-
Psichologė apie permirkusių choristų skandalą: tai – pasityčiojimas iš vaikų 40
Sureagavo į situaciją
Liepos 6-ąją prezidento Gitano Nausėdos apsilankymas Valstybės dienos minėjimo renginyje sukėlė tikrą reakcijų audrą.
Tai, jog merkiant lietui prezidentas slėpėsi po skėčiu, o šalia jo stovėję choro „Ąžuoliukas“ choristai buvo permirkę nuo stipraus lietaus, atrodo, nepaliko abejingų – apie tai pasisakė įvairių sričių atstovai, pats prezidentas, poziciją pareiškė ir choro „Ąžuoliukas“ atstovai.
Nuomonę apie renginio metu susiklosčiusią situaciją socialiniame tinkle išsakė ir psichologė R.Murauskienė.
Ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų psichologiją nagrinėjančios R.Murauskienės kritikos strėlės lėkė į prezidento komandą, choristų tėvus, vadovus bei švietimo sistemą bendrai.
„Ne apie šalies vadovą. Ne visai. Jis negali sužiūrėti visko aplink save – faktas. Kur žiūrėjo jo komanda – aš nežinau. Gal neturi vaikų… Gal vyrai… Gal nemato vaikų… “, – įrašą socialiniame tinkle pradėjo R.Murauskienė.
Psichologė situaciją pavadino „nekokia dekoracija Prezidentui“.
Kritika tėvams ir vadovams
„Vaikai nemoka kojų naudoti pagal paskirtį! Negalima. Stovėt. Nejudėt. Šypsotis. Bet kokia kaina. Filmuoja gi. Rezultatas bet kokia kaina. Gėda suaugusiems, kurie buvo atsakingi. Nebent tai buvo šlapių marškinėlių konkursas!“, – rašė R.Murauskienė.
Įrašo autorė vaikų tėvus ir vadovus apibūdino kaip stokojančius sveikos nuovokos ir nemokančius naudoti technikos pagal paskirtį.
Eina šikt su tokiais koncertais, chorais, muzika, šokiais ir tokiu menu!
„Lietus prognozuojamas! Kur lietaus apsauga? Kur pasirūpinimas vaikais? Juk jie – žmonės!!! Eina šikt su tokiais koncertais, chorais, muzika, šokiais ir tokiu menu!“, – rėžė psichologė.
Toliau dėstydama mintis R.Murauskienė prisiminė ir dar vieną jai žinomą esą panašią situaciją.
„Priminė vieną Kauno Suzuki pradinės mokyklos generalinę repeticiją, kurioje vadovė pradinukes mergaites, šokančias princeses Lėjas apšaukė: Ko čia trypčiojat kaip vištos! Jūs gi princesės! Suzuki nesuprastų tokios pedagogikos! Nes tai ir nėra pedagogika! Bet vaikai jau pratinasi nuo mažumės! Ir jei tau skauda tokios frazės, vadinasi, esi nesveikai jautrus, ar taip?“, – savo nuomonę dėstė psichologė.
Įrašo pabaigoje R.Murauskienė kreipėsi į choristų tėvus ir vadovus klausdama, kaip, jų manymu, jautėsi vaikai. „Kad jus kur perkūnas lovoj užkluptų!!!!“, – pasisakymą vainikavo jo autorė.
„Kuo save laiko, kai jo globotiniai šlapi stovi?“
Panašu, kad situacija psichologei sukėlė nemažai emocijų, nes ta pačia tema moteris parašė ir dar vieną įrašą.
Tiesa, jame daugiau kritikos tenka pačiai sistemai, vis prisimenama choro vadovybė.
„Kuo save laiko toks vadovas? Kuo save laiko, kai jo globotiniai šlapi stovi? Kuo save laiko, kai galvoja, kad dėl jo debesis praeis šonu? Nes gi aš tikiuosi… Kuo save laiko toks vadovas? Kas jam svarbiau: parodyti, ko pajėgė išmokyti masę rinktinių balsų berniukų? O gal būti paprastu, mažiau pasipūtusiu, mažiau patosišku?“, – klausė R.Murauskienė.
Psichologės nuomone, viename vadove ir jo pasisakymuose galima stebėti pedagoginį pakrikimą, kuris esą būdingas visai Lietuvai.
„Kiek pedagogų dirba, prisigėrę vaistų? Ir laiko save didvyriais? Net nepagalvoja, kas bus, jei užsikrės namuose su naujagimiu esanti motina, viena auginanti 4 vaikus?“, – rašė teksto autorė.
Savo įrašė R.Murauskienė pateikė ir daugiau pavyzdžių, kur esą vaikams tenka pasirodyti kenčiant prastomis sąlygomis.
„Nesiklaidinkime: jokių fors mažorų ten nebuvo. Retai kada nutinka. Ertmė galvoje. Meniškas nukrypimas. Ką dabar darome? Sveikos nuovokos pasipiktinusius menkiname, nes… Grūdinimasis vyko. Vaje…Koks netikėtumas. Linkiu drebančių ąžuoliukų vadovui grūdintis rytais su kontrastiniu dušu. Ir nesiklaidinkime su keliomis nuotraukomis, kuriose vaikai „pagauti“ įveikę..... lietų“, – dėstė R.Murauskienė.
Apibūdino „force majeure“
Primename, kad netrukus po renginio daugiausiai kritikos teko šalies prezidentui, jo komandai. Tuomet apie įvykį prabilęs šalies vadovas teigė, kad jis, matyt, atsakingas už viską – net už netikėtai prapliupusį lietų.
Vis dėlto, G. Nausėda tvirtino, kad prisiimti atsakomybę, jeigu reikia, jis gali už viską bei tvirtino mielai priimsiantis choristus prezidentūroje.
Choro „Ąžuoliukas“ atstovai, kaip minėta, taip pat išsakė savo požiūrį į daug kalbų sukėlusį įvykį.
Feisbuke mintis dėstę choristų atstovai pastebėjo, kad dainuoti pilant lietui jiems teko jau ne vieną kartą. Pranešame buvo aiškinamos įvairios su įvykiu susijusios aplinkybės, techniniai renginio aspektai. Tvirtinta, kad vaikų sveikata – prioritetas.
„Vaikų saugumas ir sveikata mums yra svarbiausia. Tačiau kartais nutinka force majeure aplinkybės ir tenka ieškoti žaibiškų sprendimų čia ir dabar. Nors dedame visas pastangas numatyti įvairias situacijas ir aplinkybes, tačiau „Ąžuoliukui“ ne kartą yra tekę dainuoti sąlygomis, pasikeitusiomis prieš pat pasirodymą. Gebėjimas dainuoti kardinaliai pasikeitus aplinkybėms ir daro mūsų chorą geru“, – skelbiama choro pranešime.
-
Prezidento atsakas dėl permirkusių vaikų: aš turbūt atsakingas už viską, net už lietų 66
„Aš turbūt atsakingas už viską: ir už tai, kad scena buvo kiaura, ir už tai, kad netikėtai lietus pradėjo pliaupti, ir už tai, kad galbūt apsiaustų pritrūko, ar kažkas nenorėjo užsidėti. Gaila, kad tas faktas, jog mano lietsargis irgi buvo suskliaustas tuo metu, kai giedojau „Tautišką giesmę“, nei vienoje fotografijoje neteko jo pamatyti. Teko kalbėtis su vaikais tuo metu, kai jie stovėjo. Jie iš tikrųjų buvo puikios nuotaikos. Deja, atvaryti į šitą sceną 30 minučių anksčiau nei atėjome mes. Dėl to galbūt ant to tilto aš atrodžiau toks sausas, o jie tokie šlapi. O lietus buvo šoninis, todėl tas lietsargis ten turėjo grynai simbolinę reikšmę“, – Valstybės dienos minėjimą prisiminė prezidentas.
Atsakomybę galiu prisiimti už viską, man tai nėra problema.
G. Nausėda tvirtino, kad prisiimti atsakomybę, jeigu reikia, jis gali už viską. Taip pat prezidentas sakė mielai priimsiantis choristus prezidentūroje. „Dar kartą kartoju, kad tokių dalykų numatyti, išvengti yra neįmanoma. Mielai pasikviesime ir „Ažuoliuko“ chorą, kuris čia, beje, ir pas mus prezidentūroje lankėsi ne kartą. Ir „Liepaites“, kad pasisvečiuotų, pakalbėsime apie tai, kaip jiems patinka dainuoti. Aš pats kažkada berniukų chore dainavau. Po lietumi stovėjau ne kartą taip pat ir man tai patiko. Pakalbėsime su vadovais, kaip būtų galima išvengti tokių dalykų ateityje. Bet atsakomybę galiu prisiimti už viską, man tai nėra problema“, – spaudos konferencijoje savo poziciją dėstė prezidentas.
Primename, kad po Valstybės dienos minėjimo internete buvo aptarinėjamas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip prezidentui sakant kalbą žliaugia stiprus lietus. G. Nausėdą nuo lietaus saugo skėtis, tačiau nuo skėčio bėgantis vanduo teka ant šalia stovinčio choristo galvos.
Šalia prezidento stovinčio berniuko marškiniai permirkę nuo lietaus, tačiau choristas iš visų jėgų bando tramdyti emocijas.
Antradienio vakarą choristų atstovai feisbuke paskelbė įrašą, kuriame išsakė savo požiūrį į daug kalbų sukėlusį įvykį. „Sunku suprasti, kai nesi dainavęs chore. Nuo vakar vakaro esame labiausiai aptarinėjamas choras. Kas dar nežinote – ant Karaliaus Mindaugo tilto giedojome „Tautišką giesmę“. Tai buvo mūsų pirmasis pasirodymas po karantino ir buvo nepaprastai smagu būti ir vėl kartu. Tačiau kadangi stipriai lijo – visi jau į sceną įžengėme šlaput šlaputėliai“, – patirtimi feisbuke pasidalijo choristai.
Tiesą pasakius, tai tikrai ne pirmas kartas mūsų istorijoje, kai dainavome šlapi iki paskutinės siūlės.
Pasak choristų, dainuoti pilant lietui jiems teko jau ne vieną kartą. „Tiesą pasakius, tai tikrai ne pirmas kartas mūsų istorijoje, kai dainavome šlapi iki paskutinės siūlės. Ir nors buvo šalta, vienybė su viso pasaulio lietuviais buvo juntama kaip niekad stipriai“, – akcentuojama choristų įraše
„Keletas dalykų, kuriuos norime, kad žinotumėte:
1. Dėl saugumo sumetimų scena buvo planuota be stogo nuo pat pradžių, kadangi scenos gylis labai mažas ir nuo stipraus lietaus su vėju apsaugoti ji vis tiek nebūtų galėjusi. Su renginio organizatoriais aptarėme lietaus atvejį ir vis tiek pasiryžome giedoti.
2. Galbūt reikėjo choristams duoti apsiaustus nuo lietaus? Galbūt. Tačiau scena yra scena. Ir mums ji yra šventa. Joje egzistuoja tam tikras aprangos kodas. Tad nemanėme, kad būtų smagu matyti ąžuoliukus su plastikiniais apsiaustais Valstybės dienos proga giedant „Tautišką giesmę“ viso pasaulio lietuviams iš svarbiausios scenos šalyje.
3. Vaikų saugumas ir sveikata mums yra svarbiausia. Tačiau kartais nutinka force majeure aplinkybės ir tenka ieškoti žaibiškų sprendimų čia ir dabar. Nors dedame visas pastangas numatyti įvairias situacijas ir aplinkybes, tačiau „Ąžuoliukui“ ne kartą yra tekę dainuoti sąlygomis, pasikeitusiomis prieš pat pasirodymą. Gebėjimas dainuoti kardinaliai pasikeitus aplinkybėms ir daro mūsų chorą geru“, – skelbiama choro pranešime.