Organizavo kursus

2022 m. gegužę–gruodį Kauno rajono švietimo centras, gavęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos finansavimą, organizavo lietuvių kalbos kursus 116 asmenų septyniose rajono seniūnijose.

„Ukrainos piliečiai aktyviai įsilieja į darbo rinką: dauguma dirba paslaugų ir pardavimo srityse, net patys pradeda kurti savo verslus. Tačiau vienas pagrindinių trikdžių, neleidžiančių dirbti pagal turimą profesiją arba eiti aukštesnes pareigas, yra kalbos barjeras. Žmonės yra socialinės būtybės, kurios bendrauja tarpusavyje, keičiasi mintimis, perduoda arba priima reikalingą informaciją. Taigi, mokėti kalbą – labai svarbus kriterijus gyvenant priimančioje šalyje“, – pabrėžė Kauno rajono švietimo centro direktorė Laimutė Ruzgienė.

Atsižvelgė į pageidavimus

Pernai gruodį Kauno rajono švietimo centro darbuotojai atliko apklausą visose seniūnijose. Gauti duomenys liudijo, kad 109 Ukrainos piliečiai norėtų mokytis lietuvių kalbos. Didžiausios grupės norinčių mokytis susidarė Ežerėlio, Vilkijos ir Taurakiemio seniūnijose.

„Dar vienas rajone gyvenančių ukrainiečių noras – mokymus organizuoti jų seniūnijose. Siekiant išpildyti ukrainiečių poreikius, reikėjo atlikti nemažai darbų: parengti programas, jas akredituoti ir užregistruoti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų portale, parengti dokumentus Užimtumo tarnybai (UžT) gauti finansavimą, įregistruoti dalyvius mokymo sistemoje, surasti mokymo patalpų, mokytojų, parengti mokomąją medžiagą, aprūpinti mokymo priemonėmis“, – vardijo L. Ruzgienė.

Šiemet kovą startavo pirmosios grupės lietuvių kalbos kursai ukrainiečiams. Ežerėlyje. Juos lanko septyniolika asmenų. „Už nuoširdžią pagalbą norisi padėkoti Guodai Dociūtei, Kauno UžT 3-iojo skyriaus vedėjai, ir Gretai Barauskienei, UžT įdarbinimo konsultantei. Jos ne tik teikė konsultacijas, patarė, bet ir atvyko į vietą įregistruoti dalyvių į UžT sistemą. Ačiū Ežerėlio pagrindinės mokyklos direktorei ir pavaduotojai ugdymui už suteiktas patalpas ukrainiečių kursams organizuoti. Ežerėlio ukrainiečiai dėkoja Kauno rajono merui Valerijui Makūnui už galimybę mokytis lietuvių kalbos šalia namų ir darbo vietų“, – vardijo Kauno rajono švietimo centro direktorė.

Mokėti kalbą – labai svarbus kriterijus gyvenant priimančioje šalyje.

Ežerėlį atrado anksčiau

Ežerėlio seniūnė Vilmantė Macijauskaitė patvirtino, kad šioje miesto statusą turinčioje vietovėje dabar gyvena apie 40 ukrainiečių. Pernai jų buvo daugiau, skaičius nuolat kinta: vieni atvažiuoja, kiti išvažiuoja, kai kurie grįžta. „Yra tokių, kurie susirado darbą Kaune ir išsikėlė ten gyventi, nes kasdien iš Ežerėlio važinėti sudėtinga, yra grįžusių į Ukrainą“, – sakė seniūnė.

Ukrainiečiai Ežerėlį buvo atradę dar iki karo – įsidarbindavo baldų prekybos ir gamybos įmonėje „Erelita Furniture“. „Yra tokių, kurie gyvena jau penkerius–septynerius metus. Viena šeima Ežerėlyje net nusipirko butą. Kai vyrai išvažiavo kariauti, čia atvyko jų šeimos, dabar nemažai moterų dirba įmonėje „Erelita Furniture“, – sakė V. Macijauskaitė.

Dvi ukrainietės dirba Ežerėlio slaugos namuose. Direktorė Irena Tamulevičienė patikslino: viena turi licenciją ir yra bendrosios praktikos slaugytoja, kita Ukrainoje dirbusi farmakologe – globos darbuotoja.

Mokytoja – taip pat ukrainietė

Vis dėlto bene pirmoji šį Kauno rajono miestą atrado Ežerėlio pagrindinės mokyklos rusų kalbos mokytoja Olena Čiginskienė. „Esu meilės tremtinė, – šypsojosi O. Čiginskienė. – Ežerėlio pagrindinėje mokykloje dirbu jau septynioliktus metus. Man teko nueiti tą patį kelią, kurį dabar eina mano suaugusios mokinės ukrainietės.“

Kai L. Ruzgienė pasiūlė vesti lietuvių kalbos kursus, mokytojai kilo nemažai abejonių: ar turės laiko, ar sugebės, juk lietuvių kalbos mokytojos tikrai geriau išmano. Tačiau kai to paties paprašė Ežerėlyje gyvenančios ir dirbančios tautietės, O. Čiginskienė sutiko.

„Iš pradžių buvo baisu, juk tai – nauja patirtis, išėjimas iš komforto zonos. Dabar labai džiaugiuosi, kad dalyviams kursai patiko, kad labai sąžiningai lankė, nors kursai prasidėdavo po darbo, buvo labai motyvuoti“, – džiaugėsi mokytoja.

Dar labiau O. Čiginskienę džiugina tai, kad kursų dalyviai nori mokslus tęsti, klausia, ar vėl galės rinktis nuo rugsėjo 1-osios. „Žinoma, per tokį trumpą laiką kalbos neišmoksi. Tačiau smagu, kad proveržis įvyko, kai kurios moterys bando kalbėti lietuviškai, o kitos tai daro jau gana drąsiai. Visus padrąsinu: jei pavyko man, pavyks ir jums“, – sakė kursų vedėja.

Moteris puikiai prisimena tą laiką, kai pati mokėsi lietuvių kalbos. „Lietuvių kalba yra sunki. Iš karto pasakiau, kad eisiu į kursus ir man juos vyras surado Kaune, Šančiuose. Juose išmokau šiek tiek, paskui padrąsinta pradėjau po truputį kalbėti: be galūnių, nepaisydama linksnių ir pan.“, – šypsojosi dabar gražia lietuvių kalba kalbanti pašnekovė.

Iš pradžių buvo baisu, juk tai – nauja patirtis, išėjimas iš komforto zonos. Dabar labai džiaugiuosi, kad dalyviams kursai patiko, kad labai sąžiningai lankė, nors kursai prasidėdavo po darbo, buvo labai motyvuoti.

L. Ruzgienė pabrėžė: O. Čiginskienė ne tik moko lietuvių kalbos, bet ir supažindina kursų dalyvius su lietuvių kultūra, tradicijomis, buria seniūnijoje gyvenančius ukrainiečius į vietos bendruomenę.

Nori tęsti

Kursų dalyvė Liudmyla Samura į Ežerėlį atvyko prieš septynerius metus su drauge, dirba jau minėtoje baldų prekybos ir gamybos įmonėje. Moteris patikino, kad seniai norėjo lankyti lietuvių kalbos kursus, tačiau neturėjo galimybių, mat baigus darbą būtų tekę važinėti į Kauną.

„Lietuvių kalba išties nelengva. Labai svarbi yra bendravimo patirtis. Atėjusios, tarkime, į parduotuvę ar kitur, kalbame lietuviškai ir žmonės mus supranta, jei reikia, padeda. Mes stengiamės, praktikuojamės, svarbiausia, kad viską suprantame, ką mums sako. Esame labai dėkingos už kursus, kuriuose įgijome žinių, pasitikėjimo, puikiai praleidome laiką. Bendravimas tarpusavyje taip pat yra labai svarbus. Galbūt kursai tokie pavykę dėl to, kad mūsų mokytoja Olena – taip pat ukrainietė“, – mano L. Samura.

Pašnekovė patikino: jei kursai bus tęsiami, būtinai juos lankys, kad pakeltų kvalifikaciją. Vis dėlto L. Samura neapsisprendusi, ar liks gyventi Lietuvoje. „Ukrainoje liko du sūnūs, vyresnysis jau gina tėvynę, jaunesnysis išvažiuoti negali. Norėdama likti Lietuvoje, turėčiau gerai išmokti lietuvių kalbą, o dabartinis lygis, jaučiu, nėra toks, kad galėčiau išlaikyti egzaminą pagal Migracijos tarnybos reikalavimus“, – atviravo pašnekovė.

Kita kursų dalyvė Natalija patikino: „Lietuvoje jaučiuosi saugi ir noriu čia kurti savo ateitį. Mokėdama lietuvių kalbą, galėsiu lengviau susirasti darbą ir bendrauti su vietos gyventojais.“

Kauno rajono švietimo centro darbuotojai suteikė informaciją kurso dalyviams, kada, kur ir kaip jie galėtų išsilaikyti lietuvių kalbos testą ir gauti formalų dokumentą apie lietuvių kalbos lygį.

Kiti kursai – Taurakiemyje

Gegužę Kauno rajono švietimo centro vadovė ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo koordinatorė rajone Samanta Katiševskaja susitiko su Taurakiemio seniūnijoje gyvenančiais ir dirbančiais Ukrainos piliečiais.

Gimnazijos direktorė Dalia Vasauskienė mielai sutiko organizuoti mokymus gimnazijos patalpose. Susirinko net 26 asmenys, kurie ne tik dalijosi savo problemomis, bet ir mintimis, kaip kurs gyvenimą čia, Kauno rajone. Kartu su būsimomis kursų mokytojomis aptarta programa, mokymo medžiaga, kursų laikas, dalyvių atsakomybės.

Taurakiemio seniūnijoje kursus planuojama pradėti rugsėjo mėnesį, vėliau – Vilkijoje.

Į uostamiestį atvykusiems ukrainiečiams nuo 2022 m. kovo 8 d. Klaipėdos savivaldybė skiria vienkartinę materialinę paramą.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas nurodė, kokia tiksliai finansinė parama buvo skirta.

2022 m. vienkartinė materialinė parama – 1 787 822 eurai – skirta 6 654 asmenims.

2023 m. vienkartinė materialinė parama – 557 875 eurai – skirta 1 415 asmenų, o 2024 m. pirmą ketvirtį vienkartinė materialinė parama (70 474 eurų) skirta 200 asmenų.

„Prasidėjus karui, Klaipėdoje neatlygintinai išnuomota 60 rezervinių būstų ukrainiečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos pradėtų karinių veiksmų. Šiuose būstuose gyvenantys ukrainiečiai nemoka nuomos mokesčio. Šių metų gegužės duomenimis, 20 anksčiau sudarytų sutarčių yra nutrauktos, 40 sutarčių yra pratęsta“, – informavo A. Žukas.

Taip pat pažymima, kad nuo karo pasitraukę ukrainiečiai gali neatlygintinai lankyti Klaipėdos savivaldybės kultūros įstaigas, jų organizuojamus renginius bei edukacijas.

Toks tarybos sprendimas galioja nuo 2022 m. kovo 24-osios.

Tačiau galimybės karo pabėgėliams naudotis viešuoju transportu nemokamai atsisakyta.

„Nuo 2022 m. kovo pabėgėliams buvo suteikta galimybė nemokamai naudotis miesto viešuoju transportu. Už ukrainiečių vežimą Klaipėdos viešuoju transportu 2023 m. iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto buvo kompensuota apie 1,5 mln. eurų. 2024 m. metinio nemokamo bilieto ukrainiečiams pabėgėliams atsisakyta“, – patvirtino A. Žukas.

Oficialaus statistikos portalo duomenimis, per visą laikotarpį, nuo 2022 m. vasario 24-osios, į Klaipėdą atvyko 6 708 karo pabėgėliai iš Ukrainos, daugiausia 18−64 metų (4 466) ir nepilnamečių (6−17 metų) – 1 440.

Mažiau atvyko iki 6 metų amžiaus (438) ir priklausančių daugiau nei 64 metų amžiaus grupei (364).

Per pastarąją parą, gegužės 14-ąją, atvyko keturi ukrainiečiai.

Per pastarąsias septynias dienas atvyko 30 karo pabėgėlių.

„Paramos Ukrainai tęstinumas – mūsų strateginis tikslas. Todėl šiandien su ministru Rustemu Umerovu aptarėme karinės paramos Ukrainai klausimus, kalbėjome apie tai, ko jiems šiuo metu reikia labiausiai, kur ir kaip galime skubiai padėti“, – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime sakė L. Kasčiūnas.

Nuotoliniame susitikime dalyvavo ir Lietuvos bei Ukrainos kariuomenių vadai generolas Valdemaras Rupšys ir generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis.

Jame taip pat kalbėta apie amunicijos trūkumą ir būtinybę skatinti karinės pramonės aktyvumą, jungimąsi prie daugiašalių iniciatyvų gaminant, perkant ar didinant ginkluotės ir amunicijos gamybos apimtis.

Ministrai aptarė ir Lietuvos siekį skatinti dronų bei antidronų gamybą. Anot KAM, ukrainiečiai galėtų prisidėti prie dalies su dronų ir antidronų gamyba susijusių technologijų, taip pat – dalytis patirtimi apie jų veikimą mūšio lauke.

Lietuva, reaguodama į Ukrainos prašymus, kovo pradžioje kariaujančiai šaliai pristatė 155 mm amunicijos, nutarė skirti 35 mln. eurų prisidedant prie Čekijos iškeltos daugiašalės iniciatyvos dėl amunicijos įsigijimo ir jos perdavimo Ukrainai.

Krašto apsaugos sistemos iki šiol suteikta karinė parama Ukrainai apima įvairią ginkluotę, amuniciją, bepiločius orlaivius, antidronus, karių mokymus, sunkiosios technikos remontą bei visą kitą paramą, kuri teikiama pagal Ukrainos išsakomus poreikius. 2024–2026 metams yra numatytas 200 mln. eurų vertės karinės paramos Ukrainai paketas naujiems įsigijimams.

Kaip nurodoma Finansų ministerijos pateiktuose dokumentuose, didžiausia dalis – 304 tūkst. eurų – skirta padengti vasario mėnesio išlaidoms už socialines paslaugas: 174 tūkst. – institucinei globai, 130 tūkst. – vienkartinėms išmokoms įsikurti gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje ir kompensacijoms už vaiko ugdymą.

Tuo metu beveik 22 tūkst. skiriami apmokėti už ukrainiečių gydymą Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje pernai spalio–gruodžio mėnesiais.

Nuo Rusijos karo pradžios į Lietuvą atvyko daugiau nei 84 tūkst. ukrainiečių, tačiau dalis jų išvyko į kitas šalis ar sugrįžo atgal į Ukrainą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, per šį laiką Lietuvoje įsidarbino beveik 30 tūkst. ukrainiečių.

Kaip nurodo KAM, šį kartą Lietuvos kariuomenė nugabeno ir Ukrainos kariuomenei perdavė žiemos sezonui reikalingą įrangą ir dešimtis tūkstančių šiltų rūbų komplektų.

„Aprūpiname dešimtis tūkstančių Ukrainos karių įranga ir drabužiais, kurie itin reikalingi šaltuoju sezonu gyvenant lauko sąlygomis. Kiekvienas mūsų paramos paketas yra papildomas žingsnis link pergalės“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Aktyviai ir nuosekliai remiame Ukrainą, nes mūsų parama jai – investicija ir į mūsų pačių saugumą. Didelę dalį naujausios paramos orientuojame į Lietuvos buriamą Ukrainos išminavimo koaliciją“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime sakė ministras Arvydas Anušauskas.

Iš viso 2024–2026 metams yra numatytas 200 mln. eurų vertės karinės paramos Ukrainai paketas.

Lietuva, kartu su dešimt partnerių, yra įtraukta į JT regioninio reagavimo į pabėgėlių situaciją planą. Lietuvai skirtą plano skyrių UNHCR kartu su partneriais, bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pristatė ketvirtadienį.

Planu siekiama papildyti šalių vyriausybių tikslines apsaugos ir paramos priemones reaguojant į ukrainiečių pabėgėlių situaciją.

JT siekia šiemet paramai Ukrainos pabėgėliams Lietuvoje surinkti 14,25 mln. eurų, daugiausiai – 5,8 mln. eurų – skiriant būtiniausiems jų poreikiams, 5,1 mln. eurų – įsitraukimui į darbo rinką ir pragyvenimo šaltinių paieškai, jautrių grupių apsaugai – 3,7 mln. eurų.

Agentūra taip pat išskiria švietimo ir sveikatos apsaugos sritis, kurioms šiemet bus skiriamas didelis dėmesys.

Savo ruožtu Lietuva ukrainiečių reikmėms šiemet yra numačiusi beveik 130 mln. eurų valstybinės paramos.

Džiaugiasi ukrainiečių įsiliejimu į darbo rinką

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė teigė, kad Lietuva nuo plataus masto invazijos pradžios atvėrė visas socialines paslaugas į šalį atvykusiems karo pabėgėliams. Anot jos, artėjant antrosioms karo metinėms, daugiau dėmesio reikia skirti sėkmingai ukrainiečių integracijai Lietuvoje.

„Lietuva rodo vienus geriausių rezultatų tarp Europos šalių, kai kalbame apie Ukrainos pabėgėlių įsiliejimą į darbo rinką. (...) Tačiau turime, kur pasitempti“, – plano pristatyme ketvirtadienį sakė J. Jakštienė.

Viceministrės teigimu, nuo plataus masto invazijos pradžios Lietuvoje įsidarbino beveik 30 tūkst. ukrainiečių, kurie pernai sukūrė daugiau nei vieną procentą šalies bendrojo vidaus produkto.

Kaip vieną svarbiausių prioritetų, kalbant apie tolesnę pagalbą atvykusiems ukrainiečiams, J. Jakštienė išskyrė pagalbą pažeidžiamiausioms grupėms.

„Ilgame integracijos kelyje yra svarbios tiksliai nutaikytos priemonės“, – teigė viceministrė.

Ilgame integracijos kelyje yra svarbios tiksliai nutaikytos priemonės.

Pavyzdžiui, anot J. Jakštienės, svarbi tolesnė pagalba pensinio amžiaus sulaukusiems pabėgėliams. Viceministrės teigimu, dalis iš jų įsidarbino Lietuvoje, tačiau kita gyvena tik iš Ukrainos gaunamos pensijos, kurios, anot J. Jakštienės, nepakanka pragyvenimui Lietuvoje.

Nauji pabėgėliai susiduria su problemomis

Kaip pažymima praėjusią savaitę parengtame plane, 2023 metų gruodžio duomenimis, Lietuvoje registruoti 52 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, šiemet šis skaičius gali pasiekti 65 tūkst.

Pasak agentūros, į šį skaičių įtraukti tiek šalyje likę pabėgėliai, tiek nauji atvykėliai, tiek tie pabėgėliai, kurie į šalį atvyks dėl tranzito ir čia neužsibus.

Pernai uždarius paskutinį šalyje ukrainiečių registracijos centrą, pabėgėliai turi registruotis Migracijos departamente. 

Kaip pažymi agentūra, maždaug 10–15 proc. atvykusių naujų pabėgėlių susiduria su ilgai trunkančia registracija Lietuvoje dėl informacijos trūkumo, ilgų eilių ir kalbos barjero. 

Dėl to naujai atvykę pabėgėliai susiduria su tokiomis problemomis kaip apgyvendinimas, prieinama sveikatos apsauga, maisto trūkumas.

Didelis dėmesys – moterims ir vaikams

Plane nurodoma, kad nors pabėgėliams teikiama koordinuota visapusiška pagalba, palaikoma valdžios institucijų, privataus verslo ir visuomenės, dalis pabėgėlių vis dar susiduria su problemomis išlaikydami save ir savo šeimas.

Kadangi dauguma pabėgėlių yra moterys ir vaikai – atitinkamai 48 ir 32 proc., – šiųmetiniame plane didelis dėmesys skiriamas vaikų apsaugai ir paramai moterims, atliepiant būtiniausius jų poreikius, padedant rasti būstą, įsidarbinti, teikiant pagalbą dėl smurto lyties pagrindu.

Agentūra pažymi, kad nors dauguma mokyklinio amžiaus pabėgėlių iš Ukrainos ėmė lankyti mokyklas Lietuvoje, tačiau papildoma parama gaunant tiek formalų, tiek neformalų ugdymą svarbi jų įtraukimui į visuomenę, atsigavimui po traumos ir saugiai vaikystės patirčiai.

Išskiria psichologinės sveikatos poreikius

Plane taip pat pažymima, kad tokios pažeidžiamos grupės, kaip vyresnio amžiaus pabėgėliai, žmonės su negalia susiduria su didesne skurdo rizika, tad jiems turėtų būti skiriamos papildomos paramos priemonės. 

Agentūra išskiria, kad plano partneriai stengsis atliepti pažeidžiamiausių pabėgėlių psichologinės sveikatos poreikius. 

Prisidėdami prie Vyriausybės paramos, plano partneriai skirs pinigines išmokas šeimoms su vaikais, vienišoms mamoms, senoliams, nėščiosioms, neįgaliesiems, išgyvenusiems fizines ir psichologines traumas.

Lietuvoje prie plano įgyvendinimo prisideda 18 partnerių, tarp jų – JT agentūros, tarptautinės ir nacionalinės nevyriausybinės organizacijos.

Numatyta, kad plano įgyvendinimui šiemet daugiau nei 7 mln. eurų skirs JT agentūros, 5 mln. – Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio draugijų federacija, Lietuvos Raudonasis Kryžius, 1,7 mln. – tarptautinės NVO, 1,4 mln. – nacionalinės NVO.

Kaip BNS informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2023 metais nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms paramai Lietuvoje iš viso skirta 57,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

35 proc. jų panaudoti užtikrinant išmokų vaikams mokėjimą, daugiau nei 20 proc. išmokėta Lietuvos gyventojams, perdavusiems savo būstą ar patalpas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais iš Ukrainos pasitraukusiems žmonėms.

Tuo metu Finansų ministerijos duomenimis, šiųmetiniame Lietuvos biudžete švietimo ir socialinėms paslaugoms teikti į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams numatoma per 127 mln. eurų.

2023 metų plane buvo numatyta surinkti 16,8 mln. eurų ukrainiečių reikmėms, tačiau pavyko surinkti kiek mažiau nei pusę reikiamos sumos – 8,1 mln. eurų.

Sausio viduryje JT sausio viduryje pranešė, kad 2024 metais joms reikės 4,2 mlrd. dolerių (3,84 mlrd. eurų) humanitarinei pagalbai Ukrainai teikti ir padėti milijonams pabėgėlių, kurie pabėgo iš karo draskomos šalies.

2023 metais humanitarinės pagalbos Ukrainai plane buvo prašoma 3,9 mlrd. dolerių (3,56 mlrd. eurų), o gautas finansavimas sudarė 64 proc. šios sumos.

JT teigė, kad, nepaisant sunkumų, susijusių su patekimu, ypač į Rusijos pajėgų užimtas teritorijas, pagalbos darbuotojai 2023 metais Ukrainoje pasiekė 10,5 mln. žmonių.

„Šiuo metu labai greituoju būdu, sparčiuoju būdu bandoma tą tikslą įgyvendinti. Užsibrėžtas tikslas buvo iki vasario 24 dienos, iki antrųjų karo metinių, tą kiekį šaudmenų pagaminti“, – antradienį Žinių radijui teigė A. Skaisgirytė.

Ji taip pat pažymėjo, kad negebėjimas padaryti savo pačių prisiimto įsipareigojimo atskleistų Europos gynybos pramonės silpnumą.

„Kitaip bus gėda ne tik ukrainiečių, bet ir kitų sąjungininkų atžvilgiu, kadangi parodytume tam tikrą Europos gynybos pramonės neįgalumą, ko visiškai nesinorėtų“, – pridūrė šalies vadovo patarėja.

ELTA primena, kad pernai metų pavasarį Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai susitarė dėl 2 mlrd. eurų vertės plano aprūpinti Rusijos užpultą Ukrainą amunicija.

Pagal šį planą Bendrijos valstybės narės per 12 mėnesių įsipareigojo perduoti Kyjivui 1 mln. vienetų artilerijos sviedinių.

Kitaip bus gėda ne tik ukrainiečių, bet ir kitų sąjungininkų atžvilgiu, kadangi parodytume tam tikrą Europos gynybos pramonės neįgalumą, ko visiškai nesinorėtų.

Atitinkamas susitarimas buvo pasiektas Briuselyje vykusioje ES Užsienio reikalų taryboje.

Patarėja: reikia labai gerai išanalizuoti pasitraukimo iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos pasekmes

Prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė teigia, kad svarstyti apie pasitraukimą iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos reikėtų tik gerai įsivertinus šio žingsnio pasekmes.

„Reikėtų labai gerai išanalizuoti tokio žingsnio pasekmes – jeigu Lietuva nutartų trauktis, tai kokios pasekmės būtų. Ir pasekmės ne vien Lietuvai, tačiau ir mūsų sąjungininkams, kadangi Lietuvoje yra sąjungininkų kariuomenės daliniai. Ir buvimas ar nebuvimas konvencijoje taip pat paveiktų tas sąjungininkes“, – Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.

Pasak prezidento patarėjos, atlikus namų darbus, šį klausimą galbūt būtų galima apsvarstyti ir Valstybės gynimo taryboje (VGT).

„Viso to parengiamojo darbo neatlikus kalbėti apie pasitraukimą yra tik kalbėjimas. Pirmiausiai reikėtų padaryti namų darbus, o tada jau ateiti su padarytais namų darbais ir siūlomais sprendimais, galbūt vertėtų aptarti VGT šį klausimą, bet tada, kai jis bus paruoštas. Kol kas jis neparuoštas“, – akcentavo ji.

Kaip praėjusią savaitę teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, šiuo metu šalies institucijos konsultuojasi dėl galimo pasitraukimo iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos.

ELTA primena, kad praėjusių metų rugpjūtį krašto apsaugos ministras A. Anušauskas viešai išreiškė lūkestį, kad Lietuva pasitrauks iš Oslo konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą. KAM vertinimu, Lietuvai „būtina iš naujo įvertinti šios konvencijos nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais“, nes nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie konvencijos, saugumo situacija iš esmės pablogėjo.

Kasetinė amunicija – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu, visgi šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma žalinga civiliams.

Tam trečiadienį per pasitarimą pritarė Vyriausybė.

Pirminiais duomenimis, slėptuvės įrengimas Irpinės vaikų darželyje kainuos apie 500 tūkst. eurų. Projektas finansuojamas iš Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo lėšų, iš kurių pusė yra Taivaniečių atstovybės Lietuvoje įnašas, kita pusė – Lietuvos biudžeto lėšos.

Planuojama projekto įgyvendinimo trukmė – devyni mėnesiai.

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) duomenimis, slėptuvė bus įrengiama vaikų darželyje Nr. 9 Kožincuose, Irpinėje. Jos įrengimu rūpinsis CPVA.

Irpinėje Lietuva taip pat yra atstačiusi vaikų darželį „Rūta“. Jis atidarytas pernai rugpjūtį. Darželiui atstatyti Lietuva iš Ukrainos atstatymo projektų programos buvo skyrusi daugiau per 4,9 mln. eurų.

Taip pat Ministrų kabinetas nutarė 500 tūkst. eurų skirti Europos Sąjungos finansuojamai ir Centrinės projektų valdymo agentūros įgyvendinamai programai „Naujų slėptuvių statyba Ukrainos mokykloms“.

Bendra preliminari šios programos vertė – 15,5 mln. eurų.

Ją numatoma įgyvendinti per pusantrų metų.

„Tokiu būdu Lietuva tęsia savo įsitraukimą į Ukrainos atsigavimą per būtent švietimo sektoriaus poreikių tenkinimą“, – per pasitarimą sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Nuo Rusijos invazijos nukentėjusioje Ukrainoje Lietuva anksčiau yra pastačiusi mobilią gyvenvietę Borodiankoje, prisidėjo prie Ukrainos elektros tinklų modernizavimo, mokyklų atstatymo, kitų projektų.

Ketvirtoji 18-os Lietuvos kariuomenės instruktorių grupė dalyvaus su prieš Rusijos invaziją kovojančios Ukrainos karių mokymo operacijoje „Interflex“, taip pat Lietuva toliau dalyvaus ir Europos Sąjungos misijoje „EUMAM Ukraine“, kur šiemet parengs apie 1,6 tūkst. karių.

Per šiuos metus Lietuvos kariuomenė iš viso planuoja parengti apie 3,5 tūkst. ukrainiečių.

Penkių mėnesių trukmės misijos metu instruktoriai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams suteiks bazines karines žinias ir įgūdžius, reikalingus dalyvauti kovos veiksmuose.

Lietuvoje kariuomenės vienetai Ukrainos karių rengimą pradės nuo sausio vidurio, bus organizuojami įvairūs kursai ir seminarai, orientuojamasi į jaunesniųjų vadų ir specialistų rengimą.

Pernai ukrainiečiai Lietuvoje buvo rengiami pagal Tarptautinio instruktoriaus, Šaudymo vadovo, Priešlėktuvinio pabūklo L70 operatoriaus, Karo policijos operacijų instruktorių ir asmenų apsaugos, 120 mm minosvaidžių skyriaus vado, Pėstininkų skyriaus vado ir kitus kursus.