„Šiandien Baltarusijoje sutelktas precedento neturintis rusų karių skaičius. Dar niekada jų nebuvo tiek daug – dabar yra mažiausiai 15 tūkst. ir vis atvyksta nauji. Lietuvoje tikrai nerimaujama, nes labai arti jos sienos vyksta ginkluotos karinės pratybos. Galima tik spėlioti, koks jų galutinis tikslas“, – sakė Gynybos ministerijos generalinis sekretorius Kustis Salmas.

Paklaustas, kokią grėsmę Lietuvos saugumui kelia Baltarusijoje dislokuoti Rusijos kariai, Estijos generolas Martinas Heremas pabrėžė, kad grėsmė Lietuvai yra ne mažesnė nei ta, kurią rusų kariai kelia Estijai, būdami Pskove ir kitose vietovėse už Estijos rytinės sienos.

„Jau padėjome Lietuvai per vasarą prasidėjusią hibridinę migrantų krizę ir, žinoma, pirmieji padėsime savo artimiausiems sąjungininkams“, – atsakė generolas, žurnalistų paklaustas, ar Estija padėtų Lietuvai grėsmės akivaizdoje.

Jis teigia, kad šiuo metu tiesioginės karinės grėsmės Lietuvai nėra, tačiau Estija stebi situaciją ir galimą dezinformaciją.

„Dėkojame už humanitarinę pagalbą mūsų šaliai, šiuo metu mums tai labai svarbu, nes atsiųsti daiktai ne tik reikalingi migrantams apgyvendinti, bet taip pat leidžia mums sutaupyti lėšų ir jas skirti fiziniam barjerui įrengti Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Be Nyderlandų, Lietuvai humanitarinę pagalbą jau atsiuntė dvylika Europos Sąjungos valstybių narių: Austrija, Graikija, Suomija, Slovėnija, Čekija, Latvija, Lenkija, Estija, Švedija, Kroatija, Slovakija, Danija.

Šiemet Lietuvos ir Baltarusijos sieną neteisėtai kirto 4 115 migrantų.

„Dėkojame mūsų Europos Sąjungos partneriams, mūsų kaimynams už solidarumą ir pagalbą šiuo metu, kai Lietuva susiduria su beprecedente neteisėtos migracijos krize, kuri naudojama kaip spaudimo įrankis ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Palapinės, lovos, kėdės, čiužiniai, antklodės, generatoriai ir kiti būtiniausi daiktai iš Europos Sąjungos partnerių buvo pristatyti į Pasieniečių mokyklą Medininkuose.

Tikimasi, kad jau kitą mėnesį čia bus įrengta modulinių namelių stovyklavietė, kurioje galės būti apgyvendinta iki 900 asmenų su galimybe išplėsti apgyvendinamų migrantų skaičių iki 1700.

Šią savaitę Lietuvą jau pasiekė humanitarinės siuntos iš Švedijos, Estijos, Lenkijos ir Kroatijos.

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą pateko 2470 nelegalių migrantų.

Lietuva pastaraisiais mėnesiais susiduria su reikšmingai išaugusia neteisėta migracija – iš viso šiemet per Baltarusiją į šalį jau bandė patekti daugiau nei 2,4 tūkst. migrantų, daugiausiai iš Vidurio Rytų ir Afrikos šalių. Lietuvos pareigūnai vadina išaugusią migraciją organizuota kaimyninės šalies režimo akcija prieš Lietuvą.

„Baltarusijos autoritarinis režimas išnaudoja žmones politiniais motyvais, tai – visiškai nepriimtina, – sakė Y. Johansson. – Europos Sąjunga ir valstybės narės demonstruoja tvirtą solidarumą su Lietuva. Tuo pačiu visokeriopai palaikome Baltarusijos pilietinę visuomenę.“

Baltarusijos autoritarinis režimas išnaudoja žmones politiniais motyvais, tai – visiškai nepriimtina.

Pasak Y. Johansson, teikiama humanitarinė pagalba užtikrins visus būtiniausius migrantų poreikius, įskaitant maitinimą ir apgyvendinimą. Be to, Europos Komisija pasiruošusi prireikus skirti Lietuvai papildomų lėšų šiai krizei spręsti, pabrėžė pareigūnė.

EK koordinuoja Bendrijos šalių pagalbą Lietuvai per Europos civilinės saugos mechanizmą, organizuoja siuntų pristatymą ir apmoka iki 75 proc. jų transportavimo kaštų. Šiuo metu pagalbą jau pasiūlė 12 ES šalių, pasiruošusių parūpinti tokių priemonių kaip palapinės, lovos ir elektros generatoriai, sakoma Europos Komisijos pranešime.

ES sienų apsaugos agentūra FRONTEX taip pat pasiuntė pareigūnų ir įrangos Bendrijos išorinės sienos apsaugai sustiprinti. Europolas savo ruožtu delegavo darbuotojų, padedančių užtikrinti Europos šalių vidaus saugumą.

„Vokietijos atstovai supranta, kad Lietuvai reikia greitos pagalbos, todėl atsiųs sienos apsaugai pastiprinti 10 policijos pareigūnų“, – feisbuke pranešė ministrė.

Ji taip pat teigė paprašiusi Vokietijos paramos medžiagomis ir priemonėmis neteisėtų migrantų priėmimo sąlygoms gerinti.

„Mums belieka susiderinti mūsų poreikius, ir Vokietija pažadėjo paramą suteikti“, – teigė A. Bilotaitė.

Sienos su Baltarusija, kuri yra ir ES išorinė siena, apsaugą Lietuvoje šiuo metu padeda užtikrinti ir Estijos bei Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ pareigūnai.

Pastaruoju metu Lietuva susiduria su išaugusia neteisėta migracija per sieną su Baltarusija, daugiausia atvyksta Irako, taip pat Afrikos šalių piliečių.

Dėl neteisėtų migrantų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją.

EASO planuoja suteikti Lietuvai neatidėliotiną pagalbą

Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO), siekdamas padėti Lietuvos prieglobsčio institucijoms, iki metų pabaigos paskirs darbuotojų, kurie dirbtų tiek šalyje, tiek nuotoliniu būdu.

Brdo pri Kranju mieste, Slovėnijoje, vykusio vizito į neformalią Teisingumo ir vidaus reikalų tarybą metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir EASO vykdomoji direktorė Nina Gregori pasirašė paramos Lietuvai priemonių planą.

Sutarta, kad artimiausiu metu Lietuvos migracijos tarnyba ir Sienos apsaugos tarnybos specialistai sulauks EASO ekspertinės pagalbos ir iki metų pabaigos EASO paskirti darbuotojai, vertėjai bei specialistai Lietuvai talkins nagrinėjant prieglobsčio prašymus.

Ministrė A. Bilotaitė padėkojo už labai greitą šio plano parengimą ir išreiškė ryžtą kuo greičiau ir veiksmingai šį planą įgyvendinti.

„Lietuva, patyrusi beprecedentę migracijos krizę, šiuo metu pateko į labai sunkią padėtį. Neteisėtai atvykusių asmenų skaičius išaugo 25 kartus, palyginti su praėjusiais metais, ir 50 kartų, palyginti su 2019 m. Tai yra didžiulė našta mūsų prieglobsčio sistemai. Mes labai vertiname šią paramą. Tai tikras Europos solidarumas“, – sakė ministrė A. Bilotaitė.

Dėl operatyvinio plano susitarta per rekordiškai trumpą laiką. Birželio pabaigoje gavus Lietuvos valdžios institucijų prašymą, EASO po kelių dienų į šalį išsiuntė vertinimo grupę Lietuvos poreikiams aptarti. Operatyvinis planas, kuris yra EASO šeštoji vykdoma operacija, galioja iki 2021 m. pabaigos, tačiau vėliau gali būti atnaujintas arba pritaikytas prie kintančių poreikių.

Kalbėdama apie naująją operaciją, Nina Gregori sakė, kad taip greitai sudarydami sąlygas naudotis mūsų teikiama pagalba, įrodėme, kad agentūra prireikus geba realiai padėti bet kuriai valstybei narei. „EASO visapusiškai palaiko Lietuvą, atsižvelgdamas į dabartinius migracijos iššūkius, ir nedelsdamas pradės teikti pagalbą tiek prieglobsčio, tiek priėmimo sistemoms. Tai dar vienas įrodymas, ką iš tikrųjų reiškia ES solidarumas.“

Pastaruoju metu Lietuvoje labai padaugėjo prieglobsčio prašymų, kuriuos teikia valstybės sieną kertantys migrantai iš Baltarusijos. Šiuo metu dauguma prašytojų – Irako piliečiai. EASO glaudžiai bendradarbiaus su nacionalinėmis valdžios institucijomis, taip pat su Europos Komisija ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex), siekdamas užtikrinti sklandų ir suderintą požiūrį.

EASO teiks operatyvinę pagalbą šiose trijose srityse: tarptautinės apsaugos prašymų registravimo pajėgumų didinimo; prieglobsčio prašymų nagrinėjimo, taip pat pokalbių ir nuomonių rengimo, pajėgumų didinimo; prašytojų priėmimo valdymo pajėgumų didinimo.