„Mums kelia nerimą ryšį tarp šio išpuolio ir Ukrainos sukurti mėginančių Maskvos režimo atstovų teiginiai. Žinoma, mes su tuo visiškai nesutinkame. Nėra jokių ženklų, visiškai jokių įrodymų, kad Ukraina būtų kaip nors susijusi su tomis atakomis“, – pabrėžė P. Stano.

Jis taip pat paprašė rusų valdžios atstovų nesinaudoti šiuo teroristiniu išpuoliu kaip priežastimi eskaluoti agresiją prieš Ukrainą arba didinti žmonių priespaudą pačioje Rusijoje.

Pranešama, kad kovo 22 d. vakare automatais ginkluoti vyrai ėmė šaudyti į netoli Maskvos esančio Krasnogorsko koncertų salėje „Crocus City Hall“ susirinkusius civilius. Nuaidėjus keletui sprogimų, įvykio vietoje kilo gaisras.

Šiuo metu patvirtintais duomenimis, per išpuolį 137 žmonės žuvo, dar 152 buvo sužeisti.

Atsakomybę už šią ataką prisiėmė Afganistane ir Pakistane veikianti Islamo valstybės grupuotė.

Nėra jokių ženklų, visiškai jokių įrodymų, kad Ukraina būtų kaip nors susijusi su tomis atakomis.

Kovo 23 d. per televiziją kreipdamasis į Rusijos piliečius, Vladimiras Putinas teigė, kad iš įvykio vietos sprukę nusikaltimo vykdytojai neva buvo sulaikyti pakeliui prie Ukrainos sienos, kur jiems buvo pažadėtas „langas“ sienai kirsti.

Kita vertus, Baltarusijos ambasadorius Rusijos Federacijoje Dmitrijus Krutojus pareiškė, kad Baltarusijos saugumo agentūros padėjo rusams sučiupti įtariamuosius, kurie galimai planavo kirsti Rusijos sieną ir pasprukti ne į Ukrainą, o į Baltarusiją.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba V. Putino mėginimus su netoli Maskvos įvykusiomis masinėmis šaudynėmis susieti Ukrainą ar kitas Vakarų šalis pavadino „dar vienu melu iš labai ilgo melo sąrašo“.

Sekmadienį JK perspėjo V. Putiną nesinaudoti teroristiniu išpuoliu netoli Maskvos kaip priežastimi eskaluoti karą Ukrainoje.

„Ne mūsų darbas užbėgti už akių ar spėlioti, ar kuri nors valstybė narė ar valstybių narių grupė pasiūlys įtraukti kokį nors asmenį į sankcijų sąrašą“, – žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas Peteris Stano ir pridūrė, kad sankcijų procedūra yra „konfidenciali“.

„Be to, galiu pasakyti, kad šiuo metu su šiuo konkrečiu asmeniu susijusių diskusijų atitinkamose ES institucijose nevyksta“, – sakė jis, paklaustas, ar T. Carlsonas gali sulaukti sankcijų.

Europos įstatymų leidėjas Guy Verhofstadtas pirmadienį socialiniame tinkle paskelbė, kad ES „turėtų apsvarstyti draudimą T. Carlsonui keliauti“, jei jis leis Rusijos prezidentui „skleisti dezinformaciją“. Panašu, jog tai paskatino spėliones internete, kad ES svarsto šį žingsnį, o E. Muskas, socialiniame tinkle turintis 171 mln. sekėjų, į tai atsakė parašęs: „Jei tai tiesa, tai tikrai kelia nerimą“.

P. Stano priminė, kad iki šiol ES pritaikė sankcijas maždaug 2000 žmonių ir subjektų, susijusių su Rusijos invazija į Ukrainą prieš dvejus metus, įskaitant propagandą skleidžiančią Rusijos žiniasklaidą, pavyzdžiui, „Sputnik“ ir RT. Jis sakė, jog tai padaryta todėl, kad šios žiniasklaidos priemonės „nuolat lydėjo Rusijos karinę agresiją informaciniu karu“.

P. Stano pabrėžė, kad norint papildyti ES sankcijų sąrašą reikalingas visų 27 valstybių narių pritarimas.

Buvęs „Fox News“ laidų vedėjas T. Carlsonas, svarbus Donaldo Trumpo sąjungininkas ir žinomas JAV karinės pagalbos Ukrainai priešininkas, atvyko į Maskvą ir jam V. Putinas davė interviu – pirmąjį Vakarų žurnalistui nuo 2022 m. vasarį pradėtos invazijos į Ukrainą. T. Carlsonas sakė, kad įrašytas pokalbis bus transliuojamas ketvirtadienį 23 val. GMT laiku (penktadienį 1 val. Lietuvos laiku) jo svetainėje ir taip pat paskelbtas socialiniame tinkle X.

„Visi numanome, ką gali pasakyti V. Putinas, – sakė P. Stano. – „Jis yra chroniškas melagis, tiesiog skleidžiantis melą apie savo neteisėtą operaciją prieš Ukrainos žmones“.

Pirmadienį CAR aukščiausiasis teismas galutinai patvirtino liepos 30 dieną įvykusio referendumo, kuriame 95 proc. rinkėjų pasisakė už pakeitimus, rezultatus.

Opozicijos aršiai kritikuojamoje Konstitucijos redakcijoje panaikinamas CAR galiojęs dviejų kadencijų apribojimas ir prezidento įgaliojimai pratęsiami nuo penkerių iki septynerių metų.

„ES atkreipia dėmesį į konstitucinio referendumo CAR rezultatus“, – socialiniuose tinkluose teigė ES užsienio reikalų atstovas Peteris Stano (Pėteris Stanas).

Jis išreiškė susirūpinimą dėl besitęsiančios politinės poliarizacijos ir sakė: „ES ragina CAR taikyti įtraukesnes ir skaidresnes demokratines procedūras.“

Anksčiau Vašingtonas išreiškė griežtesnę poziciją, o Jungtinių Valstijų valstybės departamento atstovas įspėjo, kad šis pakeitimas kenkia šalies demokratinėms procedūroms.

Vieną iš skurdžiausių ir problemiškiausių pasaulio šalių, CAR, neturinčią priėjimo prie jūros, nuo 1960 metų, kai ji tapo nepriklausoma nuo Prancūzijos, didžiąją jos istorijos dalį krečia konfliktai ir politiniai neramumai.

2018 metais prezidentas Faustinas Archange'as Touadera (Fostenas Arkanžas Tuadera) pasitelkė Rusijos samdinių bendrovę „Wagner“, kad ši padėtų apmokyti jo ginkluotąsias pajėgas, o po dvejų metų, sukilėlių grupuotėms veržiantis į sostinę, pasamdė daugiau rusų.

Prancūzija, kuri 2013-aisiais įsikišo, kad padėtų sustabdyti pilietinį karą, įsiplieskusį tarp religinių grupuočių, gruodį išvedė paskutinius savo karius.

„Tai ES masto ir ES koordinuojamas veiksmas“, – naujienų agentūrai AFP sakė bloko atstovas užsienio reikalams Peteris Stano (Pėteris Stanas).

ES šalys penktadienį pradėjo kviestis Rusijos atstovus po to, kai V. Putinas Rusijos teritorija oficialiai paskelbė keturis Ukrainos regionus, kuriuos okupavo jo kariai, pasiųsti į kaimyninę šalį vasarį.

Penktadienį Belgija iškvietė Rusijos ambasadorių, o Italija ir Austrija pasekė jos pavyzdžiu.

ES lyderiai pažadėjo, kad „niekada nepripažins šios neteisėtos Maskvos įvykdytos aneksijos“, o blokas rengia naujas sankcijas.

Bendrijos diplomatai bandė įveikti Vengrijos prieštaravimus ir susitarti dėl naujo ekonominių nuobaudų paketo, į kurį būtų įtraukti veiksmai, skirti nustatyti visame pasaulyje parduodamos Rusijos naftos viršutinę kainų ribą.

Blokas jau įvedė septynis precedento neturinčių sankcijų paketus Rusijai ir suteikė milijardų dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai.

„Šios bausmės yra tebesitęsiančių žiaurių ir sisteminių represijų prieš visus nepriklausomus balsus Baltarusijoje dalis“, – pareiškė ES atstovas Peteris Stano (Peteris Stanas).

Baltarusijos teismas savo sprendimą paskelbė S .Cichanouskio sutuoktinei Sviatlanai lankantis Briuselyje ir susitinkant su Europos lyderiais prieš artėjantį ES viršūnių susitikimą.

S. Cichanouskiui teismas skyrė 18 metų laisvės atėmimo bausmę už, pasak ES, „abejotinus kaltinimus“ dėl neramumų kurstymo, protestuojant prieš beveik tris dešimtmečius trunkantį autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos valdymą.

„Šios bausmės yra nauji pavyzdžiai nepagrįstų kaltinimų Baltarusijos piliečiams, kurie naudojosi savo žodžio laisve ir ragino surengti laisvus ir teisingus rinkimus“, – sakoma ES pareiškime.

„ES griežtai smerkia šiuos nuolatinius, šiurkščius Minsko režimo vykdomus žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus“, – pridūrė P. Stano.

„ES kartoja savo reikalavimą nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius“, – sakė jis. – ES tebėra pasiryžusi apsvarstyti naujas sankcijas.“

Šį pareiškimą ES paskelbė Teheranui apkaltinus Izraelį dėl atakos prieš Natanzo urano sodrinimo gamyklą.

ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) atstovas Peteris Stano (Peteris Stanas) sakė, kad minimas incidentas „galėjo būti sabotažo aktas“, tačiau pabrėžė, jog neturima oficialios informacijos, kas už jį atsakingas.

„Mums reikia kiek įmanoma greičiau nuodugniai išsiaiškinti visus faktus“, – sakė P. Stano ir pridūrė: „Atmetame bet kokius bandymus pakenkti diplomatinėms pastangoms dėl branduolinio susitarimo.“

Netoli Teherano esančiame Natanzo branduoliniame komplekse sekmadienį buvo dingusi elektra. Iranas pareiškė, kad prieš kompleksą buvo įvykdytas „teroristinis aktas“.

Incidentas įvyko kitą dieną po Irano pranešimo, kad šiame komplekse buvo paleista modernių, sparčiau uraną sodrinančių centrifugų linija.

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pirmadienį pareiškė besitikinti, kad šis incidentas nepakenks deryboms.

Ministerija pranešime sakė atidžiai stebinti situaciją, susijusią su „rimtu incidentu“, ir teigė besitikinti, kad jis „nepakenks konsultacijoms, įgaunančioms pagreitį“.

Vienoje susirinkę derybininkai ieško būdų, kaip grąžinti Jungtines Valstijas į 2015 metais pasirašytą daugiašalį susitarimą su Teheranu, kuriuo šiitiška respublika įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą.

Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamas susitarimas pakibo ant plauko, kai 2018 metais iš jo vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas). Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.

Derybas koordinuojančios ES diplomatas Enrique Mora (Enrikė Mora) penktadienį sakė, kad pirmoji diskusijų savaitė buvo „konstruktyvi“. Derybose dalyvaujančios šalys bando įtikinti Vašingtoną atšaukti šiitiškai respublikai D. Trumpo grąžintas sankcijas, o Teheraną – vėl vykdyti savo įsipareigojimus pagal JCPOA.

Naujasis JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) leido suprasti esąs pasirengęs atšaukti savo pirmtako sprendimą.

Izraelis griežtai nepritaria branduoliniam susitarimui su Iranu ir žadėjo sužlugdyti bet kokias Teherano pastangas pasigaminti branduolinių ginklų, nors šiitiška respublika visuomet neigė turinti tokių užmojų.

„Laisvos, įvairios ir nepriklausomos žiniasklaidos priemonės yra vienas iš demokratinės visuomenės kertinių akmenų. Kadangi Baltarusijoje artėja prezidento rinkimų kampanija, užtikrinti žiniasklaidos laisvę yra ypač svarbu. Raginame valdžią nedelsiant paleisti sulaikytus žurnalistus ir garantuoti jiems teisę vykdyti savo darbą be baimės arba kišimosi“, – sakoma ES diplomatijos vadovo Josepo Borellio (Žozepo Borelio) išplatintame pranešime.

P. Stano nurodė, kad praeitą savaitę penki nepriklausomi žurnalistai – Alesis Asipcovas, Dmitrijus Lupačas, Michailas Aršinskis, Aleksandras Burakovas ir Aleksandras Burakovas jaunesnysis – buvo areštuoti dėl dalyvavimo nesankcionuotuose renginiuose.

Kaip pranešama, jie rengė reportažus pilietinės visuomenės akcijas tinklaraštininkui Sergejui Tichanovskiui paremti.

ES šiuos areštus laiko žmogaus tiesių ir žodžio laisvės pažeidimu.

„Vienas iš šių principų – kad bendradarbiaujame su Rusija, kai tai aiškiai atitinka Europos Sąjungos interesus. Yra dar vienas principas, nurodantis, kad bet kokie reikšmingi mūsų santykių su Rusija pakeitimai priklauso nuo Minsko susitarimų įgyvendinimo“, – paaiškino P. Stano.

„Ekonominės sankcijos peržiūrimos atsižvelgiant į situacijos vystymąsi vietoje. Jos, kaip ne kartą minėjome, priklauso nuo Minsko susitarimų įgyvendinimo. Ir galiu tik pabrėžti: nuolat peržiūrėdami sankcijas remiamės padėties vietoje įvertinimu, taip pat konkrečiu bei apčiuopiamu Rusijos elgesiu politinėse srityse, su kuriomis siejamos sankcijos“, – pridūrė P. Stano.

Pasak pareigūno, sankcijos Maskvai buvo įvestos dėl tarptautinei teisei prieštaraujančios Krymo aneksijos, taip pat dėl Rusijos vaidmens destabilizuojant padėtį Rytų Ukrainoje.