Mohamedas Hossamas al Dinas (Mohamedas Hosamas Dinas), Basma Hegazy (Basma Hegazi) ir Ahmedas Tarekas buvo suimti praėjusį mėnesį po to, kai „TikTok“ platformoje paskelbė satyrinį vaizdo įrašą, kuriame vaizduojama moteris, lankanti savo sužadėtinį kalėjime. 

Žmogaus teisių advokatas Nabeh Elganadi (Nabė Elganadis), sekmadienį dalyvavęs posėdyje, kuriame Egipto valstybės saugumo prokuratūra pratęsė jų 15 dienų sulaikymo terminą, teigė, kad jie buvo apkaltinti „melagingų naujienų skleidimu, prisijungimu prie teroristinės organizacijos ir jos finansavimu bei piktnaudžiavimu socialiniuose tinkluose“.

Egipte, kuriame, remiantis žmogaus teisių grupių duomenimis, šiuo metu už grotų sėdi apie 60 000 politinių kalinių, šalies disidentai, o rečiau – internetinio turinio kūrėjai, yra nuolat kaltinami melagingų naujienų platinimu arba terorizmu. 

Kairas yra dažnai kritikuojamas dėl ilgai trunkančių ikiteisminių sulaikymų ir, kaip teisių grupės teigia, „besisukančių durų“ kalėjimų sistemos, kai asmenys yra sulaikomi dėl vis naujų kaltinimų, o ne paleidžiami į laisvę. 

N. Elganadi taip pat sakė, kad aktyvistas Mohamedas Hashemas (Moamedas Hašemas), kuris „nėra susijęs su šiais trimis kaltinamaisiais“, yra persekiojimas dėl tos pačios bylos ir kaltinimų kaip ir jie. 

Advokatas teigė, kad M. Hashemas buvo „suimtas anksčiau sausį ir išleistas į laisvę, o po to vėl buvo patrauktas valstybės saugumo baudžiamojon atsakomybėn“.

N. Elganadi sakė, kad šios trijulės, kuri „TikTok“ turi daugiau nei milijoną sekėjų, buvo klausinėjama apie jų veiklą internete. 

Jis pridūrė, kad advokatams nėra leidžiama „nagrinėti valstybės saugumo prokuratūros ataskaitų, todėl tiksliai negalime žinoti, ar būtent dėl to vaizdo įrašo jie buvo suimti“.

Žmogaus teisių advokatai nurodė, kad pastaruoju metu Šiaurės Afrikos šalyje daugėja areštų dėl socialinių tinklų turinio. 

Praėjusiais metais keturi socialiniuose tinkluose turinį kuriantys komikai buvo suimti dėl kaltinimų terorizmu ir melagingų naujienų skleidimu pasirodžius dainai, kurioje buvo pašiepiamas valdžios institucijų nesugebėjimas pažaboti didėjančios infliacijos. 

Egiptas yra dažnai kritikuojamas dėl žmogaus teisių padėties. 

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), praėjusį mėnesį lankydamasis Kaire, paragino Egipto prezidentą Abdel Fattahą El Sisį (Abdel Fatahą Sisį) išlaisvinti visus politinius kalinius, bet tuo pat metu džiaugėsi „svarbiais šalies pasiekimais“.

Pernai buvo paleista šimtai politinių kalinių, tačiau žmogaus teisių grupių surinkti duomenys rodo, kad nuo to laiko buvo įkalinta dar daugiau asmenų.

D. Trumpas pirmadienį pareiškė esąs pasiruošęs pritarti sandoriui, kad „TikTok“ aktyvai būtų parduoti „Microsoft“ arba kuriai nors kitai JAV bendrovei, perspėjęs, kad priešingu atveju ši populiari vaizdo įrašų platforma Amerikoje gali būti uždrausta dėl nacionalinio saugumo priežasčių. Prezidentas pridūrė, kad bet kokio pardavimo atveju reikalautų „reikšmingą dalį“ sumos pervesti Iždo departamentui.

Pasak kritikų, D. Trumpas neturi įgaliojimų to reikalauti. Jie pažymi, kad net jeigu tokia schema būtų įgyvendinta, ji neigiamai paveiktų verslą ir tarptautinius santykius.

„Tokio pobūdžio mafijos taktiką būtų galima tikėtis pamatyti Rusijoje“, – sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro technologijų politikos direktorius Jamesas Lewisas (Džeimsas Luisas).

„Tai nėra gera politikos praktika. Nemanau, kad tai atitinka konstituciją“, – pridūrė jis.

Teksaso universiteto teisės profesorius Bobby Chesney (Bobis Česnis), besispecializuojantis nacionalinio saugumo ir konstitucinės teisės klausimais, sakė, kad D. Trumpo pasiūlymas yra „itin netinkamas ir nederamas, jau neminint, kad jis neturi jokio pagrindo teisėje“.

Buvęs federalinis prokuroras Michaelas Bromwichas (Maiklas Bromičas) savo „Twitter“ žinutėje rašo, kad D. Trumpo reikalavimai atrodo panašūs į reketą, ir paminėjo Reketo paveiktų ir korumpuotų organizacijų įstatymą (RICO).

„Tai tampa vis atviresnė RICO įmone sulig kiekviena praeinančia diena“, – parašė jis, komentuodamas D. Trumpo komentarus.

Dienraščio „The Wall Street Journal“ žurnalistai Spenceris Jakabas (Spenseris Džeikabas) ir Danas Gallagheris (Denas Galageris) savo straipsnyje rašo, kad „Microsoft“ bet kokius tokio pobūdžio siūlymus turėtų atmesti.

„Jeigu šis pasiūlymas yra rimtas ir būtų pripažintas teisėtu, tai sukurtų pavojingą precedentą užsienio verslo įmonių konfiskavimui, naudojantis reguliuojamuoju dekretu, ir atvertų duris JAV firmoms nukentėti nuo tokio paties elgesio“, – rašo jie.

„Jeigu [„TikTok“ sandorio] kaina apimtų nederamą išmoką JAV Iždo departamentui, Amerikos verslas daug daugiau prarastų negu gautų prie to prisidėdamas“, – perspėjo autoriai.

„TikTok“, turintis apie milijardą vartotojų visame pasaulyje, leidžia išmaniaisiais telefonais kurti trumpus filmukus ir juos žiūrėti. Ši platforma tapo naujausiu „TikTok“ taikiniu, tęsiantis politiniams ir prekybos karams tarp Vašingtono ir Pekino.

JAV laikosi pozicijos, kad prie „TikTok“ renkamų vartotojų asmeninių duomenų gali prieiti Kinijos vyriausybė ir naudotis jais žvalgybos bei kitiems tikslams. „TikTok“ savo ruožtu neigia, kad Kinijos vyriausybė turi prieigą prie jos duomenų.