosiuose Rytuose.

Policija nustatė, kad išpuolį įvykdė dažnai gyvenamąsias vietas keičiantis 40-metis Joelis Cauchi (Džoelis Košis).

Pasak pareigūnų, tas vyras sirgo psichikos liga.

Naujojo Pietų Velso policijos komisaro padėjėjas Anthony Cooke'as (Entonis Kukas) sakė, kad nėra nieko, kas leistų manyti, kad „tai įvyko dėl kokių nors konkrečių motyvų, ideologijos ar kitų priežasčių“.

Policija „atvyko į įvykio vietą, kur rado... tris negyvas moteris, tris vyrus ir septynerių metų vaiką, be to, vienas asmuo buvo sunkiai sužeistas“, sakoma Kortasaro savivaldybės, kurioje įvyko išpuolis, merijos pareiškime.

Centrinėje Meksikos Gvanachuato valstijoje pastaraisiais metais išaugo su narkotikais susijęs smurtas.

Pareiškime teigiama, kad ginkluoti užpuolikai atvyko į La Palmos plaukimo kurortą 16.30 val. vietos laiku (1.30 val. sekmadienį Lietuvos) laiku, kad įvykdytų išpuolį.

Pasak valdžios institucijų, užpuolikai nuėjo tiesiai prie žmonių grupės ir pradėjo šaudyti, tada atjungė apsaugos kameras ir pabėgo.

Vietos naujienų svetainėje „Debate Noticias“ paskelbtame vaizdo įraše, kurį padarė įvykio vietoje buvęs liudininkas, matyti, kaip aukos krito ant grindų arba kėdžių, ant kurių sėdėjo, tvyrant tirštiems dūmų debesims – matyt, nuo šūvių.

Filmuotoje medžiagoje taip pat matyti, kaip žmonės bėga slėptis.

Išpuolis įvyko paskutinę pavasario mokyklinių atostogų dieną. Po incidento kurorte budėjo karinė ir valstybinė policija.

Generalinės prokuratūros teigimu, teisėsaugos pareigūnai atliko patikrinimą vietoje, kur Rusijos Federacijos kariuomenė įvykdė šį karo nusikaltimą.

„Preliminariais duomenimis, name buvo įmonės darbuotojai, saugoję laistymo agregatus. Taip pat nepilnametė mergina. Žuvusiuosius palaidojo netoli įvykio vietos, o mergaitė atgulė vietinėse kapinėse“, – generalinės prokuratūros atstovai.

Dabar vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų pažeidimo, siejamo su tyčiniu nužudymu. Taip pat atliekami ir kiti tyrimo veiksmai. Tarp jų – palaikų apžiūra ir teismo medicinos ekspertizė.

UNIAN primena, anot Ukrainos vidaus reikalų ministro Deniso Monastyrskio, lapkričio 16 d. buvo nustatyta vienuolika įkalinimo vietų deokupuotame Chersono regione, kuriose neteisėtai laikyti civiliai. Regione buvo rasti 63 užpuolikų nukankintų žmonių kūnai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusijos kariai prieš atsitraukdami užminavo visus svarbius Chersono srities objektus.

Apie tai pranešta „Telegram“ platformoje. Kaip teigiama, komendanto valanda įsigalios balandžio 7 d. 6 val. ir tęsis iki balandžio 14 d. 6 val.

„Šiuo laikotarpiu draudžiama būti gatvėse ir kitose viešose vietose. Taip pat keliauti transportu ar pėsčiomis“, – rašoma pranešime.

Aiškinama, kad savaitę truksiančios komendanto valandos reikia tam, kad specialistai galėtų atlaisvinti infrastruktūrą ir padaryti ją saugesnę prieš grįžtant žmonėms.

Kaip praneša UNIAN, Rusijos snaiperiai Hostomelyje „treniravosi“ taikydamiesi į civilius gyventojus. Viename iš garažų buvo rasta vienuolika nužudytų ukrainiečių kūnų.

Per 35 okupacijos dienas Hostomelyje dingo keturi šimtai žmonių. Žinoma, kad kai kurių dingusiųjų nebėra gyvų. Rusijos kariuomenė nužudė ir kaimo vadovą Jurijų Prilipką. Kartu su juo žuvo ir savanoriai Ruslanas Karpenko bei Ivanas Zarya, kurių kūnai – rasti.

Hostomelis buvo išlaisvintas iš užpuolikų gniaužtų kaip ir Irpinė. Miestas tapo vienu iš karštųjų Rusijos ir Ukrainos karo taškų, kur Rusijos kariai tyčiojosi iš civilių gyventojų bei plėšikavo.

Nigerijos centrinėje ir šiaurės vakarų dalyje veikiančios „banditų“ gaujos puldinėja kaimus, vagia gyvulius ir žudo gyventojus. Šį regioną smurtas krečia jau ne vienus metus, bet trečiadienį šalies vyriausybė oficialiai įvardijo banditus teroristais.

„Palaidojome iš viso 143 žmones, nužudytus banditų per šias atakas“, – sakė vieno iš nusiaubtų kaimų Zamfaros valstijoje bendruomenės lyderis Balarabe Alhaji (Balarabė Alhadžis), vienas iš keturių šaltinių.

Pasak vietos gyventojų, šimtai ginkluotų motociklininkų trečiadienį ir ketvirtadienį siautėjo dešimtyje kaimų Ankos ir Bukujumo rajonuose: šaudė į gyventojus, plėšikavo ir degino namus.

Vyriausybė ir saugumo agentūros kol kas nekomentavo šių išpuolių.

Kurfa Danjos kaimo gyventojas Babandi Hamidu (Babandis Hamidus) pasakojo, kaip į kaimus įsiveržę kovotojai šaudė į „visus, ką tik pamatydavo“.

„Dešimtyje kaimų palaidota per 140 žmonių, taip pat ieškoma kitų, nes daugelis yra dingę“, – pridūrė vyras.

Anot kito kaimo gyventojo, Idi Musos (Idžio Musos), „aukų skaičius yra didžiulis – manome, kad banditai nužudė apie 150 žmonių“.

Panašios informacijos pateikė dar vienas gyventojas, prisistatęs tik vardu Babangida.

Visi keturi šaltiniai teigė dalyvavę laidotuvėse savo kaimuose.

Policija patvirtino, kad neutralizavo užpuoliką, apibūdintą kaip 24 metų Viurcburge gyvenantį somalietį, šūviu į koją.

„Į vyrą, gyvenantį Viurcburge, pataikė policijos kulka, bet jo gyvybei pavojus negresia“, – sakoma policijos „Twitter“ pranešime.

Dienraštis „Bild“ anksčiau pranešė, kad per ataką žuvo trys žmonės ir dar šeši buvo sužeisit, kai kurie jų – sunkiai.

Policija taip pat nurodė, kad nėra jokių požymių, jog užpuolikas turėjo kokį nors bendrininką, ir kad pavojaus gyventojams nebėra.

Bavarijos žemės vidaus reikalų ministras Joachimas Herrmannas (Joachimas Hermanas), po incidento atvykęs į maždaug 130 tūkst. gyventojų turintį Viurcburgą, esantį tarp Miuncheno ir Frankfurto, sakė, kad įtariamas užpuolikas neseniai buvo gydomas psichiatrijos klinikoje.

Pasak pareigūno, tyrėjai rado dokumentų, bylojančių, kad šis vyras „buvo gydomas psichiatrijos įstaigoje“, bet J. Herrmannas pridūrė negalintis pasakyti, kiek laiko įtariamasis ten praleido.

Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti žmonės, apsupę basą įtariamą užpuoliką ir neleidžiantys jam pasprukti, grasindami kėdėmis ir lazdomis.

Viena moteris pasakojo televizijai RTL mačiusi išpuolį ir policijos intervenciją.

„Jis turėjo išties didelį peilį ir puldinėjo žmones, – sakė Julia Runze (Julija Runcė). – Tuomet daug žmonių stengėsi svaidyti į jį kėdes, skėčius, mobiliuosius telefonus, kad jį sustabdytų.“

„Tada atvyko policija, ir, man regis, buvo paleistas šūvis – jis aiškiai girdėjosi. Taip, kaip bebūtų, jis buvo sučiuptas“, – pridūrė įvykio liudininkė.

Policijos atstovė Kerstin Kunick (Kerstin Kunik) sakė, kad pranešimas apie išpuolį Barbarosos aikštėje miesto centre buvo gautas apie 17 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku.

Šios atakos motyvai ir užpuoliko tapatybė kol kas neaiškūs, bet Vokietijoje tebetvyro padidėjusi įtampa po keleto pražūtingų islamo ekstremistų išpuolių.

Daugiausiai gyvybių pareikalavo 2016 metų gruodį įvykęs incidentas, kai vienas islamistas nukreipė pagrobtą sunkvežimį į kalėdinę mugę Berlyne ir mirtinai sužalojo 12 žmonių.

Šią ataką įvykdė tunisietis, negavęs prieglobsčio Vokietijoje ir prijautęs džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“.

Pernai spalį vienas žmogus žuvo, o kitas buvo sunkiai sužalotas per islamisto ataką Dresdeno mieste.

Šį išpuolį surengęs 20-metis siras džihadistas gegužę buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už homofobinę ataką.

„Talibai pateko į išminavimo agentūros kompleksą... ir pradėjo į visus šaudyti“, – žurnalistams sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovas Tareqas Arianas (Tarekas Arianas).

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi „HALO Trust“ naujienų agentūrai AFP nurodė, kad „nežinoma ginkluota grupė“ nužudė 10 darbuotojų, o dar 16 sužeidė.

Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas (Zabihula Mudžahidas) paneigė, kad su šiuo išpuoliu yra susiję talibai.

„Smerkiame atakas prieš bejėgius žmones ir laikome tai brutalumu, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis. – Mūsų santykiai su nevyriausybinėmis organizacijomis normalūs, mūsų mudžahedai niekada nevykdytų tokių brutalių veiksmų.“

Ataka įvykdyta antradienį maždaug 22 val. (20.30 val. Lietuvos laiku), kai dešimtys išminuotojų ilsėjosi HALO komplekse po darbo dienos netoliese esančiuose minų laukuose, maždaug 260 km į šiaurę nuo sostinės Kabulo.

„Stovykloje buvo maždaug 110 vyrų iš vietos bendruomenių Afganistano šiaurėje“, – nurodė HALO.

Baglano gubernatoriaus atstovas Jawedas Basharatas (Džavedas Bašaratas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad užpuolikai dėvėjo kaukes.

Baglano provincijoje pastaraisiais mėnesiais tęsiasi įnirtingos kovos; keliuose rajonuose beveik kasdien įvyksta susirėmimų tarp Talibano ir vyriausybės pajėgų.

Smurtas visoje šalyje suintensyvėjo nuo gegužės 1 dienos, kai JAV pradėjo paskutinių savo karių išvedimą, tęsiantis Afganistano vyriausybės ir Talibano taikos derybų aklavietei.

Kovotojai dažnai palieka pakelės bombų ar minų, taikydamiesi į Afganistano saugumo pajėgas, tačiau tokios atakos taip pat nusineša daug civilių gyvybių.

Konfliktų dešimtmečius išgyvenęs Afganistanas priklauso valstybių grupei, kurioje minų yra daugiausiai pasaulyje.

„HALO Trust“ buvo įkurta 1988 metais šalinti minas būtent Afganistane, likusias po beveik 10 metų trukusios sovietų okupacijos, ir buvo svarbi britų princesei Dianai.

„HALO Trust“ interneto svetainėje sakoma, kad organizacijai dirba daugiau kaip 2,6 tūkst. afganistaniečių ir kad sausumos minos jau pašalintos iš kone 80 proc. šalyje užregistruotų minų ir mūšio laukų.

Trečiadienį Talibanas paskelbė Vardako provincijoje netoli Kabulo numušęs Afganistano kariuomenės sraigtasparnį, tačiau Gynybos ministerija teigė, kad orlaivis sudužo dėl „techninių priežasčių“.

Per incidentą žuvo trys sraigtasparnio įgulos nariai, nurodė ministerija.

Nusikaltimo motyvai kol kas nežinomi.

Dvi moterys ir du vyrai buvo mirtinai subadyti peiliu trečiadienį vėlai vakare rytinio Potsdamo miesto klinikoje, pranešė dienraštis „Bild“.    

Vietos laikraščio „Potsdamer Neueste Nachrichte“ duomenimis, visos aukos buvo tos klinikos pacientai. 

Anksčiau policija pranešė, kad aukos patyrė „didelį, žiaurų smurtą“, tačiau nepateikė jokių detalių apie nužudymų aplinkybes.

51 metų klinikos darbuotoja buvo sulaikyta įtariant ją įvykdžius užpuolimą, nurodė policija. Anot pareigūnų, nusikaltimo motyvai kol kas nenustatyti.

Vėliau ketvirtadienį prokurorai ketina surengti spaudos konferenciją.

Brandenburgo žemės policijos pareigūnai į kliniką buvo iškviesti trečiadienį apie 21 val. vietos (22 val. Lietuvos). Ten atvykę policininkai rado aukas jų kambariuose. 

Naktį į nusikaltimo vietą rinkti įkalčių buvo pasiųstos specialistų komandos. 

„Nesuvokiamas aktas“

Evangelikų liuteronų bažnyčios socialinės rūpybos tarnybos klinika teikia pagalbą fizinę ir protinę negalią turintiems žmonėms, įskaitant aklus, kurčius bei autizmo spektro sutrikimą turinčius pacientus.     

Klinika teikia apgyvendinimo, taip pat ugdymo bei užimtumo paslaugas. 

Centre, turinčiame per 80 darbuotojų, gyvena maždaug 65 pacientai.   

Potsdamas yra Brandenburgo žemės sostinė. Žemės premjeras Dietmaras Woidke (Dytmaras Voidkė) sakė buvęs „sukrėstas šių siaubingų žinių“.

„Mintimis esu su aukomis ir jų artimaisiais“, – sakė jis ir pridūrė, jog tai „sunki diena“ regionui.

Potsdamo meras Mike Schubertas (Mikė Šubertas) savo ruožtu sakė, jog tai „nesuvokiamas aktas“.

Miestiečiai, pagerbdami aukas, prie klinikos dėjo gėles, atvirukus ir degančias žvakes. Prie pastato budėjo gausios policijos pajėgos.  

Ketvirtadienį vakare planuojama ceremonija aukoms pagerbti, informavo klinikos teologijos direktorius Matthias Fichtmuelleris (Matijas Fichtmiuleris).

„Esame priblokšti, – sakė jis. – Kai baudžiamosios teisės sistema užvers šią bylą, mums teks toliau gyventi su šiomis žaizdomis.“

Vokietijoje būta virtinės didžiulio atgarsio sulaukusių nužudymų globos įstaigose. 

2019 metais slaugytojas Nielsas Hoegelis (Nylsas Hėgelis) buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už 85 savo pacientų nužudymą.

N. Hoegelis, laikomas daugiausiai žmonių nužudžiusiu serijiniu žudiku Vokietijoje, 2000–2005 metais dirbdamas ligoninėse savo aukoms suleisdavo mirtinų injekcijų. Sučiuptas jis prisipažino, kad sustabdydavo pacientams širdį, nes jam patiko žinoti, kad jis gali juos atgaivinti ir padaryti įspūdį kolegoms.

Pernai spalį Miunchene vienas slaugytojo padėjėjas lenkas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už mažiausiai trijų žmonių nužudymą insulinu.  

Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „El Universal“.

Valstijos pareigūnai kol kas neskelbia, kurioms iš regione siautėjančių gaujų tenka atsakomybė už šį smurto protrūkį.

Lapkritį Meksikoje organizuotų nusikaltėlių aukomis tapo beveik 2,3 tūkst. žmonių. Daugiausia tyčinių nužudymų – 333 – buvo užregistruota Gvanachuate. Palyginimui - šalies pietuose esančioje Kampečės valstijoje buvo užfiksuoti tik du tokie nusikaltimai.

Nors Meksikos valdžia deda dideles pastangas, šalyje pastaraisiais metas smurtas pasiekė labai aukštą lygį. Lapkričio 19 d. respublikos prezidentas Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras pripažino, kad jo vyriausybė neįstengė susidoroti su šalį apėmusiu smurtu.

Oficialiais duomenimis, nuo sausio iki spalio pabaigos Meksikoje buvo užregistruoti 29 182 tyčiniai nužudymai. Tai 1,1 proc. daugiau negu per tą patį rekordinių 2019 metų laikotarpį.

Išpuolis buvo surengtas istoriniame Senojo Kvebeko rajone.

Įtariamasis, maždaug 25 metų amžiaus vyras, buvo ginkluotas kardu ir vilkėjo „viduramžių drabužius“, per spaudos konferenciją pareiškė Kvebeko miesto policijos atstovas spaudai Etienne‘as Doyonas (Etjenas Dojonas).

Vyras buvo suimtas prieš pat 1 val. ryto ir „nuvežtas į ligoninę apžiūrai“, pridūrė atstovas, neatskleidęs suimtojo tapatybės.

Kodėl buvo surengtas išpuolis, policijos atstovas nenurodė.

„Tai vyras, kuris vilkėjo viduramžių drabužius. Tai vyras, su savimi turėjęs kardą. Tai durtinės žaizdos – štai ir viskas, ką mes dabar jums galime pasakyti“, – pareiškė E. Doyonas.

Penki sužeistieji patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus, pridūrė atstovas.

Policija miesto gyventojų paprašė likti namuose ir užrakinti duris, kol tęsiamas tyrimas.

Užpuolikas nėra susijęs su teroristinėmis grupuotėmis

Viduramžių drabužiais apsirengęs ir kardu ginkluotas užpuolikas, kuris šeštadienio vakarą Kvebeke nužudė du žmones ir dar penkis sužeidė, nėra „susijęs su teroristinėmis grupuotėmis“, sekmadienį pranešė Kanados policija.

„Vakar vakare susidūrėme su tikru siaubu, kai 24 metų vyras – ne Kvebeko gyventojas, – surengė išpuolį siekdamas nužudyti kuo daugiau aukų“, – žurnalistams sakė Kvebeko miesto policijos vadovas Robertas Pigeonas (Robertas Pidžeonas).

„Surinkta informacija leidžia manyti, kad įtariamasis, ginkluotas japonų kardu, savo aukas pasirinko atsitiktinai“, – pridūrė R. Pigeonas.