Į Klaipėdą iš Lenkijos keliauja Pilies tilto pakėlimo įrenginiai, kuriuos sumontuos gamintojų atstovai. Kada tiksliai mechanizmai pasieks uostamiestį, dar nėra aišku.

"Tilto pakėlimo įrenginiai pas mus keliauja daugiau ar mažiau pagal grafiką. Šį mėnesį mes juos gausime. Rytoj į uostamiestį atvažiuos ir įrangos tiekėjai, kurie patys rūpinsis įrenginių sumontavimu", – tvirtino darbus atliekančios įmonės "Hidrostatyba" statybos direktorius Vaidotas Balčytis.

Pagal planą Pilies tilto pakėlimo įrenginiai rugsėjį turi būti sumontuoti, o  statinys – išbandytas.

V.Balčytis pabrėžė, kad visi darbai vyksta numatytu grafiku. Siekiant nuo jo neatsilikti, Pilies tiltą remontavo daugiau darbuotojų.

"Tiltas buvo šiek tiek prastesnės būklės nei manyta. Padidinome pajėgas, kad galėtume laikytis grafiko. Kol kas jokio atsilikimo nėra", – komentavo direktorius.

Remontuoti tiltą šiek tiek trukdė ir karščiai, tačiau darbų nutraukti nereikėjo.

"Oro sąlygos didelės įtakos neturėjo", – teigė vadovas.

Numatoma, kad eismas Pilies tiltu bus atidarytas per Kalėdas. Objekto kapitalinis remontas ir jo prieigų sutvarkymas atsieis 11,5 mln. litų.

Rekonstruojamam Pilies tiltui bus skirta dalis šiųmečio miesto biudžeto perviršio. Dėl sėkmingai vykdomo šių metų savivaldybės biudžeto atsirado galimybė sėkmingai vykdyti ar anksčiau pabaigti jau pradėtus darbus. Miesto vadovai tikina, jog metų pradžioje pradėtas Pilies tilto remontas pasibaigs šių metų pabaigoje.

Metams persiritus į antrąją pusę, manoma, kad į miesto biudžetą bus surinkta daugiau lėšų nei planuota metų pradžioje.

Jau po pirmojo šių metų ketvirčio konstatuota, jog bus surinktas biudžeto perviršis. Situacija nekito ir toliau, lėšos buvo renkamos sėkmingai.

Vakar posėdžiavusi Klaipėdos savivaldybės taryba patvirtino siūlymą, suplanuotą miesto biudžetą padidinti daugiau nei 6 mln. litų.

Biudžetą didinti savivaldybės tarybai ketvirtadienį buvo siūloma todėl, jog atsirado papildomų lėšų poreikis, o savivaldybės biudžetas iki šiol vykdomas sklandžiai, todėl toks sprendimas galimas.

Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorės  Aldonos Špučienės teigimu, biudžeto didinimas siejamas su sėkmingu gyventojų pajamų mokesčio ir nekilnojamo turto mokesčio rinkimu.

Taip pat į biudžetą grąžinama daugiau nei metų pradžioje tikėtasi savivaldybės lėšų, kurios buvo skirtos Europos Sąjungos remiamiems projektams įgyvendinti, be to, savivaldybę pasiekia ir didesnė dividendų suma.

Direktorė informavo, jog uostamiesčio biudžetas po padidinimo, kuriam ketvirtadienį posėdžiavusi savivaldybės Taryba pritarė, sieks daugiau nei 403 mln. litų.

Surinktą biudžeto viršplanį planuojama panaudoti jau pradėtiems vykdyti svarbiausiems projektams.
Daugiau nei 200 tūkst. planuojama skirti jaunimo politikos plėtros programai – Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo projektui „Jaunas žmogus – tobulėjančios visuomenės garantas“ įgyvendinti.

Savivaldybės tarybos posėdžio metu nuspręsta 7 mln. skirti Pilies tilto remonto darbams.

A.Špučienė paaiškino, kad tilto remonto darbus planuota įvykdyti per 2014–2015 metus, tačiau atsirado galimybė iki šių metų pabaigos jau džiaugtis atnaujintu tiltu.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas užtikrino, kad šiuo metu Pilies tilto remonto darbai vykdomi pagal planą, jokių vėlavimų ar nenumatytų incidentų nebūta.

„Jau per Kalėdas galėsime žingsniuoti nauju tiltu“, – užtikrino V.Grubliauskas.

Miesto vadovas patikino, jog su tilto remontą atliekančiu rangovu jau suderintas darbų planas, kuriame numatoma tiltą suremontuoti iki šių metų pabaigos.

„Darbai ne tik nuo pinigų priklauso, dar yra ir rangovas. Tačiau mes turime užtikrinti finansavimą“, – pastebėjo Finansų ir turto departamento direktorė.

Pilies tilto remontas vyksta pagal planą. Numatoma, kad eismas juo bus atidarytas per Kalėdas. Rugpjūtį iš Lenkijos turėtų būti atvežti tilto pakėlimo mechanizmai.

Pinigų darbams užteks

Kaip remontuojamas Pilies tiltas, penktadienį stebėjo ir domėjosi miesto vadovai. Darbus atliekančios įmonės „Hidrostatyba“ atstovai aiškino, kad viskas vyksta pagal planą.

„Jei finansavimas bus užtikrintas, darbus baigsime, kaip ir numatyta. Gruodžio pabaigoje bus atidarytas eismas Pilies tiltu“, – tvirtino rangovų atstovai.

Pilies tilto kapitalinis remontas ir jo prieigų sutvarkymas atsieis 11,5 mln. litų. Planuota, kad darbai truks trejus metus, bet miesto valdžiai planus teko keisti ir ieškoti papildomų lėšų. Trūko apie 4 mln. litų.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Alina Velykienė tvirtino, kad darbų finansavimo klausimas išspręstas. Reikiamos lėšos bus skirtos iš viršplaninių pajamų.

Miesto tarybai toks sprendimo projektas bus teikiamas liepą vyksiančio posėdžio metu.

„Svarbiausia, kad orai nepavestų ir spalį dar būtų galima asfaltuoti“, – tvirtino pavaduotoja.

Laukia pakėlimo mechanizmų

Patį tiltą, jo konstrukcijas remontuojančios įmonės „Viadukas“ Klaipėdos skyriaus viršininkas Arvydas Biesevičius tvirtino, kad jau atlikta pusė visų darbų.

„Iš pradžių ardėme konstrukcijas ir jas defektavome. Jos buvo vežamos į gamyklas ir surinkinėjamos. Dabar metalinės konstrukcijos jau pradeda grįžti atgal. Dalis pastarųjų bus sumontuotos senos. Pakeisti naujomis teko apie 30 proc.“, – pasakojo viršininkas.

Laukiama tilto pakėlimo mechanizmo. Jis Lenkijos turėtų būti atvežtas rugpjūčio pradžioje. Patys gamintojai ir montuos mechanizmus. Rugsėjį pastarieji jau turi būti įrengti, o tiltas išbandytas.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad reikia laiku pradėti ruošti dokumentus, kurie reikalingi objekto pripažinimui tinkamu naudoti. Nenorima, kad dėl procedūrų viskas užtruktų.

„Gruodžio pradžioje jau turime galvoti apie tilto eksploatavimą. Kalėdos yra tas terminas, kada turit paleisti eismą tiltu“, – pabrėžė metas.

„Jei įžiebtume eglutę ir kartu tilto apšvietimą, tikrai būtų labai graži šventė“, – tvirtino A.Velykienė.

„Ta proga eglutę šiemet žiebiame ant tilto“, – šmaikštavo meras.

Atsilieka nuo grafikų

Pasak V.Grubliausko, uždarius Pilies tiltą remontui, paaiškėjo, kokia ši arterija yra svarbi miestui. Mero teigimu, sprendimas dalinai atidaryti Tiltų gatvę visiems automobiliams davė efektą, tačiau yra labai daug piktnaudžiavimo atvejų. Tai sukelia trukdžių viešajam transportui. Autobusai atsilieka nuo grafikų.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis pasakojo, kad autobusai dėl dalinai atidaryto eismo Tiltų gatvėje vidutiniškai atsilieka dvi minutes.

„Tai tik vidurkis. Būna, kad autobusai dėl šio ruožo nuo grafiko atsilieka ir 5-6 minutes. Daugiausia nukrypimų yra nuo 16 iki 18 val., kai automobiliai jau negali važiuoti Tiltų gatve, o tą turi daryti per Mokyklos gatvę. Tačiau eismas šioje arterijoje išlieka intensyvus“, – pasakojo vadovas.

Anot G.Neniškio, vyraujant karštiems orams, kai kurių maršrutų autobusai spūstyse stovi Girulių plente ir prie P.Lideikio ir Manto gatvės sankryžoje. Pirmojoje vietoje užtrunka apie 10, antrojoje – 12 minučių.

„Pridėjus dar 5 minutes, kur papildomai užtrunkama Tiltų gatvėje, atsilikimas nuo grafiko susidaro 27 minutės. Kai tokios paklaidos, labai sudėtinga suderinti autobusų tvarkaraščius. Reikia ieškoti sprendimų. Stiprinti kontrolę arba atsikratyti dabartinės tvarkos“, – tvirtino vadovas.

Reikia peržiūrėti sankryžą

V.Grubliauskas pasakojo, kad taip pat sulaukė skundų dėl vėluojančių autobusų. Pasak mero, problema ne pati galiojanti eismo schema Tiltų gatvėje, o tvarkos užtikrinime. Miesto vadovas vairuotojų prašė nepiktnaudžiauti situacija ir negudrauti. Tai gali atsisukti prieš visus klaipėdiečius.

„Dabar negalime kalbėti apie dramatišką tvarkos keitimą ar atšaukimą. Tačiau rugpjūčio pavaigojė vertinsime situaciją. Jei matysime, kad toliau yra daug pažeidimų, stipriai trikdomi viešojo transporto srautai, turėsime reaguoti, koreguoti schemą“, – įspėjo meras.

Miesto vadovas žadėjo prašyti policijos pareigūnų, kad šie sustiprintų kontrolę Tiltų gatvėje.

V.Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad reikia kažką daryti ir su P.Lideikio ir Manto gatvės sankryža, prie kurios karštomis vasaros dienomis nusidriekia automobilių eilės.
Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Paukštė tvirtino, kad nauja šios sankryžos eismo schema jau parengta. Jau užsakyti ir ženklai. Bus peržiūrėtos juostos, iš kurios galima važiuoti tiesiai, į dešinę ar į kairę.

„Reikia tą padaryti greičiau. Jei dirbsime įprastais tempais galima sulaukti ir rugpjūčio pabaigos“, – teigė meras.

Pakoreguotas šiųmetis Klaipėdos miesto biudžetas turėtų išsipūsti iki 400 mln. litų. Nors metų pradžioje miesto taryba patvirtino, kad į Klaipėdos iždą turėtų būti surinkta 392,6 mln. litų pajamų, dar šį mėnesį šis planas bus padidintas apie 6,5 mln. litų.

Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Rūtos Kambaraitės teigimu, planuotas biudžeto pajamas, o sykiu ir išlaidas padidinti galima, nes į iždą gauta gerokai daugiau nei planuota dividendų iš savivaldybei priklausančios įmonės „Klaipėdos energija“.

„Ji pervedė 4,333 mln. litų daugiau dividendų už praėjusius metus nei buvo planuota. Jau ne kartą viešoje erdvėje buvo paskleista žinia, jog viršplaninės lėšos bus skirtos Pilies tilto remontui, kad jis būtų baigtas šiemet. Todėl galima sakyti, kad dividendai išgelbėjo tiltą“, – tvirtino R.Kambaraitė.

Miesto taryba Klaipėdos iždo pajamų ir išlaidų planą turėtų pakoreguoti liepos 24-ąją vyksiančiame posėdyje. Miesto tarybos sprendimo projektas dėl biudžeto korekcijų kol kas dar rengiamas, todėl R.Kambaraitė negalėjo įvardyti itin tikslių skaičių, kurie bus įrašyti pajamų ir išlaidų eilutėse.
Preliminariai žinoma, kad miesto biudžeto pajamų planas turėtų būti didinamas apie 6,5 mln. litų.

Daugiau nei planuota surinkta gyventojų pajamų bei nekilnojamojo turto mokesčių – abiejų po milijoną litų.

„Biudžetas koreguojamas bus ir todėl, kad pavyko sutaupyti pinigų, kurie buvo numatyti mokėti socialines pašalpas. Šiuos pinigus galėsime skirti socialinių paslaugų plėtrai, infrastruktūrai gerinti“, – aiškino Finansų skyriaus vedėja.

Ji pasidžiaugė, jog kol kas nerimo ženklų, kad Klaipėdoje gyvenimas blogėja, nėra.

„Kai pasitvirtinome gyventojų pajamų mokesčio surinkimo planą, atrodė, kad bus neįmanoma jo įvykdyti. Tačiau pajamų gauname daugiau nei planuota, vadinasi, Klaipėdoje gerėja ekonominė padėtis“, – pabrėžė R.Kambaraitė.

Tačiau ji gyventojų pajamų mokesčio surinkimo skaičius vertino itin atsargiai. Valstybinė mokesčių inspekcija iki liepos 1 dienos turi patikrinti gyventojų pajamų deklaracijas ir jų sumokėtus pajamų mokesčius perskirstyti savivaldybėms, kuriose asmenys yra deklaravę gyvenamąją vietą.

„Valstybinė mokesčių inspekcija tai turi padaryti iki liepos 1 dienos, tačiau pernai dėl kažkokių trukdžių perskirstymą atliko metų pabaigoje. Todėl patekome į gana keblią situaciją – reikėjo grąžinti 4 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio, nors pinigai jau buvo paskirstyti išlaidoms. Tad šiemet elgiamės labai atsargiai ir itin daug biudžeto pajamų plano nedidiname“, – teigė R.Kambaraitė.

Anot jos, jei mokesčius seksis rinkti taip gerai, kaip iki šiol, biudžeto pajamų ir išlaidų planas dar kartą gali būti koreguojamas rugsėjį.

Klaipėdiečiai šiemet gyvena geriau nei prieš metus, todėl esą ir savivaldybės biudžeto pajamų per pirmąjį šių metų ketvirtį surinkta daugiau nei planuota.

Į miesto iždą per pirmuosius tris šių metų mėnesius surinkta apie 106 mln. litų, o tai yra beveik 4 mln. litų daugiau nei planuota ir 7,5 mln. litų daugiau nei pirmąjį praėjusių metų ketvirtį.

„Taigi, šiemet gyvename geriau“, - reziumavo Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė.

Nors biudžeto pajamų planas jau viršytas, kol kas dar neplanuojama jį koreguoti ir viršplanines lėšas perskirstyti.
Įprastai biudžeto pajamų ir išlaidų planas koreguojamas po pusmečio, jei lėšų surenkama daugiau nei planuota.

„Jei ir šiemet tokių bus, jau viskas aišku, kur tuos pinigus išleisime. Miesto taryba yra nustačiusi prioritetus, kur turėtų būti naudojamos neplanuotai gautos pajamos. Pirmiausia, jos turėtų būti skirtos Pilies tilto rekonstrukcijai ir daugiabučių namų kiemų valymui, nes šiai paslaugai pinigų numatyta tik pusmečiui“, - teigė A.Špučienė.

Beveik trečdalį visų ketvirčio pajamų sudarė gyventojų pajamų mokestis. Jo į biudžetą gauta apie 40 mln. litų, o buvo planuota surinkti 39,5 mln. litų – planas viršytas 0,5 mln. litų.

„Gerai, kad surinkome daugiau, tačiau augimas nėra labai didelis. Vadinasi, pajamos iš šio mokesčio buvo suplanuotos taip tiksliai, kaip vaistinėje“, - palygino Finansų ir turto departamento direktorė.

Pirmąjį ketvirtį į miesto biudžetą gerai sekėsi rinkti ir nekilnojamojo turto mokestį. Jo gauta apie 13,6 mln. litų arba 1,6 mln. litų daugiau nei planuota. Be to, nekilnojamojo turto mokesčio šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gauta beveik 1,9 mln. litų daugiau.

Į miesto biudžetą per pirmuosius tris šių metų mėnesius surinkta ir daugiau nei planuota vietinių rinkliavų. Priežastis – esą klaipėdiečiai tampa pareigingesni ir susimoka priklausančius mokesčius.

Daugiau pinigų gauta ir už įvairias savivaldybės biudžetinių įstaigų teikiamas paslaugas. Pavyzdžiui, sumokėta daugiau pinigų už lopšelių ir darželių paslaugas. Manoma, kad išaugusių tokių pajamų priežastis yra ta, kad nuo šių metų pradžios yra sugriežtinta darželių lankymo tvarka, todėl vaikai juose praleidžia daugiau dienų, tad tėvai turi sumokėti daugiau pinigų.

„Šiemet biudžete turime ir keistą minusinį mokestį. Tai – žemės mokestis. Per metus jo planuojame surinkti 1,4 mln. litų, tačiau per pirmąjį ketvirtį ne tik negavome nė lito, bet mokesčių inspekcijai dar esame skolingi 177 tūkst. litų. Vis dar aiškinamės, kodėl taip yra. Pirminis paaiškinimas toks, kad mokesčių inspekcijoje pasikeitė žemės mokesčio apskaitos tvarka. Dabar jis turi patekti į tų savivaldybių, kuriose žemė ir yra, biudžetus, o ne į tą, į kurį žmogus nori pervesti“, - preliminarų paaiškinimą pateikė A.Špučienė.

Miesto tarybos patvirtinto šiųmečio Klaipėdos iždo planuojamos pajamos yra 392,6 mln. litų.