„Dukra taip atrodė prieš metus, o dabar vaikšto, gyvena kaip visi normalūs žmonės, nes turime vaistus, kuriuos paaukojo Lietuvos žmonės“, – sakė vyras.

„Žinome, kad vaistai mėnesiui kainuoja labai daug. Net pardavus butą, automobilį neįstengtume nupirkti nei vieno mėnesio dozės“, – kalbėjo moteris.

Kiek šiuo metu žmonių Lietuvoje serga cistine fibroze?

„Maždaug 90 asmenų. Kiekvienais metais skaičius keičiasi, vieni ateina, kiti išeina. Mes prarandame vaikus, jaunuolius. Šia liga sergantys vaikai ir jaunimas išeina ankstyvojoje jaunystėje“, – sakė cistinės fibrozės asociacijos pirmininkė Lijana Kazlauskienė.

Kokia kasdienybė susiduriant su šia liga?

„Kasdienybė iš tikrųjų yra varginanti. Pastovus kosulys, dusulys. Šiais metais neatsimenu bent savaitės, kad būčiau be karščiavimo. Liga progresuoja, šiemet jau šeštą kartą guliu ligoninėje. Greičiausiai gulėsiu ir vėl“, – sakė mergina.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ar vartojate vaistus, ar neturite šios galimybės? Kiek tokie vaistai kainuotų per mėnesį?

„Vaistų, dėl kurių šiandien čia susirinkome, nevartoju, nes neturiu galimybės įsigyti. Per mėnesį jie kainuoja apie 17 tūkst. eurų“, – kalbėjo mergina.

„Tai yra sisteminė liga, kuri žeidžia ne tik plaučius ir virškinimo traktą, bet ir kaulus bei endokrinologinę sistemą. Šie moduliatoriai sustabdo ligos progresą. Žmogus gali gyventi pilnavertį gyvenimą“, – teigė L. Kazlauskienė.

Kokia jūsų didžiausia svajonė, apie ką svajojate?

„Kad kuo mažiau gulėčiau ligoninėje“, – kalbėjo serganti mergina.

Jei gautumėte tuos vaistus ir situacija kardinaliai pasikeistų, kuo norėtumėte būti, ką norėtumėte veikti gyvenime?

„Visai neseniai įstojau studijuoti informacines technologijas. Kad ir labai nėra sveikatos, stengiuosi. Norėjau dirbti, bet dabar dirbti iš vis nebeišeina. Aš net negaliu paeiti 50 m be sustojimo neuždusus. Aš negaliu dirbti jokio fizinio darbo, tik sėdimą“, – sakė mergina.

Šia liga sergantys vaikai ir jaunimas išeina ankstyvojoje jaunystėje.

Kokia ta sergančio žmogaus kasdienybė? Ką jis gali, o ko negali?

„Negali būriuotis, negali eiti į baseinus, sporto sales. Reikia įdėti labai daug pastangų jo gyvenimui“, – kalbėjo moteris.

Ar viską pakeistų tie vaistai?

„Mes taip tikimės. Žinome atvejų, kur tikrai įvyko stebuklai“, – sakė moteris.

„Šio vaisto gamintojas yra pateikęs paraišką mūsų Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, siekiant, kad šis vaistas būtų taip pat kompensuojamas. Šiuo metu tas vaistas yra įvertintas ir atliktas klinikinis jo vertinimas. Pagal mūsų nustatytas procedūras vyksta derybos su pačiu gamintoju dėl konkretaus vaisto kainos taikymo mūsų šaliai“, – sakė sveikatos apsaugos ministerijos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Kaip greitai žmonės gali tikėtis kažkokio teigiamo rezultato?

„Labai sunku prognozuoti. Derybų procesas turbūt tuo ir yra įdomus, kad negalima iki galo nuspėti, kada bus pasiekti ar nepasiekti konkretūs sutarimai. Galėtume tikėtis, kad tolimesnis žingsnis galėtų būti matomas kelių mėnesių bėgyje“, – sakė A. Pečkauskas.

„Žmonių dėka įvyko stebuklas. Kai pradėjo gauti vaistus, po savaitės gydytoja pamatė, kad jau plaučiai bando patys kvėpuoti. Jos vienintelė svajonė buvo sulaukti vaistų. Ji pastoviai klausdavo, ar sulauks pagaliau vaistų. Dabar ji daug svajoja ir daug kuo nori būti. Nori šiemet pabaigti mokslus“, – kalbėjo moteris.

Praeiviai buvo kviečiami užeiti į piketuotojų palapinę ir fotografuotis su palaikymą konvencijai išreiškiančiais plakatais: „Moters teisės – visuotinės ir nedalomos žmogaus teisės!“, „Smurtas prieš moteris – nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas!“, „Smurtui prieš moteris NE!“, „Aš pasisakau už efektyvią moterų apsaugą nuo smurto šeimoje!“

L. H. Vasiliauskienė atkreipia dėmesį, kad tai, jog kai kurios Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, vis dar nėra ratifikavusios šios konvencijos, yra autoritarinių režimų pergalė.

„Tai yra progresyviausias dokumentas, kuriame viskas yra aiškiai valstybėms išrašyta, kaip pereiti nuo imitacinės apsaugos ir pagalbos prie tikros, realios ir specializuotos pagalbos moterims ir vaikams nuo smurto artimoje aplinkoje ir vyrų smurto prieš moteris ir vaikus artimoje aplinkoje“, – žurnalistams pikete kalbėjo L. H. Vasiliauskienė.

Seime yra radikaliosios dešinės lobistai, (...) kurių retorika ir LGBT bendruomenės atžvilgiu, ir smurto prieš moteris įveikimu, ir žmogaus teisių klausimais labai mažai skiriasi nuo Putino retorikos. 

„Seime yra radikaliosios dešinės lobistai, (...) kurie veikia prieš valstybės politiką, prieš demokratiją ir kurių retorika ir LGBT bendruomenės atžvilgiu, ir smurto prieš moteris įveikimu, ir žmogaus teisių klausimais labai mažai skiriasi nuo Putino retorikos. (...) Tai yra labai didelė grėsmė – tai yra tai, dėl ko rankomis trina rytų kaimynai“, – pažymėjo nevyriausybinės organizacijos vadovė.

Kaip teigia piketo iniciatorė, atkaklus dialogo su visuomene siekis duoda apčiuopiamų rezultatų.

„Mūsų pastangos kaip lašas po lašo tą akmenį tašo – jos turėjo tokį rezultatą, kad 150 organizacijų pasirašius bendrą prašymą, Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl šios konvencijos atitikimo Lietuvos Konstitucijai. Tai, galima pasakyti, kad ta diskusija jau persikėlė į aukštesnį lygį“, – sako Vilniaus moterų namų vadovė.

Nepaisant to, visuomenę būtina šviesti ir toliau, akcentuoja L. H. Vasiliauskienė.

„Mums labai svarbu skatinti visuomenės informuotumo paramą tam procesui. (...) Norime kreiptis į visuomenę ir nebijome rodytis gatvėje tam, kad realiai galėtume su žmonėmis pakalbėti ir kad žmonės turėtų teisingą supratimą ir remtų šitos konvencijos ratifikavimą“, – sakė L. H. Vasiliauskė.

„Melagienų apie šitą dokumentą kampanija, iš dalies Putino oligarchų finansuota, yra kryptingas demokratijos destabilizavimas, ruošiantis karui prieš Vakarus. Tai jis jau tiek išsiskleidęs ir užteršęs protus, kad reikia tikrai pakankamai energingo ir reguliaraus bandymo informaciją skleisti ir teisingai žmones informuoti“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad pastarojoje Seimo pavasario sesijoje parlamentas po pateikimo pritarė Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen bei valdančiosios koalicijos atstovų ir socialdemokratų inicijuotam parlamento kreipimuisi į KT dėl išaiškinimo, ar Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, tik KT gali aiškiai ir nešališkai atsakyti, kokie yra konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos tikslai ir tikrasis turinys.

Vis dėlto, kai kurie atstovai Seime tikina, kad šiuo metu Lietuvoje jau veikia pakankamai teisinių įrankių kovoti su smurtu artimoje aplinkoje. Todėl, anot Stambulo konvencijos skeptikų, dokumento ratifikavimas Lietuvai nereikalingas.

Gruodžio 6-osios popietę portalo kauno.diena.lt žurnalistų kalbintas organizacijos „Lietuvos šeimų sąjūdis“ atstovas Arvydas Daunys sakė, kad piketuotojų nebuvo daug, tačiau tuo stebėtis esą nereikia, nes pirmadienis – tik pirmoji piketo diena, jis vyks iki pat gruodžio 22-osios. „Kiekvienas ateis tada, kada jam patogu. Čia – ne mitingas, čia – ilgalaikė protesto akcija“, – tarstelėjo pašnekovas.

Paklaustas, kokio rezultato tikimasi sulaukti šitiek laiko piketuojant prie Seimo, A. Daunys sakė besitikintis, kad šalies valdžia bent pabandys išgirsti, ką sako kita visuomenės pusė, kuri nepritaria dabar galiojančiai galimybių paso ir mokamų COVID-19 testų politikai. „Nekalbu apie tai, kad jie staigiai kažką padarys, pakeis ar panašiai, bet norėčiau, kad pabandytų išgirsti ir kažkaip į tai sureaguotų“, – teigė Šeimų sąjūdžio atstovas.

Pasak A. Daunio, minėta visuomenės dalis norėtų, kad būtų atsižvelgiama į Konstitucijoje esančius principus, kuriuose akcentuojama, kad diskriminuoti žmonių ir vykdyti eksperimentus prieš jų valią negalima.

Jei galimybių pasas veikia porą dienų, o testas – 80 eurų, tai kiek reikia uždirbti, kad žmogus apmokėtų už jį ir dar kažkiek liktų pragyvenimui?

„Mes esame už šeimos, asmenų pasirinkimo laisvę, kad nebūtų prievartos verčiant žmones daryti tai, kuo jie netiki. Galimybių pasas – tai viena iš segregacijos priemonių. Tie, kurie jį turi, yra arba pasiskiepiję, arba už savo pinigus testavęsi. Mes manome, kad tai yra grynų gryniausia žmonių diskriminacija – ne visi gali tiems testams išmesti daugiau atlyginimo nei uždirba. Jei galimybių pasas veikia porą dienų, o testas – 80 eurų, tai kiek reikia uždirbti, kad žmogus apmokėtų už jį ir dar kažkiek liktų pragyvenimui? Visi suprantame, kad tai – tik baudžiamoji prievartos priemonė, o ne medicinos klausimai. Mes matome, kad paskiepijusieji visame pasaulyje serga. Šiandien paskelbiau straipsnį apie amerikiečių kruizinį laivą, kuriame – per tris tūkstančius žmonių ir jame kilo koronaviruso protrūkis, nors visa komanda ir kiekvienas keleivis buvo pilnai paskiepyti“, – pasakojo pašnekovas.

Jis pridūrė, kad pasitelkiant tokias priemones pandemijai valdyti, jose nėra jokios medicininės ar net politinės logikos. Paklaustas, ar per visą šį laiką, kiek vyks piketas, tikimasi sulaukti realių pasisakymų iš parlamentarų pastaraisiais klausimais, A. Daunys sakė, kad keli opozicijai priklausantys Seimo nariai atėjo ir šiandien, gruodžio 6-ąją.

„Viskas dar tik prasidėjo. Lauksime daugiau“, – sakė „Lietuvos šeimų sąjūdžio“ atstovas. 

Pasak A. Daunio, protesto akcija prie Seimo kasdien vyks nuo 8 val. iki 22 val. Kaip skelbia BNS, sausio viduryje piketai numatomi ir prie Vyriausybės, pranešama, kad juose gali dalyvauti iki 8 tūkst. žmonių. Abiem renginiams Vilniaus savivaldybė yra išdavusi leidimą.

Vyriausybės sprendimu nuo gruodžio 1-osios privalomai testuotis dėl COVID-19 turintiems asmenims valstybė nebemoka už testą, už jį privalo mokėti pats darbuotojas arba jo darbdavys, jei sutinka.

Taip pat nesiskiepiję ir nepersirgę gyventojai, norintieji gauti galimybių pasą, turi atlikti PGR tyrimą – antigeno testas nebegalioja.

Tuo metu į kitus šalies miestus organizacijos atstovai vyks su dovanomis, dalys vaikams šokolado, knygų.

„Tikslas – duoti žmonėms ir pozityvios nuotaikos, vaikams bus dovanėlės, iš rėmėjų jau surinkta kelios tonos šokolado, knygučių“, – pirmadienį prie Seimo žurnalistams sakė LŠS tarybos narys Arvydas Daunys.

Jo teigimu, ilgalaikę akciją prie Seimo nutarta rengti, kai nuo darbo pradėti šalinti testuotis savo lėšomis atsisakantys darbuotojai.

„Vienas iš mūsų žmonių yra savivaldybės darbuotojas, dėl atsisakymo turėti galimybių pasą, testuotis ir kalbų tokių galbūt per daug laisvų nušalintas nuo darbo. Yra dėl ko protestuoti. Tokių žmonių daugybė, mes gauname labai daug signalų“, – teigė A. Daunys.

Vienas iš mūsų žmonių yra savivaldybės darbuotojas, dėl atsisakymo turėti galimybių pasą, testuotis ir kalbų tokių galbūt per daug laisvų nušalintas nuo darbo.

Anot jo, akcija rengiama prie Seimo, o ne Vyriausybės, nes parlamentas palaiko Ministrų kabineto sprendimą.

„Visus tuos Vyriausybės sprendimus palaiko Seimas. Visi tie galimybių pasai yra Seimo palaikomi, Seimas neprotestuoja, Seimas kaip aukščiausia valdžia gali tarti savo žodį, gali perimti tam tikrus Vyriausybės sprendimus į savo kompetenciją, išleidę įstatymus, bet jie to nedaro“, – tvirtino LŠS tarybos narys.

Pirmadienio popietę prie Seimo piketuoti atvyko per dešimt žmonių. Pasak A. Daunio, nustatyto grafiko, kiek žmonių kada turi atvykti, nėra, todėl protestuotojų skaičius nuolat kis.

Sausio viduryje piketai numatomi ir prie Vyriausybės, pranešama, kad juose gali dalyvauti iki 8 tūkst. žmonių.

Abiem renginiams Vilniaus savivaldybė yra išdavusi leidimą.

Vyriausybės sprendimu nuo gruodžio 1-osios privalomai testuotis dėl COVID-19 turintiems asmenims valstybė nebemoka už testą, už jį privalo mokėti pats darbuotojas arba jo darbdavys, jei sutinka.

Taip pat nesiskiepiję ir nepersirgę gyventojai, norintieji gauti galimybių pasą, turi atlikti PGR tyrimą – antigeno testas nebegalioja.

Kaip teigiama sekmadienį išplatintame Šeimų sąjūdžio pranešime, šiuos valdžios sprendimus protestuotojai vertina kaip gyventojų „segregaciją ir diskriminavimą“ bei konstitucinių vertybių laužymą.

Sausį piketai numatomi ir prie Vyriausybės.

Pasak pranešimo, piketai „Lietuvos Respublikos piliečių teisėms apsaugoti ir valstybės tolesniam griovimui sustabdyti“ vyks kasdien, nuo šio pirmadienio, gruodžio 6-osios, iki gruodžio 22 dienos „su galimybe jį pratęsti tiek, kiek reikės“.

Vilniaus savivaldybė atstovai BNS patvirtino, jog vieno iš organizacijos atstovų Raimondo Grinevičiaus prašymu suderino leidimą renginiams nuo gruodžio 6-osios iki 22-osios, kasdien, nuo 8 iki 22 valandos. Prie Seimo leista susirinkti ne daugiau nei tūkstančiui žmonių, taip pat pastatyti dvi palapines.

Pasak savivaldybės, taip pat suderintas ir dar vienas leidimas tokiems pat kasdieniams piketams prie Vyriausybės. Juos Šeimų sąjūdis numato rengti sausio 16-26 dienomis, nurodoma, kad čia dalyvaus iki 8 tūkst. žmonių.

Organizatoriams abiem atvejais leista piketuoti nuo 8 iki 22 valandos, kasdien sutvarkyti teritoriją, išsivežti visą įrangą, netrukdyti eismo, laiku teikti visą reikiamą informaciją policijai, laikytis būtinų atstumų nuo Seimo ir Vyriausybės pastatų.

Kaip BNS sakė Šeimų sąjūdžio atstovas Algimantas Rusteika, prie Seimo masinių protestų neplanuojama.

„Čia tikrai nebus daug žmonių, nes nebus taip, kad vieną dieną, vieną valandą visi atvyko ir skanduoja. Yra -žmogus mūsų, kuris išmestas iš darbo, nes jis kalbėjo tai, kas valdžia nepatiko – jis čia nuolat bus. Tai bus nuolat vykstanti nedaugelio žmonių protesto akcija“, – tikino A. Rusteika.

Anot jo, pirmadienį piketą tikimasi pradėti nuo 14 valandos.

Vyriausybės sprendimu nuo gruodžio 1-osios privalomai testuotis turintiems asmenims bei kitiems asmenims galimybių pasas išduodamas tik atlikus mokamą PGR tyrimą. Nemokamai šį tyrimą gali atlikti nėščiosios ir turintys medicininių kontraindikacijų skiepui.

Taip pat pasikeitė reikalavimai norintiems gauti galimybių pasą – norint jį gauti, nebegalioja neigiamas antigeno testo rezultatas, o reikia neigiamo PGR tyrimo atsakymo, galiojančio tris paras nuo ėminio paėmimo. Galimybių pasą ir toliau gali gauti pagal pilną schemą nuo koronaviruso pasiskiepiję žmonės bei persirgę COVID-19 liga.

Prieš tai masinis Šeimų sąjūdžio mitingas vyko rugsėjo 10 dieną įvyko Katedros aikštėje Vilniuje, savivaldybei atsisakius išduoti leidimą protestams prie Seimo. Teismas patenkino mitingų organizatorių skundą konstatuodamas, kad protestas galėjo vykti prie Seimo, o savivaldybė realios kylančios grėsmės neįrodė, sprendimas gali būti skundžiamas.