Pirmieji signalai

Storosios žarnos vėžio diagnozę M. Klimienė išgirdo prieš dešimt metų, būdama 55-erių. Žinia buvo netikėta, nors, pažvelgusi atgal, moteris pasakoja jutusi ne vieną simptomą, rodantį, kad organizme vyksta pokyčių ir reikėtų sau skirti daugiau dėmesio. Be to, ir gydytoja ginekologė skatino sunerimti. „Pirmą įspėjimą, kad kažkas negerai, 2011 m. išsakė ginekologė, atlikusi profilaktinius tyrimus. Ji teigė patikros metu kažką užčiuopusi. Skyrė papildomų tyrimų, atliko echoskopiją, net nusiuntė pas onkologus, bet nieko nerado. Viskas taip ir pasibaigė“, – daugiau nei dešimtmečio senumo įvykius prisimena M. Klimienė.

Moteris pasakoja vėliau supratusi, kad vis dėlto reikėjo tirtis toliau, nesivadovauti mintimi, kad „esi sveikas, jei nieko neskauda“. Po dvejų metų gruodį pasirodęs kitas simptomas – staigus, vos dešimt sekundžių trukęs ir net parklupdęs didelis skausmas išangėje – taip pat neprivertė imtis veiksmų. „Iki vasario nieko neįprasto nejutau. Sunerimau tik tada, kai ėmiau labai dažnai tuštintis: vos įsidedu ką nors į burną, iš karto lekiu į tualetą. Galiausiai tai ėmė trukdyti įprastai veiklai. Nuvykau pas gydytoją, buvo paskirti visi reikalingi tyrimai, galiausiai taikant bendrąją nejautrą atlikta kolonoskopija. Ji nesukėlė jokių nemalonių pojūčių, tačiau rezultatų sulaukiau gniuždančių – pirmos stadijos storosios žarnos vėžys“, – prisimena M. Klimienė.

Kai gyvenimas griūna

Moteris puikiai atsimena tą dieną, kai išgirdo gyvenimą apvertusį tyrimų atsakymą. Ją vadina labai nesėkminga, nors dabar į prisiminimus leidžiasi su šypsena: „Važiavau namo iš poliklinikos. Slėgė pačios juodžiausios mintys. Staiga pastebiu, kad paskui mane važiuoja policijos automobilis. Na, manau, greičio neviršiju, kai galės, aplenks. Tačiau netikėtai pareigūnai įjungia švyturėlius ir mane sustabdo. Paprašo dokumentų. Viską pateikiu, tik niekaip nerandu techninės apžiūros dublikato. Policininkas sako: „Neieškokite, nevarkite, vis tiek jau dvejus metus negalioja.“ Pasirodo, važiuodami iš paskos pagal mano automobilio registracijos numerį viską jau buvo patikrinę. Tai buvo paskutinis lašas, nebeišlaikiau – ėmiau verkti. Pareigūnas guodžia, sako, kad nėra dėl ko taip sielotis, juk smulkmena. Jums smulkmena, o man gyvenimas griūva... Vėžys, atsakau. Pagailėjo, skyrė mažiausią galimą baudą ir palinkėjo pasveikti.“

Tuomet reikėjo žengti kitą žingsnį – apie diagnozę pasakyti šeimai. Palaikymo, anot M. Klimienės, nebuvo. Nors tada skaudėjo, dabar, pažvelgusi atgal, moteris sako supratusi, kad būtent tai sustiprino, suteikė jėgų nepasiduoti ir ieškoti pagalbos. „Suvokiau, kad šį kelią eisiu viena, ligą privalėsiu įveikti pati, – pasakoja pašnekovė. – Turėjau gerą pavyzdį – vyro seserį. Ji, susirgusi vėžiu, viską susidėliojo į lentynėles, iš esmės pertvarkė gyvenimą taip, kad ir jai, ir visiems aplinkiniams būtų kuo patogiau. Nusprendžiau, kad ir man reikia padaryti tą patį.“ Taip moters gyvenime atsirado Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA), skyrusi ne tik visapusišką paramą, bet ir suteikusi galimybių užsiimti įvairiausia veikla, nukreipiančia mintis nuo ligos.

Suvokiau, kad šį kelią eisiu viena, ligą privalėsiu įveikti pati.

Svarbiausia – nenuleisti rankų

Diagnozavus storosios žarnos vėžį, M. Klimienei pirmiausia buvo atlikta operacija. Ištyrus pašalintą naviką, nustatyta trečia ligos stadija – pasirodo, vėžys per žarnų sieneles jau buvo išplitęs į limfmazgius. „Operacija pavyko gerai. Po jos buvau išsiųsta reabilituotis: reikėjo, kad žaizda sugytų, atgaučiau jėgas ir sustiprėčiau, juk dar laukė ilgas gydymas chemoterapija, – pasakoja M. Klimienė. – Jos man buvo skirta dvylika kursų – iš pradžių kas tris, vėliau – kas dvi savaites. Visą gydymą chemoterapija atlaikiau gana gerai, tačiau niekada daugiau nenorėčiau to pakartoti.“

Moteris įsitikinusi, kad likimas kiekvienam duoda tiek išbandymų, kiek reikia. Visada yra to priežastis. „Aš išmokau man siųstas pamokas ir dabar labai stengiuosi padėti kitiems. Esu POLA pacientų gidė – padedu žmonėms, susirgusiems storosios žarnos vėžiu. Savanoriauju organizacijoje „Eivena“, vienijančioje moteris, susidūrusias su onkologinėmis ligomis. Kai man buvo diagnozuotas vėžys, įsitraukiau į šių organizacijų veiklą, įgijau daug žinių, susipažinau su gausybe įvairiausių žmonių, susiradau naujų draugų. Deja, dalis senųjų nubyrėjo“, – neslepia M. Klimienė.

Paklausta, kas tai, jos manymu, lemia, pašnekovė nė nesusimąsčiusi atsako, kad priežastis – vis dar visuomenėje stigmatizuojamos onkologinės ligos. „Kad ir kaip neįtikėtinai skambėtų, nemažai žmonių bijo užsikrėsti vėžiu, nes trūksta informacijos šia tema, ligoniai nenori apie tai kalbėti, o aplinkiniai nežino, kaip elgtis, kaip prie ligonių prieiti. Todėl ir pasakoju apie save. Noriu, kad visi, susirgę vėžiu, suprastų, kad šiais laikais daugeliu atvejų ši liga pagydoma. Sveikuosius skatinu atkreipti dėmesį į kūno siunčiamus signalus, laiku atlikti reikalingus tyrimus ir dalyvauti prevencinėse programose“, – pokalbį baigia pašnekovė.

M. Klimienės asmeninio archyvo nuotr.

Viena dažniausių

Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų. Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje šia vėžio forma sirgo daugiau nei 6 200 žmonių, o gyvybės neteko per 0,5 tūkst. pacientų.

Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Rasos Valinskaitės-Barščevičienės, labai svarbu ligą nustatyti kuo anksčiau – tada gydymas būna efektyvus. Tam ir skirta storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. „Reguliariai tikrintis kas 2 metus kviečiami 50–74 metų sulaukę vyrai ir moterys, – pasakoja R. Valinskaitė-Barščevičienė. – Vizito metu šeimos gydytojas paskiria slapto kraujo išmatose tyrimą ir vėliau aptaria gautus rezultatus. Jeigu jie teigiami, siunčia pas gydytoją specialistą, kuris skiria atlikti kolonoskopijos tyrimą. Jei reikia, jo metu paimama ir medžiaga biopsijai.“

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, dėl storosios žarnos vėžio tiriamasi vangiai. Pavyzdžiui, pernai iš daugiau nei 1 mln. tikslinės amžiaus grupės žmonių storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje dalyvavo tik kas ketvirtas. Taigi programos dalyvių aktyvumas dar nepasivijo net ikipandeminio lygio.

Ligonių kasos primena: žmogus, nepapuolantis į šios prevencinės programos amžiaus ribas, bet pajutęs nerimą keliančių simptomų ir sveikatos sutrikimų, taip pat turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis, įvertinęs paciento būklę, paskirs būtinus tyrimus ir prireikus nusiųs pas gydytoją specialistą.

Pacientai taip pat kviečiami nemokamai dalyvauti prostatos, gimdos kaklelio, krūties vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėse programose.

Storosios žarnos vėžio prevencinė programa

Ši programa skirta 50–74 metų amžiaus vyrams ir moterims (imtinai).

Norėdami joje dalyvauti, šios amžiaus grupės asmenys turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Už dalyvavimą šioje programoje, gydytojų konsultacijas, tyrimus mokėti nereikia.

Pasitikrinti pagal šią programą galima kas 2 metus.

Pokyčiai palengvintų situaciją

Karantinas išryškino įsisenėjusias sveikatos apsaugos problemas, kurios laukia sprendimo jau ne vienus metus. "Išnagrinėję mūsų bendruomenės narių, onkologinių pacientų, problemas, su kuriomis jiems tenka nuolatos susidurti, išskyrėme penkias pagrindines sveikatos apsaugos sritis, kuriose pokyčiai palengvintų ne tik onkologinių, bet ir kitų pacientų situaciją. Tai ilgos laukimo eilės ir stringanti išankstinė pacientų registracija, vangiai vykstančios vėžio prevencinės programos, būtinybė stiprinti šeimos gydytojų ir onkologų bendradarbiavimą ir plėsti sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose. Skatiname jau dabar pradėti rengtis sugrįžtantiems pacientų srautams medicinos įstaigose", – vardija POLA direktorė Neringa Čiakienė.

Jos teigimu, situacija pasikeistų į gera, jei prie išankstinės pacientų registracijos sistemos prisijungtų visos valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos, o pacientai turėtų galimybę per šią sistemą iš anksto registruotis pas visus dirbančius specialistus, būtų pateikta daugiau informacijos apie galimus registracijos laikus, jų atnaujinimą.

Neringa Čiakienė: reikėtų keisti ir ydingą pacientų siuntinėjimo praktiką: prielaida dėl galimos onkologinės ligos turėtų būti tikrinama kaip pirmoji, o ne paskutinioji hipotezė.

"Eilės atlikti tyrimus vis dar išlieka opia problema, o siunčiantis specialistas ne visada rekomenduoja tris gydymo įstaigas, kuriose pacientas greičiau galėtų gauti jam reikalingas paslaugas, kaip tai numatyta galiojančiuose teisės aktuose. Svarbu, kad apie šią savo teisę žinotų pacientai, o medikai laikytųsi numatytos tvarkos", – teigia POLA atstovė.

Programos vyksta vangiai

Prevencinės programos pirmojo karantino metu buvo sustabdytos, o dabar, nors ir vykdomos, vyksta vangiai. Kaip teigia POLA atstovė, jos sulaukia daug mažiau rizikos grupėms priklausančių asmenų, nei turėtų. Teigiama, kad dėl to ateityje neabejotinai padaugės vėžinių susirgimų ir vėlyvų vėžio stadijų. "Svarbu užtikrinti, kad visos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos laiku informuotų pacientus apie jiems priklausančius prevencinius tyrimus, o pacientai juos galėtų atlikti savo pasirinktoje gydymo įstaigoje. Didelis vaidmuo tenka ir visuomenės edukacijai, todėl siūlome inicijuoti viešinimo kampanijas apie ankstyvosios diagnostikos svarbą", – pabrėžia N.Čiakienė.

Šeimos gydytojams didžiąją dalį konsultacijų teikiant nuotoliniu būdu, ypač sunku tinkamai identifikuoti onkologinėms ligoms būdingus požymius, teigiama POLA pranešime. Tam būtina stiprinti šeimos gydytojų kompetencijas, skatinti onkologus edukuoti ir konsultuoti šeimos gydytojus, kad būtų laiku diagnozuota onkologinė liga. Pasak POLA direktorės, reikėtų keisti ir ydingą pacientų siuntinėjimo praktiką: prielaida dėl galimos onkologinės ligos turėtų būti tikrinama kaip pirmoji, o ne paskutinioji hipotezė.

Kelios paslaugos iš karto

Regionuose gyvenantiems pacientams tenka susidurti su dar daugiau problemų nei didžiuosiuose miestuose, ypač, kai ribojamas judėjimas tarp savivaldybių. "Sprendžiant šią problemą, siūlome, kad gydymo įstaigos taikytų praktiką, kai vieno vizito metu pacientui suteikiamos kelios jam reikalingos paslaugos: konsultacijos, tyrimai, procedūros. Be to, sunkiai sergantiems pacientams galėtų būti kompensuojamos trumpalaikio apgyvendinimo paslaugų išlaidos viešbučiuose, taip prisidedant ir prie šio sektoriaus skatinimo pandemijos metu", – teigia N.Čiakienė.

Pasigendama ir išankstinio pasirengimo, kaip sveikatos priežiūros paslaugų apimtys bus didinamos vis didesnei daliai visuomenės gaunant skiepus – tikėtina, kad po karantino į sveikatos priežiūros įstaigas kreipsis ypač dideli pacientų srautai, todėl tam būtina pasirengti jau dabar, įtraukiant į diskusijas ir pacientų organizacijų atstovus.

Klabėdamas apie pastarųjų dienų aktualijas, POLA prezidentas Paulius Rakštys pažymi, kad daugiausia dėmesio ir diskusijų onkologinių pacientų bendruomenėje šiuo metu sulaukia COVID-19 vakcinacija. "Džiaugiamės, kad buvo atsižvelgta į mūsų rekomendacijas ir vėžiu sergantys asmenys pateko tarp prioritetinių gyventojų grupių. Vis dėlto dar kyla nemažai klausimų dėl vakcinacijos tvarkos: laukiame onkologų rengiamų vakcinacijos gairių, informacijos, kur bus skiepijami onkologiniai pacientai, kaip jie bus informuojami apie paskirtą skiepų laiką, ar jiems bus suteikta onkologo konsultacija", – apie naujus iššūkius kalba P.Rakštys.

POLA – viena didžiausių skėtinių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje, jungianti 30 pacientų organizacijų ir beveik 19 tūkst. onkologinių pacientų.

Paveikė vėžio gydymą

COVID-19 pandemija katastrofiškai paveikė vėžio gydymą, skelbia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos padalinys. Kas trečia valstybė iš 53 Jungtinių Tautų (JT) agentūrai Europoje priklausančių šalių dėl pandemijos patyrė dalinių vėžio gydymo paslaugų trikdžių arba tokios paslaugos buvo visiškai nutrauktos. "Kai kuriose šalyse trūko vaistų nuo vėžio, daugelyje šalių, net ir turtingiausiose, smarkiai sumažėjo vėžio diagnozių", – PSO Europos padalinio vadovą Hansą Kluge'ę cituoja AFP-ELTA. Teigiama, kad anksčiau vyravusi nelygybė dėl ekonomikos krizės dar labiau išaugo, dėl šios priežasties kai kurie žmonės neturi galimybės propaguoti sveiką gyvenseną, neturi prieigos prie profilaktikos ir sveikatos apsaugos paslaugų.

Transporto lengvatų įstatymo pakeitimus iniciavusios POLA direktorės Neringos Čiakienės teigimu, onkologiniai pacientai, kol jiems yra taikomas aktyvus gydymas, negali įgyti neįgaliojo statuso, todėl negauna pašalpų, negali pasinaudoti lengvatomis, nors dėl ilgai trunkančio gydymo daugelio darbingumas ir pajamos ženkliai sumažėja.

„Kadangi su POLA kortele nuolaidą įsigyti priemiestinio ir vietinio susisiekimo autobusais jau taikė vienuolika savivaldybių, žinome, kad būtent nuolaida transportui onkologiniams pacientams ypač aktuali ir reikalinga. Onkologiniai pacientai yra gydomi tik penkiuose didžiuosiuose miestuose, į kuriuos suvažiuoja iš visos Lietuvos. Atsižvelgiant į tai, kad aktyvaus gydymo ciklas trunka nuo šešių mėnesių iki kelerių metų, transporto lengvatos ženkliai prisidės prie šių pacientų socialinės gerovės, leis sutaupytas lėšas skirti gydymui, gyvenimo kokybės gerinimui“, – POLA pranešime cituojama N. Čiakienė.

Norėdami pasinaudoti viešojo transporto lengvata, įsigydami bilietą, onkologiniai pacientai turės pateikti POLA kortelę ir asmens dokumentą. Apie šią nuostatą 2020 m. gruodžio 16 d. Susisiekimo ministerija raštu informavo Lietuvos transporto saugos administraciją, Lietuvos savivaldybių asociaciją, bendroves „LTG Link“ ir „Smiltynės perkėlą“, prašydama rašte pateiktą informaciją perduoti vežėjams, kitiems asmenims, parduodantiems važiavimo keleiviniu transportu bilietus, keleivinio transporto kontrolę vykdantiems asmenims bei kitoms suinteresuotosioms šalims.

POLA kortelę galima užsisakyti pola.lt puslapyje, užpildžius registracijos duomenis ir pateikus ligos diagnozę patvirtinančius dokumentus. Kortelė išduodama nemokamai, imamas tik vieno euro siuntimo paštu mokestis. POLA kortelę užsisakyti ir naudotis jos teikiamomis privilegijomis gali asmenys, turintys onkologinės ligos diagnozę, nepriklausomai nuo to, kada ir kokios stadijos liga buvo nustatyta, pažymima POLA pranešime.

Pasibaigus karantinui, POLA kortelę bus galima užsisakyti ne tik internetu, bet ir gauti susisiekus su vienu iš organizacijos savanorių 32 Lietuvos miestuose.

Šiuo metu POLA kortele naudojasi 17 tūkst. onkologinių pacientų.

POLA kortelės turėtojams taip pat yra teikiamos nemokamos teisinės, psichologinės, mitybos ir gyvensenos alternatyvos konsultacijos, jie gali pasinaudoti nuolaidomis vaistams, medicininiams tyrimams ir kitoms prekėms bei paslaugoms, kurias siūlo daugiau nei 100 kortelės partnerių. Kortelės turėtojus reguliariai pasiekia aktuali informacija apie vėžio tyrimus ir gydymą, jie kviečiami dalyvauti gydytojų paskaitose, dailės, šokio terapijos užsiėmimuose. Bendradarbiaujama su daugiau nei 70 kultūros įstaigų, kurios onkologiniams pacientams su POLA kortele skiria nemokamus kvietimus lankytis teatruose ir koncertuose.

POLA – viena didžiausių skėtinių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje, vienijanti 30 pacientų organizacijų ir 17 tūkst. onkologinių pacientų. Savo veikloje POLA atstovauja ir gina onkologinių pacientų interesus valdžios institucijose įvairiose viešosios politikos formavimo srityse, taip pat siūlo įvairias paslaugas, tokias kaip psichologinė ar teisinė pagalba, galimų gydymo alternatyvų įvertinimas, taip pat beveik 100 POLA partnerių nuolaidų ir nemokamų paslaugų.