„Socialinių pašalpų ir kompensacijų gaus daugiau žmonių dėl to, kad didinamas VRP“, – Seimo Socialinių reikalų komitete trečiadienį teigė ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja Svetlana Kulpina.   

„Kitos savaitės pabaigoje turėsime statistiką iš visų savivaldybių, kaip atrodo pirmas ketvirtis“, – komitete teigė S. Kulpina. 

Ji prognozavo, kad socialines pašalpas nuo vasaros gaus maždaug 120 tūkst. žmonių. Vėliau ji BNS patikslino, kad pašalpas gaus apie 14,6 tūkst. gyventojų daugiau negu buvo prognozuota sausį (iki 105,4  tūkst. gavėjų) padidinus  NPD. 

Pasak S. Kulpinos, sausį kompensacijų už šildymą kreipėsi apie 150 tūkst. žmonių ir beveik visi jas gavo. Vasario ir kovo duomenų, pasak jos, dar nėra.

S. Kulpinos teigimu, socialines pašalpas gaunantys gyventojai paprastai gauna ir kompensacijas už šildymą.

Vyriausybė siūlo nuo sausio jau padidintas VRP nuo birželio dar kartą padidinti – nuo 129 iki 147 eurų. Tai reiškia, kad į pašalpas ir kompensacijas galės pretenduoti dar daugiau žmonių.

Užėjus antrajai - išlygų irgi nėra, nors kai kurios savivaldybės prašė draudimą panaikinti, motyvuodamos, kad pašalpų gavėjai įprastai dirba po vieną ir lauke.

"Mes į tokį nutarimą žiūrime labai kritiškai, nes pašalpų gavėjai niekada nedirba būriais, nedirba po kelis. Dabar, esant tokiai situacijai, kai reikia nuvalyti sniegą, takelius, jiems gi galima paskambinti ir pasakyti, ką ir kur dirbti. Tikrai nėra jokios grėsmės apsikrėsti", - sakė Panevėžio rajono socialinės paramos skyriaus vedėja Virginija Savickienė.

Be darbininkų likusios seniūnijos užverstos sniegu ir priverstos leisti pinigus, skirtus ne keliams nukasti, o juos tvarkyti.

Prie 16-os Alytaus miesto sankryžų šalia ugdymo įstaigų šią savaitę budėti pradės pašalpų gavėjai – jų užduotis bus prižiūrėti ir kontroliuoti eismą, antradienį rašo „Lietuvos žinios“.

33 asmenys budėjimui šiuo metu atrenkami, teigė Alytaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas. Naujieji eismo prižiūrėtojai bus aprūpinti specialiomis šviesą atspindinčiomis liemenėmis ir turės „stop" ženklą – specialią lazdelę. Paramos gavėjai budės kiekvieną darbo dienos rytą po 35 minutes – nuo pusės aštuonių iki 8 val. 5 minučių.

„Tai bus dar vienas saugumo garantas. Galbūt laikui bėgant greičio mažinimas ir dėmesingumas taps instinktyviu eismo dalyvių elgesiu“, – sakė Alytaus meras Vytautas Grigaravičius.

Nors dabar – pats sezoninio darbo metas, tačiau pašalpas gaunantys klaipėdiečiai masiškai jo dirbti nesiveržia. Per praėjusį mėnesį darbą susirado bemaž 300 iš 3 tūkst. pašalpininkų. Uostamiestyje paramos gavėjų skaičius išlieka stabilus – nedidėja, bet ir nemąžta.

Kasmet prasidėjus laikinojo darbo metui, sunkiai besiverčiantys gyventojai suskumba ieškotis bent laikinas pajamas teiksiančios veiklos – pluša pajūrio kurortų baruose, stoja prie ledų vežimėlių, saulės akinių stendų ar dalija skrajutes.

Klaipėdos savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėjos Ginos Vilimaitienės teigimu, kasmet artinantis vasaros sezonui ir jam įsibėgėjus, pastebimas pašalpų gavėjų sumažėjimas, mat jie taip pat skuba įšokti į sezoninio darbo traukinį.

Kaip pašalpininkams sekėsi darbo ieškoti birželį, dar nežinoma, tačiau gegužę, kai verslininkai pradeda sezoninių darbuotojų paiešką, darbą susirado beveik 300 klaipėdiečių.

Vertinant ankstesnių metų patirtį, pastebima, kad tiek bėdžių vidutiniškai ir susiranda darbą kiekvieną vasaros mėnesį.

Vedėjos teigimu, uostamiestyje padėtis kol kas išlieka stabili – pašalpos gavėjų drastiškai nedaugėja, bet ir nemažėja.

"Praėjusių metų pabaigoje turėjome apie 3 tūkst. gavėjų, dabar išlikęs panašus skaičius", – dėstė G.Vilimaitienė.

Tiesa, trys savivaldybės darbuotojai nuolat kontroliuoja, ar neatsiranda tokių paramos gavėjų, kurie neverti mokamų pinigų – turi nelegalių pajamų, netiksliai nurodo šeimos sudėtį ir pan.

Poskyrio vedėjos teigimu, per mėnesį vidutiniškai patikrinami 57 įtarimą sukėlę ar kitų paskųsti asmenys.

"Abejonės pasitvirtina maždaug dėl pusės tikrintųjų", – tendencijas atskleidė pašnekovė.

Tiesa, ne visuomet iš pričiuptojo atimama teisė gauti piniginę paramą, pasitaiko ir atvejų, kad tik sumažinama pašalpos suma.

Uostamiestyje skaičiuojama vis mažiau piniginės paramos gavėjų. Tai lėmė keletas veiksnių: kylanti minimali alga, įvairios užimtumo programos, kontrolės priemonės. Pastebima, kad susitraukė ir ilgalaikių pašalpų gavėjų skaičius.

Palyginti su 2013-aisiais, pernai Klaipėdoje piniginės paramos gavėjų sumažėjo daugiau nei 2 tūkst., todėl buvo sutaupyta ir pašalpoms skirtų lėšų.

Anksčiau sunkiai besiverčiantiems klaipėdiečiams buvo skirta daugiau nei 14 mln. litų, o nuo pernai  pašalpas pradėjus skirstyti savivaldybei prireikė tik kiek daugiau nei 10 mln. litų.

"Pernai išdalijome 4,3 mln. litų mažiau lėšų", – konstatavo Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.

Pašnekovės teigimu, tokį paramos gavėjų mažėjimą lėmė didėjantis minimalus darbo užmokestis, Klaipėdos teritorinės darbo biržos vykdomos užimtumo skatinimo programos, viešieji darbai bei savivaldybės taikomos įvairios į rizikos grupę patenkančių asmenų tikrinimo formos.

Tiesa, galbūt nepagrįstai lobstančiųjų iš savivaldos pašalpų skųsti nesibodėjo ir patys klaipėdiečiai.

"Pasitaikė ir tokių atvejų, tačiau tai nebuvo dažnas reiškinys", – sakė A.Liesytė.

Vis dėlto vos gavus pranešimų iš gyventojų ar patiems savivaldybės darbuotojams kilus įtarimų paramos gavėjai buvo stebimi. Bandyta aiškintis, ar gudragalviai neslepia pajamų, kad gautų piniginę socialinę paramą.

"Buvo ir tokių pranešimų, kurie pasitvirtino", – patikino skyriaus vedėja.

Tokia kontrolė patiko ne visiems, todėl pasitaikė atvejų, kai savivaldybės sprendimai sustabdyti piniginės paramos teikimą arba jos visai neskirti buvo skundžiami ir teismams.

Pastebima, kad pernai mažėjo ir ilgalaikių pašalpų gavėjų. A.Liesytės teigimu, prie to itin prisidėjo Klaipėdos teritorinės darbo biržos vykdomos programos, skatinančios gyventojus ieškoti darbo, keisti kvalifikaciją ar įsitvirtinti aktyvioje darbo rinkoje.

Savivaldybės skirstyti paramą pradėjo tik 2014-ųjų pradžioje, tačiau kol kas naujoji tvarka vertinama teigimai.

"Svarbu yra tai, jog pats įstatymas suteikė galią veikti, numatyti priemones ir jas įgyvendinti", – paaiškino pašnekovė.

Nuo praėjusių metų vasario uostamiestyje visuomenei naudingus darbus nudirbti buvo pasitelkta per pusantro tūkstančio žmonių. Tačiau beveik trečdalis šių neatvyko į savo laikinas darbo vietas arba iš jų pasišalino neišdirbę reikalaujamų 40 valandų, todėl neteko teisės į socialines išmokas.

Klaipėdos socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė pasakojo, kad pašalpų gavėjams skiriami patys įvairiausi darbai, jų paskyrimas priklauso ir nuo kvalifikacijos. Dažniausiai pagalbininkai pasitelkiami aplinkos, kapinių tvarkymui, dirba valytojais, kiemsargiais, o kai kurie – darželių auklėtojų padėjėjais, ūkvedžiais ar jų pagalbininkais.

Skirstant darbus neišvengiama ir konfliktinių situacijų: vieni, išgirdę apie reikalaujamą atidirbimą už pašalpą, iškart to atsisako, kiti, nors ir gavę darbą, jame taip ir nepasirodo ar neišdirba viso reikalaujamo laiko.

Nors Klaipėdoje pavyko išvengti teismų dėl teisėto reikalavimo atidirbti, vis pasigirsta kalbų, kad reikalavimas dirbti už pašalpą esą yra vergija.

Klaipėdos centrinio stadiono direktorius Romualdas Pargaliauskas pasakojo, kad paskirti darbuotojai atlieka pačius paprasčiausius darbus: šienauja, grėbia lapus, tvarko stadiono teritoriją.

Tiek šiuo metu dirbančiais šešiais darbuotojais, tiek anksčiau siųstais darbuotojais stadiono vadovas yra patenkintas, nors pripažįsta, kad buvo keli asmenys, kurie taip ir neatvyko pagal paskyrimą.

"O atvykusieji dirbo gerai", – apibūdino stadiono vadovas.

Klaipėdos lopšelio-darželio "Pumpurėlis" direktorė Kristina Marija Gudaitienė taip pat patenkinta atsiųstais žmonėmis: darželyje papildomos darbo rankos itin reikalingos vasarą, kai įstaigoje nėra vaikų.

Pagalbininkai tvarkė teritoriją, padėjo remontuoti patalpas ir nesiskundė. Esą anksčiau būdavo siunčiami asmenys iš darbo biržos, kurie išties daug gerdavo ir nieko nenuveikdavo.

Klaipėdos lopšelio-darželio "Žiburėlis" direktorė Tamara Čiulanova irgi neturėjo priekaištų atsiųstiems darbuotojams: šie padėjo surinkti lapus, sutvarkė iškilnotas trinkeles.

"Skyrius, siunčiantis darbuotojus, sakė, kad į darželius nesiunčia asocialių asmenų", – akcentavo darželio direktorė.

Ji pasidžiaugė, kad socialinių pašalpų gavėjai padeda sutvarkyti didelę lopšelio-darželio teritoriją.

Kiekvieno mėnesio 10 dieną prie Liepų gatvėje esančio pašto kyla subruzdimas. Klaipėdiečiai čia renkasi pasiimti socialinių pašalpų. Tačiau daliai laukiančiųjų pinigai reikalingi tikrai ne tam, kad išgyventų, o galėtų įsigyti svaigiųjų gėrimų. Už tvoros jų jau laukia bendraminčiai.

Girtauja ir šlapinasi

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius kartu su policija penktadienį pirmą kartą surengė patikrinimą prie pašto pašalpų mokėjimo dieną.

Stebėta, ar išmokų laukiantys socialiai remtini asmenys nepažeidžia viešosios tvarkos, elgiasi deramai.
Pasak Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Viliaus Valio, gauta nusiskundimų, kad pašalpų mokėjimo dienomis prie pašto vyrauja netvarka. Laukiantys eilėje girtauja, šlapinasi už kampo.

Taip pat iš policijos buvo gauta informacija, kad pinigus atsiėmusius žmones apiplėšinėja kažkokia jaunuolių grupuotė. Palaukia už kampo, sumuša ir atima pinigus.

„Norėjome patikrinti situaciją“, – tvirtino vedėjas.

Nustebino maža eilė

Penktadienio rytą prie pašto būriavosi grupelės žmonių. Panašu, kad už tvoros stovintys asmenys laukė tų, kurie pasiims pašalpas. Prie langelio, kur išmokamos pašalpos, driekėsi eilė.

„Eilė maža. Anksčiau būdavo didesnės. Matyt, iš daug ko atėmė pašalpas“, – savo dviem draugams dėstė vyras.
Akivaizdu, kad kompanija laukė eilėje prie pašalpos stovinčio bendraminčio.

Tai vienas, tai kitas vyras užeidavo pažiūrėti, kaip juda eilė. Po kiek laiko prie jų priėjo vyras.

„Einu namo. Pinigų negavau, nes pasą pamiršau. Einu pasiimti“, – tvirtino vyras.

„Nu ir žioplas“, – pareiškė vienas iš laukusiųjų. Vyras nuėjo, o kompanija liko stovėti.

Prie pašto tvoros lūkuriavo ir kita kompanija. Jauna moteris ir du vyrai. Pora demonstravo meilius jausmus vienas kitam. Jie tai apsikabindavo, tai laikėsi už rankučių.

Po kiek laiko iš kiemo išėjo moteris rankoje nešina pinigais. Į piniginę kupiūrų ji nebuvo susidėjusi. Sulaukusi pinigų kompanija pasišalino.

Dvelkė alkoholio kvapas

Nuo dalies pašalpų atėjusių atsiimti asmenų dvelkė alkoholio kvapas. Dvokas buvo užuodžiamas per atstumą. Jų veidai buvo įraudę, patinę. Kai kurie sunkiai koordinavo savo judesius.

Nemaža dalis eilėje stovėjusių vyrų rūkė. Nuorūkos buvo metamos ant žemės. Vienas vyras atsinešė ir du „bambalius“ stipraus alaus, tačiau jų neatsisuko. Gal pabijojo pareigūnų.

Vienas iš pažiūros neblaivus vyras aiškino, kad pašalpos yra per mažos. Turi būti mokama ne 300, o tūkstantis litų, kad žmogus galėtų atsistoti ant kojų.

„Ką dabar gali padaryti?“, – klausė vyras. Paklaustas, kodėl atsiimti pašalpos atėjo neblaivus ir kodėl nedirba jis tapo agresyvus: „Kodėl manai, kad aš girtas? Gal visą naktį esu nemiegojęs? Dar pagalvosi, kad girtas. Aš kare tarnavau. Man koją pjovė. Nori pamatyti. Šią valstybę reikia prakeikti ir sunaikinti“, – keldamas kelnių klešnę piktinosi vyras.

Už didesnes pašalpas pasisakė ir pasaulinio lygio žvaigžde prisistačiusi moteris.

„Mane rodys per televiziją. Laida turės 15 mln. reitingų. Tris dienas filmavo. Aš pasaulinio lygio žvaigždė. Kodėl pašalpos yra tik 350 litų? Esame Europos Sąjungoje. Pašalpos ir turėtų būti europietiškos. Ubagų kraštas“, – savo kalbą užbaigė moteris.

Kenčia nuo „malaletkų“

Vienas iš pašalpų laukiančių vyrų, nuo kurio taip pat dvelkė alkoholiu, patvirtino pareigūnų informaciją, kad kažkokia grupuotė atiminėja pašalpas.

„Žiauriai atiminėja. Liūdna būna, kai atima pašalpą. Labai liūdna. Paseka ir atima „malaletkos“, „pacanai“. Policijos pareigūnai galėtų pasaugoti labiau. Tada neatiminėtų. Policijos pareigūnai „maladec“. Šaunuoliai. Saugo mus“, – tvirtino vyras, kuris teigė anksčiau tarnavęs „Geležiniame vilke“.

Jis mostelėjo į tvoros pusę, kur stovėjo du vyresni ir vienas jaunesnis vyras: „Jie narkomanai. Jie pašalpas atiminėja“. Tačiau, kiek tame tiesos, sudėtinga pasakyti.
Vyras dėkojo, kad pareigūnai apsilankė ir prašė dar pabūti, pasaugoti.

Tarp pašalpų gavėjų emocijų sukėlė ir viena moteris, kuri išlipo iš visureigio: „Matei, iš kokios mašinos išlipo? Dar jai pašalpa priklauso“, – šnabždėjosi laukiantieji.

Ne vienas pašalpą gavęs asmuo pinigus nešėsi tiesiog rankoje. Slėpti banknotų jie neskubėjo. Nieko nuostabaus, kad jie tampa vagių aukomis. Kai kurie gavę pinigus gatvę kirto skersai net nesidairydami. Nesibaimino, kad gali būti pertrenkti mašinos.

Situacija nebuvo tragiška

Po patikrinimo V.Valys komentavo, kad situacija nebuvo tragiška, tačiau vaizdas ne koks.

„Daug žmonių pašalpos ateina pasiimti su kvapeliu. Tačiau nė vienas negirtavo viešoje vietoje, neteršė aplinkos, nesielgė chuliganiškai. Eilė nebuvo tokia didelė, kokios tikėjomės. Girdėjome, kad pilnas kiemelis žmonių prieina, kad nėra vietos, kur atsistoti“, – tvirtino vedėjas.

V.Valio nuomone, pašalpų atėmimas iš tokių asmenų nėra išeitis.

„Jei neduosi, tada po tiltu patys pasiims. Paramą suteikti galima ir maistu, tačiau jie parduos tuos produktus. Ras būdų, kaip nusipirkti degtinės“, – teigė vedėjas.

Pasak V.Valio, bausti žmogų tik už tai, kad jis atėjo su „kvapeliu“ negalima. Be to, jis turi pažeisti žmogaus orumą, peržengti padorumo ribas.

„Jei jis varytųsi, kabinėtųsi prie kitų, tada būtų galima nubausti“, – aiškino vedėjas.

Paprastai pašalpos pašte išmokamos kiekvieno mėnesio 10-12 dienomis.

Audronė Liesytė

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja

Socialinių pašalpų gavėjų skaičius yra sumažėjęs. Praėjusių metų tris ketvirčius socialinę išmoką gavo 7 tūkst. 200 asmenų. Šiemet šiuo laikotarpiu tokių buvo 5 tūkst. 200. Skirtumas yra didelis. Pagrindinės priežastys sumažėjusi bedarbystė, sąlyga – dirbti visuomenei naudingus darbus, pajamų tikrinimas. Žmonės viską įvertina ir apsisprendžia, ar jiems reikia socialinės pašalpos. Jas gauna ne tik toks kontingentas, kuris renkasi prie pašto. Daugumai tikrai reikia paramos. Pašte išmoką paprastai atsiima asmenys, kurių sąskaitos yra užblokuotos. Antstoliai iš pašto negali nuskaičiuoti pinigų. Asmenims, kurie patenka į rizikos grupę, pašalpa gali būti mokama ne pinigais, o jiems duodama maisto kortelė. Dėl to prašome institucijų pranešti informaciją apie asmenis, kurie girtauja, serga priklausomybės ligomis. Su kortelėmis jie gali pirkti prekes, išskyrus alkoholį ir tabaką.

Penktadienį savaitraščio „Veidas“ paskelbtame savivaldybių reitinge pirmauja pajūrio savivaldybės ir sostinė, reitingo apačioje – pasienyje esančios savivaldybės.

Aštuntajame Lietuvos savivaldybių reitinge, įvertinus socialinių pašalpų gavėjų, nusikaltimų, bedarbių skaičių, investicijas, tenkančias savivaldybių gyventojams, vidutinį darbo užmokestį ir gyventojų migraciją, geriausia vieta gyventi Lietuvoje pripažintas Klaipėdos rajonas. Jis nuo pernai pakilo iš penktosios vietos ir iš pirmos pozicijos išstūmė Vilnių, kuriam tenka antroji vieta.

Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybės atitinkamai pelnė trečią ir ketvirtą vietas. Kaunas iš trečiosios vietos smuko į penktąją. Šeštojoje atsidūrė iš dešimtosios pakilę Elektrėnai, septintojoje – Kauno rajonas.

Šiauliai užima vienuoliktą, Panevėžys – tryliktą vietą. Įspūdingą šuolį iš 22 vietos į 10 padarė Kazlų Rūda.

Sąrašo gale išsirikiavo pasienyje esančios savivaldybės: 56–oje vietoje yra Ignalina, 57–oje – Zarasai, o Lazdijai, Šalčininkai ir Kalvarija užima atitinkamai 58–ąją, 59–ąją ir 60–ąją vietas.

Nuo sausio savivaldybėms perėmus ir sugriežtinus socialinių išmokų ir kompensacijų už šildymą skirstymą, mažėja pašalpų prašytojų. Pasak Alytaus miesto ir rajono socialinių darbuotojų, ne visi prašantys pašalpų patenkinti, kad tikrinamos jų gyvenimo sąlygos ir bankų sąskaitos.

Alytaus rajono socialinių darbuotojų teigimu, vis daugėja atvejų, kai pašalpų gavėjai, įtarus, kad šie piktnaudžiavo gaudami socialines išmokas, daugiau jų neprašo.

Seniūnijose veikia komisijos, kuriose vietos verslininkai, bendruomenės nariai itin griežtai tikrina pašalpų gavėjų buitį, nekilnojamąjį turtą. Iš beveik 3 tūkst. pašalpų gavėjų tikrinti teks apie trečdalį. Kai kurie gyventojai dėl to netgi grasina teismais.

„Vieni, kai paprašome pristatyti papildomus dokumentus, daugiau neateina, neatneša jų ir daugiau nesikreipia. Pradėjome aktyviai tikrinti bankų sąskaitas. Paaiškėjo, kad žmonės turi pajamų, kurios viršija valstybės nustatytus normatyvus. Jei santaupos, kurių lig šiol žmogus nenurodė, viršija normatyvus, socialinė pašalpa neskiriama“, – sako Alytaus r. Miroslavo seniūnijos socialinio darbo organizatorė Nijolė Bencevičienė. 

Pasak socialinių darbuotojų, pašalpų prašytojų mažėja ir dėl to, kad ne visi pageidauja už pašalpas atidirbti. Pastebima, kad piktnaudžiauti vis dažniau linksta emigrantai ir nesusituokę, bet gyvenantys kartu asmenys.

„Grįžę emigrantai per mėnesį sugeba [užsiregistruoti] darbo biržoje ir dar pusmečiui pasiimti socialinę pašalpą. „Sutuokėme“ 27 poras, nes [kad jie gyvena kartu] nustatome pagal buities sąlygų aktus arba jie patys prisipažįsta. Jie turi teisę į pašalpas, bet jos gali mažėti“, – pasakoja Alytaus r. piniginės socialinės paramos teikimo priežiūros komisijos pirmininkė Rima Norkaitienė.

Pašalpų ir kompensacijų už šildymą prašytojų mažėja ir Alytaus mieste, ypač emigrantų šeimose.

„Jeigu šeimos nariai yra išvykę į užsienį, o yra deklaravę gyvenamą vietą mūsų mieste, prašome darbo užmokesčio pažymų. Jei pažymų nepateikia, visa šeima neturi teisės gauti kompensacijų“, – teigia Alytaus m. Socialinės paramos skyriaus vedėja Genė Platūkienė.

Socialinių išmokų gavėjai dažnai atsisako pašalpų, pareikalavus papildomų dokumentų iš mokesčių inspekcijos apie parduotą apynaujį automobilį ar žemę. Alytaus mieste socialinę paramą gauna apie 4,5 tūkst. gyventojų, jiems šiemet skirta daugiau nei 12 mln. litų.

Nors žmonės vis aktyviau imasi nuosavo verslo, o jo sritys tampa įvairesnės, Lietuvoje kritinę masę sudaro ne savarankiškai gerovę kuriantys, o pagalbos iš išorės siekiantys, iš socialinių pašalpų gyvenantys žmonės, pastebi dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas. Statistiniai duomenys rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį socialinių pašalpų gavėjų skaičius tapo dvigubai didesnis nei savarankiškai dirbančių asmenų.

„Lietuvoje juntamas aktyvesnis žmonių noras imtis verslo, o ir verslas tapo įvairesnis. Jei anksčiau gamindavome taburetes, tai dabar kelią skinasi šiuolaikinės technologijos. Tačiau, deja, turime per didelę proporciją žmonių, kurie tikisi pagalbos iš išorės – valstybės, labdaros, socialinę paramą teikiančių organizacijų. Verslioje visuomenėje turėtų būti kritinė savarankiškai gerovę kuriančių, o ne iš socialinių pašalpų gyvenančių žmonių masė. Priskirčiau Lietuvą prie tų šalių, kurios linkusios tikėtis pagalbos iš išorės, o ne gebančių imtis verslo“, – sako „Verslo žinių“ generalinis direktorius ir vyr. redaktorius R. Barysas.

Savarankiškai dirbančių asmenų 2002 metais buvo beveik dvigubai daugiau, nei gaunančių socialines pašalpas. Šalyje buvo registruoti 233,3 tūkst. savarankiškai dirbantys vyrai ir moterys, tuo metu socialinių pašalpų gavėjų buvo 117,2 tūkst. 2012 metais registruota 124,3 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų ir 221,9 tūkst. pašalpos gavėjų.

„Prieš 10 metų verslas tikrai atrodė geriau, buvo daugiau optimizmo. Prie to, žinoma, prisidėjo ir ekonominė krizė, tačiau ne tik finansinė padėtis gali atgrasyti nuo noro imtis verslo. Daug įtakos tam turi verslo reguliavimas bei visuomenės požiūris. Šiandieną Lietuvoje verslininkas dažnai yra laikomas potencialiu sukčiumi“, – pažymi Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas (LVK) Valdas Sutkus.

Iš kitų Europos šalių neišsiskiriame

„Versli Lietuva“ verslumo departamento direktoriaus Dovydo Varkulevičiaus teigimu, nors Lietuvoje įmonių mažiau nei verslininkų, jų ir įmonių skaičiumi bei noriu užsiimti nuosavu verslu neišsiskiriame iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.

Pasak D. Varkulevičiaus, kalbėdami apie verslininką, įsivaizduojame žmogų, turintį įmonę, kurioje dirba nemažas žmonių skaičius, yra didelės apyvartos. Tačiau dažnai užmirštame mažas įmones, kuriose darbuojasi viso labo 7–8 žmonės, bet yra valdomos sėkmingų ar labai gabių verslininkų. Be to, kalbant apie smulkųjį ir vidutinį verslą, yra nemažai žmonių, užsiimančių individualia veikla.

„Reikia žiūrėti bendrą kontekstą, nepamiršti smulkių verslų, individualia veikla užsiimančių žmonių. Bendrame kontekste Lietuva pernelyg neišsiskiria iš kitų ES narių. Verslininkų skaičiaus atžvilgiu esame labai „sveika“ valstybė. Maža to, turime vieną savitumą – naująją verslininkų kartą. Daugybė 18–24 metų amžiaus žmonių norėtų pradėti savo verslą“, – pažymi D. Varkulevičius.

Tačiau V. Sutkus teigia nepastebintis didelio žmonių, o ypač jaunimo, noro kurti verslą: „Aš manau, kad verslumo lygis Lietuvoje yra mažas. Visuomenės apklausos rodo, kad nedaug jaunų žmonių nori būti verslininkais. Todėl viena iš LVK veiklų yra verslumo skatinimas ir ugdymas. Verslo kūrimo ir gyvenimo laukas yra pilnas įtampos: verslininko autoritetas pastaruoju metu nepelnytai žeminamas įvairių kontroliuojančių valstybės institucijų, politikų, žiniasklaidos; verslo reguliavimas nėra tinkamas; bankrotas prilyginamas asmeninei tragedijai. Dėl to norinčių būti verslininkais nėra daug“.

Su mintimi, kad  verslių žmonių Lietuvoje turėtų būti daugiau, sutinka ir R. Barysas: „Manau, verslių žmonių Lietuvoje turėtų būti daugiau. Jei jų būtų 100 proc., tai būtų mažesnė našta valstybei, o blogiausiu atveju savimi gebėtume pasirūpinti patys.“

Verslo naujokams padeda patyrę verslininkai

Kalbėdamas apie sąlygas verslui, R. Barysas pabrėžia, kad pradedantis verslas šiandien turi kur kas daugiau galimybių nei prieš dešimtį metų: „Tokio pradedančiojo verslo finansų šaltinio kaip rizikos kapitalo fondas prieš 10 metų Lietuvoje su žiburiu nebūtume radę. Atsiranda ir kitoks pačių verslininkų požiūris – jie neskuba lėšų išleisti gyvenimo patogumo dalykams, bet steigia įvairiausius fondus, dirba kartu su tais jaunais žmonėmis, kurie turi idėjų, bet neturi pinigų. Ši sandūra Lietuvoje po truputėlį tampa vis aktyvesnė ir tikrai manau, kad netolimoje ateityje pažers perliukų, kuriais didžiuosimės.“

D. Varkulevičiaus teigimu, patyrę verslininkai supranta, kad turi kažką sugrąžinti savo visuomenei ir geriausia, ką gali padaryti, yra pagalba jaunajai verslininkų kartai: „Šiandieną dalis verslininkų tapo pavyzdžiais. Technologinių verslų sėkmės ir pagalbos „žaliems“ verslininkams pavyzdžiu galima laikyti Ilją Laursą, tradicinės pramonės – Robertą Dargį. Žmonės pradeda suprasti, kad negausime naujos kokybės, naujos kartos verslininkų, kol nepradėsime jų mokyti, nesidalinsime patirtimi.“

„Versli Lietuva“ atstovas pastebi, kad jei prieš dešimt metų valstybės iniciatyvas padėti verslui buvo galima skaičiuoti ant pirštų, tai šiandieną valstybės pagalba yra kur kas stipresnė: „Anksčiau verslo pradžiai turėdavome vienintelį skolinimosi šaltinį – draugus, šeimą, artimuosius. Šiandieną turime valstybės mikrokreditus, rizikos kapitalo, ankstyvojo rizikos kapitalo fondus. Valstybė taip pat rūpinasi, kad visa reikalinga informacija apie verslui reikalingus dokumentus ir kitas ypatybes būtų lengvai randama.“

Valstybė padėti dar neišmoko

Nors per dešimtį metų sustiprėjo ir valstybės pagalba pradedančiajam verslui, finansinė pagalba bei informacija apie verslo pradžią tapo prieinamesnė,  pašnekovai vardija ir neišmoktas pamokas.

„Nepakankamas verslininkų skaičius Lietuvoje turbūt nėra susijęs su kažkokiais išskirtiniais žmonių gebėjimais užsienyje. Mes per vėlai pradedame skiepyti verslumo įgūdžius. Tai daryti reikia pradėti dar mokykloje, jau nekalbant apie aukštąsias mokyklas“, – mintimis dalinasi R. Barysas.

„Verslo žinių“ vyr. redaktoriaus manymu, net jei Lietuvoje bus aukščiausi mokesčiai ir pačios nepalankiausios sąlygos verslui pasaulyje, čia vis tiek egzistuos verslas, mat jis prisitaiko. Tačiau kuo tos sąlygos sunkesnės, tuo mažiau žmonių ryšis verslo kūrimo barjerą įveikti.

„Tam tikrais aspektais verslo sąlygų Lietuvoje pažanga yra didelė, bet žengiant iš startuolio fazės (pradedančiojo verslo) į tvaresnį verslą, atsiranda per daug kontroliuojančių, veikimo galimybes apsunkinančių organizacijų ir sprendimų. 60 metų labai reguliuotos rinkos mums paliko gilius pėdsakus. Turi pasikeisti kartos, kad suprastume, jog žmonės gali būti savarankiški ir atsakingi, mokėti mokesčius, atlikti prievoles valstybei. Todėl tas kontroliuojantis aparatas turėtų po truputėlį lengvėti“, – kalba R. Barysas.

Savo ruožtu D. Varkulevičius pažymi, kad siekiamybe turėtų tapti ir verslo skatinimo, paramos jaunam verslui iniciatyvų atsiradimas regionuose: „Labai svarbu, kad tiek savivaldybės, tiek regioninės struktūros, tiek asocijuotos verslo struktūros aktyviau suremtų pečius ir padėtų verslui kurtis bei plėtotis regionuose, ne tik nacionaliniu mastu.“