-
T. V. Raskevičius patvirtino: sieks partnerystės bent Vilniaus savivaldybės lygiu 31
Parlamentaras sako neatsitraukiantis nuo partijos programinės nuostatos partnerystę įteisinti įstatymu, bet Seime tam neužtenka balsų, tad tam tikras teises kartu gyvenantiems nesusituokusiems asmenims siūlo užtikrinti savivaldos lygmeniu.
„Vakar viešojoje erdvėje audringai sutikta idėja įteisinti nesusituokusių porų santykius savivaldos lygmeniu. Taip, tokią idėją suformulavau ir aptariau su kolegomis teisininkais dar praėjusių metų spalio mėnesį – spaudoje nutekintas to laikotarpio susirašinėjimas yra autentiškas. Partnerystės ar civilinės sąjungos įteisinimas buvo, yra ir bus mano politinėje darbotvarkėje ir mano galvoje“, – ketvirtadienį feisbuke paskelbė T. V. Raskevičius.
Jis tvirtina, kad tam tikras garantijas nesusituokusioms poroms galima užtikrinti savivaldos lygmeniu, nes Civilinis kodeksas ar joks kitas teisės aktas nedetalizuoja, kaip yra įgyjamas sugyventinio statusas, o Lietuvoje veikia kelios dešimtys įstatymų, kuriuose numatytos teisės ir pareigos būtent sugyventiniams. Pavyzdžiui, Bausmių vykdymo kodekse numatyta teisė į telefoninius skambučius ir trumpalaikius pasimatymus kalinamo asmens sugyventiniui ir pan.
Spaudoje nutekintas to laikotarpio susirašinėjimas yra autentiškas. Partnerystės ar civilinės sąjungos įteisinimas buvo, yra ir bus mano politinėje darbotvarkėje ir mano galvoje.
„Nematau jokių kliūčių, kodėl savivaldybės meras negalėtų patvirtinti tvarkos, pagal kurią du giminystės ryšiais nesusiję ir konkrečioje savivaldybėje gyvenantys asmenys negalėtų deklaruoti savo „sugyventinio statuso“. Turėdami savivaldybės išduotą patvirtinimą apie „sugyventinio statusą“, tokie asmenys, savo santykyje su kitomis valstybės institucijomis jau turėtų jų tarpusavio santykį pagrindžiantį dokumentą, o tai, mano nuomone, būtų teisinis pagrindas naudotis įstatymuose įtvirtintomis ir „sugyventiniams“ taikomomis teisėmis ir pareigomis“, – teigia T. V. Raskevičius.
Jis taip pat pažymi, kad „sugyventinio statuso“ nesiūlo kaip alternatyvos civilinei sąjungai ar partnerystei ir tai yra bandymas spręsti praktines problemas, kai „nėra politinės valios imti ir išspręsti šio klausimo nacionaliniu lygmeniu“.
Trečiadienį žiniasklaidos priemonėms išplatintas susirašinėjimas, kaip teigiama, vykęs tarp Vilniaus miesto savivaldybės teisininkų ir parlamentaro T. V. Raskevičiaus. Jame teiraujamasi, „ar savivaldybės lygmeniu galima sukurti mechanizmą, kurio metu būtų registruojamas dviejų asmenų, registravusių gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, sugyventinio statusas“.
T. V. Raskevičius ketvirtadienį patvirtino šio susirašinėjimo autentiškumą, o trečiadienį kadenciją baigiantis meras Remigijus Šimašius teigė pasiruošęs palaikyti tokią iniciatyvą.
R. Šimašius teigė, kad T. V. Raskevičius šią galimybę savivaldybėje pradėjo derinti Seime iki šiol nesutarus dėl partnerystės instituto – pats meras tikina idėją įteisinti partnerystę savivaldos lygiu, jei to nepavyksta padaryti valstybėje, keliantis jau beveik aštuonerius metus.
Seime svarstomi du projektai dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykių, bet svarstymas netraukiamas į darbotvarkę Seime nesant pakankamai balsų, kad šiai dalies valdančiųjų iniciatyvai būtų pritarta.
Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.
-
G. Nausėda dar nelinkęs komentuoti Seime svarstomų projektų dėl santykių įteisinimo 2
„Aš neturiu kol kas ką komentuoti, nes šiuo metu pakibę du projektai, kurie sulaukė vienodo palaikymo“, – žurnalistams Kaune penktadienį sakė G. Nausėda.
Valdančiųjų inicijuotu Civilinės sąjungos įstatymo projektu siūloma įkurti naują institutą – civilinę sąjungą. Šis projektas, valdančiųjų teigimu, yra kompromisinis variantas, nes daug diskusijų sukėlė anksčiau inicijuotas Partnerystės įstatymas.
Tuo tarpu pastarajai iniciatyvai oponuojantys politikai įregistravo, jų teigimu, Civilinei sąjungai alternatyvias Civilinio kodekso pataisas dėl artimo ryšio. Šiomis pataisomis siūloma nustatyti, kad „artimas ryšys“ yra asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio.
Kaip penktadienį teigė G. Nausėda, su pastaruoju projektu jis dar nespėjo susipažinti.
„Tiesą sakant, su antruoju dar neturėjau galimybių išsamiai susipažinti, todėl šią minutę negalėsiu jo tiksliai įvertinti“, – sakė prezidentas.
Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė dviem pasiūlymams dėl artimų žmonių civilinių santykių teisinio reglamentavimo – valdančiųjų parengtam Civilinės sąjungos įstatymo projektui ir dalies Seimo narių teikiamoms Civilinio kodekso pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti „artimo ryšio“ sąvoką.
ELTA primena, kad tvirtinant Seimo pavasario sesijos darbų programą, užvirė aštrios diskusijos dėl siekio į ją įtraukti Partnerystės įstatymą. Nors įstatymą į darbų programą pavyko įtraukti, valdantieji šios iniciatyvos Seimo salėje taip ir nesiėmė svarstyti. Galiausiai prieš nepilnas dvi savaites valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Jų teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.
Prieš metus Partnerystės įstatymas nesulaukė parlamentarų paramos ir neįveikė pateikimo stadijos. Tuometį įstatymo projektą sukritikavo ir prezidentas G. Nausėda. Prezidentas išsakė poziciją, kad Partnerystės įstatymą jis būtų vetavęs dėl netinkamo partnerystės sąvokos apibrėžimo.
-
T. V. Raskevičius įsiprašė į Prezidentūrą: tarsis dėl partnerystės įteisinimo 63
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis BNS teigė, kad T. V. Raskevičiaus iniciatyva rengiamame susitikime ketinama aptarti „įvairių visuomenės grupių problemas ir teisių klausimus, tarp jų – ir partnerystės įteisinimą“.
Pasak jo, prezidentas ne kartą pabrėžė, kad partnerystės klausimas „privalo būti išspręstas ir tikisi, kad ir visuomenė, ir Seimas ras tinkamą ir priimtiną būdą“.
„Tam reikalingas ne susipriešinimas, o diskusija. Girdime visas nuomones, esame atviri ir pasiruošę telkti ieškant sutarimo“, – teigia prezidento patarėjas.
Kadangi yra daug komentarų, diskusijų viešojoje erdvėje, būtų labai svarbu žinoti ir Prezidentūros komandos nuomonę, poziciją.
Laisvės partijos atstovas T. V. Raskevičius BNS sakė sieksiantis suderinti Seimo atmestą ir toliau tobulinamą projektą „su visomis suinteresuotomis pusėmis“, įskaitant Prezidentūrą.
„Kadangi yra daug komentarų, diskusijų viešojoje erdvėje, būtų labai svarbu žinoti ir Prezidentūros komandos nuomonę, poziciją, su tam tikromis galimybėmis į tam tikrus išsakomus aspektus atsižvelgti“, – sakė parlamentaras.
Seimas pavasarį atmetė įstatymą, kuriuo būtų įvesta lyčiai neutrali partnerystė. Iniciatoriai žada grąžintą tobulinti įstatymą vėl teikti rudenį.
Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Prezidentas pastaruoju metu sulaukė liberaliųjų politinių jėgų, visuomenininkų kritikos dėl pozicijos LGBTQ bendruomenės atžvilgiu – sprendimo nepalaikyti keliolikos ES laiško kritikuojant Vengriją dėl LGBTQ bendruomenei nepalankaus įstatymo, dėl kreipimosi į Šeimų maršo dalyvius, jo patarėjo P. Mačiulio padėkos iniciatyvos organizatoriams.
-
Konservatorių prezidiumas nepritarė referendumui dėl partnerystės 2
Už tokią poziciją balsavo 20 prezidiumo narių, du buvo prieš.
„Prezidiumo sprendimas įpareigoja TS-LKD narius Seime nepalaikyti referendumų iniciatyvų dėl partnerystės instituto ar kitų su šia tema susijusių klausimų sprendimo referendumo būdu“, – sakė TS-LKD vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis.
Anot partijos pranešimo, referendumai poliarizuojančiais visuomenę klausimais nėra geriausias valstybės valdymo būdas, nes jie istoriškai suteikdavo erdvę populistinėms jėgoms bandant realizuoti antieuropines iniciatyvas ir gali būti išnaudojami darant poveikį iš trečiųjų, Lietuvai nedraugiškų šalių.
„Taip pat TS-LKD visuomet laikėsi principo, jog tuos valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimus, kuriuos pagal Konstituciją turi spręsti tautos atstovybė – Seimas, turi ir spręsti tautos atstovybė – Seimas. Šie klausimai negali būti perkeliami ant piliečių pečių, tokiu būdu Seimui nusišalinant nuo sprendimų priėmimo“, – teigiama prezidiumo pranešime.
TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako palaikantis Prezidiumo poziciją, kad referendumas yra nereikalingas.
„Manau, kad nereikalingas. Nepalaikiau ir pasakiau, kad referendumo idėjos yra klaidinga mintis – nepalaikėme to ir praeitoje kadencijoje, ir apskritai, manome, kad referendumai rengiami tik išskirtinais atvejais, tada, kai yra iš tikrųjų labai svarbu“, – žurnalistams Seime tvirtino G. Landsbergis.
Labai tikimės, kad tą ir pavyks padaryti, o jau po to žmonės balsuos taip, kaip jiems norisi pagal sąžinę.
Jis pat žada palaikyti Partnerystės įstatymą balsuodamas Seime, o bendra partijos pozicija dėl Partnerystės įstatymo, anot jo, yra „sutarti, kad nesutariame“.
„Yra aiškiai išsiskyrusios nuomonės, gerbiame vieni kitų skirtingas pozicijas. Sutarimas yra tiktai nesiimti veiksmų, kurie trukdytų diskusijai ir leisti diskusijai vykti. Labai tikimės, kad tą ir pavyks padaryti, o jau po to žmonės balsuos taip, kaip jiems norisi pagal sąžinę“, – tvirtino konservatorių vadovas.
Praėjusią savaitę Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas ir dar 12 TS-LKD frakcijos narių pareiškė siūlantys partnerystės įteisinimo kausimą Lietuvoje spręsti referendumu.
Pareiškimo autoriai pabrėžė, kad jokiam kitam institutui Konstitucija nesuteikia tokios didelės reikšmės, kaip šeimai.
„Kadangi šeima yra mūsų valstybės ir visuomenės konstitucinis pagrindas, dėl šeimos sampratos keitimo gali nuspręsti tik pati visuomenė, išreikšdama savo valią referendumo būdu. Bet kokios teisėkūros iniciatyvos, kuriomis siekiama keisti šeimos sampratą, gali būti vykdomos tik atsiklausus tautos“, – tvirtino pareiškimo autoriai.
Jį be P. Saudargo pasirašė konservatoriai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Justinas Urbanavičius, Antanas Čepononis, Kazys Starkevičius, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Algis Strelčiūnas, Irena Haase, Antanas Matulas, Jonas Gudauskas.
Už referendumą dėl partnerystės teigė esantys ir opozicinių partijų – „valstiečių“, „darbiečių“ – atstovai.
Seime penktadienį registruotas Partnerystės įstatymo projektas, kuris įteisintų tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę. Partnerystė projekte apibrėžiama kaip oficialiai registruotas dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Įstatymo iniciatoriai teigia, kad jis reglamentuos nesusituokusių, tačiau bendrai gyvenančių asmenų turtinius ir neturtinius santykius. Projektą pasirašė TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė.
