Šiais metais šis Pietų Lietuvos kurortas mini keletą čia išgaunamo mineralinio vandens sukakčių, tad šventės dalyvių laukia gaivios ir turiningos pramogos vandenyje, ore ir ant žemės, pranešė savivaldybė.

Per keturias dienas Birštono dangų nuspalvins Lietuvos karšto oro balionų čempionato dalyviai, įvairiose erdvėse šurmuliuos kultūriniai, sporto ir muzikiniai renginiai.

Šeštadienio vakaro finalas – naktinės karšto oro balionų iliuminacijos, akrobatinis skrydis bei Sauliaus Prūsaičio ir grupės koncertas.   

Šiemet sukanka 145 metai, kai kurorte atrastas mineralinio vandens šaltinis „Viktorija“, vėliau pavadintas „Vytauto“ vardu. Prieš 100 metų mineralinis vanduo buvo išpilstytas į butelius, o prieš 65 metus užlietas mineralinio vandens „Vytautas“ šaltinis (Banginukas). Be to, jau 60 metų Birštone veikia seniausia Lietuvoje mineralinio vandens pilstymo įmonė.

Birštono merės Nijolės Dirginčienės teigimu, kurorto DNR užkoduotas čia išgaunamame mineraliniame vandenyje.

„Kurorto istorija prasidėjo nuo mineralinio vandens, kur sveikatintis važiuodavo to laikmečio įžymybės – rašytojai, visuomenininkai. Prabėgus daugiau nei šimtmečiui, jo svarba tik didėja. Birštono mineralinis vanduo pasiekė Japoniją, o svečiai į mūsų kurortą, apdovanotą unikaliais gamtos turtais, plūsta iš viso pasaulio“, – savivaldybės pranešime teigė ji.

Mineralinio vandens sukaktys ir šventės šūkis „Banguokim Birštone“ tematiškai sujungs kurorto pramogas ore, vandenyje ir ant žemės – vyks vandens motociklų ir paplūdimio futbolo čempionatai, bus įrengtos kūrybinės dirbtuvės, šeimos ir jaunimo erdvės, numatyti užsienio svečių meno kolektyvų pasirodymai, Lietuvos atlikėjų ir grupių koncertai.

Kiekvieną šventės rytą ir vakarą į orą kils dešimtys karšto oro balionų.

Lietuvos garbę svarbiausiose sezono varžybose gins Vytautas Junevičius, Vytas Kerdokas, Rimas Kostiuškevičius, Martynas Lyčius, Dovydas Vaitkevičius bei Tadas Gegevičius. Tai bus viena didžiausių delegacijų tarp visų šalių. Aštuonis oreivius turės amerikiečiai, po šešis – šveicarai, britai ir australai.

Visai greta – Austrijoje – savaitgalį finišavo šios šalies nacionalinės karšto oro balionų pirmenybės. Jose varžėsi ir T. Gegevičius, rašoma pranešime spaudai.

Sportininkai Austrijoje atliko 22 užduotis. Per jas T. Gegevičius surinko 13 485 taškus. Tai leido užimti 13-ą vietą tarp 41 oreivio.

„Pasirodymą Austrijos čempionate vertiname teigiamai. Jis buvo pasiruošimo pasaulio čempionatui dalis, todėl atidirbinėjome kai kuriuos taktinius dalykus, kurie turėjo įtakos galutiniam rezultatui. Taipogi nepavyko išvengti ir keleto klaidų, kurias stengsimės ištaisyti artimiausiose varžybose“, – sakė T. Gegevičius.

Oreivis atskleidžia, kad Austrijos čempionatas vyko Stirijos regione. Toje pačioje zonoje, tik jau kitoje valstybėje vyks ir planetos pirmenybės.

„Reljefas ir skraidymo sąlygos bus tikrai labai panašios. Pilotai, ruošdamiesi atsakingoms varžyboms, dažniausiai renkasi kuo artimesnes sąlygas būsimam startui, todėl dauguma pasaulio čempionato dalyvių startavo Austrijoje“, – kalbėjo T. Gegevičius.

Dalyvių sąrašas Austrijos čempionate buvo išties solidus. Nugalėtoju tapo tituluotas britas Dominicas Barefordas (18 298 tšk.). Antrąją vietą užėmė austras Danielis Kusterniggas (17 374 tšk.), trečiąją – australas Edwardas Saundersas (16 207 tšk.).

„Kai dalyvaujama varžybose su stipriais varžovais, visąlaik įgaunama teigiama patirtis. Ir taktiniai sprendimai, ir jų priėmimo greitis – visada yra ko išmokti iš stiprių priešininkų. Taipogi teisėjavimas varžyboms, kai varžybų direktorius yra antras pagal pasaulinį reitingą pilotas, duoda savo žavesio“, – neslėpė T. Gegevičius.

Lietuvos oreivis pasaulio čempionate tikisi prasibrauti į pajėgiausiųjų dešimtuką.

„Pasiruošimą čempionatui vertinu 5 iš 10. Šiemet buvo sudėtingi metai, orai nelepino varžybų organizatorių, todėl buvo sudėtinga pilnavertiškai pasiruošti“, – prisipažino lietuvis.

T. Gegevičius pridūrė, kad teigiamas rezultatas būtų jei visi Lietuvos rinktinės nariai aplenktų 2/3 varžovų, kas leistų tikėtis gausios delegacijos ir 2023 metų pasaulio čempionate Vengrijoje.

Mūsiškis per 16 įvykusių užduočių surinko 11 372 taškus. Trečią kartą iš eilės Europos čempionu tapo šveicaras Stefanas Zeberlis (12 639 tšk.). Trečias liko prancūzas Nicolas Schwartzas (11 331 tšk.).

Tituluotas lietuvis Rimas Kostiuškevičius (10 475 tšk.) šįkart liko 11-as, Tadas Gegevičius (8502 tšk.) – 43-ias, Vytautas Junevičius (6420 tšk.) – 47-as, o Rokas Kostiuškevičius (7838 tšk.) – 53-ias tarp 83-ių dalyvių. Šių rezultatų teko, kad Lietuva komandų įskaitoje užimtų trečiąją vietą.

L. Komža naujienų agentūrai ELTA papasakojo apie didžiausią savo pergalę, sudėtingas sąlygas čempionate ir oreivių bendruomeniškumo svarbą.

– Koks jausmas aplankė paaiškėjus galutiniams rezultatams?, – ELTA paklausė L. Komžos.

– Iš viso buvo penki skrydžiai. Po ketvirto buvau šeštoje vietoje, todėl po labai sėkmingo penktojo jausmas buvo labai geras. Tai lėmė puikus bendras visos Lietuvos komandos darbas. Užimta vieta man buvo netikėta, nes mano tikslas buvo „Top-20“, vertinant pagal ankstesnių čempionatų rezultatus. Netikėjau šiuo rezultatu, kol oficialiai jie nebuvo patvirtinti. Labai džiaugiuosi.

– Galima teigti, kad tai didžiausia jūsų karjeros pergalė?

– Mano tai tikrai didžiausia pergalė, bet Lietuvos laimėjimų yra didesnių.

– Pagal rezultatus, pirmosios užduotys jums buvo palankios, vėliau sekė prastesni pasirodymai, o pabaiga vėl sėkminga. Kas įtakojo tokius svyravimus?

– Man pradžia buvo tikrai gera, bet antras skrydis jau nebuvo sėkmingas. Jis visiems buvo nesėkmingas, tik man labiau nesėkmingas nei daugeliui. Po to kažkaip pavyko nepasiduoti ir nepradėti eksperimentuoti, o toliau daryti viską pagal planą. Čempionatas vyko saloje, kur mums skraidyti nėra įprasta, nes ten buvo ir kalnai, ir jūra ir nuolat besikeičiantis klimatas. Sunku buvo ir varžybų direktoriui, kuriam reikėjo sugalvoti užduotis. Kartais užduotys būdavo jau nebeįgyvendinamos ir tekdavo suktis iš padėties. Mes, lietuviai, nepratę prie tokio klimato, todėl mums buvo dar sunkiau.

– Tai įvertinus laimėjimą, jums kuo sunkiau, tuo geriau?

– Varžybų pradžioje mums buvo paranku tai, kad lijo lietus, todėl komandos vengė užduočių, susijusių su važinėjimu, nes joms reikia važiuoti kartu. Startuodavome visi bendruose laukuose, užduotys buvo gana paprastos techniškai, bet dėl to dinamiško oro jos pasidaro sudėtingesnės. Mums paranku buvo tai, kad startuodavome visi toje pačioje vietoje ir nereikėjo papildomų komandos narių, kurie važinėtų ir ieškotų tinkamos vietos. Lietuvos rinktinė neturėjo papildomų meteorologų, tai tiesiog visi startuodavome kartu.

– Jeigu jūsų rezultatas maloniai nustebino, tai kiti lietuviai, anksčiau skynę medalius, šįkart buvo toli nuo lyderių. Ar kai kurie aukojosi dėl komandos?

– Daug ką lėmė psichologija, taip pat suveikė sėkmės/nesėkmės faktorius varžybų pradžioje. Kai nepasisekė iš pradžių, tai gali būti sunku, ypač keliant didelius lūkesčius. Labai dažnai žmogus tuomet ima rizikuoti bandydamas ką nors padaryti ir tai neretai neatsiperka. Mano atveju, lūkesčiai nebuvo dideli, negalvojau apie prizines vietas, tai aš nesijaudinau dėl to, kad antras skrydis buvo nesėkmingas.

– Čempionu trečią kartą iš eilės užtikrintai tapo šveicaras S. Zeberlis. Kur jo sėkmės paslaptis?

– Taip, Europos čempionu jis tapo iš viso jau penktą kartą, bet planetos pirmenybėse nepamenu, kada jis būtų laimėjęs. Ko gero, jis šiuo metu yra geriausias oreivis pasaulyje, bet jis tikrai nėra vienintelis, kuris gali laimėti. Tą rodo ir pasaulio čempionatai, kuriuose kartais jam būna sunkiau prisitaikyti prie tam tikros šalies. Jo fenomeną lemia labai gera, profesionali komanda. Ne tik pačio piloto komanda, bet ir visa Šveicarijos rinktinė. Jie visada turi nemažai trenerių, papildomą meteorologų komandą ir yra orientuoti į rezultatą. Jie visada atvyksta ne tik pasimėgauti čempionatu, bet ir siekti tik aukščiausių vietų. Šveicarai labai komandiškai dirbo. Yra ir disciplina, ir tvarka, ir bendruomeniškas jausmas, kurį nėra lengva pasiekti, nes dažniausiai pilotai patys investuoja savo pinigus ir norėtų varžytis pagal save. Visi šveicarų pilotai sutinka laikytis bendro plano ir neiškelti į priekį savo asmenines ambicijas.

– Kokie dabar jūsų planai? Ar po tokio čempionato išaugs lūkesčiai planetos pirmenybėms kitąmet?

– Pirmiausia galvojame tarpusavyje pasidalinti patirtimi su kitais pilotais ir oreivių draugija. Reikia aptarti klaidas, išgyvenimus. Turime galvoti jau apie kitą sezoną, nes turėsime deleguoti komandą į pasaulio čempionatą, kuris vyks Slovėnijoje. Kalbant apie mane, tai mano tikslas pasaulio čempionate vis tiek bus „Top-20“. Džiaugčiausi, jeigu patekčiau į 20-uką. Dar labiau džiaugčiausi, jei visa Lietuvos rinktinė gerai pasirodytų. Būtent taip pavyko Maljorkoje, kur Lietuva užėmė trečiąją vietą. Tai pačios geriausios žinios, kurios parodo, kad Lietuvos oreivių lygis yra aukštas.

Po devynių užduočių lyderio poziciją sustiprino vokietis Pascalis Kreinsas (7755 tšk.), lenkiantis į antrą vietą pakilusį tėvynainį Benedictą Munzą (6781 tšk.) bei į trečiąją poziciją šoktelėjusį čeką Ondrejų Kostrhuną (6655 tšk.).

Čempiono titulą ginantis britas Dominicas Barefordas (6556 tšk.) smuktelėjo į ketvirtą vietą.

Geriausiai iš lietuvių sekasi 2012 metais pirmosios planetos pirmenybėse triumfavusiam ir prieš dvejus metus sidabru pasipuošusiam Rokui Kostiuškevičiui, kuris su 6436 taškais pakilo į penktą vietą iš šeštosios.

Po aštuonių įskaitinių užduočių Miglė Vaitulevičiūtė (4615 tšk.) iš 17-osios pozicijos smuktelėjo į 20-tąją, Martynas Lycius (4212 tšk.) nukrito į 25-tą vietą iš 22-os, o Adomas Mikelevičius (4132 taškai) pakilo į 26-ąją poziciją iš 30-osios.