Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų skyrimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad teisę į sankcijų taikymo išmoką turėtų asmuo, kuris yra atleistas bet kuriuo Darbo kodeksu nustatytu atveju ir kurio darbdaviui taikomos Europos Sąjungos  sankcijos.

Šios išmokos dydis siektų 77,58 proc. dviejų darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, bet ne daugiau kaip Statistikos departamento skelbiamo dviejų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių šalies ūkyje.

Kaip anksčiau pažymėjo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, šio įstatymo pakeitimo klausimas šiuo metu labiausiai liečia Druskininkuose įsikūrusios sanatorijos „Belarus“ darbuotojus, kurie neteko pajamų ES pritaikius sankcijas sanatorijai ir įšaldžius jos sąskaitas.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, vertindamas praėjusį posėdį komiteto pateiktą išvadą, kad priimtu įstatymo projektu gali būti piktnaudžiaujama, teigė, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) taip pat įžvelgė šią grėsmę ir padarė atitinkamas korekcijas įstatymo projekte.

„Komitetas matė riziką, kad būtų galimybė piktnaudžiauti. Pritariame komiteto išvadoms (...). Tačiau šiuo atveju jau buvome pagalvoję, ir įstatyme esame numatę, kad papildomą išmoką, kurią teikia Vyriausybė, galėtų gauti tik tie žmonės, kurie buvo įdarbinti iki Naujųjų metų“, – teigė jis.

V. Šilinskas pridūrė, kad toks sprendimas, jo manymu, labiau padės išvengti piktnaudžiavimo nei komiteto siūlymas, kad išmoka tektų tiems žmonėms, kurie dar iki sankcijų įmonei paskelbimo pradėjo joje dirbti.

„Tai nepalieka galimybės piktnaudžiauti ir netgi yra saugiau, negu kad buvo šiandien siūlymas pateiktas, nes priešingu atveju, jei sakytume kad iki sankcijų pritaikymo įdarbinti žmonės gaus išmoką, tai leistų subjektams, kurie žino, kad (įstaigai – ELTA) bus pritaikytos sankcijos šiemet, dabar darbinti skubės žmones, kad paskui galėtų gauti išmokas.

Mes suprantame, kad tai yra laikinas sprendimas, todėl ir įstatymo galiojimas yra numatytas tik vieneriems metams (...), dėl ilgalaikio sprendimo (priėmimo – ELTA)“, – posėdyje sakė jis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Zenonas Streikus diskusijos metu pažymėjo, kad klausimas dėl sanatorijos „Belarus“ sprendžiamas skubotai ir daug ko neišsiaiškinus.

„Mano nuomone ir žiniomis Baltarusijos sanatorijos atžvilgiu taikomos sankcijos tikrai yra neadekvačios ir perteklinės, ir per skubotumą mes tikrai daug ko neišsiaiškinę, net ir steigėjo klausimo. Nes steigėjas nėra toks, kaip įrašyta sankcijose“, – pažymėjo jis.

Tuo tarpu buvęs sveikatos apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pasigedo glaudesnio Vyriausybės bendradarbiavimo su Druskininkų savivaldybe, kuriai teks socialinė našta išlaikyti darbo „Belarus“ sanatorijoje netekusius žmones.

„Man keista, kad komiteto diskusijose praktiškai neįtraukta Druskininkų savivaldybė, ant kurios kris socialinė našta, ji turės spręsti ir iš savo turimų socialinių lėšų mokėti socialines išmokas kai žmonės neįsidarbins“, – pabrėžė jis.

Užimtumo įstatymo pakeitimo projektu siūloma įtvirtinti, kad tie darbdaviai, kuriems nėra pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos, galėtų teikti siūlymus dėl remiamojo įdarbinimo, paramos darbo vietoms steigti ar įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonių.

Kaip rašoma aiškinamajame rašte, subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas būtų nutraukiamas, jei darbdaviui būtų pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos.

Įstatymo projekte pažymima, kad priimtiems įstatymams įgyvendinti reikėtų apie 715 tūkst. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų.

Be to, pagal tokią pat schemą, kaip ir pavasarį, bus toliau mokamos subsidijos už darbuotojų prastovas, 257 eurų išmokos nukentėjusiems individualia veikla užsiimantiems žmonėms.

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjos Evelinos Butkutės-Lazdauskienės, Ministrų kabinetui bus siūloma nereikalauti, kad nukentėjusi įmonė būtų iš sektoriaus, kurio bendra apyvarta būtų kritusi 40 proc. Šis kriterijus esąs perteklinis.

„Paliekame, kad įmonės apyvarta turi būti kritusi daugiau nei 30 proc. (nuo šių metų kovo 1 dienos iki spalio 31 dienos – BNS), ir dėl ribojamų veiklų sąrašo turėtų apsispręsti, ar jį tvirtina Vyriausybė trečiadienį, ar bus tvirtinama ministro įsakymu“, – BNS sakė ministro patarėja.

Tiksli data, kada išmokos galėtų pasiekti verslą ir darbuotojus, pasak V. Šapokos, priklausys nuo valstybės paramos suderinimo su Europos Komisija.

Finansų ministras Vilius Šapoka BNS sakė, jog svarstoma mokėti papildomas subsidijas smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kompensuojant joms dalį 2019 metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.

„Pavasarį tokia priemonė buvo mikroįmonėms, o dabar ne tik joms, bet ir smulkioms bei vidutinėms įmonėms. O stambioms įmonėms rudenį buvo įkurtas Verslo paramos fondas, kur jos gali kreiptis ir ten yra visas spektras finansinių instrumentų – tiek paskolos, tiek kapitalo, tiek kvazikapitalo priemonės“, – BNS sakė V. Šapoka.

E. Butkutės-Lazdauskienės teigimu, pradinis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymas buvo mokėti subsidijas visoms įmonėms, nepriklausomai nuo jų dydžio, tačiau ar jis bus teikiamas trečiadienį, ji teigė negalinti pasakyti.

Anot V. Šapokos, subsidijoms smulkioms ir vidutinėms įmonėms reikėtų iki 150 mln. eurų, ir tai būtų vienkartinė priemonė.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka anksčiau teigė, kad subsidijų poreikis siekia 100-200 mln. eurų, jų reikėtų apie 60-67 tūkst. įmonių.

V. Šapoka taip pat pranešė, kad individualiai veiklai turėtų būti teikiama tokia pat parama, kaip ir pavasarį, o dėl jos dydžio Vyriausybė apsispręs trečiadienį.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė BNS patvirtino, kad šiems žmonėms turėtų būti mokama po 257 eurus per mėnesį.   

Subsidijos už darbuotojų prastovas toliau bus taikomos visoms įmonėms, kurios pasirinks vieną ar kitą pavasarį taikytą šio mechanizmo variantą, BNS teigė V. Šapoka.  

Tiksli data, kada išmokos galėtų pasiekti verslą ir darbuotojus, pasak V. Šapokos, priklausys nuo valstybės paramos suderinimo su Europos Komisija: „Tai savaičių, ne mėnesių klausimas.“ 

J. Rojaka yra sakiusi, kad subsidijos ir lengvatinės paskolos verslui, kurio veikla apribota dėl koronaviruso, pagal naujas priemones turėtų būti teikiama nuo kitų metų pradžios.

„Tai trumpalaikės priemonės, kuriomis sprendžiami šių metų iššūkiai ir neprisiimami ilgalaikiai užimtumo ir socialinės apsaugos įsipareigojimai, dėl kurių bus atskirai sprendžiama vasarą ar rudenį formuojant kitų metų valstybės biudžetą, kai paaiškės ateities ekonominiai scenarijai“, – antradienį Seime sakė ministras. 

Seimas apie pietus balsuos, ar priimti svarstyti Vyriausybės teikiamus naujus siūlymus dėl paramos darbuotojams ir darbdaviams. 

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro, kol kas šios priemonės skirtos iškritusiems iš darbo rinkos užtikrinti adekvačias pajamas ir pagalbą, kad nebūtų, jo žodžiais, socialiai destruktyvių pasekmių.  

L. Kukuraičio teigimu, be valstybės paramos „galime sulaukti juodžiausių prognozuojamų scenarijų“ – trigubai išaugusio nedarbo ir šešis kartus – socialinių pašalpų gavėjų.

Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas priekaištavo, kad daugelis žadamų išmokų siejamos su minimalia mėnesio alga (MMA).

„Kodėl nesiejate su vidutiniu darbo užmokesčiu?“ – klausė parlamentaras. 

Pasak jo, tai gali paskatinti darbdavius keisti darbo sutartis ir mažinti atlyginimus, o kai kuriuos darbuotojus – prašyti nedarbo išmokos, kuri gali būti didesnė nei valstybės subsidija.

Vyriausybė Užimtumo įstatymo pataisomis siūlo, kad pirmus du mėnesius valstybė padengtų prastovoje esančio darbuotojo darbo užmokesčio dalį, neviršijančią MMA – ji dabar siekia 437 eurus į rankas. Vėlesnius du mėnesius subsidija siektų 50 proc., o paskutinius du mėnesius – 30 proc. 

Tokias subsidijas siūloma mokėti šešis mėnesius po karantino.

Jeigu įmonė būtų įtraukta į potencialaus augimo įmonių sąrašą, ji galėtų pasinaudoti 100-30 proc. subsidija darbuotojų algoms – jos viršutinė riba pirmus keturis mėnesius siektų iki 1214 eurų (iki mokesčių), kitus du „lubos“ kris iki 303,5 euro.

Jei įmonė neskubės priimti darbuotojų ilgam laikui ir bus linkusi sudaryti terminuotas arba sezonines  sutartis, subsidija sieks 100-50 proc., bus mokama keturis mėnesius ir negalės viršyti 303,5 euro (0,5 MMA).

Subsidijos galės būti mokamos tik darbuotojams, kuriems buvo paskelbta prastova. Kitais atvejais jos skiriamos už 10 darbuotojų, kai iš viso jų yra iki 20, arba už pusę darbuotojų, kai jų yra daugiau nei 20.

Planuojama, kad ši priemonė pasieks 210 tūkst. darbuotojų, jai numatoma skirti 380 mln. eurų.

Pataisomis be kita ko numatomos paskatos žmonėms, iškritusiems iš darbo rinkos, persikvalifikuoti, steigti papildomas darbo vietas dirbantiems pagal individualią veiklą.

Dukart didinamos lėšos profesiniam mokymuisi, keičiamas pameistrystės rėmimas, numatant didesnę darbo užmokesčio kompensaciją. Pavyzdžiui, įdarbinant darbuotoją pagal pameistrystės sutartį, bus skirta 70 proc. (vietoje 40 proc. dabar) darbo užmokesčio kompensacija, bet ne daugiau nei 1,5 MMA (vietoje 1 MMA dabar ) arba 910,5 euro (iki mokesčių). Tam bus skirta daugiau kaip 10 mln. eurų.

Taip pat numatoma skirti darbo paieškos išmoką – negaunantiems nedarbo išmokos ji siektų 200 eurų arba 33 proc. MMA, o gaunantiems – 42 eurus arba 7 proc. MMA. Tokią išmoką numatoma mokėti pusę metų ir prognozuojama, kad darbo netekusių žmonių gali būti apie 200 tūkst. Paramai jiems būtų skirta apie 265 mln. eurų.

Seimas pakeitimus ketina priimti šį ketvirtadienį.