Antradienio rytą naujienų agentūros AFP žurnalistai Kyjive išgirdo keliolika garsių sprogimų, veikė oro gynyba ir drebėjo pastatai miesto centre.

Dar 27 žmonės Kyjive buvo sužeisti.

„Viena sužeista pagyvenusi moteris iš pastato Solomjankos rajone (...) mirė greitosios pagalbos automobilyje. 27 sužeistieji paguldyti į ligoninę“, – sakė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

Dar du žmonės žuvo Kyjivo srityje, o vienas žmogus žuvo rytiniame Charkivo mieste, pranešė regionų valdžia.

Charkivo valdžia praneša apie 44 nukentėjusiuosius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“ sakė: „Mūsų oro gynybos pajėgos jau tris dienas atlieka neįtikėtiną darbą. Nuo gruodžio 31-osios rusų nelabieji jau panaudojo apie 170 „Shahed“ ir dešimtis įvairių tipų raketų. Didžioji dauguma jų buvo nukreiptos į civilinius objektus.“

„Esu dėkingas visiems mūsų partneriams, padedantiems stiprinti mūsų oro erdvės skydą. Akivaizdu, kad tai kasdien ir kiekvieną naktį padeda išgelbėti šimtus gyvybių, kurias būtų nusinešęs rusų teroras, jei ne „Patriot“ ir kitos gynybos sistemos“, – pridūrė jis.

„Šiais metais toliau bendradarbiausime su visais pasaulyje, kurie vertina gyvybę, kad dar labiau sustiprintume savo oro skydą ir priverstume Rusiją atsakyti už savo veiksmus. Teroristinė valstybė turi pajusti savo veiksmų pasekmes“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovas pranešime „Telegram“ nurodė, kad naktį į antradienį rusai panaudojo įvairaus tipo ginkluotę. Jame sakoma, kad atakuota kritinė infrastruktūra, pramonės ir kariniai objektai ir kad pagrindinė atakų kryptis buvo Kyjivas.

Kaip pranešama, sunaikinti visi 35 rusų paleisti „Shahed“. Be to, paleista mažiausiai 70 sparnuotųjų raketų Ch-101/Ch-555/Ch-55, 10 raketų „Kinžal“, trys raketos „Kalibr“, 12 „Iskander-M“/S-300/S-400 tipo raketų bei keturios Ch-31P raketos.

Nurodoma, kad sunaikintos 72 raketos.

Tuo metu Rusija pranešė, kad sunaikino visus objektus, į kuriuos taikėsi antradienį. Ji tvirtino, kad tai buvo „karinės pramonės“ objektai.

„Rusijos kariuomenė surengė grupinį smūgį tolimojo nuotolio didelio tikslumo ginklais ir bepiločiais orlaiviais“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija.

„Smūgių tikslai buvo pasiekti. Visi objektai buvo sunaikinti“, – teigiama pranešime.

Antradienio atakos surengtos kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo pajėgos suintensyvins smūgius kariniams taikiniams po savaitgalį įvykusio precedento neturinčio Ukrainos išpuolio prieš Rusijos Belgorodo miestą.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė apie daugybę sprogimų ir numuštų raketų nuolaužas, nukritusias sostinėje.

Kai tik saugumo padėtis leis, mes tikrai atkursime elektros tiekimą visiems.

Jis sakė, kad yra šešiolika nukentėjusiųjų, po raketinės atakos kilus gaisrui viename daugiaaukštyje gyvenamajame name. Penkiolika iš jų nugabenti į ligoninę.

Pečersko rajone nuolaužos užgriuvo devynių aukštų pastato stogą ir dar vieną daugiaaukštį pastatą, pranešė karinė administracija,

Gaisrai taip pat kilo prekybos centre ir sandėlyje, sakė meras.

Miesto šiauriniame Podilo rajone, „manoma, nukentėjo civilinės infrastruktūros objekto teritorija“, sakė V. Klyčko.

Keturiuose rajonuose kai kuriuose civilinės infrastruktūros ir gyvenamuosiuose pastatuose nebuvo elektros, kai kuriuose rajonuose laikinai nėra vandens tiekimo tinklo slėgio, sakė meras, o viename rajone buvo pažeistas dujų vamzdis.

„Kai tik saugumo padėtis leis, mes tikrai atkursime elektros tiekimą visiems“, – sakė miesto karinė administracija.

Antradienio atakos surengtos po to, kai gruodžio 29-ąją Rusija surengė masinę smūgių bangą Ukrainos miestuose, įskaitant Kyjivą, per kurią žuvo dešimtys žmonių.

Maskva taip pat smogė Ukrainos miestams Naujųjų metų išvakarėse, o Kyjivas pareiškė, kad numušė rekordiškai daug Rusijos paleistų dronų.

Artinantis žiemai Ukraina rengiasi numatomoms intensyvesnėms rusų atakoms prieš jos ypatingos svarbos infrastruktūrą, ypač energetikos objektus.

Ukrainos kariuomenė nurodė, kad rusai praėjusią naktį paleido keturias valdomąsias raketas, vieną sparnuotąją raketą ir vienuolika atakos dronų.

„Sugriauti ar apgadinti Donecko srities Selydovės miesto centrinė ligoninė, šachtos „Kotliarevska“ pastatas ir kita civilinė infrastruktūra“, – sakoma pranešime.

Jame nenurodoma, ar ligoninė buvo veikianti ir ar nukentėjo kokie nors žmonės.

Praėjusią savaitę Selydovėje žuvo mažiausiai keturi žmonės, rusams apšaudžius vieną gyvenamąjį pastatą.

Ukrainiečių kariškiai informavo, kad praėjusią naktį oro gynyba sunaikino sparnuotąją raketą ir dešimt dronų.

Praėjusią žiemą dėl rusų smūgių Ukrainos energijos infrastruktūrai tūkstančiai žmonių ilgam likdavo be šildymo ir elektros. Dabar Kyjivas yra iš savo sąjungininkų gavęs daugiau oro gynybos sistemų.

Praėjusią žiemą Kremlius tvirtino, kad dėl civilių kančių, susijusių su ilgalaikiais elektros tiekimo sutrikimais, yra atsakinga Ukrainos vadovybė, atsisakanti sutikti su Maskvos sąlygomis konfliktui užbaigti.

„Patvirtinome, kad tai buvo raketos. Viena raketa nuskriejo 430 km, o kita, kaip manoma, nuskriejo šiek tiek toliau“, – naujienų agentūrai AFP sakė tas pareigūnas.

Pchenjanas šias raketas paleido po perspėjimų, kad kitą mėnesį vyksiančios Seulo ir Vašingtono karinės pratybos gali paveikti planus atgaivinti Šiaurės Korėjos ir JAV derybas dėl branduolinio nusiginklavimo.

„Neaišku, ar (Šiaurės Korėjos lyderis) Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) stebėjo jų paleidimą“, – teigė pietų korėjiečių pareigūnas.

Jis pridūrė, kad Seulas ir Vašingtonas kartu analizuoja tuos ginklus.

Tokijas nurodė, kad raketos nepasiekė Japonijos vandenų, o šalies gynybos ministras šį Pchenjano žingsnį pavadino „itin apmaudžiu“.

„Esame patvirtinę, kad jos nepasiekė nei mūsų šalies teritorijos, nei išskirtinės ekonominės zonos“, – teigė gynybos ministras Takeshi Iwaya (Takešis Ivaja).

Pastarąjį kartą Pchenjanas trumpo nuotolio raketų buvo paleidęs gegužės 9-ąją, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) tai pavadino „labai standartiniu reikalu“, kuris, jo teigimu, nepaveikė jo santykių su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu.

Scanpix nuotr.

Abu lyderiai per ekspromtu Demilitarizuotojoje zonoje (DMZ), kuri Korėjos pusiasalį dalija jau 66 metus po Korėjos karo, birželio 30-ąją surengtą susitikimą sutarė tęsti derybas dėl Šiaurės Korėjos branduolinio arsenalo.

Po to susitikimo JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) pareiškė, kad darbinio lygio derybos turėtų prasidėti liepos viduryje.

Tačiau praėjusią savaitę Šiaurės Korėja perspėjo, kad kitą mėnesį planuojamos JAV ir Pietų Korėjos karinės pratybos „paveiks“ Vašingtono ir Pchenjano derybas.

Pietų Korėjoje dislokuota apie 30 tūkst. amerikiečių karių, o ten kasmet vykstančios karinės pratybos, kuriose dalyvauja dešimtys tūkstančių pietų korėjiečių karių nuolat pykdo Pchenjaną. Šiaurės Korėja tas pratybas vadina invazijos repeticijomis.

Šiaurės Korėja praėjusią savaitę pasmerkė artėjančias JAV ir Pietų Korėjos pratybas pavadinusi jas „akivaizdžiu spaudimu“ Pchenjanui ir bendro D. Trumpo ir Kim Jong Uno pareiškimo, pasirašyto per jųdviejų istorinį susitikimą pernai Singapūre, „dvasios pažeidimu“.

Tos pratybos sulaukė Pchenjano kritikos nepaisant to, kad buvo sumažintas jų mastas, siekiant skatinti dialogą su Šiaurės Korėja.

Pasipriešinimas pratyboms – pretekstas

Šiaurės Korėja netgi yra užsiminusi, kad gali atšaukti savo branduolinių ginklų ir raketų bandymų moratoriumą dėl tų pratybų, nors JAV valstybės departamentas tebėra optimistiškai nusiteikęs dėl Kim Jong Uno ir D. Trumpo pasiektų susitarimų DMZ ir Vietname vasarį.

„Šis veiksmas turėtų būti laikomas dalimi Pchenjano protesto dėl artėjančių JAV ir Pietų Korėjos karinių pratybų kitą mėnesį“, – sakė Cheong Seong-Changas (Čeong Seong-Čangas) iš Pietų Korėjos privačios nepelno organizacijos „Sejong Institute“.

Tačiau kiti analitikai tvirtina, kad pasipriešinimas toms pratyboms tėra pretekstas, kuriuo Pchenjanas prisidengia puoselėdamas savo ambicijas dėl ginklų. „Manau, kad šiandienos (raketų) paleidimas veikiau yra Šiaurės Korėjos pažangių raketų programos didesnio plano dalis, o ne protestas dėl artėjančių karinių pratybų“, – sakė Seulo valstybinio Nacionalinio suvienijimo instituto vyresnysis tyrėjas Hong Minas.

„Šiaurės (Korėja) praeityje yra skelbusi, kad modernizuos ir tobulins savo gynybos sistemą. Šiandienos paleidimai yra to vystymo plano dalis, ir aš manau, kad Šiaurės (Korėja) suplanavo šiuos paleidimus iš anksto“, – pridūrė jis.

Amerikos mokslininkų federacijos atstovas Adamas Mountas (Adamas Mauntas) mano, kad naujausias raketų paleidimas yra aiškus ženklas, kad „Šiaurės Korėjos branduoliniai ir raketų arsenalai dabar nuolat yra tobulinami, demonstruojami ir bandomi“. „Dabartinės derybos tokios: nebandykite branduolinių kovinių galvučių ar ilgo nuotolio raketų, o Jungtinės Valstijos neprieštaraus ir rimtai nebandys to sustabdyti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė A. Mountas.

Pasakysiu dar kartą. Neatliekami jokie branduoliniai bandymai, jokie raketų bandymai. Nieko. Manau, kad susitiksime tam tikru laiku, kai jie bus pasiruošę.

Aptakūs pažadai

Pirmasis D. Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimas įvyko pernai birželį Singapūre, bet baigėsi tik aptakiu pažadu dėl „visiškos Korėjos pusiasalio denuklearizacijos“ ir susitarimu „užmegzti naujus JAV ir KLDR (Šiaurės Korėjos) santykius“. Tačiau vasarį Hanojuje surengtas abiejų lyderių antrasis susitikimas iširo nesusitarus, ko branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į tarptautinių sankcijų sušvelninimą.

Įtampa išaugo gegužę, kai, tvyrant aklavietei derybose su JAV, Pchenjanas pirmąkart nuo 2017-ųjų lapkričio paleido trumpo nuotolio raketų. „Nemanau, kad tai yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Kada nors galbūt (taip ir manysiu), bet šiuo metu – ne“, – tada interviu leidiniui „Politico“ sakė amerikiečių lyderis.

Antradienį paklaustas, ar yra suplanuotų susitikimų su Kim Jong Unu, D. Trumpas atsakė: „Ne, tiesiog palaikome labai gerus santykius. Tikriausiai jie norėtų susitikti, tad pažiūrėsime, kas įvyks.“

„Neseniai buvo trumpai susirašinėjama su Šiaurės Korėja – susirašinėjimas buvo labai teigiamas“, – reporteriams sakė valstybės vadovas.

„Pasakysiu dar kartą. Neatliekami jokie branduoliniai bandymai, jokie raketų bandymai. Nieko. Manau, kad susitiksime tam tikru laiku, kai jie bus pasiruošę“, – pridūrė jis.

Dvi iš aštuonių paleistų raketų arba minosvaidžio sviedinių buvo numušti, sakoma kariškių „Twitter“ pranešime.

Per šią ataką Sderoto mieste, esančiame netoli Gazos Ruožo šiaurinės sienos, vienas žmogus buvo sužeistas, paskelbė Izraelio televizija. Reportaže matyti raketų apgadintas namas ir automobiliai.