Šiam įtakingam veikėjui iš Nobelio premija įvertintos organizacijos „Memorial“ praėjusį mėnesį buvo skirta daugiau kaip dvejų metų kalėjimo bausmė, Kremliui griežtinant susidorojimą su kitaminčiais.

70-metis O. Orlovas kovo 11 dieną buvo perkeltas iš vieno sulaikymo centro į kitą ir „beveik iš karto jam buvo pasiūlyta pasirašyti sutartį dėl dalyvavimo specialiojoje karinėje operacijoje“, socialiniame tinkle nurodė teisių gynimo grupė „Memorial“, pavartojusi Maskvos terminą karui Ukrainoje įvardyti.

„Tas pats kontraktas buvo pasiūlytas visiems naujai atvykusiems kaliniams“, – sakė „Memorial“.

„Orlovas, žinoma, parašė, kad nesutinka“, – pridūrė grupė.

Šis teisių gynėjas veteranas buvo apkaltintas diskreditavęs Rusijos kariuomenę Prancūzijos internetiniam leidiniui „Mediapart“ parašytoje skiltyje.

9-o dešimtmečio pabaigoje įsteigta organizacija „Memorial“, saugodama komunistinių represijų aukų atminimą ir vykdydama kampanijas prieš teisių pažeidimus, tapo vienu svarbiausių Rusijos pilietinės visuomenės ramsčių.

Rusijos valdžios institucijos šią organizaciją oficialiai išformavo 2021 metų pabaigoje, Kremliui didinant spaudimą pilietinei visuomenei ir nepriklausomai žiniasklaidai.

Kad sustiprintų Ukrainoje kovojančias reguliariąsias pajėgas, kariuomenė gausiai verbuoja į savo gretas kalinius iš Rusijos įkalinimo įstaigų.

Pranešama, kad nuteistieji buvo naudojami kaip patrankų mėsa, be kita ko, Rytų Ukrainos karštajame taške Bachmute.

Tarptautiniai ekspertai teigė, kad kai kuriais atvejais kaliniai buvo verbuojami kovoti Ukrainoje grasinant ar bauginant.

Baudą pakeitė kolonija

70 metų vienas garsiausių Nobelio premiją pelniusios grupės „Memorial“ aktyvistų buvo apkaltintas Rusijos kariuomenės diskreditavimu prancūzų internetiniam leidiniui „Mediapart“ parašytoje skiltyje ir po pirmojo teismo spalį nubaustas pinigine bauda.

O. Orlovas liko Maskvoje, nors režimo represijos griežtėjo diena iš dienos, o suimami opozicijos aktyvistai ir karo kritikai buvo be gailesčio siunčiami už grotų.

Aktyvistas sakė manąs, kad gimtinėje bus naudingesnis nei užsienyje. Karjera, skirta sovietų nusikaltimams ir teisių pažeidimams šiuolaikinėje Rusijoje, ypač Šiaurės Kaukaze, esą jam neleido rinktis kitaip, kaip tik pasmerkti Ukrainos užpuolimą. Pagal naujausius Rusijos įstatymus tai prilyginama kariuomenės diskreditavimui, už kurį gali būti skiriamos ir keliolikos metų laisvės atėmimo bausmės.

Nutarę, kad spalio nuosprendis buvo per švelnus, prokurorai paragino pradėti naują teismą. Neseniai interviu naujienų agentūrai AFP O. Orlovas sakė neturįs iliuzijų, kad atnaujinus teismą bus paliktas laisvėje.

„Kito pasirinkimo nėra. Turime tęsti kovą“, – sakė diplomuotas biologas, daug metų skyręs bolševikų, stalinizmo, sovietų ir naujausių laikų represijų tyrimams.

Tarp kitų įspūdingų jo biografijos faktų – savanoriškas įkaito vaidmuo Beslane per 2004-ųjų įkaitų dramą. O. Orlovas kartu su keliasdešimt kitų aktyvistų sutiko susikeisti vietomis su keliais šimtais vaikų, jų tėvų ir mokytojų, kad būtų įvykdytas teroristų ir Rusijos valdžios susitarimas.

„Kito pasirinkimo nėra. Turime tęsti kovą“, – sakė diplomuotas biologas, daug metų skyręs bolševikų, stalinizmo, sovietų ir naujausių laikų represijų tyrimams.

Vasario pradžioje O. Orlovas buvo paskelbtas užsienio agentu, nes, Rusijos teisingumo ministerijos teigimu, „nepritarė specialiajai karinei operacijai Ukrainoje, skleidė melagingą informaciją apie Rusijos Federacijos valstybinių institucijų sprendimus, dalyvavo kuriant pranešimus ir medžiagą užsienio agentams“.

Į tekstą nesigilino

Kaip teigia nepriklausoma Rusijos žiniasklaida, O. Orlovo rašinio tekstas nebuvo nagrinėjamas teisme – paviešintas tik jo pavadinimas „Jie norėjo fašizmo, jie jį gavo“.

Straipsnyje O. Orlovas teigė, kad Rusijos kariai prisidėjo prie masinio ukrainiečių žudymo ir pridūrė, kad į jo šalį grįžo totalitarizmas. Nors ekspertai publikacijoje nerado užuominos apie armiją, prokuroras tvirtina, kad ji diskredituoja Rusijos kariuomenę.

Pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuris taikytas O. Orlovui, buvo galima skirti maksimalią trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras paprašė skirti O. Orlovui dvejų metų ir vienuolikos mėnesių bausmę, kuri galiausiai buvo simboliškai sutrumpinta dar keliais mėnesiais.

Teisėjui skaitant nuosprendį, žilaplaukis aktyvistas su akiniais mirktelėjo žmonai, savo bendražygei Tatjanai. Jis buvo sulaikytas teismo salėje, tad paprašė Tatjanos prieiti. „Tania, tu man pažadėjai!“ – pasakė jis žmonai, sunkiai tramdančiai ašaras.

„Dėl nieko neatgailauju, dėl nieko nesigailiu“, – šiuos žodžius O. Orlovas skyrė visiems, buvusiems teismo salėje. Teismo salėje vykusiame farse jis nedalyvavo – demonstratyviai skaitė Franzo Kafkos distopinį absurdo romaną „Procesas“.

Palaikyti aktyvisto į teismą buvo atvykę daugiau nei dešimties šalių ambasadoriai, o bent 200 šalininkų laukė koridoriuje prie teismo salės, kad su juo atsisveikintų.

Kryptingas žlugdymas

Organizacija „Memorial“ įsitvirtino kaip pagrindinis Rusijos pilietinės visuomenės ramstis, saugodama komunistinių represijų aukų atminimą ir agituodama prieš teisių pažeidimus. Šią organizaciją Rusijos valdžia oficialiai panaikino 2021 m. pabaigoje, o 2022 m. ji laimėjo Nobelio taikos premiją kartu su pirmaujančia Ukrainos teisių grupe ir Baltarusijos aktyvistu veteranu.

Praėjus vos kelioms valandoms po žinios apie garbingą apdovanojimą, Maskvos teismas nurodė konfiskuoti „Memorial“ būstinę Maskvoje. Generalinės prokuratūros atstovas teisme apkaltino „Memorial“ „reabilituojant nacių nusikaltėlius, diskredituojant valdžią ir kuriant melagingą SSRS įvaizdį“. Pernai kovą, siekiant įbauginti, O. Orlovo ir jo kolegų namuose buvo atliktos kratos.

Reaguodamas į bausmę O. Orlovui Nobelio taikos premiją skiriantis komitetas pareiškė, kad tai yra bandymas nutildyti kritikus.

Komiteto pirmininkas Jorgenas Watne Frydnesas pareiškime teigė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino „režimas daugelį metų stengiasi nutildyti „Memorial“ ir kitų svarbių Rusijos pilietinės visuomenės organizacijų vadovus“.

„Dabar jie naudojasi karu Ukrainoje kaip pretekstu užbaigti šį darbą, – sako J. W. Frydnesas. – Svarbu, kad jiems nepavyktų.“

Antradienį 70-metis O. Orlovas, Nobelio premiją pelniusios teisų gynimo grupės „Memorial“ vienas iš lyderių, buvo nuteistas kalėti pustrečių metų už tai, kad pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą.

Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkas Jorgenas Watne Frydnesas (Jorgenas Vatnė Friudnesas) pareiškime teigė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino „režimas daugelį metų stengiasi nutildyti „Memorial“ ir kitų svarbių Rusijos pilietinės visuomenės organizacijų vadovus“.

„Dabar jie naudojasi karu Ukrainoje kaip pretekstu užbaigti šį darbą, – pareiškime teigė jis. -Svarbu, kad jiems nepavyktų.“

2022 metais „Memorial“ buvo apdovanota Nobelio taikos premija kartu su baltarusių aktyvistu Alesiu Bialiackiu ir Ukrainos pilietinių laisvių centru.

Nobelio komitetas teigė, kad „Memorial“ grupė apdovanota už „išskirtines pastangas dokumentuojant karo nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą valdžia buvusioje Sovietų Sąjungoje ir posovietinėje Rusijoje“.

O. Orlovas buvo apkaltintas Rusijos kariuomenės diskreditavimu Prancūzijos internetiniam leidiniui „Mediapart“ rašytoje skiltyje ir spalį po pirmojo teismo proceso jam buvo skirta bauda.

Tai buvo palyginti švelni bausmė ir prokurorai pareikalavo naujo teismo proceso.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje įsteigta „Memorial“ tapo vienu svarbiausių Rusijos pilietinės visuomenės ramsčių, saugodama komunistinių represijų aukų atminimą ir vykdydama kampanijas prieš teisių pažeidimus.

Rusijos valdžios institucijos organizaciją oficialiai išformavo 2021-ųjų pabaigoje, jau stiprėjant represijoms šalyje.

70-metis O. Orlovas yra Nobelio premiją pelniusios teisų gynimo grupės „Memorial“ vienas iš lyderių. Didelę savo gyvenimo dalį jis praleido fiksuodamas teisių pažeidimus sovietmečiu ir pastaruoju metu.

„Teismas nustatė Orlovo kaltę ir nurodo skirti pustrečių metų [...] bendrojo režimo pataisos kolonijoje“ bausmę, paskelbė teisėjas. Jį citavo teismo posėdyje dalyvavęs naujienų agentūros AFP reporteris.

Teisėjui skaitant nuosprendį akinius nešiojantis žilaplaukis aktyvistas mirktelėjo žmonai Tatjanai, kuri taip pat yra aktyvistė.

O. Orlovas buvo sulaikytas teismo salėje ir paprašė žmonos prieiti.

„Tania, tu man pažadėjai!“ – pasakė jis žmonai, kai ji, regis, apsiašarojo.

Maždaug 200 šalininkų laukė koridoriuje prie teismo salės norėdami atsisveikinti su O. Orlovu.

Nuo tada, kai prieš dvejus metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo karinę kampaniją Ukrainoje, O. Orlovas nuolat prieš ją pasisako.

Pasirinkimo nėra. Turime tęsti kovą.

O. Orlovas buvo kaltinamas diskreditavęs Rusijos kariuomenę už tai, kad Prancūzijos internetiniam leidiniui „Mediapart“ parašė straipsnį, kuriame pasmerkė masines civilių žudynes Ukrainoje, ir spalį po pirmojo teismo proceso jam buvo paskirta bauda.

Bauda buvo palyginti švelni bausmė, todėl prokurorai netrukus pareikalavo surengti naują teismo procesą.

Neseniai duodamas interviu AFP O. Orlovas sakė neabejojantis, jog po kelių savaičių bus nuteistas, tačiau atsisakė išvykti iš šalies.

„Pasirinkimo nėra. Turime tęsti kovą“, – sakė jis.

„Memorial“ Rusijoje įsitvirtino kaip svarbus pilietinės visuomenės ramstis, saugodamas komunistinių represijų aukų atminimą ir vykdydamas kampaniją prieš teisių pažeidimus V. Putino valdomoje Rusijoje.

2021 metų pabaigoje Rusijos pareigūnai išformavo šią organizaciją. „Memorial“ gavo 2022 metų Nobelio taikos premiją kartu su įkalintu Baltarusijos aktyvistu Alesiu Bialiackiu ir Ukrainos „Pilietinių laisvių centru“.

70 metų Nobelio premiją pelniusios grupės „Memorial“ pirmininkas yra naujausias Kremliaus represijų, kurios sustiprėjo Rusijai užpuolus Ukrainą, taikinys. Jis yra reta išimtis tarp garsių Kremliaus kritikų, kurių daugelis yra kalėjime arba gyvena tremtyje, nes vis dar yra Rusijoje ir šiuo metu laisvėje.

Pasak teisme dalyvavusių naujienų agentūros AFP žurnalistų, prokuroras paprašė skirti jam „dvejų metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmę“.

Veteranas aktyvistas pasirodė teisme su žmona Tatjana, kitais aktyvistais ir artimaisiais. Daugiau nei dešimties šalių ambasadoriai taip pat atvyko palaikyti O. Orlovo, didžiąją gyvenimo dalį praleidusio dokumentuojant teisių pažeidimus.

O. Orlovas kaltinamas Rusijos kariuomenės diskreditavimu prancūzų internetiniam leidiniui „Mediapart“ parašytoje skiltyje, spalį po pirmojo teismo jis buvo nubaustas bauda. Tai buvo gana švelni bausmė, todėl prokurorai paragino pradėti prieš jį naują teismą.

Neseniai naujienų agentūrai AFP duotame interviu O. Orlovas sakė neturintis iliuzijų dėl naujojo teismo baigties, tačiau atsisakė išvykti iš šalies. „Kito pasirinkimo nėra. Turime tęsti kovą“, - sakė jis AFP.

O. Orlovas sakė, kad jo karjera, skirta sovietų nusikaltimams ir teisių pažeidimams šiuolaikinėje Rusijoje, ypač Šiaurės Kaukaze, nedavė jam kito pasirinkimo, kaip tik pasisakyti prieš Ukrainos užpuolimą.

Organizacija „Memorial“ įsitvirtino kaip pagrindinis Rusijos pilietinės visuomenės ramstis, saugodama komunistinių represijų aukų atminimą ir agituodama prieš teisių pažeidimus. Šią organizaciją Rusijos valdžia oficialiai panaikino 2021 m. pabaigoje, o 2022 m. ji laimėjo Nobelio taikos premiją kartu su pirmaujančia Ukrainos teisių grupe ir Baltarusijos aktyvistu veteranu.

Šią etiketę Maskva, pastaraisiais metais bandydama užgniaužti bet kokią kritiką, naudoja prieš šimtus aktyvistų ir nepriklausomų žurnalistų.

Rusijos teisingumo ministerija nurodė, kad O. Orlovas „nepritarė specialiajai karinei operacijai Ukrainoje, skleidė melagingą informaciją apie Rusijos Federacijos valstybinių institucijų sprendimus, dalyvavo kuriant pranešimus ir medžiagą užsienio agentams“.

70 metų O. Orlovui pernai buvo skirta bauda už Rusijos ginkluotųjų pajėgų „diskreditavimą“ pagal vieną iš kelių naujų cenzūros įstatymų, priimtų siekiant užkirsti kelią invazijos į Ukrainą kritikavimui.

Iš asmenų ar grupių, kurioms užklijuojama „užsienio agento“ etiketė, primenanti sovietinių laikų terminą „liaudies priešas“, reikalaujama, kad būtų atskleisti finansavimo šaltiniai.

Be to, jie visas publikacijas, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose, privalo žymėti žyma „užsienio agentas“.

O. Orlovas, kuris pagal išsilavinimą yra biologas, prisijungė prie teisų grupės „Memorial“ jos veiklos pradžioje, praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje.

„Memorial“ Rusijoje įsitvirtino kaip svarbus pilietinės visuomenės ramstis, saugodamas komunistinių represijų aukų atminimą ir vykdydamas kampaniją prieš teisių pažeidimus V. Putino valdomoje Rusijoje.

2021 metų gruodį, keli mėnesiai iki V. Putinui pasiunčiant karius į Ukrainą, Rusijos pareigūnai išformavo „Memorial“, apkaltinę ją teisės aktų pažeidimais.

Ši byla yra viena iš šimtų bylų, kurias Rusijos pareigūnai iškėlė Kremliui priešiškai nusiteikusiems aktyvistams, remdamiesi cenzūros įstatymais, priimtais po to, kai Maskva praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą.

Teisėjas iš pradžių nusprendė teisių grupės „Memorial“, praėjusiais metais laimėjusios Nobelio premiją, atstovui Olegui Orlovui skirti 150 tūkst. rublių (1 410 eurų) baudą už Rusijos „kariuomenės diskreditavimą“.

Penktadienį „Memorial“ sakė, kad prokurorai, kurie iš pradžių prašė skirti O. Orlovui baudą, apskundė nuosprendį ir dabar prašo jam trejų metų laisvės atėmimo bausmės.

Prokurorai teigė, kad O. Orlovas jaučia „politinę ir ideologinę neapykantą Rusijos Federacijai“ ir kartu su „Memorial“ toliau „kenkia pilietinės visuomenės stabilumui“.

70-metis O. Orlovas teigė, kad yra „persekiojamas už kitokią nuomonę“.

O. Orlovui kaltinimai pateikti dėl 2022 metų straipsnio pavadinimu „Jie norėjo fašizmo, jie jį gavo“.

Straipsnyje O. Orlovas teigė, kad Rusijos kariai prisidėjo prie masinio ukrainiečių žudymo ir pridūrė, kad į jo šalį grįžo totalitarizmas.

Teisių gynimo grupės teigė, kad O. Orlovui iškelta byla yra bausmė už nepritarimą Rusijos puolimui prieš Ukrainą.

„Olegas Orlovas atsidūrė teisiamųjų suole tik dėl jo parašyto antikarinio teksto, kuriame jis smerkė V. Putino Rusiją kaip totalitarinę fašistinę visuomenę. Galima numatyti, kad sistema, kurią jis aprašė, negali pakęsti jo poreikio ginti tiesą ir atsisakymo tylėti“, – sakė „Amnesty“ Rusijos skyriaus direktorė Natalija Zviagina.

Šį mėnesį vykusiame teismo posėdyje O. Orlovas pasmerkė, anot jo, neteisėtą ir neteisingą nuosprendį ir pakartojo savo kritiką dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

O. Orlovas, kuris pagal išsilavinimą yra biologas, prisijungė prie teisų grupės „Memorial“ jos veiklos pradžioje, praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje.

„Memorial“ Rusijoje įsitvirtino kaip svarbus pilietinės visuomenės ramstis, saugodamas komunistinių represijų aukų atminimą ir vykdydamas kampaniją prieš teisių pažeidimus V. Putino valdomoje Rusijoje.

2021 metų gruodį, keli mėnesiai iki V. Putinui pasiunčiant karius į Ukrainą, Rusijos pareigūnai išformavo „Memorial“, apkaltinę ją teisės aktų pažeidimais.

Jis pripažintas kaltu dėl kelių kaltinimų „diskreditavus Rusijos kariuomenę“. Kremlius dažnai taiko šį kaltinimą siekdamas nutildyti kritikus.

Teisme dalyvavęs naujienų agentūros AFP žurnalistas sakė, kad teisėjas nusprendė skirti O. Orlovui 150 000 rublių (1 410 eurų) baudą. Tai yra retai pasitaikanti švelnesnė bausmė už pasisakymus prieš Kremliaus karą.

O. Orlovas trečiadienį pasmerkė, anot jo, neteisingą nuosprendį ir pareiškė, kad jį apskųs.

„Šis nuosprendis yra neteisėtas, neteisingas“, – sakė O. Orlovas, pripažindamas, kad „nuosprendis, žinoma, yra lengvas (...) ir be galo švelnus, palyginti su bausmėmis, kurios buvo skirtos daugeliui kitų žmonių, taip pat ir pagal tą patį straipsnį“.

Pernai vasarį prasidėjus Maskvos puolimui Ukrainoje, Rusijoje sustiprėjo precedento neturintis susidorojimas su nepriklausomais ir kritiškai nusiteikusiais žmonėmis.

Pasiuntusi kariuomenę į Ukrainą, Maskva priėmė įstatymus, numatančius įkalinimo iki 15 metų bausmes už informacijos apie ginkluotąsias pajėgas, kurią valdžia laiko melaginga, skleidimą.

Rusijos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį nepritarė vyriausybės siekiui išformuoti teisių gynimo organizaciją, kuri fiksuoja Stalino eros represijas ir gina aktyvistus, – patirtas retas laimėjimas puldinėjamai šios šalies pilietinei visuomenei.

Teisėja Ala Nazarova atmetė Rusijos teisingumo ministerijos ieškinį sovietų laikų represijų paviešinimu išgarsėjusiai „Memorial“; jame teigiama, jog organizacijos chartija neatitinka tikrosios veiklos pobūdžio.

Tankų atstovybių tinklą visoje Rusijoje turinti nevyriausybinė organizacija sakė, kad ministerijos veiksmai yra vienas iš būdų oficialiai susidoroti su šia organizacija.

Pasak Teisingumo ministerijos, organizaciją reikia likviduoti, nes jos chartija neatitinka tikrosios veiklos pobūdžio. Organizacija taip pat kaltinama tokiais pažeidimais kaip neteisinga informacija apie finansavimą iš užsienio.

Po teismo sprendimo ministerija paskelbė pranešimą, kuriame sakoma, kad „Memorial“ ištaisė visus savo pažeidimus, todėl byla prieš ją buvo uždaryta.

„Memorial“, kuri tyrė viską nuo Stalino laikų Gulago iki vyriausybinių mirties būrių Čečėnijoje, atstovas pasveikino tokį teismo sprendimą, bet perspėjo, kad valdžia toliau mėgins nutraukti nevyriausybinių organizacijų darbą.

„Gerai, kad laimėjo sveikas protas, – sakė „Memorial“ narys Janas Račinskis teisme. – Tačiau sunku tai priimti kaip visišką mūsų organizacijos pergalę“.

Kitas organizacijos narys Olegas Orlovas šį teismo sprendimą sieja su didele organizacijos palaikymo kampanija visuomenėje, tačiau perspėjo, kad „bendra Rusijos pilietinės visuomenės padėtis yra klaiki“.

Prieš 25 metus įkurta „ Memorial“ sukūrė didžiulį eilinių narių tinklą, kuris gynė rusus, tarp jų – musulmonus neramiame Kaukazo regione ir prieš Vladimirą Putiną Maskvoje protestavusius demonstrantus.

Organizacija kasmet taip pat skelbia sąrašus tų, kuriuos laiko politiniais kaliniais, nors Rusija sako, kad tokių nėra.

„Memorial“ iškelta byla buvo viena iš priemonių, kurių imtasi prieš šią ir kitas nevyriausybines organizacijas po V.Putino sugrįžimo į Kremlių trečiai kadencijai 2012 metais.

Pasak organizacijos, pastangos uždaryti „Memorial“ buvo galutinis simbolinis Kremliaus mėginimas pažaboti Rusijos pilietinę visuomenę – iš viršaus kontroliuoti visuomenės gyvenimą ir užtildyti kritiškus balsus.

Byla buvo iškelta po dvejus metus trukusio kabinėjimosi, organizacijai patiriant vis labiau didėjantį spaudimą, kuris buvo daromas per šmeižikiškas publikacijas spaudoje ar vandalizmą grupuotės būstinėje Maskvoje.

„Memorial“ kovoja dar vienoje byloje dėl jos priskyrimo „užsienio agentams“. Pagal prieštaringai vertinamą įstatymą, finansavimą iš užsienio gaunančios ir „politinę“ veiklą vykdančios nevyriausybinės organizacijos vadinasi „užsienio agentais“. Šis terminas turi papildomą šnipinėjimo reikšmę.