Susidomėjimą lėmė karas

Anot LRK Klaipėdos skyriaus vadovės Jolantos Jonikienės, kai kurios klaipėdiečių bendruomenės pačios kreipiasi į LRK savanorius dėl šių kursų organizavimo.

„Tiesa, kad susidomėjimą pirmosios pagalbos kursais karas Ukrainoje tikrai paskatino, tačiau Klaipėdoje į šiuos kursus žmonės renkasi gana vangiai. LRK savanoriai eina į bendruomenes ir suteikia pirmosios pagalbos įgūdžių, tai atlieka paprasti žmonės, išmokyti instruktorių.  Savanoriai daro didžiulį darbą. Jie skleidžia žinią, kaip padėti ištikus nelaimei – kai žmogus užspringsta, praranda sąmonę ir panašiai. Klaipėdoje šie kursai populiarūs, žmonės prašo, kad atvyktume ir pravestume juos mokyklose, senelių namuose, neįgaliųjų ir įvairiose kitose bendruomenėse“, – teigė J. Jonikienė.

Savanoriai daro didžiulį darbą.

Nemokami – populiaresni

Savanorių teikiami kursai nemokami, juos išklausiusieji pažymėjimo negauna.

O mokamus užsiėmimus veda medikai, instruktoriai, kurie gali plačiau atsakyti į rūpimus klausimus. Išklausę šiuos kursus žmonės gauna pažymėjimus.

„Mokami kursai perkami tiek Vilniuje, tiek Kaune, juos dovanoja ir kaip dovanas, bet Klaipėdoje tokio susidomėjimo nėra. Kodėl? Nerandame atsakymo. O nemokamus kursus žmonės aktyviau renkasi visoje Lietuvoje“, – pažymėjo pašnekovė.

Svarstoma šiuos mokymus teikti ir įmonėms, toks poreikis pamažu atsiranda.

„Įmonėms būtų įdomu ir naudinga rengti šiuos mokymus, jie būtų panašūs į tuos, kuriuos veda savanoriai. Žmonės gautų bazinių žinių, būtų pasiruošę ir galėtų padėti atsidūrę sudėtingoje situacijoje. Toks poreikis jau dabar atsiranda“, – sakė J. Jonikienė.

Brolis išgelbėjo sesę

Įprastai, jeigu kviečiasi didesnis būrys žmonių, mokymus veda du ar trys savanoriai.

Susirinkusieji išklauso teorinį kursą, o po to sudaromos mažesnės grupelės praktikai, kad kiekvienas turėtų galimybę aprišti žaizdą, mokytis gaivinti, atlikti dirbtinį kvėpavimą.

Kursai vyksta ir rusų kalba, tačiau susidomėjimo, anot J. Jonikienės, iš rusakalbių – mažai.

LRK skyriaus vadovė pasakojo, kad pirmosios pagalbos kursai yra išgelbėję ne vieną į nelaimę patekusį žmogų.

„Būna labai įvairių atsitikimų, žmonės pasipasakoja. Įstrigo vienos moters istorija. Ji savo vaikams pasakojo apie pirmąją pagalbą. Tuo metu atrodė, kad jie nesiklausė. Tačiau vieną kartą broliukas ir sesutė buvo vieni namuose. Sesutė užsipylė ant savęs karštos arbatos, o berniukas labai aiškiai suprato ir žinojo, ką daryti: nesupanikavo, atvėsino sesers žaizdą, paskambino mamai ir 112. Po šio įvykio gavo apdovanojimą. Tai nutiko Tauragėje. Niekada nežinai, kaip istorija gali pasibaigti“, – sakė pašnekovė.

Vairuotojai yra tie, kurie pirmąją medicinos pagalbą išmoksta suteikti siekdami vairuotojo pažymėjimo. Tačiau esą išmoksta ir paskui pamiršta. Ministerija svarsto, kad vairuotojai galėtų dažniau atnaujinti savo pirmosios pagalbos teikimo įgūdžius.

„Matome, kad pirmosios pagalbos įgūdžiai yra neatnaujinami ir vairuotojai juos praranda. Tad yra siūlymas, kad kas penkerius metus atnaujintų šias žinias, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patarėja Viktorija Buzytė.

Pavyzdžiui, kas penkerius metus pirmosios pagalbos įgūdžius atnaujina profesionalūs vairuotojai ar baseinuose dirbantys žmonės. Vis dėlto vairuojančių žmonių Lietuvoje yra apie 1,5 mln. Šiuo metu pirmąją pagalbą suteikti mokoma, pvz., Raudonajame Kryžiuje. Tačiau visų vairuotojų per trumpą laiką jis išmokyti tikrai nepajėgtų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šiuo metu mes turime 24 instruktorius. Jeigu mokymai trunka iki keturių valandų po dvylika žmonių, tai tikrai apsukos turėtų būti didelės ir turbūt ne vien Raudonasis Kryžius apmokymus turėtų organizuoti, – sakė Raudonojo Kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė. – Taigi viskas yra įmanoma, bet šiandien įgyvendinti tai būtų sudėtinga“.

Praktiniai pirmosios pagalbos kursai trunka keturias valandas. Jų kaina – 25 eurai. Vairavimo mokyklose tokie kursai, pasak kalbintų žmonių, dažnai tik formalumas.

„Jei atvirai, labai seniai tas buvo. Likusios teorinės žinios, praktinių gal reikėtų“, – sakė žurnalisto pakalbinta moteris.

„Jeigu paklaustume bet kurio vairuotojo, kaip, tarkim, daromas dirbtinis kvėpavimas, kokiu santykiu širdies masažas, kiek įpūtimų turi būti, klausimas, kiek atsakytų“, – svarstė užkalbintas pašnekovas.

Pas mus žmonės kūrybingi. Jeigu nenorės, greitai ras būdą, kaip tai apeiti.

Išties pirmąją pagalbą taisyklingai suteikti mokėtų retas.

„Pačią primityviausią nebent, seniai buvo tie kursai“, – kraipė galva gatvėje paklaustas vyras.  

Ekspertai pastebi, kad net jei pirmosios pagalbos kursai vairavimo mokyklose rengiami rimti, dažniausiai jie neįdomūs patiems mokiniams.

„Iš mokinių matydavosi toks požiūris, kad, jei reikia, na, gerai jau išklausysiu, pažiūrėsiu, bet negaišinkit mano laiko“, – sakė saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas.  

Vis dėlto kas penkerius metus kartoti kursus norėtų retas vairuotojas.

„Manyčiau, kad tai nepadės. Jeigu tu su tuo nesusiduri kasdien, po metų to nepadarysi. Antra vertus, kiek žmonių tiesiog apalptų pamatę kraują“, – savo nuomonę išsakė vyras.

„Manau, per dažnai. Nežinau, tai pinigų taškymas“, – svarstė kita pakalbinta pašnekovė.

„Kas penkerius metus lankyti iš naujo? Jie taip greitai praeina! Manau, nuo to drąsos neatsiras suteikti pirmąją pagalbą ar ne“, – tokia buvo sutiktos poros nuomonė.  

Tad jei vairuotojams reikės kursus kartoti dažniau, vargu, ar tai padės.

„O gal kitas net į kraują žiūrėti negali. O jei tu negali žiūrėti į kraują, tu negali sutvarstyti tos, tarkim, avarijos metu nutrauktos kojos, tai mes tau neleisime vairuoti visą gyvenimą?! Ar čia tas metodas? Nelabai supratau“, – kalbėjo A. Pakėnas.

Be to, reikia labai gerai pagalvoti, kaip užtikrinti, kad tokių kursų dažnas išklausymas nevirstų paprasčiausiu pasipinigavimu.

„Pas mus žmonės kūrybingi. Jeigu nenorės, greitai ras būdą, kaip tai apeiti. Kaip ir dabar vyksta. Kai kurios įmonės „prekiauja“ tais pažymėjimais ar internetu atlieka kažkokius formalius mokymus“, – svarstė saugaus eismo ekspertas.

Ministerija ramina – dar niekas iki galo nenuspręsta.

„Yra daug ir kitų galimybių, kaip visuomenė, ne tik vairuotojai, galėtų išmokti teikti pirmąją pagalbą. Galbūt galima būtų mokyklose vyresnių klasių moksleiviams rengti tokius kursus“, – savo nuomonę išsakė kalbintas vyras.

Galutinių sprendimų, kaip išmokyti tautą suteikti pirmąją pagalbą, laukiama artimoje ateityje. 

Svarbu nebijoti gaivinti

Viena iš Kaune juos organizuojančių įstaigų – Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stotis. Jos atstovai ragina: nebijokite gaivinti ištiktojo klinikinės mirties. Kai kurie žmonės baiminasi, kad nepažįstamą susmukusį žmogų teks gaivinti burna į burną. Greitosios atstovai tvirtina: oro įpūtimai atliekami tik turint apsaugos priemones ar gaivinant artimus žmones, visais kitais atvejais gaivinama atliekant krūtinės ląstos paspaudimus (išorinį širdies masažą). "Jei tai yra jūsų mama, tėtis, sesuo, brolis, įpūtimus galime atlikti, tik prieš tai reikia išvalyti burną. Ją išvalom dviem pirštais per medžiagos skiautę ar rūbo kraštu. Paspaudimų ir įpūtimų santykis – 30:2 (30 paspaudimų ir du įpūtimai). Darant įpūtimus apžiojame burną, pirštais užimame gaivinamojo nosį, kad įpučiamas oras ne išeitų per ją, o patektų į plaučius", – aiškina Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) Slaugos padalinio vadovė Irena Dabulskienė.

Apie 60 proc. staigios mirties atvejų įvyksta namuose, iš jų 80 proc. – liudininkų akivaizdoje. Įvykus nelaimei, sugaištas laikas ir laiku nesuteikta pirmoji pagalba gali kainuoti žmogaus gyvybę.

"Pamačius susmukusį be gyvybės ženklų gulintį žmogų, reikia klauptis šalia, nestipriai rankomis pajudinti už pečių ir klausti, kas atsitiko? Jei žmogus neatsako, visiškai nereaguoja į aplinką – jis yra be sąmonės. Jei aplinkoje yra kitų žmonių, derėtų paprašyti jų pagalbos. Tada įvertinti, ar žmogus kvėpuoja. Atlošti galvą ir stengtis išgirsti, ar kvėpuoja, žiūrėti, ar kilnojasi krūtinės ląsta. Jei žmogus nekvėpuoja, daroma prielaida, kad pacientą ištiko klinikinė mirtis. Jei šalia yra kitų žmonių, vienam iš jų nurodyti skambinti 033, kviesti greitąją pagalbą. Jei esate vienas, skambinti ir įjungti garsiakalbį, telefoną dėti šalia nukentėjusio, atsakyti į dispečerio užduodamus klausimus ir klausyti jo tolesnių nurodymų", – priklaupusi prie pirmosios pagalbos kursams pritaikyto manekeno, grupei susirinkusiųjų gaivinimo pradžiamokslį pradėjo I.Dabulskienė.

Apie 60 proc. staigios mirties atvejų įvyksta namuose, iš jų 80 proc. – liudininkų akivaizdoje.

Kartais lūžta šonkauliai

Kilus ūmių sveikatos problemų, greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojai pataria skambinti ne bendruoju pagalbos telefonu 112, o greitosios pagalbos telefonu 033. "Taip bus išvengta papildomų klausimų ir sutaupysite minutę laiko. Kritiniu atveju tai yra labai daug", – įsitikinę medikai.

"Kol esantysis šalia kviečia medikus, patiems reikėtų pradėti teikti pagalbą nukentėjusiajam. Atverti kvėpavimo takus, viena ranka pakelti smakrą, kitos rankos delną uždėti ant kaktos ir atlošti galvą. Žiūrėti, ar nėra svetimkūnių burnoje, išimti dantų protezus, išvalyti burną – esant priešmirtinei būsenai žmogui neretai išsiskiria gleivių ar skrandžio turinys patenka į burną", – aiškino medikė.

Atlaisvinus kvėpavimo takus reikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus (išorinis širdies masažas). Vienos rankos delno pagrindas dedamas ant gaivinamojo krūtinkaulio vidurio. Kita ranka dedama tiesiai ant pirmosios rankos ir delno pagrindu spaudžiamas krūtinkaulis. "Jei rankas uždėsite žemiau krūtinkaulio centro – imsime spaudyti skrandį, jo turinys atsidurs burnoje, paprastai tariant, žmogus apsivems. Tokiu atveju teks pasukti gaivinamojo galvą į šoną ir išvalyti burną", – pašnekovės žodžiais, tik išvalius kvėpavimo takus galima gaivinti toliau, kitaip gaivinamasis užsprings.

Rankos per alkūnes turi būti tiesios (kitaip spausime nepakankamai), spaudžiama tiesiai žemyn. Krūtinė spaudžiama viršutinės kūno dalies svoriu, todėl gaivinančiojo pečių juosta turi būti virš gaivinamojo. Paspaudimų gylis – 5–6 cm, kitaip gaivinimas nebus efektyvus. Po paspaudimo gaivinamojo krūtinės ląsta turi visiškai sugrįžti į pradinę padėtį.

"Paspaudimų greitis – 100–120 kartų per minutę. Kitaip tariant, gaivinama maždaug lietuvių liaudies dainos "Ant kalno mūrai" ritmu. Galite mintyse niūniuoti – tai padės neišsimušti iš ritmo.

Reikia atlikti maždaug 500–600 krūtinės ląstos paspaudimų. Tai užtrunka apie 4 min. Tikimės, kad per tą laiką atvyks greitoji ir perims gaivinimą", – sako I.Dabulskienė.

Išklausę pirmosios pagalbos kursus prisipažįsta: daryti krūtinės ląstos paspaudimus ištisas keturias minutes yra sunku, paprastai pavargstama jau po pirmųjų dviejų. Todėl patariama, jei yra galimybė, gaivintojams kas dvi minutes keistis. Pasikeitimas neturėtų užtrukti ilgiau nei 10 sek.

Dažnai žmonės bijo, kad gaivinimo metu nukentėjusiajam gali lūžti šonkauliai. "Tačiau geriau jau lūžęs šonkaulis, bet atkurta širdies veikla, nei nesulaužytas šonkaulis, bet žmogus mirė. Šonkaulis vėliau suauga, bet jei užtruksime daug laiko ar netaisyklinga atliksime krūtinės ląstos paspaudimus, širdies veiklos neatkursime", – palygino Kauno miesto GMPS atstovė.

Irena Dabulskienė

Daugiau šansų atgaivinti

Gaivinimas tęsiamas tol, kol atvyksta medikai arba gaivinamasis pradeda kvėpuoja, vėl funkcionuoja kraujotakos sistema. "Tokiu atveju paprastai pajuntame, kad jis pradeda kvėpuoti, priešintis gaivinimui, judėti ar kalbėti. Tada pacientą reikia stebėti, paversti į stabilią šoninę padėtį ir laukti medikų.

Gaivinimas bus sėkmingesnis, jei netoliese yra automatinis išorinis defibriliatorius ir jis panaudojamas. Visuose Lietuvoje viešose vietose naudojamuose defibriliatoriuose yra garso įrašai lietuvių kalba. Įjungus defibriliatorių, garso įrašais pasakoma, ką gaivinantysis turi daryti. "Įjungus defibriliatorių, krūtinės ląstos paspaudimų nenutraukiame, priklijuojame prie gaivinamojo krūtinės elektrodus. Krūtinės ląstą toliau spaudome, kol defibriliatoriuje pasigirsta garso įrašas: "Atsitraukite, analizuojamas ritmas, spauskite defibriliatoriaus mygtuką", arba: "Defibriliuoti nereikia, tęskite gaivinimą". Paspaudus mygtuką su širdelės ar žaibo ženklu, paleidžiama elektros iškrova, padedanti atkurti širdies veiklą", – pasak I.Dabulskienės, naudojant defibriliatorių, kai klinikinė mirtis įvyksta dėl širdies skilvelių virpėjimo, yra didelė tikimybė atkurti širdies veiklą, tai yra, atgaivinti žmogų. Naudojant defibriliatorių, garso įrašuose skambančius nurodymus reikia vykdyti tol, kol atvyksta greitoji.

Naudojant defibriliatorių, garso įrašuose skambančius nurodymus reikia vykdyti tol, kol atvyksta greitoji.

GMP atstovai pastebi: kartais žmonės padaro gaivinimo klaidų dėl streso. "Buvo atvejis, kai namiškiai medikai, nors žinodami, kad taip gaivinti negalima, patys būdami streso būsenos krūtinės ląstos paspaudimus pradėjo daryti artimajam, gulinčiam ant lovos. Tačiau šį gaivinimo veiksmą reikia daryti tik ant kieto pagrindo – tokiu atveju žmogų reikia guldyti ant grindų. Nes ant minkšto (lovos čiužinys yra minkštas pagrindas) spaudysime ne krūtinę, o čiužinį, ir širdies veiklos atkurti nepavyks", – pasakojo medikė.

Užspringimas – atvejis, kai reikia ne pulti daryti išorinį širdies masažą, o bandyti pašalinti į kvėpavimo takus patekusį svetimkūnį, dažniausiai – maistą. "Kai žmogus ima springti, jis kosti, tai dalinio užspringimo požymis. Jokių veiksmų atlikti nereikia, reikia tik stebėti ir raginti kosėti, nes tai geriausias būdas natūraliai pašalinti svetimkūnį iš kvėpavimo takų. Tačiau būna, kad dalinis užspringimas pereina į visišką užspringimą, kai žmogus jau nebekosti – nutyla, griebiasi už gerklės, ima mėlynuoti, – atkreipia dėmesį Kauno miesto GMPS atstovė. – Tokiu atveju springstantįjį gelbėjame atlikdami šiuos veiksmus: viena ranka apkabiname nukentėjusįjį, palenkiame šiek tiek į priekį ir kita ranka 5 kartus stipriai slenkamuoju judesiu suduodame į tarpumentę. Jei svetimkūnis nepasišalino, atliekame Heimlicho manevrą – apkabiname iš nugaros ir sudėję rankas į kumštį dedame ties duobute po krūtinkauliu, stipriai keliamuoju judesiu spaudžiame 5 kartus. Jei ir tai nepadėjo, dažniausiai žmogus jau praranda sąmonę ir tada pradedame gaivinti."

Vaikai gaivinami kitaip

Klinikinės mirties atveju suaugusiesiems pirmiausia sustoja širdis. Vaikams – atvirkščiai, pirmiausia sustoja kvėpavimas. Dėl to, pašnekovės žodžiais, jie ir gaivinami kitaip. "Suaugusiuosius pradedame gaivinti nuo krūtinės ląstos paspaudimų (ir galime tęsti juos neatliekant įpūtimų), o vaikus – nuo įpūtimų. Ir kuo mažesnis vaikelis, tuo įpūtimai svarbesni. Naujagimiui užtenka tik įpūtimų, ir dažnai kvėpavimas atsistato, o širdelė net nebūna sustojusi. Būtina naujagimį paguldyti šiltoje aplinkoje, ant kieto pagrindo, išvalyti burnytę ir nosį, sausai nušluostyti ir, glostant nugarytę, skatinti kvėpavimą. Kūdikėlį pradedame gaivinti nuo 20–30 įpūtimų per 30 sek., ir tik tada žiūrėti, ar reikia tęsti gaivinimą, ar ne. Jei vaikelis nekvėpuoja ar kvėpčioja, atlikus įpūtus jis pradeda kvėpuoti – net nereikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimų. Bet jei tenka atlikti krūtinės ląstos paspaudimus, tai atliekame uždėję 2 pirštus ant krūtinkaulio vidurio, spaudžiame 3–4 cm, 100–120 kartus per minutę. Gaivinimo ciklas – 30 ir 2 (30 paspaudimų ir 2 įpūtimai)", – nestiprius krūtinės ląstos paspaudimus ant kūdikėlio dydžio manekeno demonstravo medikė.

Augant vaikui, kvėpavimo svarba jį gaivinant šiek tiek mažėja. Jei gelbstimas 1–3 metų vaikas, užtenka krūtinę spausti vienos rankos delno pagrindu. 3–12 metų vaikai pradedami gaivinti nuo dviejų efektyvių įpūtimų, galima įpūsti ir 5 kartus, kuriuos seka 30 krūtinės ląstos paspaudimų, paskui šis ciklas 30 ir 2 kartojamas.

Tikslių atsakymų neduoda

Pirmosios pagalbos kursų naudingumu ne kartą įsitikino ir gelbėtojai, ir jų išgelbėti žmonės, ir greitosios medikai. "Džiaugiamės, kai kritiniais atvejais atvažiavę su greitosios brigada matome, kad žmogus, išėjęs pirmosios pagalbos kursus, viską padarė taisyklingai ir lemiamu momentu išgelbėjo žmogui gyvybę, – sako Kauno miesto GMPS paramedikas, mokymų specialistas Tomas Pašakinskas. – Tačiau tikslių atsakymų, kaip elgtis kiekvienu atveju, mes jums negalime pateikti. Mes galime jus išmokyti pagrindinių pirmosios pagalbos teikimo principų. Tačiau sprendimą, ar teikti žmogui pirmąją pagalbą, turėsite priimti jūs patys. Svarbu, kad po tokių mokymų jūs žinotumėte, kada skambinti 112 arba 033, ar imtis ir kada imtis tam tikrų veiksmų."

Pasikartoti pirmosios pagalbos žinias galima internete greitojipagalba.lt atsidarius puslapį "Interaktyvūs mokymai".

Viešosiose vietose esantys defibriliatoriai:

Šiuo metu Kaune yra 43 Kauno miesto GMPS užregistruoti defibriliatoriai: įmonėse, įstaigose ir kitose viešosiose vietose.

Miesto centre juos galima rasti: Geležinkelio stotyje, Žalgirio arenoje, Sporto halėje, Futbolo manieže, SEB banko padaliniuose, "Lidl" parduotuvėse, "Akropolyje", restorane "Miesto sodas" (Laisvės al. 93), restorano "Forto dvaras" prieigose (Rotušės aikštė 4), Kristaus prisikėlimo bazilikoje (Žemaičių g. 31 A) ir kitur.

Dėmesio! Teikiant pirmąją pagalbą, defibriliatorius naudojamas tik suaugusiesiems!

Svarbūs telefono numeriai:

112 – skambinti, kai kyla gaisras, įvyksta avarija ar užpuolimas.

033 – skambinti, kai kyla grėsmė, pavojus sveikatai. Skambinant tiesiai šiuo numeriu, sutaupoma 1 minutė, o tai kritiniais žmogaus gyvybei momentais yra labai daug.

8 5 2362052 – šiuo Apsinuodijimų informacijos biuro visą parą veikiančiu telefonu rekomenduojama skambinti įtariant apsinuodijimą.

Teikiant pirmąją pagalbą svarbu:

– nepakenkti nukentėjusiajam;

– išlikti saugiam pačiam.

Gaivinimą galima nutraukti, kai:

– atvyksta kvalifikuota pagalba.

– žmogus vėl kvėpuoja, funkcionuoja kraujotaka.

– gaivintojas išsenka.

– iškyla tiesioginė grėsmė gaivintojo gyvybei.

Svarbiausia – gyvybė

Didžiausia ne gyvybės draudimo bendrovė "Lietuvos draudimas" visoje šalyje inicijavo programą "Aš galiu padėti". Iš viso  įvairiuose Lietuvos miestuose bus surengta apie 150 mokymų. Kaune jau įvyko aštuoni mokymų užsiėmimai, dar laukia dvylika susitikimų. Anot programos sumanytojų, idėja dovanoti savo klientams nemokamus pirmosios medicinos pagalbos kursus kilo dėl to, kad atsirado tokių mokymų poreikis.

"Šios programos tikslas labai paprastas – kad visuomenė būtų kuo daugiau išprususi ir gebėtų suteikti pagalbą, nes gyvenime pasitaiko momentų, kai šalia esantiems žmonėms skubiai prireikia medicininės pagalbos. Kartais tai būna gyvybės ir mirties klausimas. Todėl greitai ir tinkamai reaguoti yra labai svarbu. Kuo daugiau žmonių mokės suteikti pirmąją pagalbą, tuo saugiau visi galėsime jaustis. Pirmiausia kursus išklausė maždaug apie 1 tūkst. mūsų darbuotojų, vėliau pasiūlėme ir klientams", – kalbėjo "Lietuvos draudimo" Kauno smulkiojo verslo skyriaus vadovė Aura Grumbinienė.

Ji sakė, kad nuo pat pradžių visi tikėjo programos "Aš galiu padėti" sėkme ir nauda, ir tai pasiteisino su kaupu – žmonių aktyvumas parodė, kad pirmosios pagalbos žinių visuomenei iš tiesų trūksta ir yra poreikis užpildyti šias spragas.

"Didmiesčiuose grupės susirinko per vieną dieną. Mažesniuose miesteliuose žmonės taip pat labai aktyvūs. Džiaugiamės, kad į mokymus ateina ne tik pavieniai asmenys, bet ir šeimos. Taip pat įmonės atsiunčia savo darbuotojus. Informacija tikrai vertinga ir jos žmonėms trūksta. Kiekvienas išgelbėtas žmogus ir išsaugota gyvybė yra pats svarbiausias programos "Aš galiu padėti" pasiekimas", – pridūrė A.Grumbinienė.

Padėti nėra sunku

"Lietuvos draudimo" inicijuotus pirmosios medicinos pagalbos kursus veda Lietuvos Raudonojo Kryžiaus instruktoriai. "Kauno dienos" kalbinta savanorė tikino, kad žmonėms nėra sudėtinga suteikti pagalbą, tačiau reikia įveikti vidines baimes ir laiku pradėti veikti.

"Pasimokyti, kaip suteikti pirmąją pagalbą, tikrai reikia, tačiau nėra sunku padėti, nes viskas ko reikia, tai žinios ir drąsa. Mokymų tikslas ir yra padėti žmonėms nugalėti baimes. Pakenkti niekuo negalime, galime tik padėti", – sakė mokymų instruktorė Ilona Vabalienė.

Anot jos, dabar suteikti pirmąją medicinos pagalbą yra paprasčiau nei anksčiau. Kadangi yra tam tikrų pakeitimų, būtina atnaujinti žinias.

"Seniau galiojęs pirmosios pagalbos modelis irgi galimas, bet jis yra ilgesnis ir ne toks efektyvus. Dabar akcentuojame, kad pirmoji pagalba yra orientuota į pagrindines gyvybines funkcijas. Svarbu mokėti įvertinti žmogaus būklę, žinoti, kaip gaivinti ir kada telefonu 112 kviesti pagalbą. Visos žinios įgyjamos per praktinius įgūdžius, todėl juos reikia nuolat atnaujinti", – pridūrė Raudonojo Kryžiaus savanorė.

Laikas atnaujinti žinias

Į mokymus atėję kauniečiai vieningai tikino, kad yra labai svarbu mokėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Dalis susirinkusiųjų tokius kursus jau yra baigę, tačiau labai seniai, todėl nusprendė atnaujinti žinias.

"Yra tekę išnarintą koją sutvarstyti, tačiau gaivinti neteko. Prieš kokį mėnesį mačiau parkritusį žmogų, pažiūrėjau, ar kvėpuoja, paskambinau Bendruoju pagalbos telefonu ir ten sakė, ką daryti toliau. Nusprendžiau, kad reikia atnaujinti žinias, jei kam nors reikėtų rimtesnės pagalbos. Tikrai seniai buvau kursus baigęs, maždaug prieš 25 metus, kai laikiau egzaminą vairuotojo pažymėjimui gauti. Jaučiu, kad žinios spėjo gerokai pasenti", – sakė į mokymus atėjęs Vladas.

Kita mokymų dalyvė Vika pasakojo, kad mokymus baigė tarnybos metu, tačiau vis dar nesijaučia labai tvirtai. "Baigiau  ne vienus kursus, bet pasikartoti nėra blogai. Mano aplinkos žmonės turėjo suteikti autobuse pagalbą, nesutrikti, sureaguoti tinkamai, todėl ir aš norėčiau mokėti taip sureaguoti", – tikino programos "Aš galiu padėti" dalyvė.

Akivaizdus įgūdžių trūkumas

"Lietuvos draudimo" užsakymu atlikta visuomenės apklausa parodė, kad kas ketvirtas Lietuvos žmogus yra susidūręs su situacija, kai šalia esančiajam prireikė pirmosios pagalbos. Tai paskatino inicijuoti programą "Aš galiu padėti".

"Apklausa atlikta įvairiais rakursais, tad galime pamatyti, kiek, esant kritinei situacijai, mes pajėgūs padėti žmonėms. Nustebino rezultatai, nes labai daug žmonių abejoja savo jėgomis ir žiniomis, kaip jie galėtų padėti praradusiems sąmonę ar kitaip nukentėjusiems žmonėms. Daugelis, kurie atsakė, kad nesiryžtų padėti ir atsitrauktų, savo veiksmus teisino tuo, jog jiems trūksta žinių", – kalbėjo "Lietuvos draudimo" Kauno smulkiojo verslo skyriaus vadovė A.Grumbinienė.

Tyrimo duomenys rodo, kad pirmosios pagalbos įgūdžių visuomenės nariams akivaizdžiai trūksta. 44 proc. apklausos dalyvių pripažino, kad nemokėtų padėti žmogui užspringus, beveik kas antras nurodė, kad negalėtų atlikti širdies masažo arba dirbtinio kvėpavimo veiksmų (atitinkamai 46 ir 48 proc.).