Odeta Rumšaitė | Diena.lt

Tautos stiprybės šaltinis (Metų kaunietės rinkimai) 18

Tautos stiprybės šaltinis (Metų kaunietės rinkimai) 18
02. Aušra JUREVIČIŪTĖ – Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kampanologų draugijos „Societas campanarum Lituaniae“ narė, daugiausia žinanti apie muziejaus varpus ir siekianti, kad muziejaus varpų kariliono ir Laisvės varpo skambesys pasklistų kuo plačiau. Aktyvi Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narė, Kauno apskrities skyriaus pirmininkė.

Istorija domėjosi nuo pat mokyklos suolo, šiai sričiai paskyrė savo profesinį gyvenimą ir laisvalaikį. Su Sąjūdžiu muziejinininkystės veikla sušvito visai kitokiomis spalvomis, atsivėrė naujos galimybės ir laisvė ne slapta vaikštinėti pasaulio ir šalies istorijos koridoriais, o surinktas istorines įdomybes, svarbias detales vis labiau papildyti ir pristatyti visuomenei.

„Muziejus yra istorijos šventovė. Mes kartais to, kas sukaupta muziejuose, gal ir neįvertiname, bet ten – patys svarbiausi dalykai. Žmonių pasiaukojimas, kovos už laisvę, iškilios asmenybės, ten atsispindi visuomenės vertybės ir pažanga“, – apie Vytauto Didžiojo karo muziejų kalbėjo A. Jurevičiūtė.

Muziejaus bokšte kabo Laisvės varpas, išlietas JAV lietuvių iniciatyva ir lėšomis siekiant garsinti Lietuvos vardą ir rinkti aukas Lietuvos valstybei kurti ir stiprinti. Šį varpą pavyko išsaugoti per visus karus ir perversmus. Muziejus gali didžiuotis ne tik Laisvės varpu, bet ir Kovų varpų karlionu.

A. Jurevičiūtė kalbėjo, kad istorija – ne tik įdomus mokslas, bet ir tautos, valstybės stiprybės šaltinis. „Sukilimai prieš priešspaudą, už laisvę atiduotos gyvybės, veiklių žmonių darbai Lietuvos labui yra įkvėpimas ateitiems kartoms. Nemanykime, kad kažkas kitas mus turi apginti. Pirmiausia mes patys turime ginti savo kraštą, būti tam pasiruošę. Prie parlamento sausį stovėjome net be ginklų. Susitelkimas, stovėjimas petys petin, kai to reikia, turi didžiulę galią“, – sakė kaunietė.

Ji neabejoja, kad auga puiki jaunoji Lietuvos karta. Pilietiškumui, patriotiškumui ugdyti, pasak pašnekovės, pakanka nuoširdžių dalykų. Ji pateikė pavyzdį, kokį poveikį mokiniams turi nepriklausomybės kovų savanorių, partizanų kapų lankymas. „Mes nieko per daug nekalbėdavome. Aplankydavome kapus, vaikai ant jų uždegdavo žvakučių“, – dėstė A. Jurevičiūtė. Istorinių vietų aura, pagerbimas tų, kurie kovojo dėl tavo laisvės, yra labai svarbus ir toks įtaigus, kad nublanksta ilgos kalbos, deklaracijos ir pamokymai.

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos veikla jai svarbi, be viso kito, ir kaip senelio Juozo Jurevičiaus, Lietuvos kariuomenės savanorio, atminimo puoselėjimas. Sąjunga rūpinasi savo nariais ir puoselėja patriotines idėjas. Jos nariai ir dabar yra pasirengę ginti savo Tėvynę.

Didžiausių sentimentų Kaune, be Karo muziejaus ir jo sodelio, kelia ir Kauno modernizmo architektūra. Ne mažiau svarbi Kauno pilis, Nemuno ir Neries santaka, kur kadaise vyko įnirtingi mūšiai, Kauno gynyba. Pažaislio vienuolynas, jo atmosfera A. Jurevičiūtei irgi kelia labai daug emocijų.

13. ODETA RUMŠAITĖ – ilgametė savanorė, Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės šaulė, būrio medikė, didžiulę savo laiko dalį, širdį ir finansinius resursus atiduodanti tam, kad padėtų Ukrainos laisvės kovotojams ir ten nuo karo kenčiantiems civiliams. Už pagalbą apdovanota Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje.

Lietuvos šaulių sąjungos narė nuo pirmųjų karo Ukrainoje dienų tapo aktyvia paramos Ukrainos kovotojams organizatore. „Iš pradžių buvo šokas ir beprotiška baimė. Bandžiau susivokti, ką daryti“, – pasakojo kaunietė.

Pradėjusi pažįstamiems draugams ukrainiečiams siųsti įvairių reikalingų priemonių, O. Rumšaitė subūrė bendraminčių ratą ir pradėjo tikslingai, organizuotai tiekti pagalbą Ukrainos kovotojams. Tam skiria visą savo laiką.

„Energija jau seniai būtų pasibaigusi, bet ją vis papildo žmonės, kurie vis rašo, kad dar gali tuo ar kitu padėti, taip pat siuvėjos, visos tebedirbančios nuo praėjusio vasario. Negaliu atsitraukti ne tik dėl draugų, ne tik dėl karo, bet ir dėl to, kad manimi patikėjo daug žmonių ir laukia mano, kaip komandos vadovės, nurodymų, ką siuvame, iš ko ir t. t. Savanoriai nepasiruošę sustoti, todėl ir aš negaliu sustoti. Pagalbos prašymai nesibaigia, bet ir savanorių, laimei, netrūksta“, – sakė O. Rumšaitė.

Šios kaunietės iniciatyva ir pastangomis inicijuotas didelis balaklavų Ukrainos kariams siuvimo projektas. Į jį įsitraukė siuvėjos visoje Lietuvoje ir keli fabrikai Alytuje, Panevėžyje. Medžiagų dovanojo ir tebedovanoja bendrovė LTP. Netrukus nuo veiklos pradžios į Ukrainą jau buvo išvežta apie 20 tūkst. balaklavų.

O. Rumšaitės pastangomis masiškai pradėti siūti minkštieji neštuvai. Į šį darbą įsitraukė būrys siuvėjų Klaipėdoje. Tokių neštuvų į Ukrainą jau išsiųsta apie 500. Pasiūta ir išsiųsta daugybė trikampių tvarsčių, pižamų sužeistiems kariams, marškinėlių, šlepečių, sportinės aprangos, ramentų, pledų, medicininių priemonių ir medikamentų siuntų.

Pasitelkusi bičiulius, draugus ir geros valios kauniečius, Odeta nupynė apie dešimt didelių maskuojamųjų tinklų, konsultuoja kitus savanorius, kaip tokius tinklus pinti, padeda parūpinti tinklams reikalingų medžiagų.

Šaulė specialiai įsigijo siuvimo mašiną, kad ir pati galėtų siūti tai, ko reikia Ukrainos kovotojams. Jos rūpesčiu nuolat tiekiama parama audiniais Ukrainos Vynicios siuvyklai. Už pinigus, gautus per savo gimtadienį, moteris Ukrainos kovotojams nupirko termovizorių.

Dabar O. Rumšaitė ir jos suburti žmonės daugiausia siuva termodrabužius, neštuvus, balaklavas, gamina apkasų žvakes ir renka viską, ko reikia Ukrainoje už laisvę kariaujantiems žmonėms. „Šiuo metu Ukrainoje labiausiai reikia termodrabužių, žieminių batų, šiltų padukų batams, aišku, automobilių į frontą, dronų, termovizorių, naktinio matymo įrangos“, – vardijo kaunietė.

BALSUOTI GALITE:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite ir užpildykite lapelį ir siųskite adresu: „Metų kaunietė“, „Kauno dienos“ redakcija, I.Kanto 18 g. 44296, Kaunas;

arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.

! Esant galimybei dienraščio iškarpas prašome į redakciją siųsti paštu.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis.

Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1679 su tekstu „MKA XX“.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.

SMS kaina – 1 Eur.

SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų

PORTALAS

Portale kauno.diena.lt, rubrikoje „Metų kaunietė“. Portale galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.

Dienraštis „Kauno diena“ dėkoja projekto mecenatui „Mano būstas“, pagrindiniams rėmėjams „Vikonda grupė“, „Kauno tiltai“, „Bosca/be alkoholio“, rėmėjams „Heiga“, „Volfas Engelman nealkoholinis“, „SDG“, partneriams „Centro kredito unijai“, „Etapas Group“, „lgiausi limuzinai“.
Į Ukrainą – nuo balaklavų iki neštuvų

Į Ukrainą – nuo balaklavų iki neštuvų
Atsiliepė į kvietimą

Odetai Rumšaitei parašiau antradienį. Pasiūliau susitikti rytojaus dieną arba jau visai baigiantis darbo savaitei.

„Galime planuoti ankstų trečiadienio rytą arba susitikti po pietų. Penktadienis dar labai toli“, – O.Rumšaitės žinutė leido įtarti, kad moteris gyvena šia diena ir iš jos išspaudžia maksimumą.

Įsibėgėjus mudviejų pokalbiui supratau neklydusi. Odeta dirba Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, priklauso Lietuvos šaulių sąjungai, o pastaruosius tris mėnesius intensyviai padeda Ukrainos kovotojams, stovintiems pirmosiose fronto linijose.

„Ukrainoje turiu nemažai gerų draugų – kariškių, karo medikų. Iš pradžių teikiau jiems asmeninę paramą įvairiais daiktais, medicinos priemonėmis. Paskui vienas bičiulis šaulys paklausė, ar negalėčiau padėti su balaklavomis. Jas siuvo viena siuvykla Ukrainoje, tačiau jos pajėgumai pasidarė per menki, palyginti su išaugusiu poreikiu, – O.Rumšaitė pasakojo, kad virtualioje erdvėje pasidalyta žinutė akimirksniu pasiekė savo auditoriją. – Labai smagu, kad žmonės dalijosi informacija, todėl pagalbininkų gretos sparčiai augo. Kas neturėjo galimybės siūti, siūlė kitokią paramą, tarkime, vairuoti automobilį.“

Paskatinimas: O.Rumšaitė ragina aukoti Ukrainos žmonėms ir nepriprasti prie karo. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Bent kelios uždarosios akcinės bendrovės entuziastus aprūpino medžiagomis, o uždaroji akcinė bendrovė LTP, gavusi brėžinius, jas dar ir sukarpė. Grupelė savanorių apsiėmė po Lietuvą išvežioti ruošinius, o vėliau surinkti jau baigtas balaklavas, kiti – jas siūti. Nors turi dvi siuvimo mašinas, nė prie vienos jų Odeta neprisėdo. Moteris koordinavo visus darbus, rūpinosi logistika ir pakavo iš įvairių Lietuvos kampelių į jos namus atkeliavusias balaklavas – veido kaukes, kurias naudoja ne tik kariai, bet ir žiemos sporto entuziastai.

„Būdavo, kad iki 1 val. nakties pakuoju jas, o 6 val. ryto keliuosi ir atsakinėju į laiškus ir naktinėtojų žinutes. Žmonės gyvena skirtingu ritmu, todėl ne kartą naktimis esu sulaukusi klausimų, o kaip reikėtų siūti?“ – O.Rumšaitė skaičiavo, kad per porą mėnesių į Ukrainą iškeliavo daugiau nei 16 tūkst. balaklavų.

Nors vasara jau visai čia pat, veido kaukių siuvimo darbai nesustojo. Tiesa, mastai šiek tiek mažesni ir medžiaga plonesnė.

Darbas vijo darbą

Pirmąjį pagalbos prašymą keitė kitas, iš Zaporižios. Reaguodami į jį, miestiečiai iš medžiagos skiautelių Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre ėmė pinti kamufliažinį tinklą.

Per savaitę pakaitomis mokiniai, pedagogai, šauliai ir kiti geros valios žmonės paruošė ir į Ukrainą išsiuntė 20 m ilgio ir 5 m pločio maskuojamąją priemonę. Ji buvo panaudota karinei technikai susilieti su kraštovaizdžiu slepiantis nuo priešo akių.

„Taip išėjo, kad vienas dalykas vedė į kitą, – taip, anot pašnekovės, po balaklavų siuvimo ir tinklo pynimo kauniečiai įsisuko į palaikomųjų trikampių tvarsčių gamybą. – Visiškai netikėtai radome tvarsčiams tinkamos medžiagos. Tarkime, tvarsčiai, kuriuos turime savo automobilinėse vaistinėlėse, yra sintetiniai. Tie, kuriuos mes siuvome, – medvilniniai.“

Trikampės formos tvarsčiai yra vieni svarbiausių reikmenų pirmosios pagalbos rinkiniuose. Tokį tvarstį galima naudoti imobilizuojant sužeistą kūno dalį, tvarstant žaizdas arba kaip savadarbį turniketą. Odeta, baigusi bent kelis pirmosios pagalbos kursus, pasakojo, kad yra specialūs tvarstymo būdai, todėl Lietuvos šaulių sąjungos nariai ir Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai važiuoja į Ukrainą ir moko kovotojus, kaip naudotis visomis priemonėmis.

Aktyvi: kartu su kitais šauliais Odeta pynė tinklą, kuris iškeliavo į Ukrainą. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Išpirko pižamas

Visą laiką koordinavusi darbus, po kurio laiko vieną iš dviejų savo mašinų „užkūrė“ ir pati Odeta. Moteris pradėjo siūti minkštuosius transportuojamus neštuvus. Jie skirti naudoti greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, priešgaisrinės gelbėjimo tarnyboms, policijai, kariškiams.

„Tokiems neštuvams siūti reikalingos specialios mašinos, nes reikia susiūti storą audinį“, – O.Rumšaitė džiaugėsi galėjusi prisidėti prie sužeistųjų gabenimui itin svarbių įrenginių gamybos. Tai dar ne viskas. Drauge su bendraminčiais Odeta pirko specialaus audinio – corduros, specialių juostų, titaninių siūlų ir gamino liemenes. Nė viena medžiagos skiautė, anot Lietuvos šaulių sąjungos narės, nenuėjo veltui. Sužinojusi, kad Ukrainos ligoninėse aplink Kyjivą sužeistieji guli pusnuogiai, Odeta suorganizavo pižamų – kelnių ir marškinėlių – siuvimą.

Žinote, pagalvojau, kad čia yra tik pinigai. Jei rytoj ant mūsų kristų bombos, viskas, ką turi, nebetektų prasmės.

„Išpirkome visas naudotas ir naujas pižamas platformoje „Vinted“. Ieškojome jų ir dėvėtų drabužių parduotuvėse, deja, ten beveik nebuvo“, – O.Rumšaitė pasakojo, kad paieškas apsunkino pižamoms keliami reikalavimai. Tiek kelnės, tiek marškinėliai turėjo būti pasiūti iš natūralių pluoštų – medvilnės, lino, bambuko ar vilnos. Marškinėliai turėjo būti susagstomi.

Iš likusios medžiagos Odeta pasiuvo pagalvėlių užvalkalų ir jau galvoja, kaip ukrainiečiams padėti vasarą. Šiltuoju metų laiku reikalinga kitokia apranga, avalynė, daugiau kojinių, nes prakaituoja kojos.

Ragina toliau aukoti

Nemažai audinių kauniečiai išsiuntė ir į pačią Ukrainą. Sustojus dalies fabrikų darbui, medžiagos ten niekas negamina. Prieš kelias dienas į kelias vietinių savanorių įkurtas siuvyklas, su kuriomis lietuviai palaiko tiesioginį kontaktą, iškeliavo maišai užtrauktukų ir kitų priemonių.

„Stinga Ukrainoje ne tik medžiagos. Tarkime, konservų fabrikas mėsą deda į stiklainius, o fronte tokia tara tikrai ne pati geriausia išeitis“, – O.Rumšaitė pasakojo, kad kauniečiai į Ukrainą išsiuntė partiją skardinių dėžučių.

Dėkingi: Ukrainos kovotojai su kauniečių siųsta parama. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Tačiau labiausiai ukrainiečiams esą stinga pinigų. Taupiusi nedidukei sodybai, Odeta jau paaukojo apie 2 tūkst. eurų. Automobilio santaupas paaukojo ir jos gera draugė.

„Pagalvojau, kad čia yra tik pinigai. Jei rytoj ant mūsų kristų bombos, viskas, ką turi, nebetektų prasmės. Todėl dabar noriu padėti tuo, kuo galiu“, – O.Rumšaitė pabrėžė, savo veiksmais siekianti sulaukti ne asmeninio dėmesio.

Kur kas svarbiau, kad jos pavyzdys skatintų kitus nenuleisti rankų ir padėti karo niokojamos Ukrainos žmonėms visais įmanomais būdais – pinigais, medžiagomis arba savo darbais.

„Žmonės žino, kuo užsiimu, žino, kad čia turiu globojamų ukrainiečių, todėl siunčia man įvairius daiktus. Jei nereikia maniškiams, tuomet perduodame kitiems. Veiksmas nestoja“, – visiems prisidedantiems dėkojo pašnekovė.

DAUGIAU