Šį sprendimą palaikė penki komisijos nariai, trys balsavo prieš, du – susilaikė. Todėl VRK pirmininkės Linos Petronienės balsas buvo lemiamas.

Toks sprendimas priimtas ketvirtadienį vykusio posėdžio metu. VRK nuomone, į Europos Parlamentą (EP) kandidatuojantys politikai lankė Širvintų krašto gyventojus jau vykstant rinkiminei kampanijai, todėl dalintos dovanos yra vertinamos kaip papirkinėjimas.

Savo ruožtu posėdyje pasisakiusi Ž. Pinskuvienė aiškino, kad dovanos senelių namams yra ilgametė šeimos tradicija.

„Mes tai darome devynerius metus ir darome tai dviejuose senelių namuose. Tą patį vakarą buvo pristatyti tie patys kepiniai. Jokios agitacijos jokiuose senelių namuose nėra buvę“, – atsakydama komisijai kalbėjo Ž. Pinskuvienė.

Jeigu jūs vertinate tai kaip rinkėjų papirkinėjimą (...) tai bus jūsų sąžinės reikalas.

„Jeigu jūs vertinate tai kaip rinkėjų papirkinėjimą (...) tai bus jūsų sąžinės reikalas“, – akcentavo ji.

Visgi, VRK narės Gitanos Matiekuvienės šie argumentai neįtikino.

„Akcentuojame, kad tradicija ar tęstinumas kampanijos metu nėra dalykai, kurie mažintų atsakomybę. Jeigu vyskta dovanų dovanojimas, tradicija to negalima pateisinti. Tai yra papirkinėjimas“, – sakė G. Matiekuvienė.

Tuo metu komisijos narys Andrius Vaišys ragino tokiam sprendimui nepritarti.

VRK ėmė nagrinėti klausimą dėl Širvintų savivaldybės politikų po to, kai sausio mėnesį sulaukė keturių skundų. Komisijos gautuose pranešimuose prašyta įvertinti, ar Seimo narys J. Pinskus Kūčių vakarą lankydamas socialinių paslaugų centro gyventojus ir perdavęs jiems dovanas nepažeidė Rinkimų kodekso nuostatų. Tokie patys klausimai kelti ir dėl Širvintų vicemerės Laimos Versekėnaitės, tarybos narės ir merės Ž. Pinskuvienės mamos Marijos Gudonienės, Širvintų tarybos nario Egidijaus Dragūnaičio.

Visi komisijai atsakymus teikę politikai pažymėjo – rajono gyventojų lankymas šventiniu laikotarpiu yra tradicija, besitęsianti aštuonerius metus. Politikai taip pat akcentavo, jog įvairių susitikimų metu neužsiimta jokia rinkimine agitacija, dovanoms nebuvo naudojama Lietuvos regionų partijos atributika ir pan.

Iš visų tyrime figūravusių politikų tik J. Pinskus ir Ž. Pinskuvienė dalyvauja birželio 9 d. vyksiančiuose rinkimuose į EP. Todėl VRK konstatavo, kad neužtenka duomenų pripažinti, jog L. Versekėnaitė, M. Gudonienė ar E. Gragūnaitis pažeidė Rinkimų kodeksą. Tačiau Lietuvos regionų partijos lyderių atžvilgiu priimtas priešingas sprendimas.

„Prasidėjus rinkiminei politinei kampanijai, asmenys, numatomi kelti kandidatais rinkimuose (...), turėtų susilaikyti nuo asmeninių dovanų teikimo potencialiems rinkėjams tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai“, – rašoma VRK Teisės ir tyrimų skyriaus pažymoje.

Kalta pripažinta ir V. Maželio pažįstama, rokiškėnė D. G. bei jos į nusikalstamą veiką įtrauktas rokiškėnas E. J.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad rinkėjų papirkimas organizuotas prieš 2019 metų kovo 3 dienos rinkimus į Rokiškio rajono savivaldybės tarybą bei kovo 17 dieną vykusius Rokiškio rajono savivaldybės mero rinkimus.

Bylos duomenimis, savivaldybės tarybos rinkimuose kandidatavęs Darbo partijos Rokiškio skyriaus pirmininkas V. Maželis prieš rinkimus pasiūlė pažįstamai rokiškėnei D. G. rasti žmonių, kurie už dešimties eurų atlygį balsuotų už jo atstovaujamą partiją ir reitinguotų jos sąraše V. Maželį pirmu numeriu.

Vėliau per Rokiškio rajono mero rinkimų antrąjį turą D. G. turėjo ieškoti rinkėjų, kurie už penkių eurų atlygį balsuotų V. Maželio palaikomo kandidato naudai.

Į nusikalstamą veiką D. G. įtraukė ir Rokiškyje gyvenantį E. J. Vyras ne tik už pažadėtą atlygį balsavo, kaip nurodė D. G., tačiau ir pats ėmė ieškoti rinkėjų, kuriuos galėtų papirkti.

„Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas, išnagrinėjęs šią bylą, konstatavo, kad V. Maželis pagrįstai kaltinamas organizavęs trukdymą rinkėjams pasinaudoti rinkimų teise, nes jis, nors pats tiesiogiai nerealizavo nusikalstamos veikos požymių, tačiau šią veiką organizavo – sudarė nusikalstamos veikos planą bei jį pateikė vykdytojai D. G., nurodydamas ieškoti asmenų, kurie balsuotų taip, kaip jam naudinga, davė pinigų rinkėjams papirkti“, – rašoma pranešime.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad visiškai įrodytas devynių rinkėjų papirkimas per minėtus dvejus rinkimus.

Rugsėjo 23 dieną paskelbtame nuosprendyje V. Maželis pripažintas kaltu organizavęs trukdymą asmenims realizuoti savo teisę rinkti per 2019 metų kovą vykusius dvejus savivaldos rinkimus. Subendrinęs bausmes, teismas V. Maželiui skyrė 30 tūkst. eurų (600 MGL dydžio) baudą, ją jis privalo sumokėti per vienus metus po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. G. teismas pripažino kalta dėl trukdymo rinkėjams pasinaudoti rinkimų teise ir skyrė jai laisvės apribojimą vieniems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant ją per bausmės vykdymo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Analogiška bausmė, tik bausmės vykdymą atidedant metams, skirta rokiškėnui E. J.

Dar vieną Rokiškio gyventoją N. G., taip pat kaltintą rinkėjų papirkimu, teismas išteisino. Konstatuota, kad nors byloje yra duomenų, leidžiančių daryti prielaidas, kad N. G. dalyvavo darant nusikalstamą veiką, tačiau to nepavyko atvirtinti įrodymais.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Kaišiadorių-Elektrėnų apygardos rinkimų komisijos sprendime, kurį patvirtino VRK, rašoma, kad kandidatė į Seimą pažeidė įstatymą, organizuodama Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Kaišiadorių rajono bendrijos narių kelionę į Liepoją.

Tyrimo metu nustatyta, kad nors kelionę apmokėjo L. Matkevičienės sūnus, jos iniciatore buvo „pati kandidatė į Lietuvos Respublikos Seimą“.

„Taip pat pažymėtina, kad tyrimo grupė nenustatė, kad šios kelionės metu rinkėjai buvo skatinami dalyvauti arba nedalyvauti Seimo rinkimuose, balsuoti už kandidatę į Lietuvos Respublikos Seimą Laimutę Matkevičienę arba už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą, tačiau Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Kaišiadorių bendrijos nariams buvo suteikta turtinė nauda“, – rašoma VRK sprendime.

Pati parlamentarė su tokiu vertinimu nesutinka. Kaip dokumente cituojama L. Matkevičienė, į kelionę ją vykti pakvietė patys „Bočių“ nariai, tačiau „vėliau paaiškėjo, kad bendrijos pirmininkė neleido naudoti autobuso kelionei, dėl ko bočiai labai nusivylė“.

Ji teigia padėjusi surasti rėmėją, kuris užsakė ir suorganizavo kelionę. Tą padarė jos sūnus Dalius Matkevičius, kelionei skyręs 300 eurų.

„Kiekvienas asmuo turi teisę teikti paramą ir savanoriškai bei neatlygintinai perduoti paramos dalyką jos gavėjams, (...) o aukojimas neturi būti prilyginamas „papirkimui“, – komentuoja L. Matkevičienė.

VRK sprendimas per mėnesį gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Toks sprendimas priimtas 9 komisijos nariams balsavus „už“, vienintelė VRK vadovė Laura Matjošaitytė susilaikė.

M. Čapkovskis nepateko į Varėnos mero rinkimų antrą turą, tačiau yra išrinktas į savivaldybės tarybą.

VRK antradienį svarstė „valstiečių“ skundą dėl Varėnos rinkimų komisijos sprendimo, kad „Agrokoncerno“ finansuojamoje akcijoje tyrimų rezultatus dalijęs M. Čapkovskis netiesiogiai papirkinėjo rinkėjus.

„Agrokoncernas“ priklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovui Ramūnui Karbauskiui.

Vietos komisija vertino situaciją, kai Varėnos rajone dviejose vietovėse akcijos „Saugokime vyrus“ mobiliąją laboratoriją atlydėjęs M. Čapkovskis perdavė vokus su tyrimų rezultatais.

Komisija savo išvadoje nusprendė, kad „Saugokime vyrus“ metu rinkėjams teikta materialinė nauda – laboratoriniai tyrimai, ant akcijos autobusiuko buvo logotipas, dalyvavo kandidatas, „tuo rinkėjams parodant, kad paslauga teikiama LVŽS ir Čapkovskio dėka“.

M. Čapkovskis antradienį komisijos posėdyje tvirtino akcijos savanoriu esantis dar gerokai iki politinės kampanijos, nuo 2015 metų. Jis taip pat teigė nemanęs, kad jo dalyvavimas galėtų būti vertinamas kaip rinkėjų papirkinėjimas, nes akcija yra tęstinė.

VRK antradienį Varėnos rajono rinkimų komisijos sprendimą paliko nepakeistą. Taip pat nuspręsta paskelbti apie nustatytą papirkimo faktą VRK interneto svetainėje kartu su M. Čapkovskio pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus.

Konservatorių atstovas Vilius Semeška siūlė, kad pažeidimas būtų pripažintas šiurkščiu, tačiau už tai pasisakė tik jo iniciatorius.

Taip pat nuspręsta taikyti M. Čapkovskiui administracinę atsakomybę už rinkimų įstatymo pažeidimą. Šio straipsnio pažeidimas užtraukia 60–140 eurų baudą.

VRK sprendimas per mėnesį gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

A. Truncė neigia papirkinėjęs rinkėjus, ketina su partija tartis, ar vietos rinkimų komisijos išvadą skųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).

„Yra tam tikra dauguma komisijoj, ir šitą sprendimą priėmė vienašališkai, neįsigilinę, aš manau, kad tarsiuosi su centrine būstine ir skųsiu“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Truncė.

„Agrokoncernas“ priklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiui Ramūnui Karbauskiui.

Alytaus rajono savivaldybės rinkimų komisija pirmadienį patvirtino darbo grupės išvadą, kuria A. Truncė pripažintas pažeidęs įstatymo straipsnio, draudžiančio papirkinėjimą, nuostatas.

Darbo grupė vertino gautą informaciją, kad A. Truncė savo feisbuko paskyroje paskelbė kvietimą nemokamai pasitikrinti sveikatą ir pridėjo akcijos „Saugokime vyrus“ mobilios laboratorijos grafiką.

Kaip automobilis galėtų papirkinėti rinkėjus, jei jame nėra nei žmogaus, nei kandidato, nei vairuotojo? Automobilis stovėjo, bet jis stovėjo ne vieną dieną, stovėjo visame rajone.

Nuoroda nukreipė į LVŽS puslapį, kur buvo matyti partijos logotipas, kontaktai ir t. t. Taip pat keliuose kaimuose atvykus mobiliajai laboratorijai šalia stovėjo automobilis, apklijuotas „valstiečių“ kandidato į merus reklama.

Darbo grupė konstatavo, kad „LVŽS kandidatas „Facebook“ paskyroje skelbdamas informaciją apie galimybę nemokamai pasitikrinti sveikatą bei laikydamas šalia akcijos autobusiuko savo politine reklama apklijuotą automobilį šiais savo veiksmais formavo rinkėjams klaidingą nuomonę apie akcijos vykdytoją ir ir nemokamą paslaugų teikimą siekiant gauti rinkėjų palankumą“.

Darbo grupė teigė neradusi duomenų, kad A. Truncė anksčiau būtų dalijęsis panašia informacija, o pradėjus sklisti žiniai apie galimą rinkėjų papirkinėjimą pašalino skelbimą iš savo paskyros.

Todėl darbo grupė daro išvadą, kad „galimai A. Truncė suprato savo veiksmų pasekmes ir veikė jų siekdamas bei suvokė skirtumą tarp informacijos platinimo ir netiesioginio rinkėjų papirkimo sudarant klaidingą įspūdį apie paslaugos teikėją“.

Politikas BNS teigė, kad komisija išvada jam kelia juoką.

„Kaip automobilis galėtų papirkinėti rinkėjus, jei jame nėra nei žmogaus, nei kandidato, nei vairuotojo? Automobilis stovėjo, bet jis stovėjo ne vieną dieną, stovėjo visame rajone“, – sakė A. Truncė.

Kandidatas į merus tvirtino, kad šalia mobilios laboratorijos kabojo ir kitų kandidatų plakatai. „Tai tada išeitų, kad ir kiti kandidatai papirkinėjo, ne tik aš? Ir kitų kandidatų buvo dalomoji medžiaga dalinama, tai iš esmės reikėtų vertinti visu kandidatus“, – kalbėjo jis.

Savivaldos rinkimai vyks sekmadienį.