„NATO neišsižadės mūsų gebėjimo saugoti ir ginti vieniems kitus, įskaitant pajėgų buvimą Aljanso rytinėje dalyje. Rusijos reikalavimai sukurtų pirmos ir antros klasės NATO nares, o mes su tuo negalime sutikti“, – pareiškė NATO atstovė Oana Lungescu (Oana Lungesku).

Penktadienį, prieš svarbias Rusijos ir JAV derybas Ženevoje, Maskva paragino „išvesti užsienio pajėgas, techniką ir ginkluotę“ iš šalių, kurios iki 1997 metų nepriklausė NATO.

„Tarp jų yra Bulgarija ir Rumunija“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, išskiriant šias dvi buvusias Varšuvos pakto sąjungininkes, įstojusias į Aljansą 2004 metais.

Pasak Bukarešto, NATO karių dislokavimas sąjunginėse valstybėse yra „visiškai gynybinė reakcija į vis agresyvesnį Rusijos elgesį rytinėse apylinkėse... šiuo metu intensyvėjantį, nepaisant NATO pastangų užmegzti konstruktyvų dialogą“.

Rusijos reikalavimą išvesti NATO pajėgas, dislokuotas Aljanso rytiniame sparne, yra „nepriimtinas ir negali būti keliamas per derybas“, pabrėžiama Rumunijos užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai.

Rumunija, kurios teritorijoje jau yra apie 1 tūkst. JAV karių, ketvirtadienį pareiškė esanti pasirengusi dislokuoti savo teritorijoje papildomas pajėgas, taip pat Prancūzijos karių – apie tokius planus anksčiau paskelbė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).

Bulgarų premjeras Kirilas Petkovas penktadienį taip pat pareiškė parlamentui, kad „Bulgarija yra suvereni šalis, ir mes jau seniai nusprendėme tapti NATO nare“.

„Todėl mes patys sprendžiame, kaip organizuoti savo šalies gynybą, koordinuodami veiksmus su savo partneriais“, – pridūrė K. Petkovas.

Anot jo, NATO sutartyje nėra „antrosios kategorijos valstybių narių, kurioms kolektyvinė gynyba būtų taikoma pasirinktinai arba ribotai“.

„Raginame Rusijos Federaciją ir toliau palaikyti konstruktyvų dialogą, siekiant deeskaluoti įtampą“, – kalbėjo premjeras.

Pagal kelis dvišalius susitarimus su JAV, Bulgarija reguliariai priima iki 2,5 tūkst. amerikiečių karių per pratybas šalies rytuose esančiame poligone, o rotuojant pajėgas leidžia dislokuoti savo teritorijoje iki 5 tūkst. kariškių.

„Šiandien paskutinį kartą atsisveikinome su savo senąja būstine, kuri dešimtmečius gerai tarnavo NATO ir kur sąjungininkai priėmė tiek daug istorinių sprendimų“, – po nedidelės komplekso perdavimo ceremonijos sakė organizacijos spaudos sekretorė Oana Lungescu (Oana Lungesku).

„Dėkojame Belgijai, kad ji labai ilgai leido Šiaurės Atlanto aljansui ja naudotis, ir dėkojame už... svetingumą mūsų naujojoje būstinėje kitoje gatvės pusėje“, – sakė O. Lungescu.

1966-aisiais mažiau nei per pusmetį pastatyta senoji būstinė turėjo būti laikina vieta Aljansui, 1967-aisiais persikėlusiam iš Paryžiaus į Briuselį. Tačiau šiose patalpose būstinė veikė 51 metus.

2018-aisiais NATO persikėlė į naują būstinę kitoje Leopoldo III bulvaro pusėje.

Persikėlimas į naująją Aljanso būstinę turėjo būti baigtas 2015-aisiais, tačiau tam iškilo kliūčių atradus nesprogusių Antrojo pasaulinio karo laikų bombų ir kilus būgštavimų dėl galimų kibernetinių atakų.

Futuristinio stiliaus stiklo ir plieno statinys iš aštuonių sujungtų sparnų pakeis 7-o dešimtmečio statybos biurų pastatų kompleksą, kuris buvo numatytas tik kaip laikina Aljanso būstinė; vis dėlto pareigūnai joje praleido daugiau kaip pusę šimtmečio.

29 nares vienijanti NATO pradės galutinį persikėlimo etapą kitų metų kovo 19-ąją. Kaip naujienų agentūrai AFP sakė Aljanso atstovė spaudai Oana Lungescu (Oana Lungesku), šis procesas truks 12 savaičių.

Darbus baigti tikimasi likus mėnesiui iki NATO viršūnių susitikimo, kuris įvyks 2018-ųjų liepos 11-12 dienomis.

„Šis persikėlimas yra sudėtingas logistinis dalykas, įtraukiantis ne tik NATO darbuotojus civilius ir kariškius, bet ir visų 29 sąjungininkių ir 19 šalių partnerių diplomatinių bei karinių atstovybių personalą, – nurodė O. Lungescu. – NATO būstinė išsiskiria iš tarptautinių organizacijų būstinių, nes joje dirba ir tarptautiniai darbuotojai, ir sąjungininkių ir partnerių diplomatinės atstovybės.“

NATO iškilmingai pristatė 1,17 mlrd. eurų kainavusį statinį šių metų gegužę per Aljanso viršūnių susitikimą, kuriame dalyvavo ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas). Prezidentas, tąkart atidengęs Rugsėjo 11-osios atminimo memorialą prie pagrindinio įėjimo į naująją Aljanso būstinę, nepraleido progos įgelti dėl didelės šio projekto kainos.

Pastatas, kuriame dirbs apie 4 tūkst. žmonių, stovi buvusio Belgijos aerodromo, kurį per Antrąjį pasaulinį karą bombardavo abi pusės, teritorijoje. O. Lungescu sakė, kad persikėlimas buvo atidėtas ir dėl to, kad tose vietovėse buvo aptikta nesprogusių bombų.

Be kita ko, prireikė papildomo laiko užtikrinti, jog naujojo pastato IT sistemos yra pakankamai apsaugotos, kad būtų galima atremti augančias kibernetines grėsmes. NATO teigimu, jos tinklai kiekvieną mėnesį patiria šimtus kibernetinių atakų.

Pasak vieno diplomatinio šaltinio, galutinė šio statinio kaina gali siekti 1,2 mlrd. eurų.

„Dėl Turkijos narystės NATO klausimas nekyla“, – patikino atstovė spaudai Oana Lungescu (Oana Lungesku) pranešime, kuris buvo išplatintas atsakant į „spaudoje pasirodžiusius spėliones“.

„NATO yra užtikrinta dėl tolesnio Turkijos indėlio ir Turkija gali būti užtikrinta dėl NATO solidarumo ir paramos“, – pridūrė O. Lungescu.

NATO penktadienį apkaltino Rusiją, kad ši atsisako „nuoširdaus dialogo“ apie sustiprintą karinį aktyvumą, ir nurodo, jog per septynis krizės Ukrainoje mėnesius nebuvo nė vieno kontakto su rusų kariškių vadovais.

JAV vadovaujamas aljansas praneša apie padažnėjusius Rusijos karo lėktuvų skrydžius, ypač palei Baltijos valstybių sienas, taip pat ties Norvegija, Didžiąja Britanija bei toliau į pietus virš Atlanto vandenyno.

„Dialogui reikia dviejų, o Rusija kol kas nerodo jokio noro nuoširdžiam dialogui“, – sakė naujienų agentūrai AFP NATO atstovė Oana Lungescu (Oana Lundžesku).

„Ji taip pat negrįžta prie tarptautinės teisės normų laikymosi ir savo tarptautinių įsipareigojimų bei atsakomybių vykdymo; todėl siūlyčiau su klausimais kreiptis į Rusijos vadovus“, – pridūrė ji.

Ji priminė, kad anksčiau šį mėnesį susitikę Briuselyje NATO šalių užsienio reikalų ministrai sutarė, kad tarp NATO ir Rusijos kariškių reikėtų reguliarių ryšių, siekiant „išvengti bet kokių incidentų“, taip pat, kad NATO „palaikytų karinio ryšio kanalus atvirus“.

Atsakydama į Rusijos intervenciją Ukrainoje ir Krymo aneksiją kovo mėnesį, NATO sustabdė visą savo bendradarbiavimą su Maskva, bet pareiškė diplomatinius kanalus paliekanti atvirus.

Kitas NATO atstovas, Danas Termansenas, atskirai patvirtino, kad derybose su Rusijos kariškiais yra jau ilga pertrauka.

„Nuo gegužės nebuvo jokio pokalbio tarp NATO karinių vadovų ir Rusijos vyriausiojo gynybos štabo, bet ryšio linijos tebėra atviros“, – sakė jis.

Šių NATO komentarų išvakarėse Lenkijos gynybos ministras pareiškė susirūpinimą dėl „precedento neturinčio“ Rusijos karinio aktyvumo didėjimo virš Baltijos jūros.

Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas anksčiau minėjo apie 400 Rusijos karo lėktuvų perėmimo prie Aljanso sienų atvejų šiais metais; tai yra dvigubai daugiau negu praėjusiais metais.

NATO vis skundžiasi, kad Rusijos karo lėktuvų pilotai nepraneša apie savo koordinates ar skrydžio planus; dėl to keliamas pavojus civilių lėktuvų skrydžių saugumui.

Praėjusių metų pradžioje NATO ir Rusijos vadai įrengė „karštąją ryšio liniją“, kuri leistų stiprinti bendradarbiavimą ir generolai galėtų dažniau susisiekti.

Rusijos intervencija į Ukrainą sukėlė santykiuose su Vakarais didžiausią krizę nuo Šaltojo karo laikų, taip pat nerimą rytinėse Europos šalyse dėl teritorinių Kremliaus ambicijų.

Reaguodama į tai NATO sustiprino savo karinę parengtį, stengdamasi užtikrinti savo rytines nares, kad bus su jomis kartu užsispyrusios Rusijos akivaizdoje.

Rusija, savo ruožtu, padidino savo karinį aktyvumą, rengia daugybė karo lėktuvų skrydžių, kuriais bandoma NATO gynyba, karo laivus siunčia į vandenis toli nuo savo krantų.

NATO sąjungininkės atsiuntė patruliuojančių lėktuvų padėti Britanijai iššukuoti jos vandenis prie vakarinių Škotijos krantų, kur buvo pastebėtas povandeninio laivo periskopas, pranešė žiniasklaida apie Šaltojo karo laikus primenančią paiešką.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija informavo, kad šioje operacijoje sulaukė NATO sąjungininkių pagalbos, tačiau daugiau informacijos nepateikė.

Pranešimai apie lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje vykdytą paieškos operaciją, kuriuos pirmiausia išspausdino „Aviation Week“, pasirodė kylant įtampai tarp Vakarų partnerių ir Rusijos dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje.

Praėjusį mėnesį Rusijos karo laivų eskadra įplaukė į Lamanšo sąsiaurį, o Švedija pranešė turinti įrodymų, jog spalį jos vandenyse neteisėtai plaukiojo užsienio šalies povandeninis laivas.

Periskopas buvo pastebėtas vietoje, kurioje paprastai Karališkojo jūrų laivyno povandeniniai laivai iškyla į paviršių, įplaukdami į Fasleino bazę, kurioje yra britų branduolinis ginklas, arba išplaukdami iš jos, pranešė „Aviation Week“.

Paslaptingojo povandeninio laivo paieškoje dalyvavo Prancūzijos, JAV ir Kanados lėktuvai.

„NATO partnerės suteikė paramą pajūrio patruliavimo orlaivio operacijai iš Karališkųjų oro pajėgų (RAF) Losimaute ribotą laikotarpį su Karališkuoju laivynu. Mes neatskleidžiame karinių operacijų detalių“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime, paskelbtame antradienį vakare.

Didžioji Britanija neturi savo specialaus jūrinio patruliavimo orlaivio, nes 2010 metais, nutarus pertvarkyti gynybos sistemą, buvo nutraukta „Nimrod“ programa.

Gynybos ministerija nepatvirtino, kad lėktuvais ieškota povandeninio laivo ar kada tokia operacija vyko. Leidinyje „Aviation Week“ rašoma, kad nėra žinoma, ar medžiojamas povandeninis laivas buvo įplaukęs į Didžiosios Britanijos teritorinius vandenis.

Estijos gynybos ministerija pranešė, kad šalies Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių protestui pareikšti dėl Rusijos karinio lėktuvo įskridimo antradienį į Estijos oro erdvę.

NATO naikintuvai F-16, dalyvaujantys Baltijos oro erdvės patruliavimo misijoje, perėmė kelis Rusijos karinius orlaivius virš Baltijos jūros ir ties Norvegijos krantais, ir sekmadienį, ir pirmadienį, pranešė Aljanso atstovė Oana Lungescu (Oana Lundžesku).

Spalio mėnesį daugiau kaip 200 karių radarais neaptinkamais laivais ir sraigtasparniais tikrino Baltijos jūros vandenis ties Stokholmu, nes buvo gauta pranešimų apie užsienio „povandeninį aktyvumą“.

Ši operacija atgaivino prisiminimus apie Šaltojo karo pabaigos laikus, kai Švedija giliavandenėmis bombomis medžiojo sovietų povandeninius laivus ties savo pakrantėmis.

NATO karo lėktuvai palydėjo „reikšmingas“ šešių branduolinį ginklą nešti galinčių bombonešių grupę virš Baltijos jūros, pranešė Aljansas.

Keturis strateginius bombonešius TU-95 ir du tolimų skrydžių viršgarsinius bombonešius TU-22M tarptautinėje oro erdvėje perėmė Portugalijos naikintuvai F-16, dalyvaujantys NATO misijoje, pranešė Aljanso atstovė Oana Lungescu (Oana Lundžesku) antradienį, neužsimindama apie incidentų laiką.

Portugalija oro policijos misiją šešiais naikintuvais F-16 vykdo iš Zoknių oro bazės netoli Šiaulių.

Pasak O.Lungescu, nors dauguma virš Baltijos jūros atliekamų perėmimų yra tapę „rutina“, šių šešių bombonešių perėmimas „rodo didelį Rusijos aktyvumo lygį“.

Per kitus du incidentus sekmadienį NATO naikintuvai perėmė iš viso septynis Rusijos karo lėktuvus, tarp jų apmokymams ir keleivių pervežimui naudojamą lėktuvą TU-134, taip pat transportinį lėktuvą AN-72, sakė O.Lungesku.

„Toks aktyvumas gali būti destabilizuojantis ir potencialiai pavojingas, jeigu nebus laikomasi tarptautinių normų“, – perspėjo O.Lungescu.

NATO atstovė kalbėjo apie atvejus, kai Rusijos karo lėktuvai nenurodo savo koordinačių ir nepateikia skrydžių planų, keldami pavojų netoliese skraidantiems keleiviniams lėktuvams.

NATO pažymi, kad nuo krizės Ukrainoje pradžios panašių incidentų skaičius labai išaugo ir dabar yra didžiausias nuo Šaltojo karo laikų.

NATO atstovė Oana Lungescu (Oaną Lungesku) pareiškė esanti nustebusi dėl Rusijos prezidento spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo trečiadienio pareiškimo, kad Rusijai reikia garantijų, jog Ukraina neprisijungs prie NATO.

„Toks Rusijos pareigūno pareiškimas yra stebinantis, neatitinka realybės ir pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus, kuriuos pati Rusija yra pasirašiusi“, – sakė O.Lungescu trečiadienį naujienų agentūrai „Interfax“.

„Ukraina nusprendė laikytis „nepriklausymo blokams“ politikos 2010 metais ir nuo to laiko tos politikos nekeitė. NATO gerbia Ukrainos suverenius sprendimus, taigi Rusija taip pat turėtų“, – pridūrė ji.

„Kalbant apie stojimą į NATO, Aljanso lyderiai Velso viršūnių susitikime aiškiai leido suprasti, kad NATO atvirų durų politika yra viena didžiųjų Aljanso sėkmių ir sprendimus dėl plėtros priima pati NATO“, – kalbėjo O. Lungescu.

Ji nurodė, kad Rusija pati „pritarė kiekvienos šalies prigimtinės teisės fundamentaliems principams pasirinkti savo saugumo užtikrinimo priemones iš virtinės tarptautinių sutarčių“.

Interviu britų transliuotojui BBC trečiadienį D.Peskovas sakė, jog Rusijai reikia garantijų, kad niekas negalvos apie Ukrainos stojimą į NATO.

„Norėtume išgirsti 100 procentų garantiją, kad niekas negalvos apie Ukrainos stojimą į NATO. Norėtumėme išgirsti, kad NATO liausis artėjusi prie Rusijos sienos, kad NATO atsisakys mėginimų sulaužyti jėgų pusiausvyrą, bet, deja, mes to negirdime. Ir tai verčia mus nervintis“, – sakė D.Peskovas.

„Kuo ilgiau mūsų interesai bus pavojuje, tuo ilgiau mes atsakinėsime“, – pridūrė jis.

Robertas Pszczelis (Robertas Pšelis), vadovaujantis NATO informacijos biurui Maskvoje, sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad Aljansą stebina Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo pareiškimas, jog Rusijai reikia garantijų, kad Ukraina nestos į NATO.

„Toks pareiškimas stebina“, – pasakė R.Pszczelis.

Tokią reakciją į D.Peskovo pareiškimą jis paaiškino dviem priežastimis.

„Pirmoji priežastis, manau, yra ta, kad visi žino, jog Ukraina šiandien nėra kandidatė į NATO nares – tokia yra jos pozicija“, – nurodė R.Pszczelis.

„Antroji stebėjimosi priežastis yra ta, kad visus šalies priėmimo į NATO klausimus svarsto tik Aljanso narės. Rusija nėra NATO narė, taigi, toks Rusijos pareigūno pareiškimas verčia stebėtis“, – sakė R.Pszczelis.