PAPULTI PAS GYDYTOJUS – MISIJA NEĮMANOMA: KOL LAUKĖ EILĖSE, IŠPLITO VĖŽYS

Medikų darbu nepatenkinti pacientai skundais užvertė gydymo įstaigų darbą kontroliuojančią tarnybą. Skundų padaugėjo jau pernai, o šiemet per pirmą pusmetį jų gauta beveik tiek, kiek prieš kelerius metus būdavo per visus metus. Sveikatos apsaugos ministerija didėjimą aiškina, kad vis daugiau pacientų žino, kur ieškoti teisybės, praneša LNK.

Medikų darbu nepatenkinti pacientai skundais užvertė gydymo įstaigų darbą kontroliuojančią tarnybą.

Skundų padaugėjo jau pernai, o šiemet per pirmą pusmetį jų gauta beveik tiek, kiek prieš kelerius metus būdavo per visus metus. Sveikatos apsaugos ministerija didėjimą aiškina taip: vis daugiau pacientų žino, kur ieškoti teisybės.

Spalio mėnesį užčiuopus gumbelį krūtyje, viešintis nenorinti moteris kreipėsi į šeimos gydytoją. Anot istoriją papasakojusios onkologinėmis ligomis sergančius pacientus vienijančios organizacijos, gydytojas liepė pasidaryti momogramą, kuriai taloną gavo tik sausio mėnesiui, tačiau atsakymo vėl teko laukti. 

„Tikrinasi po dviejų savaičių, rezultatai neįkelti, pasitikrina po trijų, po keturių savaičių – rezultatai  neįkelti, bando ieškoti galų, pasirodo, rezultatai yra, bet jie neįkelti. Ir pas tą moterį yra įtarimas, kad jai auglys, bet gerybinis. Gydytoja siunčia pacientę pasidaryti echoskopiją, o taloną echoskopijai gauna tik balandžio mėnesiui. Tada balandžio mėnesį atėjus, gydytoja moteriai jau sako: „o kur jūs buvot anksčiau?“. Pacientė gydytojai ir sako: „tai eilėse  b**t laukiau“. Suma summarum, yra ketvirtos stadijos onkologinė liga.  Ji buvo nustatyta gegužės mėnesį, kai žmogus nuo spalio mėnesio bando patekti pas gydytoją“, – pasakojo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Jeigu šeimos gydytoja moterį būtų nusiuntusi į Onkologijos institutą, liga būtų nustatyta ilgiausiai per pusantro mėnesio. Tokių istorijų, kai medikai padaro klaidų, daugybė. Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba pastaraisiais metais gauna vis daugiau tokių pacientų skundų.

2019 ir 2020 metais gauta po beveik 400 skundų dėl medikų darbo. O pernai buvo gauta beveik 500 skundų. Vien šiemet per pirmą pusmetį beveik 300 gyventojų skundų.

Pasak Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorės Noros Ribokienės, jeigu tokiais tempais daugės skundų, tai tikėtina, kad jų bus dar 100 daugiau nei praėjusiais metais.

Pacientai dažniausiai skundžiasi dėl diagnostikos bei gydymo klaidų, laiku negauto gydymo ar komplikacijų.

N. Ribokienė teigia, kad dėl pandemijos buvo nemažai tokių atvejų, kada žmonės turėjo ūmią COVID-19 ligą, bet buvo sudėtinga patekti ir gauti diagnostikos ir gydymo paslaugas telefonu.

Po veido patempimo operacijų atsiranda veido deformacijos, įdubos, kada po kitų manipuliacijų  negali sučiaupti lūpų.

„O ir telefoninės diagnostikos metu yra padaryta daug klaidų. Mes girdime, kad žmogus yra nuramintas ir jam sakoma, kad čia tau greičiausiai nieko nėra, o po to paaiškėja, kad tai yra pažengusios stadijos onkologinė liga“, – teigė N. Čiakienė. 

Taip pat padaugėjo skundų ir dėl grožio paslaugų.

„Po veido patempimo operacijų atsiranda veido deformacijos, įdubos, kada po kitų manipuliacijų  negali sučiaupti lūpų ar kvėpuoti per nosį, nukrenta akių vokai“, – pasakojo N. Ribokienė.

Naujovę skųsti medikus pradėjo patys gydytojai.

Pasak N. Ribokienės patys medikai informuoja apie tai, kad jų kolegos viršija nustatytas ribas ir nustatytas kompetencijas ir imasi procedūrų, operacijų ir tokių, kur pagal jų profesinės kvalifikacijos normas nepriklauso to daryti.

Apsaugos ministerija skundų daugėjimą aiškina tuo, kad vis daugiau žmonių yra teisiškai raštingesni ir žino, kaip ginti savo pažeistas teises.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės Odetos Vitkūnienės, tai yra normalus procesas, kuris liudija apie įstaigų problemas, santykių problemas, organizacijų problemas ir sistemines problemas.

„Anksčiau būdavo, kad iki 30 pacientų priimama, o dabar iki 50 pacientų per pamainą. Ir tas nesiliauja jau kelinti metai. Akivaizdu, kad padidėjus darbo krūviui, darbo laikas, skiriamas komunikacijai su klientu, sumažėja labai stipriai. Vien nedarbingumo pažymėjimų išrašymas padidėjo 63 proc.

2017–2018 metais, iki pat COVID-19 laikotarpio atlikti tyrimai rodė, kad 60 proc. medikų yra perdegę, tai aš manau, kad artėjame link absoliutaus skaičiaus.

Vis dažniau pacientų skundai būna pagrįsti. 2019 metais per 60 proc. skundų buvo pagrįsti, o pastaraisiais metais – per 70 proc.“, – priminė Medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė.