-
Liudininkai: šūviais parduotuvės apsaugininką sužalojęs pirkėjas vėliau bandė jam padėti 10
Šios aplinkybės paaiškėjo ketvirtadienį Vilniaus apygardos teisme liudininkams – šalia prekybos centro „Rimi“ Karoliniškių rajone dirbusiems smulkiesiems prekeiviams – duodant parodymus.
Konfliktas kilo prieš dvejus metus, kai be apsauginės veido kaukės į prekybos centrą „Rimi“ Karoliniškių rajone užėjęs vilnietis Darius Varnas susistumdė su apsaugininku, o šiam panaudojus ašarines dujas, pirkėjas jį sužeidė legaliai turėtu šaunamuoju ginklu į kojas. Tuo metu kaukių dėvėjimas siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją parduotuvėse buvo privalomas.
„Kas vyko parduotuvėje, nemačiau, tik mačiau, kai išėjo į gatvę, jie susibarė, apsauginis papurškė dujų balionėliu, įvyko susistumdymas tarp jų, jie nulipo nuo laiptų, kur pas mus išvažiuoja mašinos, ten viskas prasidėjo“, – teismui pasakojo liudytoja Dolaresa Baltušina.
Moteris pasakojo, kad tuo metu netoli parduotuvės prekiavo žalumynais, ji buvo maždaug už trijų metrų nuo įvykio vietos.
„Asmenys išėjo iš parduotuvės, lipo laiptais, kai išėjo iš parduotuvės, viskas prasidėjo. Man atrodo, kad apsaugininkas paėmė už pakarpos kitą asmenį, o tas kaip jį ir nustūmė, apsauginis ištraukė dujų balionėlį ir papurškė, labai nedaug purškė“, – teismui pasakojo įvykio liudytoja.
Labai greitai viskas vyko. Šūvis, apsauginis gulėjo, jo koja buvo ištiesta ir jis šaukė, gulėjo ir tryško kraujas.
Moteris sakė, kad tiesiogiai nematė, kaip D. Varnas išsitraukė ginklą.
„Labai išsigandau, toks reginys, tiek kraujo, šūvį mačiau, momento, kaip išsitraukė, nemačiau. Labai greitai viskas vyko. Šūvis, apsauginis gulėjo, jo koja buvo ištiesta ir jis šaukė, gulėjo ir tryško kraujas“, – prisiminė liudytoja.
D. Baltušina sakė girdėjusi tik vieną šūvį.
„Tas, kuris šaudė, nepabėgo, jis dar padėjo. Nežinau, ką darė – ar tai užrišo, kad kraujavimą stabdyti, iki to laiko, kol atvyko greitoji. Man, atrodo, kad gal diržu, ar savo, ar apsauginio. Ir sulaukė, kol greitoji atvažiuos. Aš buvau streso būsenoje“, – sakė liudytoja.
Kitas prekeivis, liudytojas Sergejus Šmidtas taip pat sakė buvęs šokiruotas įvykio.
„Antradieniais aš dirbu toje vietoje, prie parduotuvės turiu mažą vagonėlį ir parduodu keptus viščiukus. Įprasta darbo diena, dirbu, matau, du žmonės išeina iš parduotuvės, apsaugininkas iš kišenės išsitraukė dujų ir papurškė. Man pasidarė nejauku, nusisukau ir užsiėmiau savo darbu. Tada išgirdau šūvį, paskui dar stiprų, labai garsų riksmą. Man net buvo baisu pažiūrėti į tą pusę. Bijojau, kad į mane kulka nepataikytų. Paskui pamačiau, kad žmogus, kuris šaudė, prieina prie nukentėjusiojo ir teikia jam pagalbą“, – teismui pasakojo S. Šmidtas.
Jis pripažino, kad jau dešimt metų prekiauja prie parduotuvės, per tą laiką matė įvairių konfliktų tarp apsaugininkų ir pirkėjų.
„Bet šioje situacijoje patyriau šoką. Nemačiau ant laiptų susistumdymo, ant pačių laiptų išsitraukė dujų, man atrodo dujų gavęs vyras užsidengė veidą. Nežiūrėjau, po kažkiek sekundžių išgirdau šūvį. Atsisukęs pamačiau, kad žmogus padeda sužalotam, aš bijau kraujo, šūvio garsą girdėjau. Supratau, kad šūvis, bet šūvio momento nemačiau. Nukentėjusysis labai šaukė“, – sakė S. Šmidtas.
Posėdyje kaip liudytojos buvo apklaustos į įvykio vietą atvykusios dvi greitosios pagalbos medikės.
„Mes buvome jau antroji brigada, pirma išsivežė nukentėjusįjį“, – prisiminė buvusi greitosios darbuotoja pagalbinė Natalija Duchno.
Pasak jos, D. Varnas pripažino, kad serga astma, todėl medikai jam supurškė salbutamolio preparatą, kad galėtų lengviau kvėpuoti, buvo pamatuotas kraujo spaudimas, vyras atsisakė vykti į ligoninę.
„Jis nieko nesiskundė, tik dėl astmos nusiskundimai. Kvėpavimas buvo sutrikęs, su pertraukomis kvėpavimas. Normalus žmogus, nepasakyčiau, kad buvo agresyvus. Nuo vaistų pagerėjo, mes neklausėme, kas nutiko, tokiais atvejais neklausinėjame“, – sakė N. Duchno.
Kita greitosios pagalbos darbuotoja Natalia Simenene pasakojo, kad medikus iškvietė policija, pagal algoritmą buvo suteikta pagalba, vyrui duota raminamųjų.
Per ikiteisminį tyrimą ši liudytoja pareigūnams pasakojo, kad jos brigada tąkart gavo iškvietimą į L. Asanavičiūtės gatvę pranešus, kad žmogui sužalotos akys.
„Mus pasitiko policija ir vyras, jis nurodė, kad įvyko konfliktas, papurškė dujų, skundėsi akių skausmu, kosėjo, akių reagavimas buvo normalus, kvėpavimas buvo normalus, asmuo labai susijaudinęs drebėjo, diazepamas duotas“, – per ikiteisminį tyrimą sakė medikė.
Man net buvo baisu pažiūrėti į tą pusę. Bijojau, kad į mane kulka nepataikytų. Paskui pamačiau, kad žmogus, kuris šaudė, prieina prie nukentėjusiojo ir teikia jam pagalbą.
Aukštąjį fiziko išsislavinimą turintis 44 metų D. Varnas parodymų kol kas nedavė, juos duos po liudytojų apklausos. Teisme liudytojų apklausos tik pradėtos.
Baudžiamojoje byloje D. Varnas kaltinamas 2021 metų spalį Karoliniškių rajone, L. Asanavičiūtės gatvėje, sunkiai sužalojęs apsaugininką.
Kaltinime D. Varnui sakoma, kad jis, žinodamas, jog dėvėti kaukę yra privaloma, to nedarė taip pažeisdamas visuomenės sveikatos srities teisės aktui prilyginamą sprendimą.
Bylos duomenimis, D. Varnas po jam pareikštos pastabos sumušė apsaugininką, o pastarajam bandant šį sulaikyti, lauke, prie parduotuvės, šovė į jo kojas iš turėto pistoleto „Glock“.
D. Varnas anksčiau žurnalistams pasakojo, kad tuo metu per Lietuvos sieną iš Baltarusijos ėjo neteisėti migrantai.
„Ėjo kalbos, kad jiems ginklus išdavinės, aš tuo kontekstu pasakiau, o ne dėl to, kad mane verčia ir aš turiu atsišaudyti prieš valdžią. Kad grėsmė iš migrantų, kad tokius kaimynus turint žmonėms geriau ginkluotis“, – žurnalistams teisme sakė D. Varnas, paklaustas apie anksčiau viešai jo išsakytus raginimus ginkluotis.
D. Varno manymu, apsaugininkas nesuprato savo teisių ir pareigų: paprašius dokumentų, neparodė darbo pažymėjimo, purškė į pirkėją ašarinėmis dujomis, griebė už akių ir trenkė jam.
Sužeistas apsaugininkas buvo pristatytas į ligoninę, vėliau jam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Anksčiau neteistas vilnietis per ikiteisminį tyrimą buvo suimtas maždaug pusantro mėnesio, paskui paleistas į laisvę, įpareigojant dėvėti apykoję. Dabar jam taikomas dokumentų paėmimas.
-
Po konflikto dėl kaukės apsaugininkui koją peršovusio vyro byla perduota Konstituciniam Teismui 18
Vilniaus apygardos teismas kol kas nenagrinėja pernai prokuratūros perduotos baudžiamosios bylos, kurioje Darius Varnas kaltinamas 2021 metų spalį, Karoliniškių rajone, L. Asanavičiūtės gatvėje, sunkiai sužalojęs apsaugininką – teisėjas nusprendė kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą dėl prievolės dėvėti kaukę.
Konfliktas dėl nedėvimos veido kaukės kilo tarp apsaugos darbuotojo ir 1979 metais gimusio lankytojo. Tuo metu kaukių dėvėjimas parduotuvėse buvo privalomas.
Kaltinime D. Varnui sakoma, kad jis, žinodamas, jog galioja sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimas, įpareigojantis prekybos vietų lankytojus dėvėti kaukes, respiratorius, skydelius ar medžiagines kaukes, būdamas prekybos centre šių taisyklių nesilaikė: nedėvėjo jokios nosį ir burną dengiančios priemonės, taip pažeisdamas visuomenės sveikatos srities teisės aktui prilyginamą sprendimą.
Įpykęs lankytojas po jam pareikštos pastabos sumušė apsaugininką, o pastarajam bandant šį sulaikyti, lauke, prie parduotuvės, šovė į apsaugos darbuotojo kojas iš turėto pistoleto „Glock“.
Sužeistas apsaugininkas buvo pristatytas į ligoninę, vėliau jam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Teisėjas: trikdomos asmens laisvės
Vilniaus apygardos teismo teisėjo Pauliaus Veršekio vertinimu, operacijų vadovo imperatyvus reikalavimas dėvėti veidą dengiančią kaukę prekybos centro viduje gali pažeisti kiekvieno žmogaus prigimtinę teisę į asmens neliečiamumą, gali žeminti kiekvieno žmogaus orumą.
Jis pabrėžia, kad Konstitucijos 22 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Pagal šio straipsnio ketvirtąją dalį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.
„Šioje byloje yra pagrindas manyti, kad Operacijų vadovo sprendimu, nustatančiu asmens pareigą dėvėti veidą dengiančią kaukę, yra įsiterpiama į teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, jo gerbimą, kurį gina Konstitucijos 22 straipsnis. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, galima daryti išvadą, kad teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą suponuoja ir laisvę spręsti dėl veidą dengiančios kaukės dėvėjimo, kadangi ši teisė gina ir asmens fizinę neliečiamybę“, – rašoma teisėjo nutartyje.
P. Veršekys atkreipė dėmesį, kad reikalavimas dėl veido kaukės dėvėjimo ir jos charakteristikos Operacijų vadovo buvo nuolat keičiamas ir nebuvo moksliškai pagrįstas medicininiais, visuomenės sveikatos saugos ir higienos reikalavimais, pavyzdžiui, kaukės dėvėjimo reikalavimo skirstymas pagal amžių neatitinka minimame poįstatyminiame teisės akte deklaruojamų tikslų.
Abejonės dėl operacijų vadovo įgaliojimų
Be to, pasak teisėjo, vadovaujantis Civilinės saugos įstatymo nuostatomis, gyventojams ir kitiems subjektams, ūkinės laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus gali nustatyti tik Vyriausybė ir tik tiek, kiek tai būtina ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti.
Teisėjas pabrėžė, kad operacijų vadovui įstatymas „nesuteikė įgaliojimų“ priimti įstatyme nenumatytų sprendimų savo nuožiūra.
Jis pastebi, kad nei Civilinės saugos įstatyme, nei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nėra nuostatų, numatančių fiziniams asmenims privalomus asmeninės apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus ir jų parinkimą operacijų vadovo nuožiūra.
Civilinės saugos įstatymas nenumato, kad susidarius ekstremaliajai situacijai galėtų būti ribojama asmenų teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą.
P. Veršekio teigimu, Civilinės saugos įstatymas nenumato, kad susidarius ekstremaliajai situacijai galėtų būti ribojama asmenų teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, jame nėra detalizuoti ir pagrindai, kuriais Vyriausybė gali pavesti operacijų vadovui, o šis – patvirtinti teisės į privataus asmens neliečiamumą ribojimus.
Įžvelgia galimą diskriminaciją
Be to, pasak teisėjo, yra pagrindo manyti, kad operacijų vadovo sprendimas, skirstantis visus prekybos centrų lankytojus į grupes, t. y. tuos, kuriuos galima aptarnauti, ir kurių ne, „tiesiogiai kėsinasi į prigimtinę lygiateisiškumo teisę, įtvirtintą Konstitucijoje“.
Tokie reikalavimai, teismo vertinimu, yra diskriminacinio pobūdžio, be to, atitinkamas žmonių skirstymas nėra objektyviai pateisinamas, nuolat kitęs laike, dėl kaitaliotų reikalavimų (kaukių dėvėjimo rekomendacijos, vėliau imperatyvai, besikeitusios burną ir nosį dengiančių priemonių rūšys) ir teisėtų lūkesčių bei teisinio užtikrintumo kontekste.
„Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atitinkamas draudimas Operacijų vadovo nustatytas, nedarant išimties net būtinų žmogaus gyvybei palaikyti maisto produktų pardavimui“, – sako teisėjas P. Veršekys.
Jis akcentuoja, kad konkrečioje baudžiamojoje byloje kaltinimai paremti operacijų vadovo sprendimais dėl kaukių dėvėjimo parduotuvėse, nors, teismo vertinimu, Vyriausybės pavedimas operacijų vadovui riboti asmens teises „prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam žmogaus asmens ir privatumo neliečiamumui, lygiateisiškumui ir konstituciniam teisinės valstybės principui“.
„Pabrėžtina, kad aptarti galimi konstitucinių nuostatų pažeidimai kyla ne iš Operacijų vadovo, bet iš Vyriausybės nutarimo Nr. 152 reikalavimų, ir jie negali būti ištaisyti vien tiriant Operacijų vadovo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams. Konstituciniam Teismui pripažinus, kad minimos Vyriausybės nutarimo Nr. 152 nuostatos prieštarauja Konstitucijai, tai būtų pagrindas pripažinti ir tiesiogiai kaltinamajame akte inkriminuoto Operacijų vadovo sprendimo neteisėtumą“, – rašoma nutartyje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjas mano, kad yra pagrindas bylos nagrinėjimą atidėti ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant ištirti, ar Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas baudžiamojoje byloje neprieštarauja įstatymams ir (ar) Konstitucijai.
Įtariamajam – pasižadėjimas neišvykti
Nusikaltimo padarymu įtariamas D. Varnas buvo sulaikytas įvykio vietoje.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, buvo paskyręs jam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Vėliau vyras buvo paleistas iš suėmimo, jam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.
Bylos duomenimis, D. Varnas iš pradžių apsaugininkui melagingai nurodė, kad esą turi teisę nedėvėti kaukės dėl sveikatos problemų, tačiau paprašius parodyti tai patvirtinantį dokumentą, to nepadarė.
Kai apsaugininkas pradėjo skambinti policijai, D. Varnas siekė pasišalinti iš parduotuvės, tarp jo ir apsaugos darbuotojo įvyko susistumdymas.
Apsaugininkas prieš pirkėją panaudojo ašarines dujas, o šis smogė apsaugos darbuotojui.
Po suduotų smūgių D. Varnas išbėgo iš parduotuvės, išsitraukė iš po striuke esančios apkabos su savimi turėtą šaunamąjį ginklą ir šovė apsaugos darbuotojui į kojas.
D. Varnas taip pat kaltinamas bute neteisėtai laikęs per 100 šovinių.
-
Atskleidė daugiau detalių apie pašauto apsaugininko sveikatą 40
„Darbuotojas jaučiasi gerai“, – tarstelėjo bendrovės „Griffs AG“ Rinkodaros vadovė Rūta Juodeikė pridurdama, kad daugiau apie pašauto kolegos būklę žadama sužinoti antradienį, spalio 26 dieną.
Jos teigimu, nukentėjęs apsaugininkas prieš minėtą operaciją jautėsi stabiliai. Tačiau, pašnekovė neslėpė – kolegos fiziniai sužalojimai yra sunkūs. Be viso to, po įvykio jis patyrė ir didelį emocinį sukrėtimą.
„Mūsų turimais duomenimis, šūvis buvo vienas, o kliudė ir sužalojo abi kojas“, – sakė R. Juodeikė. Ji užsiminė, kad šiuo metu laukiama medikų išvadų, kurios lems tolimesnę gydymo bei reabilitacijos eigą.
„Laukiame žinių, kokį poveikį apsaugininko sveikatai turės šis įvykis – ar jis galės judėti bei grįžti į pilnavertį gyvenimą“, – kalbėjo bendrovės „Griffs AG“ Rinkodaros vadovė.
Pasak jos, pašautas darbuotojas ligoninėje turės praleisti dar mažiausiai dvi savaites. Tuo metu bus stebima, kaip gyja žaizdos, nes sužalojimai – pakankamai rimti – pažeisti ne tik audiniai, bet ir kauliniai dariniai, kuriuos reikės atstatyti.
Prisimindama lemtingąją spalio 19-ąją, kai įvyko nelaimė, R. Juodeikė teigė, kad kol kas motyvai, dėl kurių apsauginės veido kaukės nenorėjęs užsidėti pirkėjas nusprendė šauti apsaugininkui į kojas, nėra iki galo aiškūs.
„Salės darbuotojai asmens paprašė užsidėti apsauginę veido kaukę. Kai jis jiems nepakluso, buvo iškviestas apsaugos darbuotojas, kuris pareikalavo užsidėti apsauginę veido kaukę. Asmuo nesutiko, kėlė konfliktą ir užpuolė apsaugos darbuotoją – jam priešinosi, smūgiavo ir pasišalino iš parduotuvės. Tuo metu jau buvo laukiama atvykstant policijos pareigūnų. Apsaugos darbuotojas pirkėją nusivijo ir šalia parduotuvės buvo iššauta“, – įvykio eigą, kurią sužinojo iš paties apsaugininko, nupasakojo „Griffs AG“ atstovė.
Lieka suimtas
Spalio 21-ąją Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies tenkino prokuratūros prašymą ilgesniam laikui suimti į incidentą su parduotuvės apsaugos darbuotoju įsivėlusį vyrą, šovusį jam į kojas ir tokiu būdu sužalojusį.
BNS duomenimis, prokuroras būtinybę skirti suėmimą per teismo posėdį motyvavo dviem įstatyme numatytais pagrindais – įtariamasis gali bėgti ir slėptis nuo teismo bei trukdyti procesui.
Nusikaltimu įtariamas vyras/LNK stop kadras
„Prokuroras prašė skirti suėmimą vienam mėnesiui. Teismas šį prašymą tenkino iš dalies – paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą penkiolikai parų. Terminą skaičiuojant nuo įtariamojo sulaikymo, t. y. nuo spalio 19 dienos“, – portalo žurnalistams sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė Gintarė Vosyliūtė.
Pasak jos, skirdamas suėmimą teismas įžvelgė tik vieną pagrindą – kad įtariamasis gali trukdyti procesui, darydamas poveikį įvykio liudytojams bei nukentėjusiajam.
Kaip skelbta anksčiau, tyrimas dabar atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnį – dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, dėl nukentėjusiojo tarnybos pareigų vykdymo.
Po minėtų penkiolikos parų prokuroras gali prašyti pratęsti įtariamojo suėmimą, arba pats savo nutarimu paleisti įtariamąjį į laisvę anksčiau.
Kaltės nepripažįsta
„Mūsų pozicija yra tokia, kad nėra jokių pagrindų suėmimo skyrimui ir taikymui, ir kad toks prokuroro pareiškimas turi būti atmestas. Šiandien (ketvirtadienį – aut. past.) teismui pateikėme savo motyvus“, – dar prieš sužinodamas teismo sprendimą sakė įtariamojo gynėjas Renaldas Baliūtis.
Pasak advokato, vyras savo kaltės nepripažįsta, nes tai buvo būtinoji gintis. „Buvo užpultas apsaugos darbuotojo, todėl ir nepripažįsta“, – kalbėjo jis.
R. Baliūtis pridūrė plačiau nekomentuosiantis įvykio aplinkybių, nes trečiadienį pats įtariamasis pateikė nuoseklius paaiškinimus, kaip ir kas vyko.
