Daugelyje pasaulio šalių tarptautinio švietimo tyrimo PISA (angl. Programme for International Student Assessment), kurį vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, rezultatų pristatymas tampa svarbiu įvykiu, nes visos pažangios šalys suvokia: kur jos yra pagal švietimo lygį, panašiai ten – ir visose kitose srityse dabartiniame konkurencingame pasaulyje. Vakar sužinojome ir kur esame mes.

„Tarp EBPO šalių atrodome vidutiniškai“, – pristatant 2022 m. PISA ataskaitą pripažino švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Penkiolikamečių gebėjimai anksčiau būdavo tiriami kas trejus metus, šįsyk dėl COVID-19 pandemijos terminas prasitęsė iki ketverių. 2018 m. pagal visas tris tiriamas sritis – skaitymo gebėjimus, matematinį ir gamtamokslinį raštingumą buvome žemiau nei EBPO šalių vidurkis, dabar matematiniu raštingumu jį lenkiame 3 taškais, gamtamoksliniu – vos tašku, o pagal skaitymo gebėjimus atsiliekame 4 taškais.

Kiek geresnę vietą užimame ir šalių rikiuotėje. Vertinant matematinį raštingumą Lietuva yra 24–25 pozicijoje tarp 81 tyrime dalyvavusios šalies (2018 m. – 32–37), pagal skaitymo gebėjimus esame 32-i (2018 m. – 29–36), pagal gamtamokslinio raštingumo rezultatus užimame 29–30 poziciją (2018 m. – 30–33).

Tačiau savo pozicijas pagerinome ne todėl, kad mūsų pasiekimai tapo geresni – daugelio šalių moksleivius pandemija paveikė neigiamai, jų rezultatai smuko labiau nei mūsų. Didelį nuosmukį patyrė net švietimo lydere Europoje daug metų buvusi Suomija.

Lyginant Lietuvos penkiolikamečių rezultatus pastaruosiuose keturiuose PISA tyrimuose naujausi skaičiai didelio optimizmo nekelia.

Be to, lygintis norėtųsi ne su vidutiniokais, o su lyderiais. Tačiau iki jų mums dar labai toli. Visose trijose tirtose srityse pasaulyje pirmauja Singapūras: pagal matematinį raštingumą pelnė 575 taškus, 100 daugiau nei mes, pagal skaitymo gebėjimus – 543, mus lenkia 71 tašku, gamtos mokslų srityje – 561 tašką, surinko 77 taškais daugiau nei mes.

Rezultatai menkesni

Lyginant Lietuvos penkiolikamečių rezultatus pastaruosiuose keturiuose PISA tyrimuose naujausi skaičiai didelio optimizmo nekelia. Šįsyk matematika įvertinta 475 balais, o tai 6 mažiau nei prieš ketverius metus, 3 – nei 2015 m., 4 – nei 2009-aisiais.

Skaitymo gebėjimai (472 taškai) 4 taškais nusileidžia 2018 m. rezultatui, 5 – 2009 m. ir įvertinti taip pat, kaip 2015 m.

Gamtamokslinį raštingumą (484 taškai), lyginant su dviem ankstesniais tyrimais, pavyko pagerinti atitinkamai 2 ir 9 taškais, bet nuo 2009 m. rezultato atsiliekama net 12 taškų.

Beje, matematinio raštingumo srityje vaikinų rezultatai buvo 5 balais aukštesni nei merginų, o skaitymo gebėjimų srityje, atvirkščiai, merginos vaikinus lenkė 31 balu.

Situacija: „Tarp EBPO šalių atrodome vidutiniškai“, – pristatant 2022 m. PISA ataskaitą pripažino švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas. P. Peleckio / BNS nuotr.

Išliko atotrūkis

PISA tyrime atskleistos ir priežastys, kodėl mūsų rezultatai nesiekia lyderiaujančių šalių. Aukščiausių visų trijų sričių rezultatų pasiekė sostinės (514 taškai – matematinio raštingumo, 521 taškas – gamtamokslinio raštingumo, 506 – skaitymo) ir didžiųjų miestų (atitinkamai 487, 496, 485 taškai) mokiniai. Žemiausi rezultatai – kaimo ir mažų miestelių mokyklų mokinių (atitinkamai 435, 445, 431).

Dalies vaikų menkesnį pasiekimų lygį vis dar lemia žemas jų šeimų socialinis, ekonominis ir kultūrinis statusas. Didelės įtakos turi ir tai, ar vaikai nepraleidžia pamokų, į jas nevėluoja.

Lietuvoje statistiškai reikšmingai (25 taškais) geresni matematikos rezultatai tų mokinių, kurie ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankė ne mažiau nei trejus metus. Tačiau tokių vaikų dalis siekia 65,8 proc.

Skiriasi mokinių rezultatai ir pagal mokomąją kalbą. Geriausi rezultatai, aukštesni už EBPO šalių vidurkį, – mokyklose lietuvių mokomąja kalba (matematinio raštingumo – 477, gamtamokslinio – 487, skaitymo – 475), prasčiausi – lenkų mokomąja kalba (440 – matematinio raštingumo, 433 – gamtamokslinio, 415 – skaitymo). Mokyklų rusų mokomąja kalba rezultatai atitinkamai yra tokie: 468, 476, 457.

Kaip pabrėžė pristatant naujausią tyrimą EBPO PISA valdybos narė dr. Rita Dukynaitė, EBPO visoms šalims rekomenduoja atkreipti dėmesį į socialinį, ekonominį ir kultūrinį kontekstą, gerinti paramą kiekvienam mokiniui, individualizuoti užduotis, mažinti atotrūkį tarp mokyklų ir pačiose mokyklose.

Ir dabar, jei būtų vertinami tik didžiųjų miestų lietuviškų mokyklų rezultatai, būtume ne tarp vidutiniokų – reikšmingai lenktume EBPO šalių vidurkį. Tačiau Lietuvos mokyklos dar negali pasigirti esančios tramplinu į visiems vienodai kokybišką švietimą, o paskui – ir sėkmingą ateitį.

Gyvenimu patenkinti

PISA tyrime penkiolikamečių atsakymai į klausimus atskleidė, kad lietuviai mokiniai net labiau patenkinti gyvenimu nei vidutiniškai jų bendraamžiai EBPO šalyse. 79 proc. tyrime PISA dalyvavusių Lietuvos mokinių teigė, kad mokykloje lengvai susiranda draugų (EBPO vidurkis – 76 proc.), 65 proc. jautėsi priklausantys mokyklai (EBPO vidurkis – 75 proc.). Palyginti su 2018 m., Lietuvoje mokinių priklausymo mokyklai jausmas padidėjo.

Tačiau kai kurie skundėsi, kad matematikos mokosi nedrausmingoje ir mokymuisi nepalankioje aplinkoje: apie 18 proc. mūsų mokinių nurodė, kad negali susikaupti daugumoje arba visose pamokose (EBPO vidurkis – 23 proc.), 25 proc. mokinių išsiblaško naudodamiesi skaitmeniniais prietaisais (EBPO vidurkis – 30 proc.), o 20 proc. išblaško kiti jais besinaudojantys mokiniai (EBPO vidurkis – 25 proc.).

Nors mokyklose dar vis nemažai patyčių, bet Lietuvos mokiniai vidutiniškai savo pasitenkinimą gyvenimu vertina 7,14 balo iš 10 (EBPO vidurkis – 6,75). Visiškai patenkinti savo gyvenimu – 16,8 proc. Lietuvos mokinių, EBPO šalių vidurkis – 12,7 proc.

PISA – švietimo veidrodis

PISA – tai tarptautinis penkiolikamečių tyrimas, kurio tikslas – įvertinti mokinių skaitymo gebėjimus, matematinį ir gamtamokslinį raštingumą. Siekiant išsiaiškinti, kaip švietimo sistemos parengia mokinius realiems gyvenimo iššūkiams ir sėkmingam dalyvavimui visuomenės gyvenime, tiriama, kaip mokiniai geba spręsti sudėtingas problemas, kritiškai mąstyti ir efektyviai bendrauti.

2022 m. PISA tyrime dalyvavo 690 tūkst. iš 81 šalies.

PISA tyrime Lietuva dalyvauja nuo 2006 m. Naujausiame tyrime dalyvavo 7 257 mokiniai iš 292 mokyklų, daugiausia iš jų buvo devintokai (90,9 proc.).

Vilmanto Raupelio nuotr.

Lietuva PISA’2022 tyrime

Matematinis raštingumas

Vieta: 24–25 iš 81 (2018 m. – 32–37)

Taškai: 475 (EBPO vidurkis – 472)

Palyginti su 2018 m. – 6

Palyginti su 2015 m. – 3

Palyginti su 2009 m. – 4

Skaitymo gebėjimai

Vieta: 32 (2018 m. – 29–36)

Taškai: 472 (EBPO vidurkis – 476)

Palyginti su 2018 m. – 4

Palyginti su 2015 m. – 0

Palyginti su 2009 m. – 5

Gamtamokslinis raštingumas

Vieta: 29–30 (buvo 30–33)

Taškai: 484 (EBPO vidurkis – 485)

Palyginti su 2018 m. + 2

Palyginti su 2015 m. + 9

Palyginti su 2009 m. – 12

Šaltinis: PISA tyrimas

2018 metais bendras 16 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų pasitenkinimas buvo 6,4 punkto (skalėje nuo 0 iki 11), rodo ketvirtadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenys.

Latvijoje šis rodiklis siekė 6,7 punkto, Estijoje – 7 punktus.

Asmeniniais santykiais lietuviai patenkinti 7,8 punkto, finansine padėtimi – 5,2 punkto, Latvijos ir Estijos gyventojai – atitinkamai 7,8 ir 7,9 punkto bei 5,4 ir 5,9 punkto.

ES labiausiai gyvenimu patenkinti austrai (8 punktai), mažiausiai – bulgarai (5,4).

Per pastaruosius metus 3 proc. padaugėjo gyventojų, patenkintų tuo, kaip reikalai klostosi šalyje. Atitinkamai per metus sumažėjo gyventojų, nusivylusių demokratijos veikimu Lietuvoje. Demokratija nepatenkintų žmonių sumažėjo 5 procentais.

Sausio mėnesį keturi iš dešimties (40 proc.) apklaustų suaugusių šalies gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje, jų nuomone, krypsta į gerąją pusę. Visgi pusė (50 proc.) respondentų gerėjančio gyvenimo sako nejaučią ir maną, kad reikalai šalyje blogėja.

Atliktų apklausų duomenimis, gyventojų dalis, kuri mano, kad reikalai šalyje klostosi tinkama linkme, nuosekliai daugėja.

Sausio 23-vasario 3 dienomis atliktos apklausos rodo, kad, lyginant su respondentų atsakymais prieš metus (2018 metų vasarį), nepatenkintų demokratijos veikimu sumažėjo 5 procentiniais punktais. Prieš metus tik 37 proc. manė, kad reikalai šalyje gerėjo, ir 55 proc. - kad blogėjo.

Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa, vasario pradžioje daugiau nei pusė (50 proc.) apklaustų šalies gyventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija.

Dažniau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti vyrai, vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu, pensininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų respondentai.

Kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, dažniau patenkintas jaunimas iki 30 metų (55 proc.), didmiesčių gyventojai (45 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (47 proc.), besimokantis jaunimas (58 proc.) bei specialistai ir tarnautojai (45 proc.), dešiniųjų pažiūrų respondentai (54 proc.).

Atitinkamai per metus sumažėjo gyventojų, nusivylusių demokratijos veikimu Lietuvoje. Demokratija nepatenkintų žmonių sumažėjo 3 procentais.

Birželio mėnesį keturi iš dešimties (40 proc.) apklaustų suaugusių šalies gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje, jų nuomone, krypsta į gerąją pusę.

Visgi daugiau nei pusė (59 proc.) respondentų gerėjančio gyvenimo sako nejaučią ir maną, kad reikalai šalyje blogėja.

Atliktų apklausų duomenimis, gyventojų dalis, kuri mano, kad reikalai šalyje klostosi tinkama linkme, nuosekliai daugėja.

Birželio 20-liepos 3 dienomis atliktos apklausos rodo, kad pastarąjį mėnesį 4 procentiniais punktais padaugėjo teigiančių, kad reikalai šalyje gerėja, o lyginant su tyrimu prieš metus (2017 m. birželį) manančių, kad reikalai gerėja, padaugėjo 5 procentiniais punktais. Prieš metus tik 35 proc. manė, kad reikalai šalyje gerėjo, ir 64 proc. - kad blogėjo.

Augant gyventojų daliai, kuri mano, kad gyvenimas šalyje gerėja, mažėja ir demokratijos veikimu nepatenkintų piliečių ratas.

Demokratija turi savo paradoksą, kad yra daug nusivylusių demokratija, bet kitos alternatyvos pakeisti demokratijai neturi.

Nors nepatenkintų demokratijos veikimu gyventojų dalis Lietuvoje per pastaruosius du mėnesius stipriai nepakito, lyginant šiuos duomenis su 2017 metų balandžio vykdytų apklausų išvadomis, nepatenkintųjų demokratijos veikimu šalyje sumažėjo 3 procentiniais punktais.

Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa, birželio pabaigoje daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustų šalies gyventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija.

Klaipėdos universiteto (KU) Politikos mokslų katedros docentas politologas Saulius Šiliauskas, komentuodamas vis dar didelės visuomenės grupės nepasitenkinimą demokratijos veikimu, sako, kad piliečiai demokratiją sieja su tam tikra valdžia.

„Kai yra nusivylimas politika, tai yra nusivylimas ir pačia demokratija. Kiek yra rezultatyvi ir efektyvi politika, nuo to priklauso pasitenkinimas demokratija. Tai nėra nepasitenkinimas konkrečia demokratija kaip principu, o tai yra nepasitenkinimas valdžia ir jos neefektyvumu“, - Eltai sakė S. Šiliauskas.

Pasak politologo, demokratija turi savo paradoksą, kad yra daug nusivylusių demokratija, bet kitos alternatyvos pakeisti demokratijai neturi.

„Išaugo kritinė visuomenė. Piliečiai nėra tokie patiklūs valdžios ir valdančiųjų atžvilgiu. Jie nepatenkinti vien tik galimybe keisti valdžią ar kažką tik pakomentuoti. Jie nepatenkinti, kad nepriimami teisingi sprendimai, kurie tenkintų pilietinę visuomenę, bendruomenę. Demokratijos paradoksas: daug yra nusivylusių demokratija, bet ar jie mato alternatyvą, kitokiai demokratijai? Daugiausia nemato“, - teigė S. Šiliauskas.

Dažniau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti vyrai, vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis (iki 600 eurų), bedarbiai, namų šeimininkės bei darbininkai ir ūkininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų respondentai.

Kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, dažniau nurodė jaunesni nei 50 metų žmonės (46 proc. mano, kad reikalai krypsta į gerąją pusę), didmiesčių gyventojai (51 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (55 proc.) bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį - daugiau kaip 1000 eurų (48 proc.), vadovai (60 proc.), specialistai ir tarnautojai (51 proc.), dešiniųjų ir centro pažiūrų respondentai (47 proc.).

Dažniau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės (64 proc. mano, kad reikalai iš esmės krypsta į blogąją pusę), gyvenantys kaimo vietovėje (70 proc.), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (70 proc.), pensininkai (68 proc.) bei darbininkai ir ūkininkai (66 proc.), lenkų (71 proc.) ir rusų (63 proc.) tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų žmonės (62 proc.).

Pasitikėjimas Europos Sąjunga yra didžiausias Lietuvoje (64 proc.), Bulgarijoje (57 proc.) ir Liuksemburge (56 proc.).

Apklausos duomenimis, dauguma europiečių (57 proc.) optimistiškai vertina ES ateitį (68 proc. Lietuvos gyventojų). Taip ES ateitis vertinama visose valstybėse narėse, išskyrus dvi - Graikiją (60 proc. „pesimistų“ ir 37 proc. „optimistų“) ir Jungtinę Karalystę (atitinkamai 48 proc. ir 44 proc.).

Tyrimas atskleidė, kad šiuo metu savo gyvenimu patenkinti 70 proc. Lietuvos piliečių. Šiuo rodikliu Lietuva vis dar atsilieka nuo beveik visų artimiausių kaimynų: Lenkijoje yra 85 proc. patenkintų gyvenimu piliečių, Estijoje - 81 proc., tik Latvijoje šiek tiek mažiau nei Lietuvoje - 69 proc. Mažiau nei Lietuvoje patenkintų gyvenimu piliečių yra Bulgarijoje, Graikijoje, Italijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje. Tradiciškai labiausiai patenkinti gyvenimu yra Danijos piliečiai (97 proc. patenkintųjų). Tik vienu ar pora procentinių punktų nuo jų atsilieka Švedijos, Nyderlandų, Airijos piliečiai.

Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl artimiausių 12 mėnesių suprastėjo: prieš metus 30 proc. apklaustųjų teigė, kad jie tikisi geresnio gyvenimo per ateinančius 12 mėnesių, o šiuo metu taip nusiteikusių gyventojų yra 25 proc. Ta pati tendencija stebima ir vertinant Lietuvos ekonominės padėties perspektyvas bei šeimos finansinę padėtį per artimiausius 12 mėnesių. Čia matome sumažėjimą nuo 25 proc. iki 21 proc. teigiančių, kad artimiausi 12 mėnesių bus geresni. Visoje Europoje vidutiniškai šie rodikliai yra keliais procentiniais punktais aukštesni, o jų tendencija per pastaruosius metus yra, nors ir nežymiai, tačiau didėti.

Tyrimas rodo, kad du trečdaliai Lietuvos gyventojų pritaria teiginiui, kad Europos Sąjungoje turi būti pinigų sąjunga su bendra valiuta euru. Tiesa, paklausti, kas yra 3 svarbiausi teigiami ES rezultatai, eurą Lietuvos gyventojai pastaraisiais metais mini šiek tiek rečiau. Tik 14 proc. jų (palyginti su 21 proc. 2016 m.) jį pamini tarp trijų svarbiausių ES pasiekimų. Dažniau čia minimi laisvas žmonių ir prekių judėjimas ES viduje, taika tarp valstybių ir studentų mainų programos. Bendrai visoje ES eurą teigiamu rezultatu laiko 25 proc. gyventojų. Aukštesnis palaikymas eurui yra aukštesnis tose šalyse, kurios jį yra įsivedusios.

Nepaisant prastėjančių lūkesčių, pasitikėjimas valdžios institucijomis lieka nepakitęs arba per metus net šiek tiek padidėjo. Štai vyriausybe šiuo metu teigia pasitikį 33 proc. apklaustųjų, o tai yra 4 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. Tiesa, tiek pat procentinių punktų - nuo 18 iki 22 - sumenko pasitikėjimas parlamentu.

Lietuvos respondentų vertinimu, pagrindinės problemos Europos Sąjungoje išlieka nedarbas (25 proc.) ir imigracija (22 proc.). Paprašyti įvardyti, kokios yra didžiausios problemos, su kurios iškyla Lietuvai, 65 proc. Lietuvos respondentų nurodė didėjančias kainas, infliaciją, pragyvenimo kainą (padidėjo 11 procentinių punktų, palyginti su 2017 m. pavasariu). Antra didžiausia problema Lietuvoje, lietuvių manymu, yra nedarbas (23 proc.), trečia - mokesčiai (20 proc.).

Eurobarometro tyrimas atliktas 2017 m. lapkričio mėnesį visose 28 ES valstybėse narėse. Tyrimo metu visoje Lietuvoje apklausti 1005 respondentai, atrinkti atsitiktinės tikimybinės atrankos būdu. Respondentų amžius - 15 ir daugiau metų. Apklausa reprezentuoja visų Lietuvos piliečių nuomonę su ne didesne nei 3,1 proc. statistine paklaida.