Sąmoningumo ženklas

Įprastai vasario 16-ąją senjorai būriuodavosi Karo muziejaus sodelyje. Giedodavo tautišką giesmę, o prie krūtinės spausdavo nedidukes trispalves. Karantinui pakeitus Nepriklausomybės atkūrimo renginių scenarijų, Kauno senjorai šventinę dieną kulniavo į buvusį centrinio pašto pastatą.

Kaune pradėjus masinį senjorų vakcinavimą, pirmiausia buvo pakviesti  80 metų ir vyresni miestiečiai. Antradienio vidudienį, vilties dozei vieni jų ėjo savarankiškai, sparčiu žingsniu, kiti – pasiramstydami lazdomis, treti – įsikibę artimiesiems į parankes.

Grįšiu namo ir švęsiu. Ne tik Vasario 16-ąją, bet ir dieną, kai gavau skiepą.  Turiu pasiruošęs net mėgiamo pyrago gabalėlį.

„Dvejonių neturėjau. Sužinojęs, kad bus skiepijami tokie senukai kaip aš, iškart sutikau, – 81-erių Vidmantas vylėsi, kad savo pavyzdžiu įkvėps ir kitus bendraamžius. – Žmonės pilni baimių. Viena kaimynė paklausė žinias, kad kažkurioje šalyje po skiepų mirė daugiau nei 80 senelių namų gyventojų ir viskas. Sakė, su šautuvu jos niekas čia neatvarys. Kiti bijo šalutinio arba jokio vakcinos poveikio.“

Pats Vidmantas į centrinį paštą ėjo ramiai širdimi, o po gauto skiepo namo keliavo dar ir ramia sąžine. Garbaus amžiaus miestietis tikino, kad pandemijos akivaizdoje privalome galvoti ne tik apie save, bet ir apie aplinkinius. Skiepai, anot jo, būdas įrodyti, kad nesi abejingas.

„Grįšiu namo ir švęsiu. Ne tik Vasario 16-ąją, bet ir dieną, kai gavau skiepą.  Turiu pasiruošęs net mėgiamo pyrago gabalėlį“, – šypsojosi senjoras.

Nuskriaustas vyras

Sulaukusi skambučio iš šeimos daktarės, o vėliau žinutės iš poliklinikos, 82-ejų Marija apsidžiaugė,  kad skiepo neteks ilgai laukti. Garbaus amžiaus miestietei kiek apmaudu tik dėl 94 metų vyro, kuris jokių žinių iš šeimos daktaro dar negavo.

„Mes priklausome skirtingoms poliklinikoms. Nepatiko kažkas vyrui, tai nusprendė pakeisti. Turbūt be reikalo“, – palinkusi virš popieriaus lapo, akinius iš kišenės traukė Marija.

Paklausta, ar nebijo skiepo, kaunietė tik šyptelėjo – kai nugyventa tiek daug metų, bijoti reikia mirties, o ne bakstelėjimo į ranką.

Žinau, kalbų yra visokių, tačiau kiekvienas galime rinktis. Aš renkuosi skiepą ir ramų gyvenimą.

„Žinau, kalbų yra visokių, tačiau kiekvienas galime rinktis. Aš renkuosi skiepą ir ramų gyvenimą. Bendravimą su artimaisiais ir pasivaikščiojimus parke su kaimynėmis“, – atsisveikinusi su „Kauno diena“ kaunietė pasuko link skiepų kabinų.

Kiek vėliau Mariją sutikome stebėjimui skirtoje patalpoje, į kurią 15 min. buvo siunčiami visi senjorai. Garbaus amžiaus moteris šypsojosi ir tikino laukianti, kada gaus antrą skiepą. Dirstelėjusi į lapelį delne, kaunietė prasitarė, kad tai įvyks gana greit –  kovo 9 dieną.

Skiepijami „Pfizer/BioNTech“

„80+“ grupei priklauso apie 18 tūkst. miestiečių. Kiek jų bus paskiepyta, parodys laikas. Anot Kauno poliklinikos atstovų, dalis senjorų jau yra persirgę, kiti – tebeserga. Žinoma, yra ir tokių, kurie į skiepus žiūri skeptiškai.

„Šiai dienai mes turime 2,5 tūkst. laisvų vakcinų, todėl pradėjome skiepyti asmenis, sulaukusius 80-ies ir daugiau metų. Procesas vyksta sklandžiai, žmonės renkasi, visi šypsosi, yra mandagūs, sveikina  su švente“, –  Kauno poliklinikos skiepijimo koordinatorius Justinas Dzidzevičius vylėsi, kad vasario 16-ąją  „Pfizer/BioNTech“ vakcina bus paskiepyti apie 500 senjorų. 

Senjorams nereikia rūpintis dėl registracijos – poliklinikos darbuotojai individualiai telefonu praneš, kada, kur ir kaip jie bus skiepijami. Bus paskirta vakcinacijos data ir laikas, nurodyta vieta. Kauno miesto poliklinikos pacientai užsiregistruoti skiepui gali ir savarankiškai, portale.

„Mūsų poliklinikos ir kitų įstaigų pacientų kiekis vienodas. Nėra daugiau ar mažiau mylimų, nes miesto valdžiai visi žmonės vienodai svarbūs“, – kalbėjo J. Dzidzevičius.

„80+“ amžiaus grupei priklausančius miestiečius tikimasi paskiepyti per kelias savaites. Netrukus po to, bus pradėtas ir kitų amžiaus grupių vakcinavimas.

„Stebime vakcinų tiekimą. Jei jis išliks stabilus ir ateinančiomis savaitėmis, artimiausiu metu bus aktyvuotas ir antrasis vakcinavimo centras“, –  Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Pauliaus Kero priminė apie naujosios ledo arenos erdves.

Žmonės persigalvoja

Manau, kad didžiausias iššūkis – vakcinų kiekis. Norisi jų gauti kuo daugiau ir vakcinuoti kuo daugiau gyventojų.

Paklaustas apie vakcinavimo iššūkius, P. Keras tikino, kad procesas vysta pakankamai sklandžiai. „Manau, kad didžiausias iššūkis – vakcinų kiekis. Norisi jų gauti kuo daugiau ir vakcinuoti kuo daugiau gyventojų“, –  Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas neslėpė, kad procesui dar labiau įsibėgėti trukdo žmonių sąmoningumo stoka. Užsiregistravę skiepui, jie persigalvoja ir neatvyksta. Tokių skaičiuojama maždaug 7 proc. Neapsisprendusieji  į juoduosius sąrašus neįtraukiami – jie turi teisę  vėliau kreiptis dėl vakcinos.

„Turiu pastebėti, kad tokių atsiranda vis daugiau. Tiek pedagogų, tiek medicinos personalo, kurie pradžioje skeptiškai žiūrėjo į šį procesą“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės atstovas. Kauno centriniame pašte iki šiol buvo skiepijami medikai, pirminės sveikatos priežiūros specialistai, slaugos namų darbuotojai, mobilaus koronaviruso tyrimų punkto darbuotojai.

Praėjusi savaitė buvo skirta švietimo įstaigų darbuotojų vakcinacijai. Turimais duomenims, iki šiol skiepytis neatvyko apie 15 proc. iš 5 tūkst. pedagogų, kurie buvo ištestuoti dėl antikūnų ir pakviesti. Kokie tokio pasirinkimo motyvai, P. Keras negalėjo atsakyti. Kol kas sunku spręsti ar tai kaip nors paveiks ugdymo proceso atnaujinimą. 

Lygiagrečiai su senjorais vasario 16-ąją buvo skiepijami ir onkologiniai ligoniai. Prieš tai jiems buvo atlikti greitieji testai. Pastarieji senjorams nebuvo daromi.

Europos vaistų agentūra (EVA) nurodė išnagrinėjusi duomenis apie paskiepytų asmenų, įskaitant senyvo amžiaus pacientus, mirtis, ir „padariusi išvadą, kad šie duomenys nerodo ryšio su skiepijimu [vakcina] „Comirnaty“, taip pat kad šie atvejai nekelia susirūpinimo dėl saugumo“.

Savo pirmame atnaujintame vakcinos saugumo vertinimo pranešime nuo skiepijimo Europos Sąjungoje kampanijos pradžios gruodžio pabaigoje Amsterdame įsikūrusi EVA nurodė, kad surinkti duomenys „atitinka žinoma vakcinos saugumo profilį ir kad nebuvo nustatyta jokio naujo šalutinio poveikio“.

Agentūra pridūrė, kad pranešimai apie retus smarkios alerginės reakcijos atvejus neperžengia ankstesnių duomenų apie „žinomą šalutinį poveikį“ ribų.

„Comirnaty“ nauda COVID-19 prevencijai nusveria bet kokią riziką, ir nėra jokių rekomenduojamų pakeitimų dėl šios vakcinos vartojimo“, – rašo EVA.

ES agentūra iki šiol yra suteikusi sąlyginį leidimą platinti rinkoje dvi vakcinas nuo pandeminio koronaviruso, sukurtas bendrovių „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“.

Vėliau penktadienį EVA turėtų paskelbti savo sprendimą dėl trečio preparato, sukurto Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios bendrovės „AstraZeneca“, bendradarbiaujant su Oksfordo universitetu.

Keletas šalių, tarp jų Norvegija, Danija, Suomija, Islandija ir Švedija, yra pranešusi apie žmonių, kurie buvo paskiepyti „Pfizer/BioNTech“ vakcina, mirties atvejus, bet jokio tiesioginio ryšio su šiuo preparatu nebuvo nustatyta.

Norvegijoje užregistruoti iš viso 33 atvejai, kai senyvi žmonės mirė gavę pirmąją iš reikiamų dviejų vakcinos dozių.

Oslas anksčiau šį mėnesį sakė nenustatęs jokio tiesioginio ryšio tarp mirčių ir skiepijimo, bet rekomendavęs gydytojams prieš suleidžiant vakciną atsižvelgti į silpnos sveikatos pacientų bendrą būklę.

Ketvirtadienį EVA paskelbtoje rezoliucijoje nurodoma, kad antroji vakcinos dozė turi būti suleista praėjus trims savaitėms po pirmosios.

Ekspertai anksčiau rekomendavo, kad pirmąją ir antrąją dozę skirtų „mažiausiai 21 diena“. Tačiau dabar laikas patikslintas iki trijų savaičių, ir agentūra aiškiai pataria jo neperžengti.

Agentūra taip pat pažymi, kad daugiau kaip 93 proc. žmonių, dalyvavusių klinikiniuose tyrimuose, antrąją vakcinos dozę gavo praėjus 19–23 dienoms po pirmosios. Šiais duomenimis, ir buvo pagrįstas 95 proc. siekiantis vakcinos efektyvumas.

Vis dėlto, vėluojant vakcinos pristatymui, kai kurios šalys, įskaitant Nyderlandus, nusprendė antrąją vakcinos dozę suleisti tik maždaug po šešių savaičių, vildamosi, kad tokiu būdu pavyks paskiepyti daugiau žmonių.

Maksimali apsauga pasiekiama tik gavus abi vakcinos dozes.

Šis pranešimas sustiprina viltis, kad agentūra skubos tvarka suteiks leidimą vartoti naująjį preparatą kovai su COVID-19 pandemija.

FDA konsultuojantis nepriklausomas komitetas ketvirtadienį susitiks aptarti šio klausimo. Praeitą savaitę Jungtinė Karalystė tapo pirmąja šalimis, suteikusia leidimą naudoti „Pfizer/BioNtec“ vakciną.

Jungtinėse Valstijose 38 tūkst. bandymų dalyvių sušvirkštus po dvi vakcinos dozes du mėnesius trukę stebėjimai „rodo teigiamą saugumo profilį, nenustačius jokių specifinių saugumo problemų, kurios užkirstų kelią išduoti leidimą vartoti ekstremaliu atveju“, sakoma FDA dokumente.

Ten pat nurodoma, kad vakcinos veiksmingumas yra 95 proc. ir kad ji vienodai veikė visų amžiaus grupių, lyčių ir rasinių grupių asmenis, taip pat žmones, kuriems yra nustatyta gretutinių susirgimų.

Be to, esama duomenų, kad vakcina suteikia tam tikrą apsaugą jau po pirmosios injekcijos, kad ji neleidžia išsivystyti sunkiausių formų koronavirusinei infekcijai, taip pat apsaugo anksčiau užsikrėtusius žmones.

Vis dėlto komitetas nurodė, kad reikia daugiau tyrimų šioms potencialioms išvadoms patvirtinti.

„Pats geriausias akcentas – atrodo, kad ji tokia pat gera, kaip reklamuota, ar net geresnė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Toronto universiteto užkrečiamųjų ligų specialistas Andrew Morrisas (Endrius Morisas).

Jis pridūrė esąs ypač sužavėtas duomenų, rodančių, kad žmonėms apsaugoti galbūt pakanka vienos vakcinos injekcijos.

Susirūpinimas dėl veido paralyžiaus atvejų

Bendrovės anksčiau paskelbė dalį bandymų rezultatų savo pranešimuose spaudai, bet FDA buvo pateikti daug išsamesni duomenys.

Atliekant tyrimus didesnėje 43 tūkst. savanorių grupėje, kurioje buvo vėliau prisidėjusių suaugusiųjų ir paauglių, dažniausi šalutiniai reiškiniai buvo reakcija injekcijos vietoje (84 proc.), nuovargis (63 proc.), galvos skausmas (55 proc.), raumenų skausmas (38 proc.), šaltkrėtis (31 proc.), sąnarių skausmas (23,6 proc.), karštinė (14 procentų).

„Smarki“ reakcija dažniau pasireikdavo po antrosios skiepų dozės, bet rečiau stebėta tarp 55 metų ir vyresnių bandymų dalyvių.

Kai kuriais atvejais pasireiškė aukščiausio laipsnio – „rimtas“ – šalutinis poveikis, bet nebuvo reikšmingo disbalanso tarp tokių atvejų dažnio vakcinos ir placebo gavusiose grupėse.

Keturiais atvejais pasireiškė Belo paralyžius (idiopatinis veidinio nervo paralyžius) – nesunkus negebėjimas valdyti veido raumenų, daugumai žmonių ilgainiui praeinantis. Visi šie atvejai buvo vakcinos gavusioje grupėje; nė vieno nepasitaikė bandymų dalyviams, gavusiems tik placebo.

A. Morrisas, anksčiau tyręs šį sutrikimą, sakė šiek tiek nerimaujantis dėl šių rezultatų. Ekspertas sakė, kad jo skaičiavimai rodo, jog Belo paralyžiaus dažnus tarp bandymų dalyvių buvo didesnis nei būtų galima tikėtis.

„Jokiu būdu nenoriu, kad kas nors pagalvotų, jog tai yra priežastis nevartoti vakcinos“, – sakė jis. A. Morrisas pažymėjo, kad būtina skaidriai informuoti apie potencialias komplikacijas, net jeigu jos yra labai retos, bet atkreipė dėmesį, kad skiepų nauda smarkiai pranoksta riziką.

Taip pat buvo pranešimų, kad kai kuriems žmonėms sutino limfmazgiai. A. Morrisas sakė, kad šis simptomas nebūtinai kelia susirūpinimą, bet padėtis turi būti stebima.

Patariamoji grupė taip pat svarstys, kokių papildomų tyrimų reikės atlikti gamintojams jau išdavus leidimą vartoti skiepus ekstremaliomis sąlygomis.

„Pfizer“ sakė norinti paskiepyti visus bandymų dalyvius, gavusius tik placebo, bet FDA komitetas pažymėjo, kad šie planai turi būti suderinti su poreikiu kontroliuojamomis sąlygomis surinkti daugiau duomenų.