Diskusijų festivalis ypač išgarsėjo po to, kai miesto savivaldybė nebuvo išdavusi leidimo rintis Vienybės aikštėje. Tuomet svarstyta, jog miesto valdžiai labiausiai kliuvo būtent šeštadienio diskusija „Ar jaunimui pavyks sukurti LGBT+ draugišką kultūrą?“, kurią moderuoja Denisas Kolomyckis. Visgi, vėliau leidimas buvo suteiktas ir šeštadienį kauniečiai ir miesto svečiai prie diskusijos jungėsi tiek gyvenai, tiek nuotoliniu būdu.

Diskusijoje įvairius LGBT+ įsiliejimo į kultūros gyvenimą klausimus aptarė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Meno istorijos ir teorijos katedros Katedros docentė dr. Lina Kaminskaitė, „Kaunas Pride“ iniciatyvinės grupės narė Viktorija Kolbešnikova, publicistė, profesinių sąjungų konsultantė Emilija Švobaitė, Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ Komunikacijos skyriaus vadovas Mindaugas Reinikis.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Diskusijos esmė – kaip bendrai LGBT situacija gali kisti, ar tikrai reikia dar diskusijų, o gal jau laikas eiti prie tam tikrų veiksmų, teisinės bazės sukūrimo, kuri užtikrintų visiems vienodas žmogaus teises. Taip pat diskusijoje buvo aptariama, ar kultūra yra draugiška LGBT+ bendruomenės nariams.

Diskusijos vaizdo įrašas:

Perklausa po atviru dangumi prasidės vidurnaktį, jos metu bus galima išgirsti trumpus audiokūrinius identiteto, migracijos ir ekologijos temomis. Tarptautinių ir vietos garso menininkų darbai bus grojami originalo kalbomis per belaides ausines, o jų subtitrai lietuvių kalba tirps su naktimi susiliejančiose projekcijose.

„Audiodokumentika – netikėtai intymus žanras, kuris nematomiems istorijų herojams suteikia laisvę kalbėti jautriomis ir asmeniškomis temomis. Nuoširdžius pasakojimus papildantys įvairūs garsai ir muzika kūriniams prideda unikalaus vizualumo. Jų klausantis su ausinėmis, užmerkus akis, gali patikėti, kad esi ten, kur vyksta veiksmas”, – pasakoja renginio koordinatorė Judita Ragauskaitė.

M. Plepio nuotr.

„Populiarėjant tinklalaidėmis sukuriama vis daugiau audioturinio. Visgi tarp daugybės kūrinių sunku atrasti darbus, kurie išsiskiria savo forma ir aktualumu, o susipažinti su kitų šalių kūrėjų darbais dažnai trukdo ir kalbų barjerai. Naktinė perklausa – unikali proga išgirsti tarptautinių garso menininkų darbus originalo kalbomis, susipažinti su audiodokumentikos žanru ir atrasti naujo formato audiorenginį”, – dalinasi J. Ragauskaitė.

Naktinė perklausa – šiais metais „Nepatogaus kino" pirmą kartą organizuojamo garso festivalio „Banguoja” dalis. Projektas siekia suburti vietos garso turinio kūrėjus ir klausytojus, išgirsti aktualius, aukštos kokybės garso pasakojimus, bendradarbiauti bei dalintis žiniomis. Projekto metu bus pristatyta tarptautinė radijo dokumentikos ir tinklalaidžių programa, išverstą į lietuvių kalbą, vyks įvairūs edukaciniai užsiėmimai.

Naktinė perklausa vyks bendrakurystės festivalio „Per_kūnija” metu.

Patį festivalio turinį kuria ir renginį įgyvendina jaunuoliai, padedami kultūros profesionalų. „Mūsų, festivalio kuratorių, komandą sudaro tokie patys žmonės kaip aš – jaunuoliai, kurie domisi kultūra. Šis festivalis yra platforma mums patiems tyrinėti aktualias temas, kurios iškilo tikslinėje festivalio auditorijoje, tarp 16–29 metų amžiaus jaunimo. Bendrakūrystė ir jaunimo įsitraukimas yra kiekviename žingsnyje: nuo idėjos ieškojimo iki jos įgyvendinimo“, – pasakoja festivalio kuratorė, pedagogikos studentė Greta Vainauskaitė.

Jaunimas išaugo bei pasiekė brandą: iš kultūros vartotojo tapo jos kūrėju, gebančiu prisiimti atsakomybę už ją ir atnešti savo indėlį.

Svarbiausia festivalio tematinė linija – bendrakūrystė ir identitetas. Man svarbu, kad identitetas čia nėra matomas siaurąja prasme, kaip individualaus žmogaus asmenybė, tačiau festivalis kreips dėmesį ne tik į asmeninį, tačiau ir į bendruomenės bei miesto identitetą. Toks temos platumas labai žavi ir traukia,“ – teigia G. Vainauskaitė. Vienas pagrindinių renginio akcentų, analizuojančių šią temą – „Kauno iššūkio“ programos alumnų projekto „Komoda“ kuriamas madų šou „Pamatai“. Jo metu bus pristatomos šešių jaunų talentingų dizainerių kolekcijos, atliepiančios identiteto ir tvarumo tematiką.

M. Plepio nuotr.

Apie identitetą netils pokalbiai ir festivalio diskusijų erdvėje: Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės nariai kalbins pašnekovus apie meilę savo kūnui, savirealizaciją, asociacija Lietuvos skeptiškas jaunimas siūlys mokytis kvapų kalbos bei pasakos apie skeptiko identitetą.

LRT „Opus“ kvies gyvai stebėti jaunimo publikai skirtas laidų transliacijas ir klausyti kviestinių atlikėjų netipinėse erdvėse: A. Žmuidzinavičiaus memorialinių namų, Velnių, M. K. Čiurlionio ir Vytauto Didžiojo karo muziejų kiemeliuose. „Kauno iššūkio“ almunų projektas „Randai“ siūlys aptarti ir pamilti savo praeities fizines ir psichologines žaizdas molio minkymo ir akustinės muzikos vakare Velnių muziejaus kiemelyje. Apie jausmus ir pojūčius bus galima išgirsti „Kauno iššūkio“ alumnų projekto „Puota“ organizuojamame pirmojo Zino „Pojūčiai“ pristatyme bei jų rengiamame poezijos Open mic‘e ir Loro Parquette koncerte.

M. Plepio nuotr.

Kauno menininkų namai supažindins su 10-ojo dešimtmečio Kauno reiveriais ir jų pasilinksminimų erdvėmis naktinėje ekskursijoje. „Kaunas 2022“ programos „Kauno iššūkis“ projektas „Žaidžiam Kauną?!“ pristatys ir kvies išbandyti pačių jaunuolių kurtą stalo žaidimą, įkvėptą Kauno ir jo gyventojų. Tempo erdvėje vyks „Kauno iššūkio“ projekto „Lempa“ organizuojama naktinės tapybos sesija kartu su menininke Indre Mikašauskaite, nuo saulėlydžio iki saulėtekio lankytojams bus atveriama „Tempo“ nakties kavinė.

Pagrindinis šio festivalio tikslas – suteikti jaunimui platformą kurti ir komunikuoti jiems aktualias temas. „Kuruodama festivalį neišvengiamai lyginu save ir jaunesnius komandos narius, svarstau, ką aš veikiau būdama, pavyzdžiui, aštuoniolikos. Jaunimas išaugo bei pasiekė brandą: iš kultūros vartotojo tapo jos kūrėju, gebančiu prisiimti atsakomybę už ją ir atnešti savo indėlį“, – pokytį pastebi G. Vainauskaitė.

Šių metų jaunimo festivalis toliau augs ir kitąmet, Europos kultūros sostinės titulo metais, taps šiuolaikiniu miesto festivaliu „Audra“.