Kaip trečiadienį pranešė ministerija, Pieno įstatymo pakeitimais, kuriuos šią savaitę ketinama aptarti su sektoriaus atstovais, siekiama „iš esmės išspręsti problemas, kurias dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų patiria pieno pardavėjai“.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pažymi, kad viena iš esminių nuostatų, kurią siekiama įtvirtinti siūlomoje įstatymo redakcijoje – atsisakyti žalio pieno pardavėjų grupavimo pagal parduodamo pieno kiekį. Ministerijos teigimu, tokiu būdu nebeliktų pieno pardavėjų suskirstymo į 10 skirtingų grupių pagal parduodamo žalio pieno kiekį per vieną dieną.

Naująja įstatymo redakcija siekiama nustatyti, kad derybos dėl žalio pieno kainos ir kitų sutarties sąlygų vyktų ne su atskiru žalio pieno pardavėju, bet su žalio pieno pardavėjų grupe, kurie atstovautų visus konkrečiam pieno supirkėjui pieną tiekiančius pardavėjus.

Derybų metu sutartų sąlygų taikymas būtų privalomas visose žalio pieno pirkimo – pardavimo sutartyse, sudarytose su tuo pieno pirkėju.

„Mūsų siūlomais įstatymo pakeitimais siekiame sustiprinti pieno pardavėjų derybines galias, o pirmiausiai – derybų dėl pieno kainos skaidrumą, naujai apibrėžti draudžiamuosius nesąžiningus veiksmus perkant ir parduodant žalią pieną“, – sako K. Navickas.

„Suprasdami pieno pardavėjų nepavydėtiną situaciją, norime spręsti klausimą iš esmės, todėl siūlome įstatymo pakeitimus, kurie sureguliuotų situaciją ne tik trumpu laikotarpiu, tačiau būtų tvarus ilgalaikis ir įstatymo galią turintis sprendimas“, – teigia ministras.

Anot jo, įstatymo projektą su išplėstine Pieno taryba ketinama aptarti šį penktadienį, o radus sutarimą su socialiniais partneriais bus ieškoma „greičiausio kelio, kad įstatymo projektas kuo skubiau atsidurtų Seimo darbotvarkėje“.

Žemės ūkio ministerijos parengtame projekte taip pat siūloma nustatyti, kad derybų metu būtų sutarta dėl pieno kainos bei kaip ta kaina būtų taikoma pieno pardavėjams ar jų grupėms, kai pienas pristatomas ar paimamas skirtingu būdu: paimant pieną supirkimo punkte ar tiesiai iš ūkio, kai pienas pristatymas tiesiai į pieno pirkėjo įmonę.

Taip pat siūloma įtvirtinti, kad pieno pirkėjams įsigyjant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo, kai pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę, pieno kaina būtų ne mažesnė negu pieno kaina, kai žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio specializuoto pieno šaldytuvo.

Įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti, kad sutarta kaina gali būti kaip fiksuotas dydis arba apskaičiuojama pagal įvairius sutartus objektyvius rodiklius, kuriems keičiantis būtų perskaičiuojama pieno kaina.

Šie objektyvūs rodikliai, pasak ministerijos, gali būti susiję su žalio pieno ar pieno produktų rinkos kainos pokyčiais, kaip, pvz., ES vidutine pieno rinkos kaina, o bent vienas iš šių rodiklių turi būti susijęs su pieno gamybos kaštų pokyčiais.

Ministerija numato nustatyti ir galimybę pieno pirkėjams taikyti priemokas ir priedus už jiems svarbias sąlygas, žadama, kad priemokų ir priedų sistema „būtų vieša ir iš anksto žinoma“.

Įstatymo pakeitimo projekte siūloma, kad priedai ir priemokos būtų mokami visiems pieno pardavėjams, kurie atitinka tas sąlygas. Siūloma, kad priemokų ir priedų dydžiai kartu, t. y. bendroje sumoje, būtų ne didesni kaip 20 proc. žalio pieno pirkimo kainos.

Kartu siūloma padidinti baudų už įstatymo pažeidimus dydžius, nustatyti iki 1 proc. baudą nuo įsigytos ar parduotos žalio pieno vertės per metus.

Siekiant įgyvendinti įstatymo projekte numatytus pakeitimus, ministerija savo ruožtu žada įsipareigoti patobulinti pieno rinkos stebėjimo sistemą, parengti indikatorių rinkinį, kuriuo pieno rinkos dalyviai galėtų naudotis derybose.

Pieno ūkininkai, ragindami ministeriją spręsti sektoriaus problemas, pastarosiomis savaitėmis rengia protestus, o ketvirtadienį prie Seimo rengia didžiausią protesto akciją – joje planuoja dalyvauti apie 2,5 tūkst. žmonių. 

Žemės ūkio ministerija praėjusią savaitę pranešė siūlanti pieno gamintojams iš valstybės biudžeto skirti 8 mln. eurų paramos už laikomas karves. Planuojama išmoka siektų apie 37-38 eurus už karvę. Pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams ši išmoka būtų 10 proc. didesnė. 

K. Navickas pripažįsta, kad parama iš esmės situacijos nepakeis, Europos Sąjungos prašoma skirti 18,6 mln. eurų paramos šiam ketvirčiui ir mokėti paramą, kol pieno supirkimo kainos Lietuvoje pasieks Europos Sąjungos vidurkį.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis pabrėžia, kad 8 mln. eurų parama yra per maža, o kad ūkininkai galėtų išgyventi bent penkis mėnesius, jiems reikėtų bent 40 mln. eurų.

Pieno gamintojai taip pat kritikuoja ministerijos siūlymą jiems kooperuotis, nes kooperatyvai yra per maži, kad darytų įtaką, jų plėtrai reikalingos ūkininkų lėšos, kurių jie neturi, ir prašo skubios paramos.

„Kas šiandien yra pavykę sutarti ir susiderinti su Europos Komisija, (...) už balandį ir gegužę kompensuoti tiesiai gamintojams, tai yra ūkininkams. Tai šitos schemos jau neoficialiai yra suderintos.

Nuo birželio 1 mūsų tikslas yra kompensuoti gamintojams per supirkimo kainų atstatymą, kurios buvo vidutinės iki pandemijos. Skaičiuojamas praeitų metų kainų supirkimo vidurkis“, – Seime sakė A. Palionis.

Anot jo, šiuo metu dar vyksta derybos su Europos Komisija dėl pagalbos pieno sektoriui.

„Dėl pieno sektoriaus kol kas turime vieną problemą su Europos Komisija, kadangi 35-37 proc., priklausomai nuo mėnesio, žaliavinio pieno importuojame iš kaimyninių šalių, Latvijos ir Estijos, tai norisi, kad ta schema galiotų, (...) kad neišeitų taip, kad kitų šalių pieno gamintojų neremtume dvigubai. Kaimyninės šalys remia pieno gamintojus, mes – perdirbimą, tai tas importinis pienas gauna dvigubą paramą“, – teigė A. Palionis.

„Šiuo metu vyksta derybos su Europos Komisija, kodėl mes norime tik lietuvišką žaliavą kompensuoti ir išlaikyti supirkimo kainą“, – pridūrė ministras.

Portalo milkprices.nl naujausiais duomenimis, didžiosios Europos Sąjungos pieninės stambiesiems pieno tiekėjams kovo mėnesį mokėjo vidutiniškai 331,7 euro už toną, kai Lietuvoje ši kaina siekė 342,3 euro. Balandžio europinių kainų statistika dar nepaskelbta, tačiau tarptautiniai ekspertai prognozuoja tolesnį kainų kritimą.

Stambiaisiais žaliavos tiekėjais Lietuvoje laikomi tie, kurie parduoda daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį. Tokie tiekėjai parduoda beveik 70 proc. visos šalyje superkamos pieno žaliavos.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina visiems ūkiams balandį buvo 282 eurai už toną – 9,2 proc. mažesnė nei kovą ir 6,3 proc. mažesnė nei 2019 m. balandį. Didžiausias kainas mokėjo didžiosios šalies pieno perdirbimo įmonės.

Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, žaliavinio pieno ir pieno produktų kainos šiuo metu krinta visame pasaulyje ir tai tiesiogiai veikia žaliavos supirkimo kainas mūsų šalyje. 

Lietuvos pieno sektorius yra priklausomas nuo eksporto – šalyje primelžiama ir perdirbama dukart daugiau pieno, nei jo suvartoja šalies gyventojai. Tad maždaug pusė produkcijos realizuojama užsienyje.

E. Simonio teigimu, Europos pieno rinkai, kaip ir visur kitur pasaulyje, šiuo metu didžiausią įtaką daro dėl pandemijos krintantis pieno produktų vartojimas bei stringantys pardavimai eksporto rinkose. Taip pat prisideda sezoniškumas – kiekvienais metais Lietuvoje nuo pavasario pieno supirkimo kainų kreivė leidžiasi žemyn.

„Kiekvieną pavasarį ir vasarą primelžiama daugiau pieno, bet jame mažėja baltymų ir riebalų santykis. Dėl to atitinkamai mažėja žaliavos supirkimo kaina. Rudenį ir žiemą atvirkščiai – pieno mažėja, bet dėl karvių mitybos piene daugėja riebalų ir baltymų, atitinkamai brangsta ir pieno žaliava“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas E. Simonis.

Jo teigimu, vidaus rinkoje pienininkai taip pat patiria iššūkių. Pieno produktų pardavimai krito dėl susitraukusio vartojimo. Užsidarę restoranai, viešbučiai, darželiai ir mokyklos karantino metu nebeperka pieno gaminių, o tai sudaro apie 20 proc. viso pieno gaminių vidaus vartojimo.

Asociacija ES institucijų prašo sukurti kritinės padėties pieno sektoriuje valdymo planus pagal dvi alternatyvas.

Pirmasis planas apimtų žalio pieno utilizavimo schemą tuo atveju, jeigu valstybės susidurs su žaliavinio pieno perviršiu ir staigiu perdirbimo pajėgumų trūkumu dėl pandemijos uždarant gamyklas. Antroji alternatyva, jeigu pienas toliau superkamas, o perdirbimo pajėgumai uždaromi – skubiai perorientuoti gamybą, pavyzdžiui, iš vartotojams skirtų galutinių produktų į pramoninius gaminius, tokius kaip pieno miltai.

EDA generalinis sekretorius Alexander`as Antonas atvirame laiške ES institucijoms pažymi, kad net susiklosčiusios krizės metu Europos pieno sektorius užtikrina patikimą ir stabilų pieno ir pieno produktų tiekimą tiek ES bendrojoje rinkoje, tiek tarptautiniu lygmeniu.

Tačiau jis atkreipia institucijų dėmesį į tiek tarptautiniu, tiek ES lygiu smarkiai kritusias pieno miltų kainas.

Pasak A. Antono, žaliavinio pieno kainų indeksas europietiškam pienui per pastarąsias aštuonias savaites sumažėjo beveik ketvirtadaliu – nuo 37,1 ct iki 28,2 ct už kilogramą.

Asociacijos vadovas teigia, kad mažėjant konteinerinių krovinių paslaugų prieinamumui ir sumažėjus krovinių gabenimo apimtims, pieno miltelių, sviesto ir sūrio saugojimas yra vienintelė išeitis, tačiau dėl to didėja sandėliavimo išlaidos.

Atsižvelgdama į tai, EDA ragina Komisiją sukurti paramos schemą privačiam pieno miltų, sviesto ir sūrių saugojimui. Taip pat prašoma organizuoti sistemą, kuri leistų prioritetinėmis sąlygomis gauti prieigą prie konteinerių ir prekinių talpų būtiniesiems produktams, tokiems kaip pienas ar jo gaminiai.

„Artimiausiu laikotarpiu pieno ir produktų gamybai, bei pardavimų rezultatams didžiausią įtaką darys koronaviruso situacija“, – sako E. Simonis.

Lietuvos pieno perdirbimo įmonės 2020 metų vasarį už natūralų pieną stambiesiems šalies pieno ūkiams mokėjo europinį vidurkį siekiančią supirkimo kainą – 342,7 euro už toną, arba 0,7 proc. daugiau nei sausį.

Stambiaisiais žaliavos tiekėjais Lietuvoje laikomi tie, kurie parduoda daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį.

Pasak E. Simonio, vasarį pieno supirkimo kainos dar augo, tačiau kovo mėnesį dėl sezoniškumo, kai ūkiuose išauga pieno primilžiai ir dėl pandemijos sukeltos padėties rinkose, tolesnę situaciją prognozuoti tampa sunku.

„Sumažėjęs vartojimas, sustabdyta ugdymo ir maitinimo įstaigų veikla, dalis eksportuojamos produkcijos yra įstrigusi transporto eilėse – visa situacija yra daugiau nei neapibrėžta. Ir nors kiekviena įmonė kylančius iššūkius bandys spręsti individualiai, tikimės ir valstybės didesnio dėmesio visam sektoriui“, – teigia E. Simonis.

Portalo milkprices.nl duomenimis, didžiosios Europos Sąjungos pieninės stambiesiems pieno tiekėjams sausį mokėjo vidutiniškai 338 eurus už toną, Naujosios Zelandijos – 339,1 eurų, JAV – 383,9 eurus. Per sausį pienas Europoje atpigo 0,3 proc., Naujojoje Zelandijoje pieno supirkimo kaina stambiesiems tiekėjams padidėjo 0,3 proc., o JAV žaliavos kaina sumažėjo net 11,5 proc.

Žemės ūkio ministerijos skelbiamais duomenimis, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina visiems ūkiams 2020 metų vasarį buvo 311,3 eurų už toną – 1 proc. didesnė nei sausį ir 1,6 proc. aukštesnė nei 2019 metų vasarį.

Per 2020 metų vasarį supirkta 95,75 tūkst. tonų pieno – 4,8 proc. daugiau, palyginti su 2019 metų vasariu.

"Prognozuoju, kad 2019-2020 m. pieno sektoriuje gali būti dar viena krizė. Jei pieno kaina smarkiai augs, niekas negalvos apie pagaminamo pieno kiekius ir galiausiai vėl turėsime perteklių. Žemės ūkio rinkoje dažnai vyksta tokie ciklai. Panašūs tarpai buvo ir tarp ankstesnių krizių", - mano Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas Albertas Gapšys.

Jo teigimu, spartų pieno kainos augimą Lietuvoje pernai lėmė ne tik pasaulinės sektoriaus tendencijos, bet ir padidėjusi konkurencija dėl žaliavos, taip pat kooperatyvo "Pienas LT" atėjimas į rinką.

Premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienį laišku kreipėsi į Europos Komisijos (EK) pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį) dėl sudėtingos situacijos Lietuvos pieno sektoriuje, prašydamas kuo skubiau imtis konkrečių veiksmų susidariusiai situacijai gerinti.

Pieno sektoriui išgyvenant didelę krizę, premjeras pabrėžė būtinybę kompensuoti praradimus, patirtus pieno gamintojų, taip padedant jiems susidoroti su iškilusiais iššūkiais, teigiama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.

A.Butkevičiaus teigimu, ieškant kompleksinio sprendimo kaip palengvinti situaciją pieno sektoriuje, EK prašoma supaprastinti valstybės pagalbos taisykles. Premjeras išreiškė įsitikinimą, jog būdas padėti Lietuvos pieno gamintojams bus rastas kovo 14 dieną vyksiančiame Europos Sąjungos šalių žemės ūkio ministrų ir EK atstovų susitikime.

2015 metais EK skyrė tikslines išmokas Lietuvos ūkininkams, kurios iš dalies palengvino situaciją pieno sektoriuje. Vis dėl to, Lietuvos pieno gamintojų pajamos praėjusiais metais, lyginant su 2014 metais, (skaičiuojant su gauta parama) sumažėjo 75,7 mln. eurų.

Lietuva vasarį pateikė EK prašymą skirti papildomai 75 mln. eurų paramos šalies pieno sektoriui. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė kovo pradžioje BNS sakė, kad gavus šią paramą, dar tiek pat žemdirbiams būtų skira iš valstybės biudžeto.

EK pernai rugsėjį skyrė 12,63 mln. eurų Lietuvos pienininkams iš bendro 500 mln. eurų pagalbos paketo ES žemės ūkio sektoriui, o metų pabaigoje iš šalies biudžeto pieno gamintojams skirta dar 12,23 mln. eurų paramos.

Žemės ūkio viceministras Saulius Cironka BNS anksčiau teigė, kad 2015 metais Lietuvos pieno sektorius iš nacionalinio biudžeto ir ES gavo 72 mln. eurų paramos.

Lietuvos pienininkams Europos Komisija skyrė 12,63 mln. eurų paramos. Toks sprendimas priimtas antradienį Liuksemburge, kur bus sprendžiama dėl konkrečios paramos dėl Rusijos embargo ir pasaulinių kainų kritimo nukentėjusiems pieno bei mėsos gamintojams. Lietuva pienininkams siekė gauti 32 mln. eurų.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltratienė neatmeta galimybės pieno gamintojams skirti papildomus 12,6 mln. eurų ir iš valstybės biudžeto.

„Tai yra gerokai mažesnė suma, jeigu duotų tiek, kiek visi prašė, tuomet reikėtų 12 mlrd. eurų, o dabar yra tik 0,5 mlrd. eurų skirta, tad atitinkamai ir buvo peržiūrėta. Bet noriu pasakyti, kad tiek Lietuvai, tiek kitoms Baltijos šalims buvo skirtos lėšos atsižvelgiant ne vien į gamybos lygį. Europos mastu mes pagaminame tik 1 proc. pieno, tad būtume gavę 4 mln. eurų. Atsižvelgiant į embargą ir kiek krito supirkimo kaina, buvo padidinta parama dar 8,6 mln. eurų“, - BNS telefonu iš Liuksemburgo sakė V.Baltraitienė.

Anot jos, žiūrint į gamybos apimtis, Baltijos šalys gavo didesnę paramą nei kitos valstybės.

V.Baltraitienė teigė, kad Vyriausybėje bus diskutuojama dar 12,6 mln. eurų pieno gamintojams skirti iš šalies biudžeto.

„Diskutuosime apie tai, žiūrėsime, kokios yra galimybės - ar dar šiemet, ar po Naujų metų su nauju biudžetu, kad padėtų atstatyti tas apyvartines lėšas, susimokėti skolas“, - tikino ministrė.

Žemės ūkio ministerija pranešė, kad iš viso EK pasiūlė 500 mln. eurų paramos paketą, iš kurio Latvija gavo 8,45 mln. eurų, Estija - 7,56 mln. eurų. Pasak V.Baltraitienės, parama bus vienkartinė pagalba ūkininkams, nes svarbiausia yra, kad atsistatytų kainos rinkoje.

„Niekada jokie pinigai neišgelbėja, jeigu nesusireguliuoja rinka, jeigu neatsistato kainos. Tai yra vienkartinė tokia parama. (...) Tai užtikrina, kad nebūtų sunaikinamos motininės fermos, kad nebūtų sužlugdomi ūkiai, bet tai nėra pagrindinis išsigelbėjimas. Reikia kalbėti apie ilgalaikes priemones: yra tame pakete skirta pinigų naujų rinkų paieškai, privačiam saugojimui. Mums tai yra svarbu. Sūrių privačiam saugojimui yra skirta lėšų ir jeigu mūsų perdirbėjai neranda rinkų, manau, pasinaudos tuo“, - aiškinoV.Baltraitienė.

Naujų rinkų paieškoms, rinkų stabilizavimo ir reguliavimo priemonėms iš bendro 500 mln. eurų paramos paketo skirta 80 mln. eurų.

Pieno ūkiams būtinos permainos, nes nėra perspektyvų, kad tik aštrėjant konkurencijai Europoje pieno kainos didės, mano "Agrowill Group" valdybos pirmininkas Saulius Jurgelėnas.

"Dabar tiek mums, tiek perdirbėjams gera proga peržiūrėti verslo modelį. Lietuviškas pieno ūkis visai neefektyvus", - "Verslo žinioms" teigė S.Jurgelėnas.

"Agrowill Group" pieno sektorius dirba nuostolingai, tačiau euras silpnėja, produktų kainos biržose auga ir S.Jurgelėnas tikisi, kad antrą pusmetį šiemet pienininkystė vėl bus pelninga.