Detalių ministras neatskleidė. Tačiau Prancūzijoje vis garsiau kalbama apie pensinio amžiaus didinimą nuo 62 iki 64 metų.

Dėl koronaviruso pandemijos vyriausybė laikinai įšaldė savo pensijų reformos planus. Pensijų reforma yra vienas svarbiausių prezidento Emmanuelio Macrono rinkimų kampanijos pažadų, tačiau tai jau sukėlė masinius protestus.

E. Macronas yra užsiminęs, kad dar prieš prezidento rinkimus, kurie vyks po 10 mėnesių, atnaujins ginčytinus reformų planus. Jis nori suvienodinti daugiau kaip 40 skirtingų pensijų sistemų, taikomų skirtinguose sektoriuose, ir taip sumažinti milijardinį pensijų fondų deficitą.

Kairiojoje stovykloje tokie svarstymai sulaukė nepasitenkinimo. Socialistų partijos pirmininkas Olivier‘as Faure‘as televizijos stočiai LCI sakė, kad didesnis pensinis amžius sukels „aiškią neteisybę“. Jis teigė tokiu atveju vėl išeisiąs protestuoti ir parlamente balsuosiąs prieš. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenimis, Prancūzijoje piliečiai į pensiją išeina daug anksčiau nei daugumoje ES šalių.

„Dėl demografinės raidos pensijų draudimo sistema ateityje patirs didelį spaudimą, ir tai taps akivaizdu jau ateinančio dešimtmečio viduryje“, – teigiama Bundesbanko pirmadienį paskelbtoje mėnesio ataskaitoje.

Pagrindinis tokios rekomendacijos argumentas – padidėjusi ir toliau didėsianti vidutinė gyvenimo trukmė.

Bundesbanko ekspertai pažymi, jog tolesnis pensinio amžiaus didinimas ne tik sumažintų papildomą naštą pensijų fondams, bet ir leistų išvengti mokesčių bei socialinių įmokų didinimo, sustiprintų bendrą ekonominį potencialą per užimtumo augimą.

Vokietijoje 2012 metais pradėtas pensinio amžiaus didinimo procesas, kuris tęsis beveik du dešimtmečius. Iki 1947 metų gimę asmenys į pensiją išeina būdami 65-erių metų, vėliau gimusiems pensinis amžius nuosekliai didėja taip, kad 1964-aisiais ir vėliau gimusieji jo sulauks būdami 67-erių.