Jis tai sakė per spaudos konferenciją balandžio 18 d. po Europos Vadovų Tarybos posėdžio Briuselyje, praneša portalas „eurointegration“.

O. Scholzas pabrėžė būtinybę aprūpinti Ukrainą oro gynybos priemonėmis, kad šalies miestai ir kritinė infrastruktūra būtų apsaugoti nuo Rusijos raketų atakų.

„Mes žinome, kad Ukrainai dabar reikia mūsų paramos. Jai reikia aiškaus signalo, kad tai tęsis ilgai ir nuolat. Mūsų pastangų tikslas – užtikrinti pakankamą ginklų, artilerijos ir amunicijos tiekimą“, – pridūrė jis.

Pasak kanclerio, Vokietija įneša „didžiausią indėlį“ į Ukrainos oro gynybą, nes neseniai paskelbė apie dar vienos, jau trečiosios, „Patriot“ sistemos perdavimą Kyjivui.

Jis paragino kitas NATO šalis pasekti Berlyno pavyzdžiu ir „užtikrinti geresnę gynybą nuo daugybės atakų, nuo kurių dabar kenčia Ukraina“.

„Girdėjome, kad dabar turėtų būti dar septynios sistemos („Patriot“). Viena iš jų yra mūsų. Ir mes tikimės, kad NATO kontekste bus rastos dar šešios. Aš čia taip pat pasinaudojau galimybe iškelti šį klausimą daugelyje diskusijų“, – teigė O. Scholzas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba anksčiau pareiškė, kad Ukraina šalyse sąjungininkėse identifikavo 100 oro gynybos sistemų ir prašo bent septynias iš jų perduoti Ukrainos miestų gynybai.

Portalas primena, kad trečiadienį Vokietijos užsienio reikalų ir gynybos ministrai laiške dešimtims šalių paskelbė pasaulinę iniciatyvą ieškoti papildomų oro gynybos priemonių Ukrainai.

„Šis vizitas vyksta tokiu metu, kai Ukrainai reikia visokeriopos paramos kovoje už laisvę“, – žurnalistams Ukrainos sostinėje sakė R. Habeckas.

„Ir tai yra kova už laisvę, tai yra svarbus dalykas, kurio pasaulis, Europa ir Vokietija neturi pamiršti“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad Ukraina kovoja už vertybes, kurios apibrėžia Europą.

Kelionė surengta po to, kai Vokietija savaitgalį paskelbė siunčianti Ukrainai papildomą oro gynybos sistemą „Patriot“. Kyjivas buvo paprašęs Berlyno skubiai padėti atremti rusų atakas.

Ukrainos pareigūnai ne kartą sakė, kad šalies kariuomenei trūksta ginkluotės Rusijos raketoms ir dronams numušti. Savo ruožtu Maskva intensyvina išpuolius prieš ukrainiečių energetikos infrastruktūrą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius skubiai pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų.

R. Habeckas, kurį kelionėje lydi verslo delegacija, kalbėsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Jis taip pat susitiks su ukrainiečių pareigūnais aptarti skubios pagalbos ir verslo ryšių, taip pat pasirengimo birželį Berlyne vyksiančiai kasmetinei Ukrainos atstatymo konferencijai, sakoma Vokietijos ekonomikos ministerijos pranešime.

„Visapusiška parama Ukrainai taip pat apima paramą atspariam energijos tiekimui ir atstatymui. Kad tai pavyktų, labai svarbios privataus sektoriaus investicijos“, – pareiškime cituojamas R. Habeckas.

Pasaulio bankas apskaičiavo, kad praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo karo pradžios visos Ukrainos atstatymo išlaidos siekia mažiausiai 486 mlrd. JAV dolerių (455 mlrd. eurų).

„Tai tiesiogiai naudinga; norime paskatinti kitus daryti tą patį“, – atvykdamas į ES viršūnių susitikimą Briuselyje sakė Vokietijos lyderis.

Pasak jo, dabar svarbu daryti tai „greitai, o ne kažkada ateityje“.

Vokietija šeštadienį paskelbė, jog Ukrainai nusiųs papildomą priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“, kad sustiprintų didelį spaudimą patiriančią šalies kariuomenę ir padėtų jai atremti padažnėjusius Rusijos oro smūgius.

Kyjivas sąjungininkių Vakaruose prašo skubiai padėti atremti Rusijos oro atakas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas anksčiau trečiadienį Aljanso šalims pasakė, kad jos turėtų iš savo atsargų padėti Ukrainai.

„Jei Aljansui reikia rinktis, ar pasiekti NATO pajėgumų tikslus, ar suteikti daugiau pagalbos Ukrainai, mano žinia yra aiški: siųskite daugiau Ukrainai“, – sakė jis.

Kinų komentarai nuskambėjo po to, kai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) užsiminė, kad Pekinas sutiko paremti birželį vyksiantį susitikimą.

„Mūsų supratimu, atitinkamam susitikimui vis dar rengiamasi ir dar reikia daug nuveikti“, –  sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lin Jianas (Lin Dzianas).

Praėjusią savaitę Šveicarijos vyriausybė paskelbė, kad birželio viduryje surengs aukšto lygio taikos konferenciją dėl Ukrainos, į kurią Rusija nepakviesta.

Vokietijos kancleris po derybų su kinų prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) Pekine antradienį nurodė, kad jie sutarė „intensyviai ir pozityviai koordinuoti veiksmus skatinant aukšto lygio konferencijos organizavimą“.

Kinijos žodis turi vertę Rusijoje.

Tačiau Kinija trečiadienį pareiškė, kad Xi Jinpingas „remia tarptautinės taikos konferencijos, kurią pripažintų Rusija ir Ukraina ir kurioje lygiomis teisėmis dalyvautų visos šalys, sušaukimą tinkamu laiku“.

„Kinija mano, kad bet koks konfliktas galiausiai turi būti išspręstas diplomatiniais kanalais ir politinėmis derybomis“, – pridūrė  Lin Jianas.

„Vienintelis būdas užbaigti krizę Ukrainoje yra prie derybų stalo“, – teigė jis.

Kinija tvirtina esanti neutrali karo Ukrainoje klausimu, tačiau ji sulaukė kritikos, kad tiesiai nepasmerkė Maskvos invazijos.

Be to, Kinija ir Rusija pastaraisiais metais sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o jų strateginė partnerystė nuo invazijos į Ukrainą prieš daugiau kaip dvejus metus tik auga.

O. Scholzas antradienį sakė paprašęs kinų prezidento Xi Jinpingo spausti sąjungininkę Rusiją, kad ši nutrauktų savo beprasmį karą Ukrainoje.

„Kinijos žodis turi vertę Rusijoje, – pabrėžė jis.

Valstybinis transliuotojas CCTV antradienį taip pat pranešė, kad Xi Jinpingas išdėstė keturis principus, kurie, jo žodžiais tariant, „neleistų Ukrainos krizei tapti nekontroliuojama ir padėtų atkurti taiką“.

Pasak kinų prezidento, valstybės turi sutelkti dėmesį į „taikos ir stabilumo palaikymą ir susilaikyti nuo savanaudiškos naudos siekimo“, taip pat „atvėsinti padėtį ir nešliūkštelėti alyvos į ugnį“.

„Turime sudaryti sąlygas atkurti taiką ir susilaikyti nuo tolesnio įtampos didinimo“, kartu siekiant „sumažinti neigiamą poveikį pasaulio ekonomikai“, kalbėjo Xi Jinpingas.

„Keturi principai“ atkartoja praėjusių metų Pekino paskelbtą dokumentą, kuriame raginama „politiškai sureguliuoti“ konfliktą, bet kuris, pasak Vakarų šalių, gali sudaryti sąlygas Rusijai išlaikyti didelę dalį užgrobtos teritorijos Ukrainoje.

„Kinijos žodis turi vertę Rusijoje, – socialiniame tinkle „X“ parašė vokiečių kancleris. – Dėl to paprašiau prezidento Xi paveikti Rusiją, kad Putinas pagaliau atšauktų savo beprasmę kampaniją, išvestų savo karius ir užbaigtų šį siaubingą karą.“

O. Scholzas taip pat sakė, kad su Kinijos prezidentu sutaręs paremti birželį Šveicarijoje organizuojamą aukšto lygio taikos konferenciją dėl Ukrainos. Į ją Rusija nepakviesta.

„Su prezidentu Xi sutarėme: Kinija ir Vokietija ketina intensyviai ir pozityviai koordinuoti veiksmus skatinant aukšto lygio konferencijos Šveicarijoje ir būsimų tarptautinių taikos konferencijų organizavimą“, – nurodė O. Scholzas.

„Gegužės 6 dieną pasveikinsiu Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, kuris lankysis Lietuvoje ir aplankys Vokietijos brigados elementus“, – žurnalistams Kauno rajone sakė šalies vadovas.

Pirmieji Vokietijos brigados kariai į šalį atvyko praėjusią savaitę.

Kiek daugiau nei 20 karių bazuosis Vilniuje ir bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.

Vykdant laipsnišką brigados karių perkėlimą, prognozuojama, kad čia kartu galėtų atvykti ir maždaug trečdalio karių šeimos.

Brigadą sudarys apie 5 tūkst. karių, jie į Lietuvą turėtų atvykti iki 2027-ųjų pabaigos. Lietuva skaičiuoja, kad investicijos į vokiečių brigados priėmimui reikalingą karinę ir treniravimosi infrastruktūrą galėtų siekti 800 mln. eurų.

Apie Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė pernai birželį. Taip siekiama sustiprinti Lietuvos ir viso NATO rytinio sparno saugumą.

Kancleris į Kiniją atvyko sekmadienį, lydimas didelės ministrų ir verslo lyderių delegacijos. Tai jo antras vizitas į Azijos milžinę nuo to laiko, kai pradėjo vadovauti Vokietijos vyriausybei.

Savo naujausio vizito metu jis aplankė pietvakarinį Čongčingą, finansų sostinę Šanchajų ir Pekiną, tačiau jam tenka apsukriai balansuoti, mat jis siekia sustiprinti ekonominius ryšius su didžiausia Berlyno prekybos partnere.

Antradienį susitikęs su Xi Jinpingu Pekino svečių namuose „Diaoyutai“, O. Scholzas kinų lyderiui pasakė besitikintis aptarti, „kaip galime daugiau prisidėti prie teisingos taikos Ukrainoje“.

Kinija tvirtina esanti neutrali karo Ukrainoje klausimu, tačiau ji sulaukė kritikos, kad tiesiai nepasmerkė Maskvos invazijos.

Be to, Kinija ir Rusija pastaraisiais metais sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o jų strateginė partnerystė nuo invazijos į Ukrainą prieš daugiau kaip dvejus metus tik auga.

O. Scholzas pabrėžė, kad „Rusijos agresijos karas Ukrainoje ir Rusijos ginklavimasis turi labai didelės neigiamos įtakos saugumui Europoje“, nurodoma kanclerio biuro pateiktame įraše.

„Jie tiesiogiai veikia mūsų pamatinius interesus“, – kalbėjo kancleris ir pridūrė, kad jie „kenkia visai tarptautinei tvarkai, nes pažeidžia Jungtinių Tautų chartijos principą“.

Vokietijos kancleris susitikimo metu taip pat palietė temas, kuriomis, jo teigimu, abi šalys galėtų bendradarbiauti, pavyzdžiui, kovą su klimato kaita.

Tik drauge dirbdami galėsime rasti sprendimus klimato kaitai sustabdyti ir suvaldyti pereigą prie žaliosios energetikos socialiai teisingu būdu.

„Tik drauge dirbdami galėsime rasti sprendimus klimato kaitai sustabdyti ir suvaldyti pereigą prie žaliosios energetikos socialiai teisingu būdu“, – teigė O. Scholzas.

Anksčiau Kinijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad O. Scholzas su Xi Jinpingu neformaliai pasikalbės prie arbatos puodelio Pekine.

Kancleris taip pat antradienį susitiks su premjeru Li Qiangu (Li Čiangu), posėdžiaus Vokietijos ir Kinijos ekonomikos komitete ir surengs spaudos konferenciją.

O. Scholzo vizitas vyksta tuo metu, kai daugelis Vokietijos Vakarų sąjungininkių konfrontuoja su Kinija įvairiais prekybos klausimais.

Briuselyje atliekami keli tyrimai dėl Kinijos įmonių valdomų saulės baterijų, vėjo turbinų ir elektrinių automobilių gamintojų.

Tuo metu Jungtinės Valstijos tiria, kokią grėsmę nacionaliniam saugumui kelia automobiliuose esančios kiniškos technologijos.

„Balandžio 16-osios rytą prezidentas Xi Jinpingas susitiko su Vokietijos kancleriu O. Scholzu Pekino svečių namuose „Diaoyutai“, – sakė valstybinis transliuotojas CCTV.

O. Scholzas, siekdamas sustiprinti prekybos ryšius, aplankė pietvakarių didmiestį Čongčingą, ekonomikos galiūną Šanchajų ir sostinę Pekiną.

Kanclerį nuo sekmadienio iki antradienio lydėjo gausi ministrų ir verslo vadovų delegacija – tai jau antroji jo kelionė į Kiniją nuo tada, kai jis pradėjo eiti pareigas.

Jis taip pat antradienį susitiks su premjeru Li Qiangu (Li Čiangu), posėdžiaus Vokietijos ir Kinijos ekonomikos komitete ir surengs spaudos konferenciją.

O. Scholzo vizitas vyksta tuo metu, kai daugelis Vokietijos Vakarų sąjungininkių konfrontuoja su Kinija įvairiais prekybos klausimais.

Briuselyje atliekami keli tyrimai dėl Kinijos įmonių valdomų saulės baterijų, vėjo turbinų ir elektrinių automobilių gamintojų.

Tuo metu Jungtinės Valstijos tiria, kokią grėsmę nacionaliniam saugumui kelia automobiliuose esančios kiniškos technologijos.

Šių teisės aktų šalininkai šį žingsnį pavadino svarbiu.

Pagal naująjį įstatymą vokiečiai galės pakeisti savo teisinę lytį pateikdami paprastą prašymą vietos civilinės metrikacijos įstaigai, nenurodydami priežasties ar medicininės informacijos.

Jaunesnių nei 14 metų vaikų paraiškas galės pateikti tėvai. Vyresni nei 14 metų nepilnamečiai galės tai padaryti patys, bet tik su tėvų sutikimu.

Abiem atvejais šį sprendimą jaunuolis turės aptarti su specialistais konsultacijų metu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) socialiniame tinkle „X“ rašė, kad naujasis įstatymas rodo „pagarbą translyčiams, interseksualiems ir nebinariniams žmonėms, nieko neatimdamas iš kitų“.

Anksčiau nei Vokietija šį įstatymą priėmė Belgija, Ispanija, Airija, Liuksemburgas ir Danija.

Kita vertus, Vengrija ir Rusija neseniai uždraudė piliečiams teisiškai keisti lytį.

2022 metais britų vyriausybė ėmėsi veiksmų, kad užblokuotų prieštaringai vertinamą Škotijos lyčių reformos įstatymo projektą.

Švedija nuo 1972 metų leidžia fiziškai ir teisiškai keisti lytį, tačiau praėjusiais metais pradėjo riboti hormonų terapijos taikymą nepilnamečiams, o 2020 metais panašų žingsnį žengė ir Suomija.

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pasveikino pokyčius Vokietijoje kaip svarbų etapą ir „reikšmingą ir seniai pavėluotą žingsnį translyčių, interseksualių ir nebinarinių asmenų teisių srityje“.

Šiuo teisės aktu siekiama pakeisti 1980 metais priimtą Transseksualų statusą reglamentuojantį įstatymą.

Pagal šį įstatymą asmenys, norintys teisiškai pakeisti lytį, turėjo kreiptis į teismą ir surinkti dvi ekspertų išvadas, o galutinį sprendimą priimdavo teismas.

Nebus ribojama, kaip dažnai asmuo gali keisti savo teisinę lytį, tačiau nauja lytinė tapatybė teisiškai įsigalios po trijų mėnesių. Be to, vienerius metus nebus leidžiama keisti savo lyties.

Įstatymas taip pat numato bausmes asmenims, kurie atskleidžia translytį asmenį be jo sutikimo.

Vyriausybės atstovas LGBTQI bendruomenės teisių klausimais Svenas Lehmannas (Svenas Lėmanas) sakė, kad ankstesnis įstatymas „sukėlė daug kančių“.

„Šiandien pagaliau tai nutraukėme“, – teigė jis.

O. Scholzas pareiškė, kad nepritaria dabartinio pavidalo teisės aktui ir tikisi, kad įstatymų leidėjai jo nepriims.

„Manome, kad tokie įstatymai nereikalingi“, – sakė kancleris, pažymėdamas, kad prie Berlyno kritikos prisijungė ir aukščiausi Europos Sąjungos bei NATO pareigūnai.

Sakartvelui praėjusiais metais buvo suteiktas ES kandidato statusas.

Šalies valdančioji partija „Kartvelų svajonė“ anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad vėl ketinama balsuoti dėl įstatymo, kuriuo siekiama suvaržyti užsienio finansuojamas nevyriausybines organizacijas (NVO).

Pagal jį visos NVO, gaunančios daugiau kaip 20 proc. lėšų iš užsienio, turi registruotis vyriausybėje, o jų buhalterinė apskaita turi būti kasmet tikrinama. Panašus įstatymas galioja Rusijoje.

„Įstatymas dėl užsienio įtakos skaidrumo visiškai atitinka visus teisinius principus ir pagrindines teises“, – Vokietijos sostinėje sakė I. Kobachidzė.

Jis buvo „giliai įsitikinęs“, kad įstatymas gali svariai prisidėti prie „tikros demokratijos užtikrinimo Sakartvele“.

Ankstesnę įstatymo versiją vyriausybė atšaukė praėjusių metų kovą, po kelias dienas trukusių demonstracijų Tbilisyje. Oponentai mano, kad vyriausybė pasinaudotų šiuo įstatymu pilietinei visuomenei ir opoziciniams judėjimams kontroliuoti.

Gindamas iniciatyvą, „Kartvelų svajonės“ parlamentinis lyderis Mamuka Mdinaradzė šį mėnesį sakė, kad nevyriausybinės organizacijos naudoja užsienio paramą opozicijai palankioms programoms, įskaitant „pseudoliberalios ideologijos“ skleidimą, LGBT propagandos skatinimą ir kenkimą Sakartvelo stačiatikių bažnyčiai.