Praėjusį mėnesį 27 valstybių narių finansų ministrai susitiko vaizdo ryšiu, kad pasiektų susitarimą, Prancūzijai ir Vokietijai išsprendus nesutarimus.

Dabar Europos Vadovų Taryba (EVT), atstovaujanti ES valstybėms narėms, ir Europos Parlamento įstatymų leidėjai bandys parengti privalomą teisės aktą iki birželį įvyksiančių rinkimų visame bloke.

„Svarbu ir neatidėliotina užbaigti šį dokumentą ir užtikrinti fiskalinės politikos aiškumą ir nuspėjamumą“, – įstatymų leidėjams sakė už ekonomikos klausimus atsakingas eurokomisaras Paolo Gentiloni (Paolas Džentilonis).

„Neišleiskime iš akių galutinio tikslo – reformuotos sistemos, kuri leistų palaipsniui mažinti skolą ir kartu suteiktų erdvės didžiulėms viešosioms investicijoms, kurių reikia Europai“, – pridūrė jis.

ES narėms nustatyti fiskaliniai suvaržymai, pagal kuriuos šalių skola negali viršyti 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės biudžeto deficitas – 3 proc., buvo sustabdyti COVID-19 pandemijos metu, kad būtų galima didinti valstybės išlaidas.

Jie toliau buvo netaikomi dėl karo Ukrainoje, bet pasibaigus praėjusiems metams vėl įsigaliojo.

Beieškant naujų taisyklių prasidėjo dvejus metus trukusios diskusijos tarp šalių, vadovaujamų Vokietijos, kuri norėjo grįžti prie griežtos kontrolės, ir kitų šalių su Prancūzija priešakyje, kurios pageidavo daugiau lankstumo.

Pastarosios norėjo leisti išlaidomis finansuoti, pavyzdžiui, perėjimą prie žaliosios energijos arba ginklų tiekimą Ukrainai.

Nors kompromisiniame susitarime dar kartą patvirtinamas 3 proc. deficito tikslas, sušvelninamos taisyklės, kaip greitai ir stipriai šalis turi sumažinti išlaidas, kad grįžtų į nustatytas ribas.

Teksto projekte numatytos taisyklės, labiau pritaikytos prie konkrečios kiekvienos šalies situacijos ir leidžiančios daug išleidžiančioms šalims lėčiau grįžti prie taupymo politikos.

Briuselis siūlo ES valstybėms narėms pateikti savo koregavimo trajektoriją bent ketverių metų laikotarpiui, kad būtų užtikrintas jų skolos tvarumas.

Už pastangas įgyvendinti reformas ir investicijas numatyta galimybė pratęsti šį biudžeto koregavimo laikotarpį iki septynerių metų, kad jis nebūtų toks griežtas.

Tikslai būtų susieti su išlaidų kitimu, kuris, kai kurių nuomone, yra tinkamesnis rodiklis nei deficitas, galintis svyruoti priklausomai nuo augimo lygio.

Kad Vokietija būtų patenkinta, bet kuri šalis, turinti perviršinį deficitą, bus priversta dėti minimalias pastangas jam sumažinti – siūloma, kad tai būtų 0,5 procentinio punkto per metus.

Buvęs Italijos premjeras P. Gentiloni italų radijui tvirtino, kad euro zonos narės niekada nesutars dėl bendrų paskolų, tačiau esą būtina, kad Vokietija pasiektų susitarimą su pietinėmis kaimynėmis, kuriose šiuo metu siaučia koronaviruso pandemija.

„Europos projektui kilusi grėsmė užgesti“, – „Radio Capital“ sakė P. Gentiloni.

„Akivaizdu, kad, jei ekonominiai skirtumai tarp Europos šalių tokios krizės metu, užuot mažėję, didės... Bus labai sunku išlaikyti Europos projektą“, – įspėjo jis.

Be Vokietijos, pridūrė eurokomisaras, „mes negalime rasti kompromiso“.

Ketvirtadienį Vokietija ir kitos šiaurinės ES šalys atmetė devynių valstybių, įskaitant Italiją, Ispaniją ir Prancūziją, siūlymą įsteigti vadinamąsias „koronaobligacijas“.

Pagal siūlymą, šie vertybiniai popieriai būtų išleisti visos euro zonos vardu ir iš esmės reikštų, kad visos euro zonos valstybės kartu pasiskolintų lėšas finansų rinkose. Tokiam siūlymui jau ilgą laiką nepritaria Berlynas.

P. Gentiloni sakė tokios Vokietijos reakcijos ir tikėjęsis bei pavadino ją „ilgalaike vizija, kurią mes atmintinai žinome“.

Vokietija ne kartą atmetė bendros euro zonos valstybių skolos idėją kaip išlaidaujančių pietinių šalių bandymą pasinaudoti mažomis palūkanomis, kurios taikomos šalims su subalansuotais biudžetais.

ES valstybės narės turėtų „pradėti nuo bendrų tikslų“, kad išeitų iš šios aklavietės, teigė P. Gentiloni, pripažindamas, kad dėl bendro skolinimosi niekada nebūtų susitarta.

„Mums nedarbo garantijų instrumento, verslo paramos plano ir turime neužmiršti Žaliojo kurso plėtros plano“, – sakė jis, pabrėždamas, kad vienas iš būdų finansuoti šių tikslų įgyvendinimą – išleisti obligacijas.

„Vienas būdas yra išleisti obligacijas, tačiau ne bendrai, tai niekada nebus priimta“, – teigė P. Gentiloni.

Eurokomisaras taip pat sakė „nesantis labai optimistiškas“ galimo Europos stabilumo mechanizmo (ESM) pasitelkimo atžvilgiu, nes šiuo skolinimosi būdu besinaudojančioms valstybėms įprastai taikomos griežtos fiskalinės politikos sąlygos.

Manoma, kad šis mechanizmas, įsteigtas Europos skolos krizės metu 2012-aisiais, šioje koronaviruso krizėje nepelnytai nubaustų didelę valstybės skolą turinčias šalis, kaip Italija.

Premjeras pažymėjo, kad imigracija yra vienas didžiausių iššūkių žemynui ir kelia didžiulį susirūpinimą Bendrijos piliečiams.

„Turime toliau dirbti prie integracijos, savanoriškos repatriacijos tų žmonių, kurie neturi teisės į prieglobstį, ir standartizuoti prieglobsčio politiką europiniu lygiu, nes negalime Europoje turėti 27 skirtingų prieglobsčio politikų“, – sakė P.Gentiloni.

Italijos premjeras tai pareiškė per spaudos konferenciją Prancūzijos Liono mieste, kur susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu). Pastarasis antradienį pasiūlė įsteigti ES agentūrą prieglobsčio prašymams nagrinėti. Šią idėją Prancūzijos vadovas iškėlė pristatydamas savo viziją dėl Bendrijos reformų.

„Tai, kas laikoma vienu didžiausių mūsų piliečių rūpesčių, turi būti ir viena svarbiausių mūsų Europos Sąjungos politikos krypčių“, – sakė P.Gentiloni, kalbėdamas apie 2015 metais žemyną užklupusią imigracijos krizę.

Europos Komisija trečiadienį dar kartą paragino 27 bloko nares – visas, išskyrus Bendriją paliekančią Didžiąją Britaniją – greitai susitarti dėl tvarios bendrų prieglobsčio taisyklių Europoje reformos, kuri jau daugiau nei metus yra įstrigusi.

Šiuo metu dėl prieglobsčio suteikimo sprendžia ta ES valstybė, į kurią atvyko prieglobsčio prašantis asmuo. Briuselis nori išsaugoti šią procedūrą, tačiau sako, jog taip pat reikalingas „koreguojamasis mechanizmas“, kad būtų galima padėti tokioms šalims kaip Italija ar Graikija, susiduriančioms su didžiuliu migrantu antplūdžiu.

Briuselis ieško naujų sprendimų, trečiadienį baigus galioti prieš dvejus metus patvirtintai migrantų paskirstymo po Bendrijos nares pagal privalomas kvotas schemai.

Ši schema dar giliau įvarė pleištą tarp senųjų vakarinių bloko valstybių ir naujesnių rytinių narių. Lenkija, Vengrija ir Čekija priimti prieglobsčio prašytojų kategoriškai atsisakė.

Migrantų antplūdis taip pat pakurstė populistinių nuotaikų sustiprėjimą kai kuriose Bendrijos valstybėse. Sekmadienį Vokietijoje vykusiuose visuotiniuose rinkimuose antiimigracinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko 12,6 proc. balsų ir pirmą kartą prasimušė į federalinį parlamentą.

„Pamokymai, o juolab grasinimai, kokius pastarosiomis dienomis išgirdome iš savo kaimynių, mums nepriimtini“, – penktadienio vakarą pareiškė premjeras.

„Vykdome savo pareigą ir tikimės, kad visa Europą darys tą patį kartu su Italija,“ – sakė jis, aiškiai turėdamas galvoje kai kurių kaimyninių šalių reikalavimus, kad Italija uždarytų savo sienas.

Italija antradienį iškvietė Austrijos ambasadorių pasiaiškinti, Vienai pagrasinus atsiųsti karių prie sienos, kuri priklauso bevizei Šengeno erdvei ir yra atvira, kad sustabdytų migrantus.

Šiemet per Viduržemio jūrą į Europą jau pateko per 100 tūkst. migrantų. Jungtinių Tautų tarptautinė migracijos organizacijos duomenimis, dar maždaug 2,36 tūkst. žmonių nuskendo mėgindami pasiekti Europos krantus.

Kitos Europos Sąjungos šalys, tarp jų – Slovakija, Čekija, Vengrija ir Lenkija – taip pat yra išreiškusios susirūpinimą dėl nesiliaujančio migrantų antplūdžio.

Italija priėmė apie 85 proc. šiemet atvykusių migrantų, daugiausia Užsachario Afrikos šalių gyventojų, persikėlusių į Europą iš konflikto krečiamos Libijos, ir paprašė kitų ES šalių pagalbos.

Tačiau Vengrija, Lenkija ir Čekija kategoriška atsisakė dalyvauti pabėgėlių perkėlimo programoje.

Austrijos užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurzas (Sebastianas Kurcas) ketvirtadienį paragino Italiją sustabdyti keltų eismą iš salų, kuriose pirmiausia išsilaipina migrantai, ir taip užkirsti kelią jiems patekti į žemyną. Pasak ministro, „gelbėjimo misijos Viduržemio jūros regione negali būti laikomos bilietu į Vidurio Europą“.

Stovėdamas šalia Briuselyje viešinčio Jungtinių Tautų palaikomo Libijos lyderio Fayezo al Sarrajo (Fajezo Saradžo) D. Tuskas sakė, kad penktadienį įvyksiančiame ES lyderių susitikime Maltoje siūlys papildomų „konkrečių ir operatyvinių priemonių“ migrantų srautui į Europą sustabdyti.

Pasak D. Tusko, ES „įrodė“, kad gali uždaryti migrantų maršrutą Viduržemio jūros rytinėje dalyje, kai pernai kovą sudarė sutartį su Turkija ir sumažino pagalbos prašytojų skaičių Graikijoje, per kurią anksčiau daugiausiai migrantų patekdavo į Europą.

„Dabar atėjo laikas uždaryti maršrutą Libija–Italija“, – sakė jis žurnalistams, pridurdamas, kad šį klausimą trečiadienį aptarė su Italijos ministru pirmininku Paolo Gentiloni (Paolu Džentiloniu).

„Galiu užtikrinti, kad tai yra pasiekiama, – sakė buvęs Lenkijos ministras pirmininkas. – Mums tereikia tvirto ryžto tai padaryti“.

Pasak D. Tusko, ES viršūnių susitikime penktadienį Valetoje, kur vienas iš šeimininkų yra Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, bus kalbama apie ryšių su Libija stiprinimą.

„Mes turime bendrų interesų ir ryžtą, kad sumažėtų neteisėtų migrantų, rizikuojančių savo gyvybėmis kelionėje per Viduržemio jūrą“, – kalbėjo jis.

„Tai neatsakinga, kadangi kontrabandininkai leidžia žmonėms skęsti ir kenkia Libijos autoritetui, siekdami asmeninės naudos“, – pridūrė D. Tuskas.

„Labai nedidelės sumos“

Nors prieš ES susitarimą su Turkija į Graikiją atvyko šimtai tūkstančių migrantų, per praėjusius metus Italijos krantus jų pasiekė gerokai mažiau, bet tai vis tiek buvo rekordinis šiai šaliai skaičius – 180 tūkst. Dar maždaug 4 tūkst. 500 nelegalių migrantų nuskendo bandydami kirsti Viduržemio jūros centrinę dalį.

Kitaip nei į Graikiją atvykstantys prieglobsčio prašytojai, kurie dažniausiai būna iš karo nuniokotos Sirijos arba kitų konflikto zonų, dauguma iš Libijos į Europą patenkančių migrantų atvyksta iš Užsachario Afrikos ir dažnai būna išsiunčiami iš ES kaip ekonominiai migrantai.

ES pradėjo rengti Libijos pakrančių apsaugos pareigūnų apmokymus ir aprūpinti juos reikiama technika, kad būtų užkirstas kelias žmonių kontrabandai minėtu maršrutu. ES lyderiai penktadienį turėtų išnagrinėti pasiūlymą dėl naujų lėšų skyrimo šioms apmokymų programoms ir Jungtinių Tautų agentūroms, kurios gali padėti Libijai pasirūpinti savo migrantais.

„Mes tikimės, kad ES mechanizmai padėti Libijai bus praktiškesni“, – pareiškė F. Sarrajas, pridurdamas, kad kol kas lėšos jai skiriamos „labai nedidelėmis sumomis“.

F. Sarrajo vyriausybė seniai yra priversta kovoti dėl valdžios su konkuruojančia administracija rytiniame Tobruko mieste. Chaosas šalyje viešpatauja nuo ilgamečio diktatoriaus Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) nuvertimo 2011 metais.

Žuvusiųjų skaičius trečiadienį padidėjo iki 24, o dar penki asmenys tebėra dingę. Gelbėtojai jau beveik nebesitiki jų rasti gyvų.

Per susitikimą su parlamentarais P.Gentiloni pabrėžė, kad praėjusią savaitę šalį užklupo didžiulė precedento neturinti pūga, o atokaus kalnų viešbučio „Rigopiano“ apylinkėse per 72 valandas iškrito iki 2 metrų sniego. Vėliau vidurio Italiją sukrėtė keturi stiprūs požeminiai smūgiai.

Ant viešbučio, kuriame tuo metu buvo 40 žmonių, užvirto 60 000 tonų sniego, akmenų ir medžių lavina. Devyni žmonės buvo išgelbėti gyvi, tarp jų – keturi vaikai. Dar du žmonės nelaimės metu atsitiktinai nebuvo viešbučio viduje ir bandė iškviesti pagalbą. Vis dėlto Peskaros prefekto biure į jų pranešimus rimtai sureaguota nebuvo.

Gelbėtojai į įvykio vietą išvyko tik po valandos ar dviejų, o pirmosios jų komandos ten atsidūrė tik praėjus aštuonioms valandoms. Jie turėjo keliauti pėsčiomis, nes keliai buvo neišvažiuojami.

P.Gentiloni įstatymų leidėjams sakė, kad vyksta baudžiamasis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kas dėl to atsakingas .

„Tam tikruose sistemos taškuose būta delsimo ir sutrikimų, – sakė jis. – Tyrimai tai išsiaiškins. Vyriausybė tikrai nebijo tiesos.“

Tačiau jis pabrėžė, kad tiesos paieškos „tarnauja gerovei, o ne gerovės apnuodijimui“.

Jis sakė, kad dabar nėra teisinga ieškoti atpirkimo ožių, ypač kai pagalbos tarnybos tebedirba, o Abrucų regione vis dar kovojama su didžiulio snygio padariniais. Dėl žemės drebėjimų tūkstančiai ten gyvenančių žmonių jau savaitę neturi elektros.

Nelaimės vietoje dirbantys gelbėtojai pranešė, kad sausio 18-osios tragedijos aukų skaičius siekia 24, o dar penkių asmenų tebeieškoma po tonomis sniego ir griuvėsių. Rastų palaikų skaičius patrigubėjo nuo antradienio, kai gelbėtojai pirmąkart pateko į viešbučio gyvenamąsias patalpas.

„Dar negalime visiškai prarasti vilties, bet ji tikrai yra sumažėjusi iki minimumo“, – trečiadienį sakė ugniagesių atstovas Luca Cari (Luka Karis).

Premjeras prastai pasijuto antradienį, kai grįžo į Romą po vizito Paryžiuje.

Operacija buvo sėkminga, 62 metų P.Gentiloni yra pabudęs po narkozės ir jaučiasi gerai, sakė pareigūnai ir pridūrė, kad vyriausybės vadovas tikriausiai dar kelias dienas praleis ligoninėje.

„Šįryt apsikeitėme žinutėmis. Esu tikras, kad jis labai greitai sugrįš į darbą“, – žurnalistams sakė jaunesnysis ministras Benedetto Della Vedova (Benedetas Dela Vedova).

Premjeras buvo išvežtas į ligoninę, kai prastai pasijuto sugrįžęs į Romą po oficialaus vizito Paryžiuje. Gydytojų konsiliumas nusprendė, kad jam turi būti atlikta angioplastika.

Angioplastikos metu per kateterį į kraujagyslę įvedamas nedidelis balionas, kuriuo kraujagyslė išplečiama, kad kraujas galėtų tekėti normaliu arba geresniu nei buvo prieš procedūrą srautu.

Praėjusį mėnesį premjero poste Matteo Renzi (Matėją Rencį) pakeitęs P.Gentiloni pastarosiomis savaitėmis keliavo po Europos šalių sostines.

M.Renzi atsistatydino triuškinamai pralaimėjęs referendumą dėl konstitucinės reformos.

Antradienį Paryžiuje P.Gentiloni susitiko su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande’u (Fransua Holandu), o ketvirtadienį turėjo skristi į Londoną susitikti su Didžiosios Britanijos vyriausybės vadove Theresa May (Tereza Mei).

P.Gentiloni su F.Hollande’u aptarė pasirengimą minėti Europos ekonominės bendrijos steigiamosios Romos sutarties pasirašymo 60-ąsias metines.

62 metų P.Gentiloni suformavo naują centro kairiųjų pažiūrų vyriausybę, praėjusią savaitę atsistatydinus premjerui Matteo Renzi (Matėjui Renciui), kai šis triuškinamai pralaimėjo referendumą dėl konstitucinės reformos. Kad išlaikytų politinį stabilumą, naujasis premjeras išlaikė administracijos sudėtį beveik nepakeistą.

Naujoji vyriausybė turės vadovauti Italijai iki rinkimų, planuojamų 2018 metų vasarį, tačiau jie gali būti surengti ir metais anksčiau.

„Darau viską, kad rasčiau greičiausią įmanomą sprendimą“ krizei, sakė P.Gentiloni.

„Kaip matote iš sudėties, vyriausybė tęs inovatyvų M.Renzi vyriausybės kelią“, – pridūrė jis.

Naujuoju užsienio reikalų ministru buvo paskirtas Angelino Alfano (Andželinas Alfanas) – buvęs ankstesnio premjero Silvio Berlusconi (Silvijaus Berlusconio) protežė.

Finansų ministru lieka Pieras Carlo Padoanas (Pjeras Karlas Padoanas), greičiausiai tokiu žingsniu tikimasi užtikrinti rinkas, kad Italija gali susidoroti su bankų sektorių krečiančia krize.

A.Alfano vidaus reikalų ministro postą atidavė Marco Minniti (Markui Miničiui), kuris anksčiau buvo valstybės sekretoriumi. Išeinančioje administracijoje jis buvo atsakingas už saugumo paslaugas.

„Stiprybė ir optimizmas“

M.Renzi administracijoje už konstitucines reformas buvusi atsakinga ministrė Maria Elena Boschi (Marija Elena Boski) tapo ministro pirmininko sekretoriaus pavaduotoja.

35 metų politikė yra itin artima M.Renzi sąjungininkė. Iš jos tikimasi, kad buvusio premjero balsas bus tebegirdimas ir naujojoje administracijoje.

„Sėkmės darbe Paolo Gentiloni ir jo vyriausybei. Tegyvuoja Italija“, – „Twitter“ rašė M.Renzi.

Opozicinės partijos savo ruožtu pavadino P.Gentiloni tiesiog M.Renzi marionete.

Prieš isteblišmentą nukreipto „Penkių žvaigždučių“ judėjimo atstovai pareiškė, kad palikus valdžioje senąją komandą ignoruoti žmonių, balsavusių prieš M.Renzi, norai.

Jo įkūrėjas komikas Beppe Grillo (Bepė Grilas) sakė, kad jo partija sausį organizuos masinį protestą.

Giorgia Meloni (Džordža Meloni) iš dešiniojo sparno partijos „Italijos broliai“ taip pat pavadino naująją administraciją „spjūviu į veidą italams“ ir pažadėjo surengti didelį protestą.

P.Gentiloni sutiko, kad referendume patirtas pralaimėjimas atskleidė masinį nepasitenkinimą vangia ekonomika ir nedarbu, ypač tarp vidurinės klasės atstovų ir jaunimo. Jis sakė, kad darbo rinka bus „šios vyriausybės prioritetas“.

„Neneigsiu, kad yra sunkumų“ po M.Renzi atsistatydinimo, „bet dirbsime su stiprybe ir optimizmu“, sakė naujasis premjeras.

Italijos prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela) paprašė M. Renzi vyriausybėje užsienio reikalų ministru buvusį 62-ejų P. Gentiloni suformuoti naują vyriausybę, kuri vadovaus Italijai iki rinkimų 2018-ųjų vasarį.

Visgi opozicinės partijos reikalavo nedelsiant surengti rinkimus, nes, jų manymu, M. Renzi gali toliau tampyti virveles užkulisiuose.

„P. Gentiloni yra M. Renzi avataras“, – sakė vienas populistinio „Penkių žvaigždučių“ judėjimo lyderių Luigi Di Maio (Luidžis Di Majo).

Kraštutinių dešiniųjų lyderiai Matteo Salvini (Matėjas Salvinis) ir Giorgia Meloni (Džordža Meloni) nepritarė naujojo premjero kandidatūrai ir pavadino jį, atitinkamai, „M. Renzi kopija“ ir „marionetė“.

Žilaplaukis, pilkus kostiumus mėgstanti dėvėti P. Gentiloni kadaise buvo radikalių pažiūrų studentas, kilęs iš puikiai besiverčiančios ir aristokratiškų šaknų turinčios Romos gyventojų šeimos. Jis yra visiška emocionalaus ir hiperaktyvaus M. Renzi priešingybė.

Naujasis ministras pirmininkas dėl savo ministrų kabineto pradėjo konsultuotis jau sekmadienį ir tikisi užbaigti jį formuoti iki pirmadienio pietų. Naująją vyriausybę trečiadienį turėtų patvirtinti parlamentas.

Po susitikimo su S. Mattarella jis sakė, kad šaliai verkiant reikia „visiškai funkcionalios vyriausybės“, kuri imtųsi spręsti virtinę aktualių problemų.

Pagrindinė problema yra gresianti krizė rūpesčių turinčiame bankų sektoriuje, ypač trečiame pagal dydį Italijos banke „Monte dei Paschi di Siena“ (BMPS). Šio banko valdyba sekmadienį dalyvavo derybose dėl krizės sprendimo ir svarstė, ar prašyti valstybės finansuojamo ir politiškai opaus gelbėjimo paketo.

S.Mattarella naujuoju premjeru pasiūlė P. Gentiloni, kai opozicinės partijos atmetė pasiūlymus kurti nacionalinės vienybės vyriausybę.

Renzi žada sugrįžti

M. Renzi, valdžioje buvęs dvejus metus ir 10 mėnesių, atsistatydino praėjusią savaitę, kai rinkėjai per referendumą didele persvara atmetė jo siūlytą konstitucinių reformų paketą. Pastarasis balsavimas neplanuotai tapo plebiscitu dėl šio lyderio politinės ateities.

Atsistatydinęs premjeras savo feisbuke sekmadienį pirmą kartą atvirai patvirtino planuojąs mėginti grįžti į valdžią. Jis rašė, kad jam sunku palikti savo postą.

„Buvo skaudu pakuotis dėžes vakar vakare, ir man negėda pasakyti: „Aš ne robotas“, – rašė 41-erių metų politikas.

„Tik tie, kas bando pakeisti padėtį, gali padėti tokiai gražiai ir sudėtingai šaliai kaip Italija“, – pridūrė jis.

Didžiausia Italijos opozicinė partija „Penkių žvaigždučių“ judėjimas bei M.Salvini kraštutinė ultradešinioji Šiaurės lyga reikalauja surengti rinkimus kaip galima anksčiau.

Tačiau S.Mattarella, per vyriausybių krizes galintis panaudoti didelius vykdomosios valdžios įgaliojimus, nurodė, kad iš pradžių turi būti pakeista dabartinė rinkimų sistema.

Teoriškai tai gali nutikti greitai, tačiau rinkimų į abejus parlamento rūmus – Deputatų Rūmus ir Senatą – taisyklių derinimas gali užsitęsti kelis mėnesius.