Į Pirmosios Melnragės paplūdimį žmonės atvyksta ketindami atsikvėpti, paplaukioti banglentėmis ar pabūti netoli šiaurinio molo įsikūrusiose kavinėse. Tačiau šiame paplūdimyje nėra gelbėtojų ir jų postų.

Kaip teigė „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas, gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki, teritorija, esanti netoli molo, priklauso Klaipėdos jūrų uosto direkcijai, todėl ši vieta nėra gelbėtojų dispozicijoje.

„Nuo molo 600 metrų paplūdimio priklauso Uosto direkcijos teritorijai, todėl ten gelbėtojai nebudi“, – aiškino A. Siakki.

Nuo molo 600 metrų paplūdimio priklauso Uosto direkcijos teritorijai, todėl ten gelbėtojai nebudi.

Atėjus į Pirmosios Melnragės paplūdimį, poilsiautojus pasitinka ženklas, perspėjantis, kad šioje paplūdimio dalyje gelbėtojų nėra ir maudytis reikėtų kitame paplūdimyje, kuris yra už 500 metrų.

„Paplūdimio riba, kurioje budi gelbėtojai, yra nuo bunkerio, jis yra tarp Pirmosios ir Antrosios Melnragės paplūdimių. Jeigu nelaimė įvyksta netoli šiaurinio molo, gelbėtojai reaguoja į iškvietimą ir taip pat skuba į pagalbą“, – pabrėžė A. Siakki.

Gelbėtojų vadovo teigimu, dar gegužės 14-ąją į Melnragės, Girulių ir Smiltynės paplūdimius buvo suvežti bei pastatyti gelbėtojų postai, o Pirmosios Melnragės paplūdimyje gelbėtojų nebuvo ir nebus.

„Gelbėtojų komandos surinktos. Atrankos baigėsi. Viena grupė jau apmokyta, greitai bus apmokyta ir antra. Iš viso bus 50 gelbėtojų. Gelbėtojai prižiūrės bendrą 7,8 km paplūdimio ruožą: Smiltynės paplūdimyje – 3,5 km, o Melnragėje ir Giruliuose – 4,3 km“, – paaiškino A. Siakki.

Klaipėdiečiai, taku žingsniuodami į Pirmosios Melnragės paplūdimį, aptiko bityną, kuris juos ir nustebino, ir išgąsdino. Žmonės ėmė abejoti, ar mieste išties leidžiama laikyti vabzdžius, kurie gali sugelti poilsiautojus.

„Bitynas yra šalia tako, kuriuo į paplūdimį eina daug poilsiautojų. Juk bitės gali sugelti. Nesuprantama, kaip leidžiama mieste turėti bityną“, – stebėjosi klaipėdiečiai.

Pasak Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Antano Baužos, laikyti bites gyvenvietėse galima. Klaipėdos mieste yra įregistruoti du bitynai. Jie įrengti privačių namų teritorijose. Šiuose bitynuose gyvena 20 bičių šeimų.

Klaipėdos rajone šie skaičiai gerokai didesni – įregistruoti 165 bitynai, kuriuose gyvena 3 316 bičių šeimų. Neringoje oficialių bitynų nėra.

A.Bauža pasakojo, kad bitynus gyvenvietėse norintiems įkurti asmenims keliami tam tikri reikalavimai. Nuo avilių turi būti ne mažiau nei 100 metrų iki rekreacinių teritorijų, 10 metrų iki kelio, pėsčiųjų ar dviračių tako, penki metrai iki besiribojančios žemės valdos, kurioje yra gyvenamieji namai.

Minimalūs atstumų reikalavimai bitynų savininkams netaikomi, kai teritorija yra aptverta ne žemesne kaip dviejų metrų aukščio tvora ar gyvatvore. Avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių savininko sklypo vidurį, išskyrus atvejus, kai jos yra ne žemiau kaip dviejų metrų aukštyje.

Viena bičių šeima turi būti laikoma viename are, išskyrus atvejus, kai jų savininkas turi kaimyninių sklypų savininkų raštiškus sutikimus.

Pasak A.Baužos, taisyklės yra taisyklės. Tačiau savaime suprantama, kad bičių šeima vieno aro plote neišgyvens. Jos nuskrenda iki 5 kilometrų.

„Bitininkai turėtų būti supratingi ir elgtis atsakingai. Nustatyti ribojantys metrai tikrai nėra didelis atstumas. Kretingoje bitės siaubingai sugėlė gyvulius, nors šie ganėsi kur kas toliau“, – pasakojo viršininkas.
Tarnyba kartais sulaukia skundų iš gyventojų dėl kaimynystėje įrengtų bitynų.

A.Bauža pasakojo, kad visi bitynai turi būti įregistruoti nepriklausomai nuo turimų avilių skaičiaus. Savininkas privalo turėti bityno pasą, aviliai turi būti suženklinti. Prie valdos, kurioje yra bitynas, privalo būti ženklas „Atsargiai, bitės“.