Komentuodamas laikraščio „The New York Times“ pranešimą, kad JAV žvalgyba padėjo Ukrainai nukauti kelis Rusijos generolus, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas nurodė: „Jungtinės Valstijos, Britanija, visa NATO... nuolat perduoda žvalgybinę informaciją Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.“

„Kartu su ginklų srautu, kurį šios šalys siunčia Ukrainai, visa tai yra veiksmai, neprisidedantys prie greito operacijos užbaigimo“, – kalbėjo jis.

Tačiau D. Peskovas pridūrė, kad tokia parama negali sutrukdyti Rusijai pasiekti savo karo, kurį ji vadina specialiąja karine operacija, tikslus.

Kremliaus atstovas taip pat teigė, kad veikia humanitariniai koridoriai, skirti evakuoti civilius gyventojus iš Mariupolio metalurgijos įmonės „Azovstal“. Anksčiau Rusijos kariuomenė paskelbė trijų dienų paliaubas šios gamyklos teritorijoje.

„Koridoriai šiandien veikia“, – sakė D. Peskovas ir pridūrė, kad „Azovstal“ tebėra apgulta Maskvos pajėgų.

Civiliai gyventojai ir šimtai ukrainiečių karių tebėra įstrigę milžiniškame komplekse, rusų pajėgoms paskelbus, kad perėmė šio nuniokoto rytinio Ukrainos uostamiesčio kontrolę.

Kalbėdamas apie ginklų tiekimą Ukrainai ambasadorius Marius Janukonis viršijo įgaliojimus, nes tokių sprendimų nėra, sako premjeras Algirdas Butkevičius.

„Aš manau, kad ambasadorius viršijo savo įgaliojimus. Mes remiame Ukrainą, bet ginklų tikrai nesiunčiame“, - žurnalistams pirmadienį Seime sakė A.Butkevičius.

Klausiamas, kaip bus reaguojama į ambasadoriaus pareiškimą, premjeras teigė, kad „grįš užsienio reikalų ministras iš komandiruotės ir tada bus atskiras pokalbis“.

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje M.Janukonis Ukrainos „5 kanalo“ eteryje paskelbė, kad Vilnius gali pradėti tiekti ginklus Kijevui, skelbia žiniasklaida. Pasak ambasadoriaus, „kai kurie žingsniai jau padaryti“.

„Tokia politinė valia yra, ir ją viešai yra paskelbusi Lietuvos aukščiausia vadovybė. Kai kurie žingsniai jau padaryti, mes ir toliau darysime tokius žingsnius, tarp jų ir ginklų tiekimo Ukrainai kryptimi. Plačiau sunku kalbėti, bet mes pasirengę“, - ambasadorių sekmadienį citavo portalas lrytas.lt, remdamasis news.ru pranešimu.

Atsižvelgdama į Ukrainos kariuomenės poreikius, Lietuva teikia humanitarinę pagalbą, siunčia materialinę paramą, yra perdavusi karinės ginkluotės elementų.

Lietuva Ukrainai tęs pagalbą mokymais, humanitarine pagalba, o parama ginkluote liks minimali, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Artūras Paulauskas.

Lietuvos paramą Ukrainai, siekiant padėti jai plėtoti savo ginkluotąsias pajėgas ir reformuoti gynybos sektorių, ketvirtadienį Seimo NSGK nariai aptarė susitikę su Vilniuje viešinčiu Ukrainos gynybos ministru generolu pulkininku Stepanu Poltoraku.

„Mes siūlėme savo paramą mokant tiek parlamentarus, tiek ministerijos vadovus, mūsų sukaupta patirtis jiems šiandien yra labai reikalinga. (...) Mes daugiau kabėjome apie ginkluotę, jų krašto apsaugos finansavimą, apie taktinius mokymus, kurios galime surengti. Kaip žinote, įkurta bendra Ukrainos, Lietuvos ir Lenkijos brigada, kuri turėtų pradėti veikti ir tos brigados formate galima daug pasiekti apmokant, čia sudarant sąlygas stažuotis“, - po susitikimo žurnalistams sakė A.Paulauskas.

Klausiamas apie paramą ginklais NSGK vadovas teigė, kad Lietuva nėra „tokia ginklų tiekėja, kuri gali tai daryti“.

„Neturime tokių didelių galimybių, bet mes turime kitokių būdų - humanitarinę daugiau pagalbą, intelektualinę (teikti). Mūsų parama ginklais yra labai minimali ir, matyt, ji tokia ir bus“, - sakė A.Paulauskas.

Ukrainos gynybos ministras tvirtino vertinantis Lietuvos paramą bei pažymėjo, kad ir Lietuva gali įgyti žinių iš ukrainiečių, kuriems teko susidurti su Rusijos veiksmais.
„Mūsų santykiai su komitetu ir ministerija yra šilti ir geri nuo pat pirmos dienos, kai Ukrainai tapo sunku, kai ją užpuolė Rusija. Lietuva nuo pirmųjų dienų mums teikė pagalbą, tiek politinę, tiek ir humanitarinę, mes gavome iš Lietuvos kai kuriuos ginkluotės elementus, materialinę pagalbą, mūsų sužeisti kariai pas jus gydėsi, mūsų pareigūnai jūsų šalyje dalyvavo mokymuose. Pas jus yra, ko išmokti, o patirtis, kurią, deja, mums teko patirti per kovos veiksmus, tikriausiai ir jūsų pajėgoms leis kai ko pasimokyti. Mūsų bendradarbiavimas yra labai naudingas ir būtinas“, - po susitikimo kalbėjo S.Poltorakas.

Jis sakė, kad lankydamasis Lietuvoje toliau ketina tartis su Krašto apsaugos ministerija dėl mokymų, konsultacijų, ekspertų pagalbos reformuojant Ukrainos gynybos ministeriją.

Lietuva Ukrainai yra perdavusi neįvardijamų ginkluotės elementų.

Šiuo metu Ukrainai svarbiausia padėti karinėmis priemonėmis, o ginkluotės tiekimas iš Jungtinių Amerikos Valstijų nejuokais išgąsdintų Rusiją, teigia „Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad pastaruoju metu vis daugiau šalių daug rimčiau svarsto galimybes Ukrainai tiekti ginklus.

„Lietuvos pozicija visada buvo, kad Ukrainą reikią remti visose srityse, įskaitant ir ginkluotę. Jeigu anksčiau beveik visos šalys pasisakė prieš ginkluotės tiekimą, tai dabar mes girdime, kad visa eilė šalių jau galėtų tai padaryti. Jos svarsto ir ruošiasi, galbūt laukia kokio nors ženklo, kad jos eitų tokiu keliu“, – LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ kalbėjo ministras.

V. Bruverio teigimu, akivaizdu, kad karas Ukrainoje toliau tęsiasi ir jis tęsis tol, kol Rusijos valdžioje bus dabartinis režimas – kol šalį valdys diktatūra. „O pagal dabartinį Rusijos istorinį laikotarpį panašu, kad dabartinę diktatūrą gali pakeisti tik dar brutalesnė diktatūra“, – pridūrė jis.

Apžvalgininkas aiškino, jog Rusijos esminis tikslas yra Ukrainos, kaip valstybės, sunaikinimas: teritoriniu, politiniu, ekonominiu požiūriais. Vadinamųjų liaudies respublikų vienintelė funkcija yra kuo daugiau fiziškai išnaikinti Ukrainos kariuomenės, žmogiškųjų ir kitų resursų.

„Karas tęsis, dabar Kremlius gali paimti tam tikrą taktinę pauzę, kurios nepaskutine priežastimi yra tai, kad tiesiog atsigautų, nes po mūšio Debalcevėje ne ką mažesni už Ukrainos yra nuostoliai Rusijos pusėje“, – sakė V. Bruveris.

Jo manymu, dabar Ukrainai labiausiai reikia karinės pagalbos, kad šalis gebėtų apsiginti.

„Šiame kontekste svarbiausias klausimas – ar ginkluotės duos JAV. Tai būtų labai svarbus faktorius, jo Rusija labai bijo. Rusija daro viską, kad šio sprendimo nebūtų“, – laidoje „Teisė žinoti“ aiškino apžvalgininkas.

Pasak jo, šio sprendimo gerokai bijo ir Vakarų Europa, dėl to ir derybos Minske buvo surengtos, kol dar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko sėsti už stalo ir nebuvo užėmęs Debalcevės.

„Rusija bijo Amerikos ginkluotės Ukrainoje todėl, kad tai iškart reikštų (bent politiniu ir simboliniu požiūriu), jog į frontą žengia JAV“, – sakė V. Bruveris.

Didžiosios Britanijos ir Ispanijos užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos krizės sprendimo reikia ieškoti dialogo keliu ir tai neturi būti karinės pagalbos Ukrainos pajėgos teikimas.

„Mes nemanome, kad šiuo metu būtų naudinga paremti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas letaliais ginklais“, – Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas (Filipas Hamondas) sakė Madride vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Garcia-Margallo (Chosė Manuelis Garsija Margaljas).

„Mes aiškiai sakome, kad negalime leisti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms žlugti, tačiau manau, kad šiuo metu jiems toli gražu tai negresia“, – kalbėjo britas.

„Taigi, Didžioji Britanija dabar nekeičia savo pozicijos dėl letalios pagalbos tiekimo dėl to, kas dabar vyksta vietoje“, – pridūrė jis.

Pasak Ph.Hammondo, sprendimą dėl pagalbos ukrainiečių pajėgoms teikimo klausimo turi priimti „nacionalinės vyriausybės individualiai“.

„Tai nėra ES klausimas ar NATO klausimas“, – pridūrė sekretorius.

J.M.G. Margallo, savo ruožtu, paragino pradėti „nuoširdų ir atvirą dialogą“, o Rusiją – kad gerbtų „Ukrainos teritorinį vientisumą“.

Ukrainos, Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos lyderiai ketvirtadienį pažadėjo stengtis gelbėti žlungančias paliaubas rytinėje Ukrainoje, nepaisant jų pažeidimų, tarp kurių buvo prorusiškų separatistų įvykdytas strategiškai svarbaus miesto šturmas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos jau siunčia ginklus Ukrainai, bet šis veiksnys negalės fundamentaliai pakeisti padėties tą šalį krečiančiame konflikte.

„Kalbant apie tikėtiną (ginkluotės) tiekimą Ukrainai – visų pirma, mūsų duomenys rodo, kad ginklai jau yra tiekiami. Ir čia nėra nieko neįprasta“, – V.Putinas sakė per spaudos konferenciją Budapešte po susitikimo su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu.

„Antra, esu giliai įsitikinęs: kad ir kas, kad ir kokius ginklus tiektų – aukų skaičius, aišku, gali išaugti, bet rezultatas bus toks pats kaip šiandien; tai neišvengiama“, – pridūrė jis.

„Esu įsitikinęs, kad didžioji dauguma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų narių neturi jokio noro dalyvauti brolžudiškame kare, juo labiau toli nuo savo namų, o Donbaso sukilėliai (Rytų Ukrainos separatistai) turi didelę motyvaciją ginti savo šeimas“, – sakė V.Putinas.

Letalių ginklų – prieštankinių raketų, artilerijos sekimo radarų, bepiločių žvalgybos orlaivių ir komunikacijos bei radarų trukdymo aparatų – tiekimo Ukrainai klausimas užvaldė Vakarų vyriausybių, apžvalgininkų ir mokslininkų dėmesį. Tačiau klausti derėtų ne to, ar tai teisinga ir kaip geriausia patenkinti Kijevo poreikius, bet – kur tai veda.

Siūloma ginkluotė iš esmės skirta gynybai. Žinoma, net ir gynybiniai ginklai gali atlikti vaidmenį puolime. Vis dėlto jų tiekimo tikslas yra suteikti sudaužytoms Ukrainos pajėgoms galimybę atsilaikyti prieš tolesnes sukilėlių atakas, ypač prieš geriau ginkluotų ir disciplinuotų Rusijos karių pajėgas, „The Moscow Times“ rašo Niujorko universiteto profesorius Markas Galeotti.

Kol Maskva toliau neigia savo kariuomenės dalyvavimą (išskyrus paskyrusi „savanorius“), vaizdo įrašų ir kitų įrodymų, rodančių pažangius tankus ir kitokias sistemas, kurios negalėjo būti pagrobtos iš ukrainiečių, kiekis auga. Negana to, jas valdo žmonės, gerai išmanantys, ką daro, ir kurie yra parengti veikti kartu.

Sprendimas teikti ginklus drastiškai pakeistų Vakarų įsitraukimą Ukrainoje ir būtų stiprus pasitikėjimo Ukrainos prezidento Petro Porošenkos vyriausybe ženklas. Taip pat tai būtų atviras iššūkis Maskvai, kuri ne kartą pažymėjo, kad griežtai prieštarauja tokiems veiksmams.

Lengva suprasti, kodėl toks sprendimas patrauklus. Vakariečiai sunerimę dėl karo intensyvėjimo, Maskvos ryžto stumti Donbaso sukilėlius į puolimą arba bent jau jiems padėti. Vakarams taip pat trūksta kantrybė dėl to, kad ekonominės sankcijos dar neatnešė taikos.

Kur kas sunkiau pamatyti, ką „Ukrainos ginklavimo“ stovykla planuoja daryti vėliau. Tikėtina, jog ginklai padės Kijevui stabilizuoti padėtį priešakinėje linijoje, galbūt netgi ją pastumti atgal ir taip laimėti bent jau karinę konflikto dalį ir priversti Maskvą palikti sukilėlius likimo valiai.

Tačiau tokiu atveju reiktų daryti prielaidą, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiks (ar iš tiesų galės sau leisti) priimti vienareikšmišką pralaimėjimą. Pagundai į ugnį atsakyti ugnimi gali būti neįmanoma atsispirti.

Be to, jei sprendimas ir bus priimtas, nusiųsti ginkluotę į Ukrainą bei apmokyti Kijevo kareivius jais naudotis užtruks. Jei Maskva galvos, kad tie ginklai tikrai gali nulemti karo nugalėtoją, jos atsakymas gali būti smogti pirmai ir, siekiant karą laimėti greitai, smogti stipriai.

Beveik absoliuti Ukrainos oro erdvės kontrolė bet kada gali priklausyti Rusijai. Maskva tuo pasinaudotų pradėdama niokojančius smūgius oro uostams, keliams, geležinkelio bėgiams, kareivinėms ir kitai infrastruktūrai visoje šalyje.

Tikslas būtų ne šalies užvaldymas, bet jos kovinių pajėgumų degradavimas, kuris leistų plėstis sukilėlių valdomoms teritorijoms, stiprinti savo karinį bei ekonominį potencialą, į savo valdas įtraukiant Mariupolį ar net išsvajotą sausumos tiltą iki Krymo.

Vis dėlto tuo metu Maskva gali galvoti, kad nebeturi ko prarasti ir tik išloš sukurdama vieną ar dvi naujas pseudovalstybes Ukrainos rytuose, kurias galėtų užšaldyti ir laukti palankesnių laikų.

Ką Kijevas darys tokiu atveju? Panaudos savo naują įrangą, kad pradėtų puolimą prieš sustiprėjusį ir įsitvirtinusį priešą, karą, kuriame susidūrimas su Rusijos „taikos palaikymo pajėgomis“ gali tapti labai realus? Ir kaip Vašingtonas jausis, kai amerikiečių raketos ims žudyti atvirai veikiančius Rusijos karius?

Tai nereiškia, kad Kijevas neturėtų būti apginkluotas. Jei Vakarai nėra pasiruošę įgyvendinti dar stipresnių ekonominių sankcijų, tai gali būti vienintelis būdas greitai pakeisti Maskvos politiką.

Tačiau šio politikos pasikeitimo pobūdis yra neprognozuojamas. Vakarams reikia apgalvoti ne tik kitą žingsnį, bet ir žingsnius po jo, taip pat – nenumatytus atvejus, jei Kremlius nuspręstų eskaluoti konfliktą.

Šiandien Vakarai neturi aiškaus ir bendro tikslo. Ar norima išvaryti Rusiją iš Krymo? (Sėkmės.) Sustabdyti Donbaso destabilizaciją? (Įmanoma, bet vis dar nežinoma, kiek sukilėliai kontroliuojami iš Maskvos.) Palaužti ir pažeminti Kremlių? (Net jei nenori to pripažinti viešai, kai kam tai – galimybė labiau smogti Maskvai, nei padėti Kijevui.)

Maskva neabejotinai ruošiasi atsakui į sprendimą tiekti ginklus Ukrainai. Vakarams reikia apgalvoti, koks jis bus ir ką reiks daryti paskui. Šioje krizėje Vakarai jau ne kartą buvo užklupti nepasiruošę.

Didžioji Britanija pasilieka sau teisę ginkluoti Ukrainą ir neleis ukrainiečių armijai žlugti, antradienį pareiškė Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas (Filipas Hamondas) parlamente.

„Kiekviena NATO aljanse esanti valstybė pati sprendžia, ar teikti letalius ginklus Ukrainai“, – sakė jis parlamentarams.

„JK (Jungtinė Karalystė) neplanuoja to daryti, tačiau mes pasiliekame teisę šį klausimą svarstyti“, – kalbėjo jis.

Pasak Ph.Hammondo, Rusija „apsunkino savo pirminio įsiveržimo padarinius“, teikdama karinę paramą savo „įgaliotiniams“, kovojantiems karo draskomoje rytinėje Ukrainoje.

Didžioji Britanija ir jos sąjungininkės NATO „laikosi  bendros nuomonės, kad šio konflikto negalima išspręsti karinėmis priemonėmis, bet mes negalime leisti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms žlugti“, – sakė jis.

Pirmadienį JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė, kad atidedamas prieštaringai vertinamo sprendimo dėl Ukrainos apginklavimo priėmimas, suteikiant galimybę Prancūzijos ir Vokietijos vadovaujamoms pastangoms susitarti dėl ugnies nutraukimo su Rusija.

Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai trečiadienį susitiks Minske, siekdami susitarti dėl taikos susitarimo, nutrauksiančio 10 mėnesių nesiliaujantį konkliktą, per kurį žuvo daugiau nei 5,4 tūkst. žmonių.

Pasak Ph.Hammondo, Rusija į rytinę Ukrainą yra nusiuntusi šimtus vienetų sunkiosios ginkluotės ir šimtus savo karių, tarp jų ir specialiąsias pajėgas.

„Pastarasis karo veiksmų paaštrėjimas būtų neįmanomas be karinės paramos ir strateginių direktyvų, kurias duoda Rusija“, – sakė jis.

Kijevas taip pat kaltina Maskvą ginklų tiekimu ir gerai ginkluotų separatistų apmokymu, nors Maskva tai neigia.

Antradienį per kelis raketų smūgius Ukrainos rytiniame Kramatorsko mieste, kurių taikiniais tapo vyriausybės pajėgų vadavietė ir vienas gyvenamasis rajonas, žuvo mažiausiai šeši civiliai gyventojai, pranešė pareigūnai.

NATO pajėgų vyriausiasis vadas JAV generolas Philipas Breedlove'as (Filipas Bridlavas) ketvirtadienį perspėjo, kad bet koks žingsnis aprūpinti Ukrainą letaliais gynybiniais ginklais gali sulaukti Rusijos reakcijos.

Pasak NATO pajėgų vado, bet kokie JAV arba kitų Vakarų šalių veiksmai „gali išprovokuoti aštresnę Rusijos reakciją“.

Jungtinės Valstijos davė ženklą, kad svarsto galimybę siųsti gynybinius ginklus Ukrainai, siekiant padėti apsaugoti jos pajėgas prie sienos nuo stiprėjančio Rusijos remiamų separatistų puolimo. Jis ir kiti JAV vadovai tvirtina, kad konflikto kariniu būtų išspręsti neįmanoma, tačiau priduria, kad Ukraina turi teisę gintis.

„Bet ką darydami privalome įvertinti, ar tai priartins prie to politinio sprendimo, kurio mes čia ieškome, – sakė Ph.Breedlove interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“. – Taigi, bet kokia pagalba turi būti (teikiama) atsižvelgiant į tai, kokia, kaip mes spėjame, bus Rusijos reakcija“.

Pasak Ph.Breedlove'o, padėtis rytinėje Ukrainoje blogėja ir bet kokie JAV veiksmai, kurių imsis, turi padėti pastūmėti konfliktą link politinio sprendimo.

Rusija ir toliau tiekia separatistams pasienyje sunkiuosius moderniausių technologijų ginklus, priešlėktuvinę gynybą ir kovotojus, sakė jis.

Trečiadienį JAV ambasadorius prie NATO Douglas Lute' as (Daglas Ljutas) sakė, kad rytinėje Ukrainoje yra Rusijos žvalgybos agentų ir karinio personalo, su uniformomis ir be jų, kurie ten tarnauja ir šalia separatistų turi savo vadovybės struktūrą.

„Mūsų vertinimais, rusų kariai pietrytinėje Ukrainoje šiandien naudojasi sudėtingesne rusiška technika, nei ta, kuria buvo aprūpintas separatistų judėjimas“, – sakė D.Lute'as, kalbėdamas apie elektroninio karo ginklus ir priešlėktuvinės gynybos sistemas.

Kitos NATO sąjungininkės visi tik nepritaria arba net priešinasi bet kokiam letalinių ginklų tiekimui Kijevo pajėgoms.

Viename interviu Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen ( Ursula fon der Lejen) sakė, kad ukrainiečių aprūpinimas ginklais, kurių jiems reikia gynybai, gali turėti netikėtų ir lemtingų pasekmių.

„Ginklų tiekimas būtų ugnies skatinimas, – sakė U.von der Leyen, kurią cituoja dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“. – Ir jis gali suteikti Kremliui dingstį tiesiogiai įsikišti į šį konfliktą“.

Kalbėdamas su žurnalistais Ph.Breedlove'as taip pat sakė, kad pareigūnai yra susirūpinę dėl branduolinį ginklą nešti galinčio Rusijos naikintuvo dalyvavimo pratybose pasienyje. Bet, pasak NATO pajėgų vado, dar labiau neramina tai, kad vis daugiau ir didesnių lėktuvų grupių skraido ten, kur anksčiau jų nebūdavo.

Vis tik Ph.Breedlove'as sakė nematantis poreikio vadinamajai „raudonajai telefono linijai“ bendrauti su Rusijos kolegomis.

Pasak jo, jis turi patikimą ryšį su Maskva, kuriuo bus pasinaudota, prireikus.

Maskva bet kokį JAV sprendimą teikti Ukrainai letalią karinę pagalbą vertins kaip grėsmę Rusijos saugumui, ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Lukaševičius.

Šią poziciją A.Lukaševičius išsakė komentuodamas Vašingtone suintensyvėjusius raginimus apginkluoti Ukrainos vyriausybės pajėgas kovai su prorusiškais separatistais, suintensyvinusiais puolimą šalies rytuose. Tokį patį pageidavimą jau seniai reiškia Kijevas.

„Palaikydami kontaktus su JAV administracijos atstovais nuolat akcentuojame, kad Vašingtono ketinimai tiesiogiai arba per tarpininkus pradėti perdavinėti Kijevui šiuolaikinę letalią ginkluotę ... mums kelia didelį susirūpinimą, – sakė A.Lukaševičius. – Žinant „karo partijos“ Kijeve revanšistinius planus, tai kelia ne vien padėties eskalavimo (Ukrainos) pietryčiuose grėsmę, bet ir kelia grėsmę Rusijos Federacijai, kurios teritorija ne kartą buvo apšaudoma iš Ukrainos pusės.“

URM atstovas taip pat kaltino Kijevą, kad šis naudoja ginklus, kurių poveikis prilygsta „masinio naikinimo ginklų“ panaudojimui.

A.Lukaševičius taip pat pabrėžė, kad Maskva kategoriškai nusistačiusi prieš potencialius JAV planus pasiųsti Ukrainos vyriausybei ginkluotės ir karinės technikos, išvežamos iš Afganistano, kur pernai baigėsi koalicinių pajėgų kovinė misija.

„Taip pat perspėjame (JAV) administraciją nemėginti įgyvendinti planų permesti į Ukrainą ginkluotę ir karinę techniką, išvežamą iš Afganistano, ten pasibaigus ... Tarptautinių saugumo pagalbos pajėgų (ISAF) Amerikos karinio kontingento misijai“, – jis sakė per spaudos konferenciją Maskvoje.