Per susitikimą su talibais Katare generolas Markas Milley „aptarė būtinybę nedelsiant sumažinti smurto lygį ir [paspartinti] pažangą siekiant derybinio politinio sprendimo, kuris prisidėtų prie regiono stabilumo ir apsaugotų JAV nacionalinius interesus“, pranešė Pentagono atstovė vadė Sarah Flaherty (Sara Flaherti).

„Mums, kaip sąjungininkams, reikės priimti labai sunkų sprendimą“, - sakė J. Stoltenbergas vokiečių žiniasklaidos grupės „Funke“ laikraščiams. Gynybos ministrų susitikime vasarį reikės nuspręsti, „ar pasitraukti iš Afganistano iki gegužės 1 dienos – tai yra JAV ir Talibano susitarimo dalis, ar pasilikti“.

J. Stoltenbergas įspėjo dėl skuboto karių išvedimo. „Mes turime pasverti kaštus: jei liekame, žinoma, kad rizikuojame toliau būti įsitraukę į sunkią karinę operaciją. Jei pasitraukiame per anksti, rizikuojame, kad Afganistanas vėl taps saugiu uostu tarptautiniams teroristams ir kad Islamo valstybė mėgins Afganistane vėl įkurti Sirijoje ir Irake sunaikintą teroro kalifatą“, - kalbėjo NATO vadovas.

Aljansas, anot J. Stoltenbergo, sveikina tiesioginius pokalbius tarp Talibano ir Afganistano vyriausybės ir yra pasirengęs toliau priderinti savo buvimą. Nė vienas NATO sąjungininkas „neliks ten ilgiau nei reikia“. Tačiau svarbu, „kad mes nepasitraktume per greitai ir nekoordinuotai“, pabrėžė J. Stoltenbergas.

Jungtinių Valstijų NATO partnerės įžengė į Afganistaną po teroristinių atakų JAV 2001-ųjų rugsėjį. Beveik du dešimtmečius islamistai Afganistane kovoja už tarptautinių dalinių išvedimą.

JAV su nuverstu Talibano režimu vasario pabaigoje pasirašė susitarimą, kuris numato laipsnišką visų pajėgų išvedimą iki 2021 metų pabaigos. Mainais už tai talibai įsipareigojo, be kita ko, pradėti taikos derybas su vyriausybe Afganistane. Vis dėlto rugsėjį prasidėję pokalbiai stringa.

Šį raginimą F. Grandi paskelbė po vizito Afganistane, amerikiečių pajėgoms traukiantis iš šios smurto purtomos šalies ir stringant taikos deryboms su Talibanu.      

Komisaras prieš dvi dienas Ženevoje vyksiančią donorų konferenciją sakė, kad milijonų afganistaniečių likimas priklauso nuo taikos derybų baigties ir tarptautinės bendrijos įsipareigojimo padėti šiai šaliai.  

„Nesėkmė vienu ar kitu atveju nublokš Afganistaną atgal ir tai turės katastrofiškų pasekmių, įskaitant galimą didesnio masto priverstinę migraciją“, – įspėjo jis. 

Pasak F. Grandi, beveik 300 tūkst. afganų, kurie šįmet dėl konflikto buvo priversti palikti namus, „itin reikalinga“ humanitarinė pagalba. Jos skubiai reikia ir beveik 3 mln. afganų, palikusių savo namus ankstesniais metais, taip pat 9 mln. žmonių, likusių be pragyvenimo šaltinio dėl koronaviruso krizės. 

Komisaras taip pat sakė, jog labai svarbu kuo greičiau užbaigti derybas tarp Afganistano vyriausybės ir Talibano, siekiančio ją nuversti ir susigrąžinti valdžią, kurią prarado per JAV vadovautą invaziją 2001 metais.  

Taikos derybos stringa, o praėjusią savaitę Donaldo Trumpo administracijos paskelbtas dalies amerikiečių karių išvedimas dar labiau silpnina Kabulo vyriausybės pozicijas.

Šį įspėjimą jis išsakė JAV prezidentui Donaldui Trumpui ruošiantis artimiausiomis savaitėmis grąžinti namo didelį skaičių Afganistane šiuo metu esančių amerikiečių karių. 

„Mums reikia priimti sudėtingą sprendimą. Esame Afganistane beveik du dešimtmečius ir nė viena iš NATO sąjungininkų nenori ten likti ilgiau nei būtina. Tačiau pasitraukus per anksti ar nekoordinuotai, gali tekti sumokėti labai didelę kainą“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.

Anot jo, esama pavojaus, kad karo nualinta šalis „gali vėl tapti placdarmu tarptautiniams teroristams planuoti ir organizuoti atakas mūsų gimtinėse“.   

„Tuo metu ISIS [džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“] gali atkurti Afganistane teroro kalifatą, kurį prarado Sirijoje ir Irake“, – kalbėjo NATO vadovas.  

Sprendimas sumažinti amerikiečių karių kontingentą Afganistane priimtas praėjus kelioms dienoms po to, kai D. Trumpas į aukščiausius postus Pentagone paskyrė grupę jam lojalių pareigūnų, pritariančių jo nepasitenkinimui dėl užsitęsusio JAV karių buvimo karo zonose.  

JAV pareigūnai sakė, kad praėjusį savaitgalį kariniai lyderiai buvo informuoti apie numatytą karių išvedimą ir šiuo metu rengiamas atitinkamas prezidento įsakas, tačiau vadams jis dar neperduotas.

NATO tarptautinę saugumo užtikrinimo operaciją Afganistane pradėjo 2003-aisiais, praėjus dvejiems metams po to, kai JAV vadovauta koalicija nušalino talibų režimą, suteikusį prieglobstį „al Qaeda“ vadeivai Osamabi bin Ladenui.

2014 metais NATO pradėjo Afganistano saugumo pajėgų mokymų, patariamąją bei paramos misiją, tačiau palaipsniui išvedė savo karius, įgyvendinant taikos susitarimą, pasirašytą tarpininkaujant JAV.

Iš viso Vokietiją turi palikti apie 12 000 čia dislokuotų karių iš 36 000. Daugiau kaip pusė jų turėtų grįžti į JAV, 5 600 bus perkelti į kitas NATO šalis.

„Šiuo metu negalime pateikti daugiau detalių, taip pat negalime spėlioti apie karių išvedimo tvarkaraštį“, - pareiškė EUCON. Vokietijos vyriausybės koordinatorius transatlantiniams santykiams Peteris Beyeris patvirtino, kad pajėgų atitraukimas dar nepradėtas. „Mano žiniomis, JAV pajėgos Vokietijoje kol kas negavo konkrečių įsakymų dėl detalaus dalinių skaičiaus mažinimo įgyvendinimo“, - sakė jis.

Pradžioje tikėtasi, kad bent jau pirmieji kariai paliks Vokietiją dar prieš lapkričio 3-iąją vyksiančius JAV prezidento rinkimus. D. Trumpas apie dalies amerikiečių karių išvedimą paskelbė birželio 15 dieną ir tai argumentavo tuo, kad Vokietija, jo nuomone, skiria per mažai lėšų gynybai. Po šešių savaičių gynybos sekretorius Markas Esperis pristatė dalinių išvedimo detales ir pareiškė, kad planai bus įgyvendinti „kiek įmanoma greičiau“. Pirmieji kariai gali palikti šalį „per kelias savaites“, - sakė jis tada. Tačiau jau praėjo keli mėnesiai.

Ir Berlyne buvo tvirtai tikima, kad pirmieji dalinių išvedimo žingsniai bus žengti prieš rinkimus.