50 centų už vienkartinę plastikinę pakuotę perkant raugintus kopūstus, grybus ar salotas – dėl tokio mokesčio netyla diskusijos Estijoje. Netrukus apie tai, kaip mažinti plastiko, teks galvoti ir Lietuvoje.

„Apskritai negalima į rinką tiekti tokių gaminių, kurie yra pagaminti iš vienkartinio plastiko. O daugkartinio plastiko gaminiai galės būti toliau naudojami“, – teigė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė.

Tačiau jų naudojimą bus privalu mažinti, vienas iš būdų – apmokestinti. Kai kurie prekybininkai tikisi, kad jų klientų mokestis už plastikinę pakuotę labai neišgąsdins.

„Į mūsų turgų apskritai ateina tie žmonės, kuriems reikalinga kokybė, o žmogus, kuris gali sau leisti įpirkti gerą produktą, tai jis tikrai neskaičiuos tų centų dėžutei, tarai ir pan.“, – teigė „Kadaginės“ atstovas Valeras Tamošiūnas.

Pirkėjai apie tai, kad gali tekti už plastikinę pakuotę susimokėti papildomai, pavyzdžiui, 50 centų, turi įvairių nuomonių. „Tai viskas gerai. Plastikas juk teršia visgi gamtą“, – teigė vyras.

„Jeigu reiks, tai sumokėsiu“, – tikino moteris.

„Reikia galvoti apie ateitį mūsų planetos. Na, ir gerai, tai pagreitis perėją prie popieriaus“, – mintimis dalijosi kitas pirkėjas.

„Jeigu nebus įmanoma grąžinti kaip depozito, tai nežinau, ar pirksiu, per brangu“, – kalbėjo kitas pašnekovas.

Kol kas Lietuvoje tokių sprendimų, kaip mažinti gėrimų ir maisto plastikinių pakuočių dar nėra. „Bus diskutuojama su ūkio subjektais, kaip detalizuoti ir kaip geriau prisitaikyti rinkai, kokias galbūt dar papildomas sąlygas numatyti“ – teigė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė.

Žmonių nuomone, vietoj paprasto apmokestinimo, valdžia turėtų pasiūlyti sprendimą. „Kažką kito reikėtų galvoti, gal stiklainėlius savo atsinešti, užsukamuosius. Manyčiau, kad taip reikėtų gal ir paskatinti žmones“, – siūlė pirkėja.

„Reikia ieškoti alternatyvų, bet ne paprastų žmonių sąskaita. Jeigu siūlo pasikeisti į naują vietą, turi pasiūlyti, kad geriau ir žmonėms būtų“, – nuomone dalijosi vyras.

Mažinant plastiko naudojimą, pirkėjai jau kurį laiką moka už plastikinius maišelius prekybos vietose. Taip pat susimokėti reikia ir už pietų išsinešti indelį.

„Didžiąja dalimi, galima sakyti praktiškai 99 proc. mūsų lankytojų, svečių džiaugiasi ir supranta naudą šito reikalo. Todėl nusiskundimų dėl pakuotės mokesčio mes tikrai neturime arba tai yra visiškai pavieniai atvejai“, – teigė įmonės „Saldi kava“ direktorė Žaneta Birbilienė.

Anot Atliekų politikos grupės vadovės, susitarti, kaip tvarkytis su vienkartiniais plastikiniais reikės jau kitąmet.

Lietuvos verslo konfederacijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, progomis alkoholį vartojantiems Lietuvos gyventojams degtinė plastikiniame indelyje su nuplėšiamu dangteliu - neaktuali. Į klausimą, ar yra gėrę stipraus alkoholio iš tokios pakuotės, teigiamai atsakė tik 0,2 proc. progomis alkoholio vartojančių respondentų.

Teigiamai į šį klausimą atsakė 12 proc. reguliariai, bet nedideliais kiekiais vartojančiųjų alkoholio. Tarp girtaujančiųjų - alkoholio vartojančių dažnai ir daug - plastikinis degtinės indelis su nuplėšiamu dangteliu įprastas jau 33 proc.

Galima sakyti, kas trečias girtaujantis žmogus degtinę geria iš taros, kurią Seimo narys Vytautas Kernagis vadino keliančia pasišlykštėjimą.

„Kiek man teko susidurti ir klausinėti, jokioje kitoje šalyje neteko matyti tokios alkoholio pakuotės. Lietuviai be galo išradingi. Degtinė plastikiniame indelyje su nuplėšiamu dangteliu - irgi išradimas, bet man asmeniškai jis kelia šleikštulį“, - sakė konservatorius.

Lietuviai be galo išradingi. Degtinė plastikiniame indelyje su nuplėšiamu dangteliu - irgi išradimas, bet man asmeniškai jis kelia šleikštulį.

V. Kernagis supranta prekybininkus, kurie prisitaiko prie rinkos. „Tačiau čia jau visuomenės apsisprendimo reikalas, ką mes toleruojame. Galima būtų prisigalvoti įvairiausių dalykų, bet mes jų nedarome. Pirkti ir gerti alkoholio iš plastikinių indelių - kur kas blogiau, nei rinktis „rašalą“ plastikiniuose buteliuose.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Paulius Saudargas ir Vytautas Kernagis siūlė uždrausti parduoti alkoholį puodelio tipo pakuotėse.

„Įstatymo pataisa buvo atmesta. Bet dabar lyg ir girdėjau, kad premjeras būtų už tai, jog neliktų jogurto indelių su degtine. Man net nesvarbu, kas tokią įstatymo pataisą inicijuos - mes su Saudargu, ar valstiečiai, tikiuosi, kad prie logiško siūlymo bus grįžtama“, - viliasi V. Kernagis.

Eltos pašnekovas supranta, kad žmonėms, kurie vartoja alkoholio, toks stiprių gėrimų įsigijimo būdas patogus, nes nereikia mokėti už tarą.

„Nusipirkai pora indelių, atsiplėšei, išgėrei prie parduotuvės ir viskas. Viešoje vietoje vartoti alkoholio negalima, bet kas ten pamatys, kad tu iš jogurto buteliuko vienu gurkšniu kažką susiverti. Man tai nesuvokiama. Akmens amžius. Kažkaip turime išmokti saikingai vartoti alkoholį. Jis turėtų būti kaip priedas, o ne esmė. Pas mus dar daug kam esmė“, - konstatavo V. Kernagis.

Kaip parodė „Nielsen“ 2016 metais atlikti rinkos tyrimai, prekyboje apstu alkoholinių gėrimų, skirtų išimtinai girtaujančių asmenų grupei. Tai stiprus alus, spirituotas vynas, degtinė vienkartiniuose indeliuose nuplėšiamu dangteliu.

„41,5 proc. visos alaus rinkos sudaro 6 laipsnių ir stipresnis alus, o kaimiškose vietovėse jis siekia net 57,5 proc. visos alaus rinkos. „Nielsen“ skaičiuoja, kad spirituotas vynas, stiprus alus ir degtinė vienkartiniuose indeliuose nuplėšiamu dangteliu sudaro apie 25 proc. viso Lietuvoje suvartojamo grynojo alkoholio“, - teikdami įstatymo pataisą konstatavo Seimo nariai P. Saudargas ir V. Kernagis.

Alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimo duomenimis, mūsų šalyje vyrauja buitinis alkoholizmas, geriame rečiau nei kitų šalių žmonės, bet nesaikingai.

Pasak Lietuvos statistikos departamento, alkoholio vartojimas mūsų šalyje mažėja jau šeštus metus iš eilės. Vis dėlto tyrimas atskleidžia, kad labai nedidelis girtaujančiųjų skaičius išgeria didžiulius kiekius alkoholio.

Alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimui vadovavusi Vilniaus universiteto docentė Vita Karpuškienė mano, kad problemos esmei atskleisti tikslinga vidutinius rodiklius papildyti pasiskirstymo rodikliais. „Nedidelis procentas išskirtinių atvejų labai veikia vidurkį. Antrą kartą atliktas tyrimas patvirtino, kad dažnai ir gausiai girtauja šiek tiek daugiau nei 4 proc. lietuvių. Pagal tyrimo duomenis, šie asmenys išgeria 26 proc. viso suvartojamo alkoholio“, - pabrėžė mokslininkė.

Lyginant 2016 ir 2017 metų apklausų rezultatus, girtaujančiųjų dalis sumažėjo nuo 4,9 proc. iki 4,2 proc., tačiau išlieka didelė. Nuolat girtaujantys sukelia daugiausiai socialinių problemų.

Tyrimo duomenimis, beveik pusė girtaujančių asmenų per pastaruosius 12 mėnesių buvo įsivėlę į muštynes ar kitas smurtines situacijas.

Statistinis girtaujančio asmens portretas mažai pakito. Dažniausiai tai yra vyras (87 proc.), vyresnis nei 50 metų (49 proc.), turintis vidurinį (61 proc.) arba nebaigtą vidurinį (17 proc.) išsilavinimą, neretai neturintis darbo (bedarbis - 35 proc.), pajamos mažesnės nei 600 eurų per mėnesį (38 proc.), 32 proc. jų yra išsiskyrę, dauguma (59 proc.) savo finansinę padėtį apibūdina kaip blogą.

Tyrimo duomenimis, kaimo vietovėse girtaujančių asmenų kone dvigubai daugiau nei miestuose: kaime - 5,7 proc. (2016 m. - 8,5 proc.), mieste - 4,1 proc. (4,6 proc.), didmiestyje - 3,2 proc. (4,2 proc.).