Kaltininkui skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams.

Bylos medžiagoje rašoma, kad 2023 m. vasario mėnesio vakarą, esant rūkui, važiuodamas apie 90 km/val. greičiu iš Paliūniškio kaimo link Panevėžio, atsitrenkė į priekyje lėčiau važiavusį automobilį „Fiat Punto“. Po susidūrimo automobilis išslydo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiuojančiu automobiliu „Honda Civic“.

Eismo įvykio metu žuvo 2 automobilio „Fiat Punto“ keleiviai, sužalotos abiejų automobilių vairuotojos. Vyrui nustatytas 1,05 promilių girtumas.

Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, autoįvykį sukėlusį L. V. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką ir paskyrė jam 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpintu įrodymų tyrimu, kaltininkas pripažino kaltę, tad bausmės laikas sutrumpintas trečdaliu ir skirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant L. V. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti išgyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Taip pat nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir konfiskuota transporto priemonė – automobilis „BMW 525D“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Kaip naujienų agentūrai BNS sakė Panevėžio apygardos teismo atstovė Jolita Gudelienė, po pirmadienio posėdžio išklausyti visų nukentėjusių mažamečių atstovai, kuriuos pavyko pakviesti į teismą.

„Neaišku, ar pavyko pakviesti visų nukentėjusiųjų atstovus, bet teismas daugiau jų kviesti neplanuoja“, – sakė J. Gudelienė.

Iš viso posėdyje buvo apklausti keturi asmenys – vienas nukentėjusiojo įstatyminis atstovas ir trys liudytojai. Naujų prašymų teismas šiandien negavo.

„Apklausos užtruko, nes daug klausimų liudytojams turėjo visi proceso dalyviai – prokuroras, kaltinamojo gynėjas, taip pat teismas“, – nurodė teismo atstovė.

Apklausos užtruko, nes daug klausimų liudytojams turėjo visi proceso dalyviai – prokuroras, kaltinamojo gynėjas, taip pat teismas.

Pasak K. Bartoševičiaus gynėjo Olego Šibkovo, teismo procesas „eina į priekį“.

„Sakyčiau, iš tų parodymų jokia nauja informacija mums arba teismui nepaaiškėjo. Tačiau tuose parodymuose yra įvairių dalykų, pasakoti apie tai negaliu. Bet tie parodymai nesukėlė mums kažkokių netikėtumų“, – teigė advokatas.

Buvęs Seimo narys K. Bartoševičius kaltę toliau neigia.

Kovą Panevėžio apygardos teisme yra suplanuoti dar du šios bylos posėdžiai – 12 ir 25 dienomis, jų metu bus tęsiamos liudytojų apklausos. Kaip įvardijo J. Gudelienė, dar reikia apklausti daugiau nei 10 liudytojų.

„Jų apklausos, kaip ir iki šiol, vyks nuotoliniu būdu. Kaltinamasis su savo gynėju posėdžiuose taip pat gali dalyvauti nuotoliniu būdu“, – nurodė teismo atstovė.

Ankstesniame posėdyje vasario 24 dieną buvo išklausyti trijų nukentėjusiųjų įstatyminiai atstovai – tėvai ir vienas liudytojas, nespėta apklausti vieno nukentėjusiojo tėvų ir trijų liudytojų, kurie davė parodymus pirmadienį.

Prokuratūra K. Bartoševičiaus bylą teismui perdavė pernai liepos pabaigoje. Jos nagrinėjimas vyksta uždarų posėdžių metu, siekiant apsaugoti nukentėjusius nepilnamečius, neatskleisti jų tapatybių.

K. Bartoševičius yra kaltinamas dėl 10 nusikalstamų veikų padarymo: dvi veikos – dėl seksualinio prievartavimo, padaryto mažamečio bei nepilnamečio asmens atžvilgiu, keturios – dėl jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo bei dar keturios – dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

K. Bartoševičius nusikaltimus, įtariama, įvykdė būdamas Seimo nariu. Kaip skelbė naujienų portalas „Delfi“, įtariama, jog K. Bartoševičius tvirkino berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo nepilnamečių ir mažamečių seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prokuratūra atliko nuo 2022-ųjų lapkričio. Įtarimai K. Bartoševičiui pateiktį pernai vasarį, Seimo nario mandato jis atsisakė kiek anksčiau, 2023-ųjų sausio pabaigoje.

Baudžiamasis kodeksas už seksualinį prievartavimą numato laisvės atėmimą nuo trejų iki 15 metų, už jaunesnių kaip 16 metų asmenų tvirkinimą – laisvės atėmimą iki penkerių metų, dėl sveikatos sutrikdymo numatytos švelnesnės bausmės.

Kaip Eltai teigė Panevėžio apygardos teismo atstovė spaudai Jolita Gudelienė, nagrinėjant R. Zamolskio bylą, teismas į ekspertus dėl galimybės teisiamajam atlikti psichiatrinę ekspertizę kreipėsi vasario 14 d.

Anot teismo atstovės, R. Zamolskiui šiuo metu atliekant laisvės atėmimo bausmę Rusijoje, keliamas klausimas dėl galimybės kaltinamojo psichinę būklę įvertinti be jo paties.

„Panevėžio apygardos teismas raštu kreipėsi į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinį skyrių prašydamas pateikti ekspertų nuomonę apie galimybę atlikti R. Zamolskiui stacionarinę teismo psichiatrinę psichologinę ekspertizę be paties R. Zamolskio, tik pateikus ekspertams baudžiamosios bylos medžiagą ir Lietuvoje turimų sveikatos priežiūros įstaigų duomenis apie jo psichinės sveikatos būklę“, – teigė J. Gudelienė.

Panevėžio apygardos teismas raštu kreipėsi prašydamas pateikti ekspertų nuomonę apie galimybę atlikti R. Zamolskiui stacionarinę teismo psichiatrinę psichologinę ekspertizę.

Anksčiau žiniasklaida skelbė, kad R. Zamolskis buvo ne kartą gydytas įvairiose psichiatrinėse ligoninėse. 2001 m. balandį vyras pabėgio iš Žiegždrių psichiatrinės ligoninės. Įtariama, kad byloje inkriminuojamus nusikaltimus jis padarė, pabėgęs iš minėtos įtaigos.

ELTA primena, kad Panevėžio apygardos teismas pernai rugsėjį nutarė R. Zamolskio bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kitaip tariant, asmenį teisti už akių. Šis sprendimas priimtas po to, kai Rusija oficialiai atsisakė R. Zamolskį perduoti Lietuvai.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, R. Zamolskis Rusijoje buvo supažindintas su jam Lietuvoje pateiktais kaltinimais, savo kaltės jis nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.

R. Zamolskis Rusijoje buvo sulaikytas 2014 m., po kelių metų Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad Jekaterinburgo teismas jam skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinęs vyrą kaltu dėl Rusijoje įvykdytų nusikalstimų. Jis pripažintas kaltu dėl neteisėto ginklo laikymo, pasikėsinimo nužudyti, plėšimų, vagysčių.

Baudžiamoji byla su kaltinimais R. Zamolskiui Lietuvoje teismui perduota 2021 m. vasarį. Tiesa, ji buvo grąžinta prokuratūrai ir vėliau vėl perduota teismui.

Kaip skelbė teisėsauga, R. Zamolskis yra kaltinamas itin sunkiais, daugiau negu prieš 20 metų įvykdytais nusikaltimais. Prokuratūra yra skelbusi, kad už Lietuvoje galimai įvykdytus nusikaltimus vyrui grėstų įkalinimas iki gyvos galvos.

R. Zamolskis kaltinamas dviejų žmonių nužudymu, pasikėsinimu nužudyti 14 asmenų, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimu.

Baudžiamojoje byloje pareikšta civilinių ieškinių už daugiau nei 0,5 mln. eurų. Byloje nukentėjusiaisiais pripažinta 18 asmenų.

Anot teisėsaugos, bylos duomenimis, 2001 m. balandį R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie parduotuvės „Maxima bazė“ įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes. Per šaudynes vienas inkasatorius buvo sunkiai sužeistas, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Užpuolimo metu pagrobta 70 tūkst. litų (daugiau negu 20 tūkst. eurų).

2001 m. birželį Vilniuje R. Zamolskis kartu su bendrininkais pasikėsino į policijos pareigūnus, kurie norėjo nustatyti jo tapatybę. Per susišaudymą buvo sužeisti du pareigūnai. Teisėsaugos duomenimis, vyras iš įvykio vietos paspruko, įsėdęs į atsitiktinį automobilį, pagrasinęs ginklu vairuotojui ir taip privertęs važiuoti norima kryptimi.

Bylos duomenimis, 2001 m. liepą R. Zamolskis Kaune su bendrininku šūviais nužudė du vyrus.

Anot teisėsaugos, tų pačių metų rugsėjį laikinojoje sostinėje vyras su bendrininkais šūviais sužeidė du policijos pareigūnus, o spalį R. Zamolskis su bendrininku esą apiplėšė Kauno vaikų lopšelį-darželį.

2001 m. spalį R. Zamolskis, teisėsaugos duomenimis, Panevėžyje su bendrininku Virginijumi Savickiu apšaudė jų automobilį bandžiusius sustabdyti policijos pareigūnus. Tąkart R. Zamolskis sugebėjo pasprukti nuo pareigūnų, o V. Savickis įsiveržė į daugiabutį ir įkaitais paėmė senolę bei 14-metį vaikiną. Galiausiai per įkaitų išlaisvinimo operaciją jis „ARO“ pareigūnų buvo nukautas.

2001 m. buvo paskelbta tarptautinė R. Zamolskio paieška, o 2014 m. jis sulaikytas Rusijoje.

Dalyvauti teismo posėdyje šiandien kviesti visų nukentėjusiųjų tėvai.

Kaip BNS trečiadienio pavakarę nurodė Panevėžio apygardos teismo atstovė Jolita Gudelienė, buvo apklausti trijų nukentėjusiųjų įstatyminiai atstovai, tėvai.

„Vieno nukentėjusiojo tėvai dėl objektyvių priežasčių nedalyvavo, juos planuojama apklausti kitą posėdį. Taip pat šiandien buvo kviesti keturi liudytojai. Dėl laiko stokos teismas spėjo apklausti vieną. Likę trys taip pat persikėlė į kitą posėdį“, – įvardijo J. Gudelienė.

Pasak kaltinamojo gynėjo Olego Šibkovo, teismas išklausė nukentėjusiais įvardijamų bylos dalyvių paaiškinimų. K. Bartoševičiaus pozicijos tai nepakeitė, ginamasis kaltę neigia. Advokatas plačiau liudijimų nekomentavo.

O. Šibkovas kol kas negalėjo pasakyti, ar K. Bartoševičius byloje toliau dalyvaus tiesiogiai, ar nuotoliniu būdu. Vilniuje bylos nagrinėjimas esą būtų patogesnis, dėl to gynyba prašė bylą atversti ten, tačiau ją nuspręsta perduoti Panevėžio apygardos teismui.

Kitas K. Bartoševičiaus bylos posėdis Panevėžio apygardos teisme vyks kovo 4 dieną.

Prokuratūra bylą teismui perdavė pernai liepos pabaigoje. Jos nagrinėjimas vyksta uždarų posėdžių metu, siekiant apsaugoti nukentėjusius nepilnamečius, neatskleisti jų tapatybių.

K. Bartoševičius yra kaltinamas dėl 10 nusikalstamų veikų padarymo: dvi veikos – dėl seksualinio prievartavimo, padaryto mažamečio bei nepilnamečio asmens atžvilgiu, keturios – dėl jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo bei dar keturios – dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

K. Bartoševičius nusikaltimus, įtariama, įvykdė būdamas Seimo nariu. Kaip skelbė naujienų portalas „Delfi“, įtariama, jog K. Bartoševičius tvirkino berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo nepilnamečių ir mažamečių seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prokuratūra atliko nuo 2022-ųjų lapkričio. Įtarimai K. Bartoševičiui pateiktį pernai vasarį, Seimo nario mandato jis atsisakė kiek anksčiau, 2023-ųjų sausio pabaigoje.

Baudžiamasis kodeksas už seksualinį prievartavimą numato laisvės atėmimą nuo 3 iki 15 metų, už jaunesnių kaip 16 metų asmenų tvirkinamuosius veiksmus – laisvės atėmimą iki penkerių metų, dėl sveikatos sutrikdymo numatytos švelnesnės bausmės.

Pirmame posėdyje perskaitytas kaltinamasis aktas, parodymus teismui davė abu kaltinamieji. Nė vienas iš jų savo kaltės nepripažįsta, antradienį pranešė Panevėžio apygardos teismas.

Šią bylą jau buvo išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas. Praėjusių metų gruodžio 21 dieną jis paskelbė išteisinamąjį nuosprendį S. Lemežiui, o R. Mikliušą pripažino kaltu.

Šį nuosprendį Lietuvos apeliacinis teismas panaikino dėl bylą išnagrinėjusių Klaipėdos teisėjų šališkumo ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui – Klaipėdos apygardos teismui.

Tačiau Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė kreipėsi į Apeliacinį teismą prašydama perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

Skyriaus pirmininkė, be kitų priežasčių, nurodė ir tai, kad Klaipėdos apygardos teisme beveik nėra teisėjų, galinčių nagrinėti šią bylą, nes dalis teisėjų arba nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, arba buvo apklausti byloje kaip liudytojai, arba šioje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir pažymėjęs, kad Klaipėdos apygardos teisme nėra galimybės iš Baudžiamųjų bylų skyriuje dirbančių teisėjų sudaryti trijų teisėjų kolegijos bei užtikrinti bylų skirstymo skaidrumo principo, perdavė baudžiamąją bylą nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Kitas posėdis šioje byloje suplanuotas 2024 metų sausio 17 dieną.

Bylos duomenimis, advokatas R. Mikliušas 2018–2019 metais Vilniuje tiek susitikęs, tiek kalbėdamas telefonu siekė, kad kitas advokatas Drąsutis Zagreckas už neteisėtą piniginį atlygį pasinaudodamas savo pažintimi ar kita tikėtina įtaka teisėjui S. Lemežiui paveiktų šį teisėją.

Pasak teisėsaugos, siekta, kad S. Lemežis neteisėtai veiktų nulemdamas teisėjų kolegijos sprendimą pakeisti įtariamajam S. K. ikiteisminiame tyrime pratęstą suėmimą į švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

Pasak teismo, R. Mikliušas pasiūlė D. Zagreckui ir perdavė jam darbo vietoje 5 tūkst. eurų, skirtus atlygiui už D. Zagrecko neteisėtą veikimą bei kyšiui teisėjui S. Lemežiui.

Analogiški kaltinimai R. Mikliušui buvo pateikti ir kitame epizode – įtariama, kad jis, siekdamas, jog D. Zagreckas už neteisėtą atlygį, pasinaudodamas savo pažintimi ar kita tikėtina įtaka teisėjui S. Lemežiui paveiktų teisėją, kad šis neteisėtai veiktų patenkindamas K. J. apeliacinį skundą administracinėje byloje.

R. Mikliušo ir S. Lemežio byla yra vienas iš procesų, pradėtų dėl galimos korupcijos Lietuvos teisinėje sistemoje.

Nuo 2022 metų R. Mikliušas yra laikinai išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašų.

Į pirmąjį posėdį atvyko ir pats kaltinamasis, lydimas advokato Olego Šibkovo. Pats K. Bartoševičius prieš posėdį žurnalistams sakė savo pozicijos nekomentavo.

„Negaliu dabar nieko komentuoti, kol neįvyko posėdis“, – teigė kaltinamasis.

O. Šibkovas savo ruožtu teigė, kad teismo bus prašoma bylos nagrinėjimą perkelti į Vilniaus apygardos teismą, norint išvengti kelionių į Panevėžį.

„Tiesiog dėl patogumo visų proceso dalyvių“, – kalbėjo advokatas.

Prokuratūra perdavė K. Bartoševičiaus bylą teismui liepos pabaigoje.

Negaliu dabar nieko komentuoti, kol neįvyko posėdis.

Eksparlamentaras kaltinamas dėl dviejų seksualinio prievartavimo ir keturių jaunesnio nei 16 metų amžiaus asmens tvirkinamųjų veiksmų epizodų, taip pat dėl keturių mažamečių vaikų nesunkaus sveikatos sutrikdymo epizodų. Jis kaltę neigia.

K. Bartoševičiui galioja anksčiau skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su nurodytais asmenimis, ir dokumentų paėmimas.

Rugpjūčio pabaigoje teismas trims mėnesiams pratęsė K. Bartoševičiui laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jo banke laikomas pinigines lėšas ir visiškai uždraudė jomis disponuoti. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad byloje jau yra pareikštas vienas civilinis ieškinys ir gali būti pareikšta daugiau, todėl taip yra siekiama užtikrinti galimą civilinio ieškinio ar ieškinių įvykdymą.

Bylose civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paprastai pareiškia nukentėjusieji.

Baudžiamasis kodeksas už seksualinį prievartavimą numato laisvės atėmimą nuo 3 iki 15 metų, už jaunesnių kaip 16 metų asmenų tvirkinamuosius veiksmus – laisvės atėmimą iki 5 metų, dėl sveikatos sutrikdymo numatytos švelnesnės bausmės.

K. Bartoševičius nusikaltimus, įtariama, įvykdė būdamas Seimo nariu. Naujienų portalas „Delfi“ skelbė, kad įtariama, jog K. Bartoševičius tvirkino berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo nepilnamečių ir mažamečių seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prokuratūra atliko nuo pernai lapkričio.

Įtarimai K. Bartoševičiui pateiktį vasarį, Seimo nario mandato jis atsisakė sausio pabaigoje.

„Tokį sprendimą lėmė siekis išlaikyti teisinį stabilumą ir nesukelti dar didesnės painiavos valstybėje, vykdant Panevėžio apygardos teismo sprendimą ir organizuojant naujus mero rinkimus“, – teigiama ketvirtadienio vakarą išplatintame Apeliacinio teismo pranešime.

Anot jo, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) priėmus priešingą sprendimą, tai yra išteisinus K. Tubį dėl korupcijos, jis turėtų būti grąžintas į mero pareigas.

„Taigi, Apeliacinis teismas tokiu sprendimu nevengia atsakomybės, priešingai, siekia išvengti netvarkos ir dar didesnio chaoso valstybėje organizuojant rinkimus ir vykdant ne visuomet aiškius teismų sprendimus“, – pranešime sakė bylą nagrinėjusios kolegijos pirmininkė teisėja Virginija Liudvinavičienė.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį panaikino Panevėžio apygardos teismo nutartį, kad korupcijos byloje K. Tubiui skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima ir mero pareigas.

Baudžiamojoje byloje priimtą nuosprendį turinčio vykdyti Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus prašymas paaiškinti, ar K. Tubis gali eiti mero pareigas, ar ne, paliktas nenagrinėtas.

Apeliacinio teismo teigimu, visi neaiškumai dėl Panevėžio apygardos teismo apkaltinamojo nuosprendžio K. Tubiui, taip pat ir dėl draudimo eiti pareigas, gali būti panaikinti tik LAT kasacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Kovą K. Tubį išrinkus Anykščių rajono savivaldybės meru, Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriui kilo abejonių, ar šis nepažeis anksčiau korupcijos byloje jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Dėl to kreiptasi į Panevėžio apygardos teismą prašant paaiškinti nuosprendį, šis patikslino, kad teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams apima ir mero pareigas. Tai reiškia, kad vykdant nuosprendį K. Tubio kovą iškovotas mero mandatas turėtų būti panaikintas.

Politikos gynėjas šį patikslinimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, prašydamas jį panaikinti ir konstatuoti, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu K. Tubiui nebuvo atimta teisė eiti mero pareigas.

Panevėžio apygardos teismas K. Tubį dar vasario pradžioje pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu ir, be kita ko, skyrė jam poveikio priemonę – atėmė teisę ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje. Šį nuosprendį politikas yra apskundęs LAT.

Vadovaudamasi Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu ir vėliau vieno iš teisėjų išaiškinimu, kad K. Tubiui atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas, Vyriausioji rinkimų komisija kovą buvo pašalinusi politiką iš rinkimų kovos dėl Anykščių rajono mero posto, bet vėliau grąžino po atitinkamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo.

LVAT tuomet nurodė, jog Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje numatytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas.

Anot LVAT, kilus neaiškumui dėl nuosprendžio, Panevėžio apygardos teismas jį patikslinti galėjo nutartimi, tuo metu VRK šalindama kandidatą iš rinkimų rėmėsi vieno iš bylos teisėjų paaiškinimu, kuris, be kita ko, „yra prieštaringas“.

Reaguodama į teismo sprendimą, VRK sugrąžino K. Tubį į rinkimus, kuriuos jis laimėjo ir dabar dirba meru.

Bylą dėl galimos korupcijos teisinėje sistemoje teismas gavo 2022 metų kovą, tačiau ji iki šiol taip ir nepradėta nagrinėti – neapklaustas nė vienas liudytojas, savo pozicijos neišsakė kaltinamieji.

„Pirmas posėdis buvo paskirtas dar pernai birželio 6 dieną, tačiau teismas taip ir nepradėjo jos nagrinėti, nes posėdžiai neįvykdavo arba dėl vienos iš kaltinamųjų ligos, arba dėl advokatų užimtumo kituose teismuose“, – rašoma teismo atstovės Jolitos Gudelienės atsakyme BNS.

Teismui buvo pateiktos medikų pažymos, patvirtinančios apie ligą.

Buvęs Kauno teisėjas R. Grigas kaltinamas kyšio paėmimu, kiti keturi teisininkai kaltinami prekyba poveikiu ir papirkimu, nes, bylos duomenimis, galimai rūpinosi, kad kyšis būtų perduotas teisėjui.

Pirmadienį planuojamas bylos posėdis, manoma, kad jis įvyks. Bylą nagrinės trijų teisėjų – iš Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės – kolegija.

Byla į Panevėžį atkeliavo Kauno apygardos teismo prašymu – šis teismas informavo, kad taip siekiama išvengti abejonių teismo nešališkumu. Tiek R. Grigas, tiek advokatu dirbęs kitas kaltinamasis Bronislavas Liatukas buvo ilgamečiai baudžiamąsias bylas nagrinėję Kauno apylinkės teismo teisėjai.

Įvertinta ir tai, kad jiems dirbant teisme, šiuos kaltinamuosius siejo „kolegiški ryšiai“ su apygardos teismo teisėjais, nemaža dalis jų yra drauge dirbę.

Bylos duomenimis, R. Grigo papirkimą inicijavo advokatė Matilda Liatukaitė ir jos tėvas, buvęs ilgametis Kauno apylinkės teismo teisėjas, paskui advokatu tapęs B. Liatukas.

Pasak teisėsaugos, advokatas susitarė su Kaune dirbančia advokate Valda Grigonyte, kad neteisėtą atlygį teisėjui perduos ji kartu su kontoros darbuotoju, teisėjo giminaičiu Tautvydu Grigu.

Prokuratūros duomenimis, teisėjas už draudimo vairuoti automobilį laikotarpio sutrumpinimą administracinėje byloje gavo tūkstančio eurų kyšį, antra tiek gavo tarpininkai.

R. Grigas apylinkės teismo teisėju Kaune dirbo nuo 1999-ųjų. Jis ilgą laiką specializavosi baudžiamųjų bylų ir administracinių nusižengimų nagrinėjime.

Prezidento Gitano Nausėdos dekretu iš teisėjo pareigų R. Grigas atleistas pernai spalio 11 dieną, kaip pažeminęs teisėjo vardą.

Eksteisėjas bylinėjosi dėl atleidimo iš darbo, prašė panaikinti prezidento dekretą dėl jo atleidimo, bet pernai teismas ieškinį atmetė.

B. Liatukas, M. Liatukaitė ir V. Grigonytė yra laikinai išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašų.

Anot jo, teismas savo nuosprendžiu iš dalies patenkino Panevėžio apygardos prokuratūros apeliacinį skundą ir politiką viename iš trijų epizodų pripažino kaltu.

K. Tubiui teismas skyrė 9,9 tūkst. eurų baudą, 1 tūkst. eurų vertės turto konfiskavimą ir uždraudė dirbti valstybės tarnyboje ketverius metus.

Pagal antrąjį ir trečiąjį baudžiamosios bylos epizodus paliktas galioti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų išteisinamasis sprendimas.

Nuosprendis per tris mėnesius gali būti skundžiamas Aukščiausiajam teismui.

BNS primena, kad dar pernai kovą Panevėžio apygardos prokuratūra apskundė buvusio Anykščių mero išteisinimą galimos korupcijos byloje.

Prokurorų nuomone, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai K. Tubį dėl prekybos poveikiu išteisino neteisėtai ir nepagrįstai. 

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, tuometinis Anykščių rajono savivaldybės meras ir savivaldybės tarybos narys K. Tubis nuo 2018 metų spalio iki 2019 metų vasario galimai naudojosi savo tarnybine padėtimi, siekdamas naudos sau ir savo vadovaujamam visuomeniniam rinkimų komitetui.

Pareigūnai buvo gavę duomenų, kad iš dviejų verslininkų politikas reikalavo finansinės paramos minėtam visuomeniniam rinkimų komitetui, besiruošiančiam 2019-ųjų metų savivaldybių merų ir tarybų rinkimams.

Meras kaltės dėl pareikštų kaltinimų nepripažino.

2015 metais K. Tubis į Anykščių rajono merus buvo išrinktas kaip Liberalų sąjūdžio keltas kandidatas. 2019-aisiais jis antros kadencijos siekė subūręs visuomeninį rinkimų komitetą „Kęstučio Tubio sąrašas „Anykščių krašto labui“, tačiau nesėkmingai.

Šiuo metu K. Tubis yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų kandidatas į Anykščių rajono mero postą.