Leidinio „Baimės metai“ autoriai tai vadina cenzūra, stendą pašalinusi leidykla sprendimo nekomentuoja, o mugės organizatoriai sako, kad taip paprasčiausiai atsižvelgiama į visuomenės pozicijas.

STI – 2021-ųjų liepą įkurta įstaiga, metu reguliariai kritikavusi pandemijos valdymo priemones, masinę vakcinaciją. Dalis medicinos, teisės ekspertų STI vertina kaip dezinformacijos šaltinį.

„Akyla kontrolė“

Kaip BNS nurodė STI vadovas Rimas Jankūnas, instaliaciją pašalinti nurodė leidykla „Obuolys“, kurios stende ir buvo reklamuojama minėtoji knyga.

„Šurajevas pradėjo kelti triukšmą, kiek žinau, nuėjo pas („Litexpo“ – BNS) direktorių, – sakė R. Jankūnas. – Ir toliau, kaip ten vyko, nė vienas nematėme, galim tik spėlioti. Faktas, kad paprašė pašalinti, tas ir įvyko.“

Ant instaliacijos – iš blokų sudėtos sienos imitacijos – buvo nurodyti žodžiai „baimė“, „knyga, kurios bijo“, „premjerė“, „2020–2022“.

„Akyla kontrolė. Skundai. Cenzūra“, – paskyroje „Facebook“ rašė STI.

„Obuolys“ savo ruožtu BNS teigė, kad leidykla Knygų mugėje „montuoja, keičia ekspoziciją ir išmontuoja prekybos bei reklamos elementus savo sprendimu“.

„Daugiau komentarų šiuo klausimu neturime“, – rašoma komentare.

„Tai yra dezinformacija“

Visuomenininkas, humoristas Olegas Šurajevas BNS teigė, jog Vilniaus knygų mugės metu pamatęs reklamuojamus „Baimės metus“, stendo kuratorei išsakė savo poziciją tiek dėl paties „Obuolio“, tiek dėl minėtos knygos.

„Aš šiaip labai „Obuolio“ nekenčiu, manau, kad čia yra viena iš blogiausių leidyklų, nes jie nemoka savo autoriams, apgaudinėja, leidžia tokias knygas, kurių geriau išvis nebūtų“, – kalbėjo O. Šurajevas.

Visuomenininkas omenyje turėjo prieš kelerius metus vykusius leidyklos ir autorių ginčus dėl laiku nemokamų honorarų, prasto komunikavimo su autoriais.

Raginimas nesiskiepyti, nes neva skiepai neveikia, nėra nuomonės laisvė, tai yra dezinformacija.

O. Šurajevas taip pat sukritikavo ir „Obuolio“ stende buvusią knygą.

„Aš jiems sakau: Jums neatrodo ironiška, kad čia žmones buvo bandoma išgelbėti, jie buvo skiepijami, o jūs reklamuojat žmones, kurie iš tikrųjų daro viską, kad žmonės mirtų. Nes STI absoliučiai tyliai pritaria ativakserių doktrinai, apskritai sąmokslo teorijai, kad visos tiesos nežinom, kad mus valdo nekompetentingi žmonės“, – teigė visuomenininkas.

„Tada jie pasakė, kad tai nuomonės laisvė. (...) Raginimas nesiskiepyti, nes neva skiepai neveikia, nėra nuomonės laisvė, tai yra dezinformacija“, – pridūrė jis.

Humoristas apie tai vėliau informavo ir „Litexpo“ vadovus, iš kurių vėliau išgirdo, kad stendas bus pašalintas.

„Žmonėms ne tas pats“

„Litexpo“ vadovas Justinas Bortkevičius BNS teigė nei prašęs, nei reikalavęs leidyklos demontuoti minėtą instaliaciją, o paprasčiausiai pranešęs apie skundą.

„Buvo aptarta situacija, buvo paklausta, ar leidykla planuoja kažkaip reaguoti. Darau prielaidą, kad leidyklos buvo sprendimas stendą demontuoti“, – sakė parodų ir kongresų centro vadovas.

Jis pabrėžė, kad „Litexpo“ net „neturi teisės“ reikalauti panaikinti stendą ar jo elementą.

Viena iš knygų mugės organizatorių Lolita Varanavičienė į kilusią situaciją žvelgia pozityviai: visuomenininkas atkreipė dėmesį, o leidykla sureagavo į pastabą.

„Man džiugu, kad tai, kas vyksta mugėje, nepalieka abejingų žmonių. Pono Šurajevo laikysena man atrodo pilietiška ir suprantama. Tai tik rodo, kad žmonėms ne tas pats, apie ką kalba leidyklų stendai“, – BNS sakė Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė.

„Leidykla, jei pašalino, vadinasi, kad atsižvelgė į nuomonę. Tad aš čia konflikto jokio nematau“, – pridūrė ji.

Pasak L. Varanavičienės, už stendus ir jų interjerą visuomet atsako prekybos vietą išsinuomojęs leidėjas.

Skaičiuojama, kad šiųmetį renginį aplankė 52,7 tūkst. žmonių.

– Kokios tos išvados?

– Išvadų labai daug. Paaiškėjo, atlikus tyrimą, kad pats galimybių paso modeliavimas, jo infekcijos eigos prognozavimas buvo pagrįsti 1927 m. sukurtu modeliu, kuris nevisiškai įvertina visas aplinkybes, yra daugiau mechaninis infekcijos plitimo modelis, o pvz., socialiniai veiksniai, kad žmonės krizės akimirkoje mokosi, saugosi, riboja savaime bendravimą ir daug kitų dalykų, buvo tiesiog neįvertinti.

Lietuva iš viso yra mirštamumo rekordininkė.

Kita vertus, įvedant galimybių pasą ir dabar dažnai teigiama, kad buvo remiamasi infekcijų skaičiumi. Jo panaikinimas neva buvo taip pat susijęs su infekcijų skaičiaus sumažėjimu. Tačiau mokslininkų tyrimas parodė, kad tai netiesa, nes galimybių paso panaikinimo metu infekcijų skaičius buvo daug didesnis nei įvedimo metu. Probleminių aspektų yra, kurie leidžia klausti apie galimybių paso pagrįstumą moksline prasme, nors ir anksčiau kai kurie galimybių paso iniciatoriai išsitarė, kad galimybių pasas buvo ne tiek mokslinis, kiek politinis sprendimas. Tyrimas atskleidė dar vieną aspektą – negalime užtikrintai tvirtinti, kad galimybių pasas mažino mirčių skaičius, nes mirtingumas Baltijos regione, kuris buvo tirtas, kur buvo galimybių pasai, buvo didesnis. Lietuva iš viso yra mirštamumo rekordininkė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tikrai kyla labai daug abejonių dėl padarinių, į tai įstatymo leidėjas tikrai turėtų reaguoti, jei ateityje tektų valdyti pandemijas. Kita vertus, duomenys iš tiesų labai reikšmingi, kai kalbame apie konstitucines justicijos bylas. Konstituciniame Teisme yra šešios bylos, susisijusios su pandeminiais ribojimais. Dvi bylos yra galimybių paso, viena – verslo laisvės ribojimai, kitos susijusios su asmenų judėjimo suvaržymais.

Kai kalbame apie Konstitucinį Teismą, vertindamas žmogaus teisių suvaržymus, jis vertina, be teisėtumo aspekto, ar proporcinga intervencija, ar ji pagrįsta. Šiuo atveju mokslinės abejonės rodo, kad galimybių pasas pagrįstumo stokoja. Tikrai džiaugiuosi, kad mokslininkai galės duomenis pateikti Konstituciniam Teismui.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tokius teiginius vadina spekuliacija ir tvirtina, kad pandemijos valdymo priemonės bus vertinamos pasibaigus reiškiniams, susijusiems su popandeminiu laikotarpiu.

Pirmadienį Seime per spaudos konferenciją pristatytas Lietuvos mokslininkų tyrimas dėl galimybių paso poveikio, kurį Seimo narė Agnė Širinskienė žada pateikti Konstituciniam Teismui (KT), nagrinėjančiam skundus dėl pandemijos metu suvaržytų žmogaus teisių bei verslo laisvės.

STI direktoriaus teigimu, galimybių pasų naudojimo laikotarpiu Lietuvoje buvo didžiausias perteklinis mirtingumas Baltijos regione.

„Mūsų nuomone, galimybių pasai galėjo net prisidėti prie didelio perteklinio mirtingumo, pirmiausia dėl to, kad dalis medicinos personalo paliko darbą nesutikdami nei skiepytis, nei mokėti už testus“, – sakė R. Jankūnas.

Anot jo, išvedus mirtingumo vidurkį šalyse, kurios turėjo galimybių pasus, perteklinių mirčių buvo dvigubai daugiau negu ten, kur tokie ribojimai netaikyti.

„Jie (galimybių paso iniciatoriai – BNS) teigia, kad galėjo padėti išvengti kelių šimtų mirčių nuo COVID-19, lygiai taip pat mes negalime kategoriškai teigti, kad dėl galimybių pasų padidėjo mirtingumas, be to, iš pagrindinio „Pfizer“ tyrimo duomenų galime daryti prielaidą, kad (...) galbūt kažkiek žmonių apsaugojo nuo mirties nuo koronaviruso. Bet mes darome prielaidą, jog galbūt dar daugiau mirė dėl kitų priežasčių. Manau, kad čia yra akcentas, į kurį turėtų atkreipti dėmesį Konstitucinis Teismas“, – tvirtino STI direktorius.

Mūsų nuomone, galimybių pasai galėjo net prisidėti prie didelio perteklinio mirtingumo, pirmiausia dėl to, kad dalis medicinos personalo paliko darbą nesutikdami nei skiepytis, nei mokėti už testus.

Sveikatos teisės institutas yra 2021-ųjų liepą įkurta įstaiga. LRT Tyrimų skyrius skelbė, jog institutas pasisakė prieš masinę vakcinaciją nuo COVID-19, taip pat yra raginęs įsigyti vaistą nuo šios ligos, kuris nebuvo registruotas Europos vaistų agentūroje.

LRT teigimu, R. Jankūnas anksčiau ėjo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas, tačiau po kelių įstaigos skandalų dėl vaistų registravimo buvo atleistas.

Pasak R. Jankūno, galimybių paso įvedimas grįstas klaidinga prielaida, kad skiepai apsaugo nuo kitų žmonių apkrėtimo COVID-19.

Tyrimą atlikę mokslininkai tvirtino rėmęsi Jungtinės Karalystės sveikatos saugos agentūros duomenimis, kad po pradinės vakcinacijos, tai yra po trečiosios sustiprinamosios dozės, koronaviruso infekcijos rizika kurį laiką sumažėdavo, bet vėliau rizika užsikrėsti smarkiai išaugdavo.

„Pernai kovo mėnesio duomenys visose amžiaus grupėse, vyresnėse kaip 18 metų, rodo, kad 100 tūkst. skiepytų žmonių teko keletą kartų daugiau koronaviruso infekcijų nei 100 tūkst. neskiepytų“, – sakė R. Jankūnas.

Tyrėjai taip pat lygino koronaviruso bangas Lietuvoje ir Lenkijoje bei padarė išvadą, kad nepaisant to, ar šalyje buvo įvesti galimybių pasai, ar ne, tiek omikron, tiek delta atmainų bangos buvo panašios.

SAM teigia, kad pandemijos valdymas sulaukia daug spekuliacijų, o tinkamai jį įvertinti bus galima vėliau.

„Kad pandemijos valdymas arba jos valdymo dalis yra spekuliacijų objektas – jokia naujiena, todėl būtų neatsakinga kaip faktą vertinti pateiktą informaciją“, – teigiama BNS perduotame komentare.

Anot jo, pandemijos valdymo plane numatyta įvertinti visas taikytas priemones, kad valstybės institucijos galėtų efektyviau pasirengti krizėms.

„Šis planas lieka gyvybingas, ir įsivertinimas bus patikėtas parengti ekspertams, kai baigsis su postkovidu susiję reiškiniai, kuriuos šiuo metu išgyvena tiek mūsų, tiek pasaulinė visuomenė“, – teigė SAM.

Nuo praėjusių metų vasario 5 dienos Lietuvoje kavinėse, parduotuvėse, sporto klubuose, grožio salonuose bei renginiuose nebereikia rodyti galimybių paso.

Vadinamasis galimybių pasas Lietuvoje įvestas 2021 metų gegužę, siekiant geriau valdyti koronaviruso pandemiją. 2022 metų vasarį Vyriausybės sprendimu jo galiojimas sustabdytas neribotam laikui. Jis buvo suteikiamas asmenims, pasiskiepijusiems nuo COVID-19, persirgusiems šia liga ar gavus neigiamą koronaviruso testo rezultatą. Galimybių paso reikėjo norint lankytis didesniuose prekybos centruose, laisvalaikio, pramogų, maitinimo, paslaugų įstaigose, renginiuose.

Pernai birželį KT išnagrinėjo vieną su COVID-19 pandemijos valdymu susijusį skundą. Tuomet paskelbta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turėjo teisę taikyti tam tikrus žmogaus teisių ribojimus per koronaviruso pandemiją. Teismas nurodė, kad įstatyme numatyti centro įgaliojimai neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam principui, kad „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

„Manau, kad daryti kažkokias apibendrinančias išvadas, kaip čia kas ką valdė, yra dar ankstyvos. Vieną, ką galiu pasakyti, kad jaučiuosi, kad pandemiją valdėme pagal įstatymus, mūsų tikslai atitiko šalies įstatymus ir Konstituciją, tai yra, saugoti visuomenės sveikatą ir mūsų priemonės buvo tikrai proporcingos“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė ministras.

I. Vėgėlė ir viešoji įstaiga STI trečiadienį pristatė „Vilmorus“ visuomenės apklausą, kurioje du trečdaliai respondentų pritarė klausimo formuluotei, jog „priimti pandeminiai ribojimai padarė visuomenei žalą, kurios buvo galima išvengti“. Tam nepritarė 17 proc., dar apie 17 proc. neturėjo aiškios nuomonės.

A. Dulkys teigė, kad tokiam nuomonių pasiskirstymui įtakos galėjot turėti ir klausimo formuluotė.

Truputuką gal net savotiškai džiaugiuosi. Gerai, kad tų tyrimų visokių yra, nes, jei neklystu, vos ne tie patys žmonės prieš kurį laiką mėgino sakyti, kad pandemijos išvis niekas nevaldė, kad ji pati susivaldė. Dabar pasirodo, kad valdė.

„Tai priklauso nuo užduotų klausimų. Truputuką gal net savotiškai džiaugiuosi. Gerai, kad tų tyrimų visokių yra, nes, jei neklystu, vos ne tie patys žmonės prieš kurį laiką mėgino sakyti, kad pandemijos išvis niekas nevaldė, kad ji pati susivaldė. Dabar pasirodo, kad valdė“, – kalbėjo jis.

Reaguodamas į svarstymus reikalauti institucijų, konkrečių sprendimų priėmėjų ar net jo paties teisinės atsakomybės dėl pandemijos ribojimų, A. Dulkys teigė, kad „gyvename teisinėje valstybėje“.

„Man atrodo, viskas labai gerai, teismai pasisakys. Man atrodo, ne kartą jau buvo kažkas tiek apie galimybių pasą, tiek apie kitus dalykus. Žinokite, yra visokių bylų, yra ir tyrimų, kai buvo grasinama mano šeimai ir man asmeniškai. Pandemija turėjo daugybę atspalvių. Manau, tai bus ilgai grojanti istorija, kur visi netgi ir mėgins galbūt tą istoriją perrašyti“, – sakė A. Dulkys.

„Manau, mes matysime dar daug tyrimų, matysime, kokių pasekmių sulaukė žmonės, kurie galbūt nesiskiepijo. Tebeturime dar ligoninėse ir pacientų, tebėra mirštančių, tebėra reanimacijoje žmonių. Noriu atkreipti dėmesį, kad trys ketvirtadaliai situacijų susiję su žmonėmis, kurie apskritai nepasiskiepijo“, – kalbėjo ministras.

Spaudos konferencijoje trečiadienį I. Vėgėlė pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas ir kiti teismai šiuo metu nagrinėja individualius skundus dėl pandemijos valdymo priemonių, įskaitant galimybių paso nuostatas, susitikimų uždarose erdvėse ribojimus.

„Tikiuosi, kad tos bylos atsakys į daugelį klausimų ir jomis remiantis, tikėtina, kad bus galima kelti klausimus dėl teisinės atsakomybės“, – spaudos konferencijoje kalbėjo advokatas.

„Džiaugiuosi Sveikatos teisės instituto stipriais teisininkais, specialistais, kurie šiuo metu atlieka ir finansavimo tyrimą. Tikiuosi, kad tai bus didžiulis pagrindas ir pamatas gauti duomenų kelti šiuos klausimus (...). Kai bus atliktas tyrimas, manau, tikrai atsiras drąsių teisininkų, aš tikrai prisidėsiu, kiek turėsiu laiko ir pajėgų, kad reikalautumėme teisinės, politinės atsakomybės ar bent jau moralinės atsakomybės“, –  sakė jis.

Visuomenės lūkestis labai akivaizdus, visuomenė pati konstatuoja, kad žala buvo, kad jos buvo galima išvengti: du trečdaliai visos Lietuvos tą sako.

I. Vėgėlė ir STI atstovai trečiadienį taip pat pristatė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ šių metų lapkričio 10-19 dienomis atliktos reprezentatyvios apklausos apie pandemiją rezultatus.

Joje buvo klausiama: „Ar 2020-2022 metais priimti pandeminiai ribojimai padarė visuomenei žalą, kurios buvo galima išvengti?“

Apklausos duomenimis, beveik 66 proc. respondentų pritarė ar greičiau pritarė tokiai formuluotei, nepritarė 17 proc., dar apie 17 proc. neturėjo aiškios nuomonės.   

„Visuomenės lūkestis labai akivaizdus, visuomenė pati konstatuoja, kad žala buvo, kad jos buvo galima išvengti: du trečdaliai visos Lietuvos tą sako. Šalia to sako, kad tie, kurie sukėlė tą žalą, tai yra prisiėmė neteisėtus veiksmus, turi atsakyti“, – teigė I. Vėgėlė.

„Savaime suprantama, kad mes darysime taip ir stengsimės to, ko nori visuomenė, nepaisant jokių trukdžių“, – sakė advokatas, paklaustas, ar ketina bylinėtis su valstybės institucijomis dėl, jo teigimu, pandemijos valdymo sprendimų žalos visuomenei.

Anot jo, teisinės atsakomybės būtų galima reikalauti tiek iš Vyriausybės, tiek iš Sveikatos apsaugos ministerijos, sprendimus priėmusių ministrų-operacijų vadovų.

STI didžiausiomis pandemijos valdymo klaidomis įvardija galimybių pasą, judėjimų ribojimą, įpareigojimą dėvėti kaukes ir kitus suvaržymus.

„Sutikti, kad buvo neįsiklausyta į ekspertus, aš tiesiog negaliu. Aš nežinau, kokius ekspertus prezidentas turėjo, Vyriausybė buvo netgi sudariusi nepriklausomą ekspertų grupę, su kuria labai intensyviai bendravome, ir buvo tokių momentų, kada dirbome ne valandomis, o paromis kartu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė A. Dulkys.

Anot ministro, apskritai komentuoti pandemijos valdymo strategijoje padarytas klaidas yra anksti, mat, A. Dulkio teigimu, kova su COVID-19 virusu dar nėra baigta.

„Man atrodo, kad kai kuriems dalykams pasakyti, kur buvo padaryta klaida, kur ne, apskritai yra dar per ankstyvas metas. Mes nepamiškime, kad pandemija nesibaigė, kova su virusu yra nebaigta ir dar į daug reikės atsakyti klausimų“, – pridūrė jis.

Šalies vadovui pareiškus esą raginimas skiepytis vyko prastai bei vakcinacijoje nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, A. Dulkys pripažįsta, kad pagrindinė bėda buvo dviprasmiškų žinučių skleidimas.

„Čia pagrindinė bėda buvo dvigubų, dviprasmiškų ar abejojančių žinučių skleidimas“, – teigė ministras.

Ketvirtadienį Seime skaitytame trečiajame metiniame pranešime prezidentas Gitanas Nausėda negailėjo kritikos Vyriausybei dėl, anot jo, pandemijos valdymo strategijoje padarytų klaidų. Šalies vadovas teigė, esą reikalavimai netrukdyti dirbti tapo priedanga dreifavimui be aiškaus plano, o raginimas skiepytis, pasak šalies vadovo, leido su visuomene elgtis kaip su vakcinuojama „kaimene“.

„Turime pripažinti, kad, siekdami efektyviai kovoti su COVID-19 pandemija, ne visada radome bendrą kalbą dėl priemonių, kaip tai pasiekti. Problemų kilo ir dėl nenoro įsiklausyti į tai, ką sako ekspertai“, – Seime kalbėjo prezidentas.

„Net ir sutarus, kad pandemijos valdymą turi lemti specialistų nuomonė, koją kišo politiniai išskaičiavimai, siekis eiti lengviausiu keliu, vengimas pripažinti klaidas ir jas taisyti. Reikalavimai „netrukdyti dirbti“, deja, tapo priedanga neveiklumui. Dreifavimui be aiškaus plano. Vėlavimui įgyvendinti ekspertų rekomendacijas arba pasiteisinusią užsienio šalių patirtį“, – pridūrė jis.

Kritikos šalies vadovas negailėjo ir vakcinacijos kampanijai, kurios rezultatas, jo teigimu, lėmė Lietuvos skiepijimosi atsilikimą nuo Europos Sąjungos vidurkio.

Pasak jo, kovojant su koronaviruso iššūkiais, „ne visada radome bendrą kalbą dėl priemonių, kaip tai pasiekti“.

„Problemų kilo ir dėl nenoro įsiklausyti į tai, ką sako ekspertai. Net ir sutarus, kad pandemijos valdymą turi lemti specialistų nuomonė, koją kišo politiniai išskaičiavimai, siekis eiti lengviausiu keliu, vengimas pripažinti klaidas ir jas taisyti“, – metiniame pranešime ketvirtadienį Seime sakė šalies vadovas.

„Reikalavimai „netrukdyti dirbti“, deja, tapo priedanga neveiklumui, dreifavimui be aiškaus plano, vėlavimui įgyvendinti ekspertų rekomendacijas arba pasiteisinusią užsienio šalių patirtį“, – pridūrė jis.

G. Nausėdos teigimu, nepaisant to, kad „daugiau nei 80 proc. paskiepytų suaugusių Lietuvos gyventojų šiandien gali kliautis bent daline vakcinų apsauga“, visuomenės informavimas ir raginimas skiepytis vyko prastai.

„Tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos žmogui liudininkais. Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene“, – kalbėjo jis.

Tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos žmogui liudininkais. Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene.

Anot šalies vadovo, dėl to sulaukta priešingo rezultato, nei tikėtasi.

„Skiepijimosi tempu ėmėme atsilikti nuo ES vidurkio, pažeidžiamiausių grupių vakcinacijos ir revakcinacijos lygis liko mažas, o neproporcingi ir mokslu nepagrįsti testavimo ribojimai brangiai kainavo mums visiems. COVID-19 krizė netrukus virto pasitikėjimo politikais krize“, – teigė G. Nausėda.

Vis dėlto prezidentas pabrėžė, kad pandemijai atslūgus „negalime per daug atsipalaiduoti, (...) turime būti pasirengę efektyviai valdyti naujus ligos protrūkius, galimą naują susirgimų bangą rudenį“.

„Tikslų ir uždavinių verpetas“

Šalies vadovas teigė, kad padėtis sveikatos apsaugos sistemoje išlieka sudėtinga, nors pandemijos grėsmė ir atsitraukė.

„Nors atsirado teigiamų pokyčių – apsispręsta dėl greitosios medicinos pagalbos pertvarkos, įvestos gydymo įstaigų vadovų kadencijos, pajudėjo sveikatos tinklo pertvarkos projektai, – žmonės nejaučia pagerėjimo. Veikiau atvirkščiai“, – sakė jis.

Pasak G. Nausėdos, skubių sprendimų reikalauja sveikatos paslaugų prieinamumas.

„Absoliučiai nenormalu, kad metai iš metų turime situaciją, kai eilės pas vaikų raidos specialistus tenka laukti po keturis mėnesius, ne ką trumpiau – apsilankymo pas vaikų psichiatrus, kardiologus, kraujagyslių chirurgus“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Pernelyg daug mūsų žmonių, laiku negavę kokybiškos pagalbos, suserga ir miršta per anksti. Planuodami sveikatos reformą, toliau sukiojamės tikslų ir uždavinių verpete. Ką reikia padaryti, jau žinome. Didysis klausimas – kaip ir kada“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, dėl to Lietuvoje politikai turi pereiti „nuo deklaracijų prie konkrečių priemonių“, o reformos turi „atnešti labai aiškų kokybinį pokytį“.

„Kol kas nesulaukiame žingsnio pirmyn, įgyvendinant ankstesnės Vyriausybės pradėtą slaugos-globos sistemos reformą. O ji tiesiog būtina, siekiant sumažinti artimųjų naštą slaugant sunkiai sergančius ar negalią turinčius asmenis“, – metiniame pranešime kalbėjo prezidentas.

Ketvirtadienį G. Nausėda Seime skaitė savo trečiąjį metinį pranešimą.

Jis prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 metų liepos 12 dieną. Rinkimų kampanijoje G. Nausėda dalyvavo su Gerovės valstybės programa, kur akcentavo socialinės atskirties mažinimą ir didesnę pagarbą politikoje.

„Bus tariamasi dėl bendrų infekcijų kontrolės priemonių laisvinimo ir keliautojų izoliacijos tvarkos“, – Vyriausybės posėdžio išvakarėse BNS sakė premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė.

Šiuo metu galiojantis Vyriausybės nutarimas dėl ekstremalios situacijos paskelbimo numato reikalavimus į Lietuvą atvykstantiems asmenims, nustato, kokiomis sąlygomis vykdoma ūkinė veikla, ugdymas, organizuojama socialinių ir gydymo įstaigų veikla.