Sunkiausia – naujokams
Kai kuriems pajūryje dirbantiems verslininkams pirmos vasaros sezono savaitės – įtemptos.
Dar ne visiems maitinimo, apgyvendinimo ar kitas panašias paslaugas teikiantiems verslininkams pavyko suburti visą vasarą dirbsiančiųjų komandas.
"Tie, kurie kavines atidarė neseniai, tikrai turi problemų su sezoniniais darbuotojais. Jų pertekliaus tikrai nėra", – pastebėjo Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė Reda Rimšaitė-Kovalenko.
Anot jos, ilgiau veiklą vykdantiems ir gerą vardą turintiems verslininkams darbuotojų rasti lengviau, mat jie jau žino darbdavių reikalavimus, darbo užmokesčio politiką.
"Neseniai atsidariusioms kavinėms, kurių per šiuos metus iš tikrųjų atsirado nemažai, sudėtingiau. Jos galbūt negali daugiau mokėti, dar neturi didelio lankytojų srauto, tad ir arbatpinigių darbuotojai tiek daug nesulauks", – dėstė R.Rimšaitė-Kovalenko.
Laukia ir Neringa su Palanga
Panašios tendencijos pastebimos ir Neringoje bei Palangoje.
Kai kuriose kavinėse bei viešbučiuose Nidoje jau spėta sukomplektuoti vasaros darbuotojų komandas, tačiau esama ir tokių, kurie norinčiųjų dirbti dar laukia.
"Surado, bet ne visur tiek, kiek reikėtų. Nuo birželio pabaigos situacija bus dar labiau įtempta, darbuotojų reikės dar daugiau. Eilės nestovi, nėra iš ko rinktis, būtina ieškoti", – situaciją apibendrino Neringos turizmo ir verslo asociacijos prezidentė Irma Baltrušaitienė.
Sezoninių darbuotojų grupės Palangoje, anot kurorto viešbučių ir restoranų asociacijos prezidento Dariaus Miklovo, taip pat dar formuojamos.
"Laukiame Joninių. Tada, kaip rodo tendencijos, lietuvaičiai atostogauja. Darbuotojų branduolys bus reikalingas nuo Joninių iki rugpjūčio galo", – prognozavo D.Miklovas.
Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad šiemet sezoninis darbas labiausiai domina jaunus žmones, tačiau surasti gerų darbuotojų nėra paprasta.
Nepilnamečiai – aktyvūs
Verslininkų atstovai pastebėjo, kad šiemet darbo gana aktyviai ieško nepilnamečiai. Jie, anot uostamiesčio verslininkų atstovės, nesivaiko itin didelio atlygio, kai kurie net sutinka dirbti savanoriais.
"Nepilnamečiai aukštos kartelės nekelia. Jiems užtenka ir minimalaus atlygio", – pastebėjo R.Rimšaitė-Kovalenko.
Pilnametystės dar nesulaukusius darbuotojus pas darbdavius atveda ne tik noras užsidirbti, bet ir siekis įgyti patirties.
Tačiau kai kurie verslininkai vis dar atsargiai žvelgia į galimybę įdarbinti nesulaukusiuosius 18 metų. Neretas baiminasi dėl jaunų žmonių atsakingumo.
Įdarbinančiajam didelių nepatogumų nekyla ypač dėl tų kandidatų, kuriems iki pilnametystės likę metai ar dveji. Jiems taikomos sąlygos beveik tokios pačios, kaip ir pilnamečiams.
"Tik sulaukusiesiems 14–16 metų – kiek sudėtingiau. Jiems priklauso mažiau valandų, darbas negali būti labai sudėtingas", – dėstė R.Rimšaitė-Kovalenko.
Klaipėdos teritorinės darbo biržos duomenimis, darbdaviai nepilnamečiams dažniausiai siūlo darbą paslaugų sektoriuje – pardavinėti ledus, dirbti dviračių nuomos punktuose ir pan.
Studentija žeria reikalavimus
Kiek kitokios tendencijos pastebimos kalbant apie darbo ieškančius studentus. Šie sezoniniai darbuotojai, nors ir aktyviai žvalgosi veiklos, tačiau pas darbdavius atkulniuoja jau tiksliai žinodami, ko nori.
"Jie, dar nebaigę studijų, nori tokio atlyginimo, kurį bandomuoju laikotarpiu duotume žmogui, jau turinčiam patirties ir išsilavinimą", – pastebėjo R.Rimšaitė-Kovalenko.
Anot jos, vasarą studentai per mėnesį pageidauja gauti apie 400 eurų jau atskaičius mokesčius.
Šios darbuotojų grupės įnoringumą pastebi ir Neringos verslininkai. Ryškėja tendencija, kad nemažai studentų vasaromis mieliau traukia padirbėti į užsienį.
Teigiama, kad neretai studentai darbo ieško ne visai vasarai. Dažnas jų prieš mokslo metus nori bent porą savaičių pasilikti poilsiui.
Arbatpinigių palieka daugiau
Skaičiuojama, kad Klaipėdoje maitinimo ar aptarnavimo srityje dirbantys sezoniniai darbuotojai per mėnesį, priklausomai nuo vietos, sezono ir darbo kokybės, gali užsidirbti apie 800–1 000 eurų, įskaitant arbatpinigius.
Jų, anot pašnekovės, uostamiestyje per dieną galima surinkti ir apie 30–80 eurų. Tačiau pabrėžiama, kad labai svarbi darbo kokybė.
R.Rimšaitė-Kovalenko neslėpė, kad įvedus eurą daugelis kavinių bei restoranų lankytojų arbatpinigių palieka dosniau. Litais sumos būdavo kuklesnės.
"Eurais viskas yra kitaip. Niekas neduoda centų, visi palieka tą eurą. Tikrai susirenka nemažai arbatpinigių", – pastebėjo R.Rimšaitė-Kovalenko.
Atlyginimas – per dieną
Neringos verslininkų vedlės teigimu, šiame krašte per mėnesį padavėjai vidutiniškai uždirba apie pusantros minimalios algos. Į šią sumą nepatenka arbatpinigiai.
"Mažiau nelabai būna, tačiau gali būti ir daugiau", – pastebėjo I.Baltrušaitienė.
Anot jos, teiginys, jog tada, kai Neringoje nestinga lankytojų, uoliai dirbančio padavėjo arbatpinigių suma prilygsta viso mėnesio jo darbo užmokesčiui – ne mitas.
"Tai įmanoma, tačiau tikrai ne visur. Labai priklauso nuo to, kokio lygio publika renkasi. Priklauso nuo to, ar jie ateina tik pavalgyti, ar pasėdėti ir laiką praleisti. Arbatpinigiai iš karto kiti, jeigu gerai ir gražiai aptarnauja", – sėkmės paslaptį įvardijo asociacijos prezidentė.
Neringoje arbatpinigių suma per dieną svyruoja nuo 20 iki 120 eurų.
"Bet juos reikia uždirbti. O darbdavys suteikia tam sąlygas ir dar moka atlyginimą", – apibendrino pašnekovė.
Palangoje padavėjams dažniausiai siūlomas minimalus darbo užmokestis, mat įvertinama tai, kad gerai dirbantieji gauna nemažai arbatpinigių.
"Priklauso nuo paties padavėjo. Kaip jis geba bendrauti, ką pasiūlyti prie patiekalo. Vienas gali nieko nesusirinkti, kitas gali gal ir 10, kitas – 20 ar 30, o dar kitas – ir 100 eurų", – dėstė Palangos verslininkų atstovas.
Pašnekovas tvirtino, kad atsakingų ir darbščių žmonių žvalgosi tiek maitinimo, tiek apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai.
Kyla reikalavimai
Matoma, kad uostamiesčio darbdaviai padavėjų ar barmenų darbui mieliau renkasi jaunus žmones. Kitoms darbo pozicijoms, pavyzdžiui, virtuvės šefo padėjėjui, nesikratoma ir vyresnio amžiaus darbuotojų.
Neringoje šiemet pastebima kiek aukštesnė darbuotojų atrankos kartelė.
"Šiemet restoranuose ir kavinėse yra labai teigiamų permainų. Atvažiavo tikrų profesionalų. Mums reikalavimus diktuoja svečias. Jis nori kokybės, gražaus, greito aptarnavimo. Į tai mes ir orientuojamės, kaip ir visi kurortai", – teigė I.Baltrušaitienė.
Palangos verslininkų vedlys D.Miklovas taip pat pastebėjo, kad aptarnavimo ir maitinimo sektoriaus atstovai kilstelėjo reikalavimus darbuotojams.
"Kaip Palanga gražinasi ir tvarkosi, taip ir verslas nori pasitempti", – pripažino pašnekovas.
Nuostolis visai Lietuvai
Verslininkai, įdarbinantys žmones klientų aptarnavimo srityje, pastebi ir kiek liūdnesnių tendencijų.
Pasitaiko atvejų, kai į darbą priimtas žmogus dirba lygiai tiek laiko, kiek reikia, kad vėl užsiregistravęs darbo biržoje galėtų gauti jam priklausančią paramą.
"Tai yra nuo labai senų laikų. Deja, mūsų rinka ir mylima valdžia tai toleruoja", – rėžė I.Baltrušaitienė.
Pašnekovės teigimu, taip elgtis kai kuriems žmonėms leidžia netobula jiems skiriamų išmokų tvarka.
Dėl tokios situacijos, anot Neringos turizmo ir verslo asociacijos prezidentės, nepatogumų patiria ne tik darbdaviai, bet nukenčia ir visos šalies žmonės.
"Tai yra kiekvieno mokesčių mokėtojo problema, nes mūsų pinigais jam pašalpos mokamos. Negalima savo pinigų švaistyti bet kam, tačiau jie tuo naudojasi", – dėstė I.Baltrušaitienė.
Bedarbių – mažėja
Nors pajūrio verslininkai ir pripažįsta, kad norinčiųjų dirbti ažiotažo nėra, tačiau Klaipėdos teritorinė darbo birža stebi tirpstančias bedarbių gretas.
"Birželio 1 d. Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje buvo registruoti 13 093 bedarbiai. Šiais metais tai mažiausias bedarbių skaičius, fiksuotas mėnesio pradžioje. Sezoninių laisvų darbo vietų kūrimas taip pat prisideda prie ieškančių darbo asmenų integracijos į darbo rinką", – teigė Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjas Egidijus Palevičius.
Tokiu pačiu laiku pernai buvo įregistruoti 15 842 bedarbiai.
Pastebima, kad susidomėjimas sezoniniu darbu jaučiamas jau nuo kovo mėnesio, tačiau ypatingas suaktyvėjimas – nuo gegužės.
E.Palevičius teigė, kad susidomėjimas moksleivių ir studentų įdarbinimu didėja kasmet.
Darbdaviai, anot jo, aktyviai ieško sezoninių darbuotojų, siūlo įvairius paskatinimus, kad būsima darbo vieta atrodytų patrauklesnė. Pavyzdžiui, kompensuoja kelionės išlaidas, apgyvendina.
Reikia virėjų ir kambarinių
Uostamiestyje darbdaviai sezoniniam darbui dažniausiai ieško prekybinės salės darbuotojų, konsultantų, pardavėjų kasininkų, padavėjų, barmenų, virėjų, pagalbinių virtuvės darbininkų, kambarinių, indų plovėjų, tiesiog pagalbinių darbininkų.
"Labiausiai trūksta kvalifikuotų virėjų darbui kavinėse, pardavėjų kasininkų prekybos centruose", – dėstė Darbo išteklių skyriaus vedėjas.
Palangoje darbdaviai intensyviai ieško aptarnavimo, statybos sektoriaus darbuotojų. Aktyvumas juntamas ir iš prekybos tinklų atstovų.
Kaip ir Klaipėdoje, Palangoje vasarą dirbančios kavinės ieško virėjų, pagalbinių virtuvės darbuotojų, padavėjų bei barmenų. Viešbučiams ypač reikalingos kambarinės.
Domina ir ilgalaikius bedarbius
E.Palevičiaus teigimu, ilgalaikius bedarbius taip pat domina sezoninis darbas. Nemažai ilgai veiklos nepajėgiančių susirasti žmonių dirba su verslo liudijimais tik vasaros sezono metu.
"Tačiau ilgalaikius bedarbius daugiau traukia nuolatinis darbas, kuris darbo ieškantiems asmenims asocijuojasi su stabilumu ir labiau užtikrintu rytojumi", – pastebėjo vedėjas.
Birželio 1 d. Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje buvo registruoti 2 334 bedarbiai. Je sudarė 17,8 proc. visų registruotų bedarbių.
Kaip ir praėjusiais metais, nuo metų pradžios jų dalis didėjo, tačiau, palyginti su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, ilgalaikių bedarbių sumažėjo.
