Kaip BNS sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Eglė Butkevičienė, pusketvirtų metų veikiantis „žalos be kaltės“ modelis išryškino „tam tikrus procesinius trūkumus, kurie, žiūrint į ateitį, gali dar labiau trukdyti efektyviai komisijai priimti sprendimus“.

Anot jos, šiuo metu komisiją sudaro institucijų, asociacijų deleguoti atstovai, kuriems ši veikla nėra pagrindinė.

„Vien tai, kad tai nėra pagrindinė komisijos narių veikla, jau įneša į patį procesą tam tikrų trūkumų, – sakė E. Butkevičienė. – Manome, kad jei komisijos nariai dirbtų nuolat, tai galėtų į posėdžius rinktis dažniau, sprendimus priimti greičiau nei pagal dabar esamą teisinį reguliavimą.“

„Skundų nagrinėjimas galėtų vykti efektyviau, nei yra dabar“, – pridūrė ji.

Vis dėlto patarėja pabrėžė, kad statuso keitimas tėra „viena iš alternatyvų“. Vienas iš pagrindinių jos trūkumų – įstaigos išlaikymui reikalingos lėšos.

SAM skaičiuoja, kad komisijos narių veiklai apmokėti, jai aptarnauti ir atstovauti teisme per metus reiktų 268,3 tūkst. eurų – apie 98,3 tūkst. eurų daugiau, nei reikėjo praėjusiais metais.

Šiuo metu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija per metus priima apie 200 sprendimų, renkasi maždaug du kartus per mėnesį, tačiau dalis skundų lieka neišnagrinėti ir persikelia į kitus metus.

Teisingumo ministerija – skeptiška

Kitos trys sprendimo alternatyvos yra išlaikyti esamą situaciją, komisiją paversti SAM ar jai pavaldžios įstaigos padaliniu arba perduoti komisijos funkcijas Ginčų Komisijai, tačiau ministerijai labiausiai priimtinas atrodo atskiros įstaigos steigimo variantas.

Dėl jo ministerija paprašė suinteresuotų institucijų pateikti savo nuomones, tačiau jų vertinimai išsiskyrė. Pavyzdžiui, Teisingumo ministerija tokius planus nurodė vertinantis skeptiškai.

„Teisingumo ministerija, vertindama nurodytą iniciatyvą, pažymėjo, kad joje nurodytus tikslus galima pasiekti ir kitomis priemonėmis“, – BNS sakė teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos atstovas spaudai Paulius Žeimys.

„Ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad galiojantys teisės aktai leidžia nurodytas ginčų sprendimo problemas išspręsti ir nekeičiant reguliavimo“, – pridūrė jis.

Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldi Ginčų komisija kritkuoja tokią Teisingumo ministerijos poziciją.

Anot jos, pastaroji „ignoruoja ikiteisminių ginčų nagrinėjimo sistemos reikšmę ir paskirtį šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje“.

„Teisingumo ministerijos argumentas, jog ginčus dėl žalos pacientui atlyginimo gali nagrinėti ir savarankiško juridinio asmens statuso neturintis SAM padalinys, yra visiškai nepagrįstas, nes tik institucionalizuotas ikiteisminio ginčo nagrinėjimas gali užtikrinti sąžiningą ginčo nagrinėjimą ir objektyvaus sprendimo priėmimą“, – nurodoma dokumente.

„(...) siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai steigiant savarankišką specializuotą ikiteisminio ginčo nagrinėjimo instituciją yra savalaikiai, adekvatūs ir atspindi šiuolaikinių demokratinių valstybių teisinių sistemų bendrąsias raidos tendencijas“, – rašoma jame.

Ginčų komisija – likviduojama

Pasisakydama už naujos SAM įstaigos steigimą, Ginčų komisiją atkreipia dėmesį į jos pačios likimą. Vyriausybė pastarąją nuo kitų metų vasario yra nusprendusi likviduoti.

„Kuomet tinkamai užtikrinamas piliečių sveikatos ir socialinis saugumas, piliečiai labiau pasitiki ir savo valstybe“, – nurodoma rašte.

Vis dėlto Ginčų komisija tikisi, kad sprendimas dar gali būti pakeistas, nes Seime yra įregistruota Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisa naujai, dar neįsigaliojusiai įstatymo redakcijai, kuri numato specializuoto ginčų dėl negalios nustatymo nagrinėjimo išlaikymą.

Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija BNS nurodė, kad sprendimas dėl likvidavimo priimtas, siekiant stiprinti ginčų nagrinėjimo institutą.

„Atsisakoma fragmentiško skundų nagrinėjimo instituto per Ginčų komisiją, o minėtus skundus nagrinės Lietuvos administracinių ginčų komisija (LAGK). Ši komisija nagrinės ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros“, – BNS sakė ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas.

Anot jo, ginčų nagrinėjimas taps profesionalesnis ir bus labiau prieinamas šalies gyventojams.

„Iki šiol skundus dėl institucijų sprendimų vienais atvejais nagrinėdavo LAGK, kitais – Ginčų komisija, nors pastarosios nagrinėjami skundai nėra labai specifiški ir nuo kitų LAGK nagrinėjamų skundų skiriasi nežymiai“, – sakė jis.

Patarėjo teigimu, šiuo metu Ginčų komisija veikia tik Vilniuje, o LAGK turi padalinių tinklą regionuose, todėl skundų padavimas taps labiau prieinamas asmenims su negalia.

Medikų darbu nepatenkinti pacientai skundais užvertė gydymo įstaigų darbą kontroliuojančią tarnybą.

Skundų padaugėjo jau pernai, o šiemet per pirmą pusmetį jų gauta beveik tiek, kiek prieš kelerius metus būdavo per visus metus. Sveikatos apsaugos ministerija didėjimą aiškina taip: vis daugiau pacientų žino, kur ieškoti teisybės.

Spalio mėnesį užčiuopus gumbelį krūtyje, viešintis nenorinti moteris kreipėsi į šeimos gydytoją. Anot istoriją papasakojusios onkologinėmis ligomis sergančius pacientus vienijančios organizacijos, gydytojas liepė pasidaryti momogramą, kuriai taloną gavo tik sausio mėnesiui, tačiau atsakymo vėl teko laukti. 

„Tikrinasi po dviejų savaičių, rezultatai neįkelti, pasitikrina po trijų, po keturių savaičių – rezultatai  neįkelti, bando ieškoti galų, pasirodo, rezultatai yra, bet jie neįkelti. Ir pas tą moterį yra įtarimas, kad jai auglys, bet gerybinis. Gydytoja siunčia pacientę pasidaryti echoskopiją, o taloną echoskopijai gauna tik balandžio mėnesiui. Tada balandžio mėnesį atėjus, gydytoja moteriai jau sako: „o kur jūs buvot anksčiau?“. Pacientė gydytojai ir sako: „tai eilėse  b**t laukiau“. Suma summarum, yra ketvirtos stadijos onkologinė liga.  Ji buvo nustatyta gegužės mėnesį, kai žmogus nuo spalio mėnesio bando patekti pas gydytoją“, – pasakojo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Jeigu šeimos gydytoja moterį būtų nusiuntusi į Onkologijos institutą, liga būtų nustatyta ilgiausiai per pusantro mėnesio. Tokių istorijų, kai medikai padaro klaidų, daugybė. Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba pastaraisiais metais gauna vis daugiau tokių pacientų skundų.

2019 ir 2020 metais gauta po beveik 400 skundų dėl medikų darbo. O pernai buvo gauta beveik 500 skundų. Vien šiemet per pirmą pusmetį beveik 300 gyventojų skundų.

Pasak Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorės Noros Ribokienės, jeigu tokiais tempais daugės skundų, tai tikėtina, kad jų bus dar 100 daugiau nei praėjusiais metais.

Pacientai dažniausiai skundžiasi dėl diagnostikos bei gydymo klaidų, laiku negauto gydymo ar komplikacijų.

N. Ribokienė teigia, kad dėl pandemijos buvo nemažai tokių atvejų, kada žmonės turėjo ūmią COVID-19 ligą, bet buvo sudėtinga patekti ir gauti diagnostikos ir gydymo paslaugas telefonu.

Po veido patempimo operacijų atsiranda veido deformacijos, įdubos, kada po kitų manipuliacijų  negali sučiaupti lūpų.

„O ir telefoninės diagnostikos metu yra padaryta daug klaidų. Mes girdime, kad žmogus yra nuramintas ir jam sakoma, kad čia tau greičiausiai nieko nėra, o po to paaiškėja, kad tai yra pažengusios stadijos onkologinė liga“, – teigė N. Čiakienė. 

Taip pat padaugėjo skundų ir dėl grožio paslaugų.

„Po veido patempimo operacijų atsiranda veido deformacijos, įdubos, kada po kitų manipuliacijų  negali sučiaupti lūpų ar kvėpuoti per nosį, nukrenta akių vokai“, – pasakojo N. Ribokienė.

Naujovę skųsti medikus pradėjo patys gydytojai.

Pasak N. Ribokienės patys medikai informuoja apie tai, kad jų kolegos viršija nustatytas ribas ir nustatytas kompetencijas ir imasi procedūrų, operacijų ir tokių, kur pagal jų profesinės kvalifikacijos normas nepriklauso to daryti.

Apsaugos ministerija skundų daugėjimą aiškina tuo, kad vis daugiau žmonių yra teisiškai raštingesni ir žino, kaip ginti savo pažeistas teises.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės Odetos Vitkūnienės, tai yra normalus procesas, kuris liudija apie įstaigų problemas, santykių problemas, organizacijų problemas ir sistemines problemas.

„Anksčiau būdavo, kad iki 30 pacientų priimama, o dabar iki 50 pacientų per pamainą. Ir tas nesiliauja jau kelinti metai. Akivaizdu, kad padidėjus darbo krūviui, darbo laikas, skiriamas komunikacijai su klientu, sumažėja labai stipriai. Vien nedarbingumo pažymėjimų išrašymas padidėjo 63 proc.

2017–2018 metais, iki pat COVID-19 laikotarpio atlikti tyrimai rodė, kad 60 proc. medikų yra perdegę, tai aš manau, kad artėjame link absoliutaus skaičiaus.

Vis dažniau pacientų skundai būna pagrįsti. 2019 metais per 60 proc. skundų buvo pagrįsti, o pastaraisiais metais – per 70 proc.“, – priminė Medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė.