Viduriavimas, pūlinės infekcijos, vėmimas – padariniai, kuriuos gali sukelti blogai nuplautos rankos.

Minint pasaulinę švarių rankų dieną, jau penkti metai UAB „Potem" iniciatyva švietimo įstaigose vykdomas moksleivių edukacijos projektas „Švarios rankos – mikrobams patrankos“. Pasak sveikatos specialistų, vaikų higienos ugdymas pradedant nuo tinkamo rankų plovimo – vienas svarbiausių žingsnių siekiant išvengti infekcinių ligų.

Vaikai rankų plauti nemoka

Nacionalinės maisto ir veterinarijos laboratorijos bakteriologinių tyrimų skyriaus vedėja Česlova Ambrozevičienė, komentuodama kasmetinį vaikų rankų bakteriologinį tyrimą mokyklose ir darželiuose sako, jog darželį lankantys vaikai rankas nusiplauna geriau, negu tai daro mokiniai mokyklose. Tai patvirtina ir šių, ir praėjusių metų tyrimo rezultatai.

„Pastebime, kad auklėtojai skiria didesnį dėmesį vaikų rankų higienai, moka juos sudominti dainelėmis, pasakojimais ir praktiniais užsiėmimais. Tuo tarpu mokykloje tinkamam rankų plovimui skiriama mažiau laiko. Paaugę vaikai linkę labiau skubėti ir rankas dažnai nusiplauti pamiršta. O juk beveik 51 proc. bakterijų, sukeliančių ligas bei infekcijas, gali būti nuplaunamos nuo rankų tinkamai naudojant dvi svarbiausias higienos priemones – muilą ir vandenį, tačiau svarbu tai daryti tinkamai“, – teigia ekspertė.

Rankų plovimas – procesas, reikalaujantis kruopštumo, atidumo, kurių vaikams kartais pritrūksta.

Tyrimą iniciavusios maitinimo paslaugų įmonės UAB „Pontem“ maitinimo paslaugų departamento vadovė Romana Leleivienė atvira – ne visi vaikai moka tinkamai plauti rankas tai rodo ir šių metų tyrimo rezultatai. Rankų plovimas – procesas, reikalaujantis kruopštumo, atidumo, kurių vaikams kartais pritrūksta.

„Esame ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigų maitintojai ir kasdieninėje savo veikloje matome, kad retas vaikas skiria tiek dėmesio savo rankų higienai, kiek vertėtų. Todėl jau penktus metus iš eilės vykdome edukacinį projektą vaikams, kurio metu mokome tinkamai plauti rankas bei atliekame laboratorinius tyrimus, kurie padeda išsiaiškinti vaikų rankų plovimo ypatumus ir tendencijas“, – pasakoja R. Leleivienė.

Ką gali vaizdas ir švarios kriauklės?

Kasmet akcijos „Švarios rankos ̶ mikrobams patrankos“ metu vaikai sužino, kaip teisingai plauti rankas ir kodėl tai svarbu.

„Vaikams labai svarbu tinkamai, suprantamai ir įdomiai perteikti informaciją, kad ją būtų galima kuo lengviau suprasti. Mėginių ėmimas nuo odos paviršiaus, interaktyvus pasakojimas, pasitelkiant vaizdines priemones ar ryškius paveikslėlius,vaikus moko ir supažindina su ant rankų „tupinčiomis“ bakterijoms bei tykančiais pavojais“, – pastebi R. Leleivienė.

Na, o ekspertai primena, kad bakterijos ir virusai gali tykoti ir ant higienos priemonių paviršių, ypač tada, jeigu muilas paliekamas drėgnose muilinėse.

„Drėgna muilinė – puiki terpė virusams daugintis. Naudojant muilą iš nešvarios muilinės galima puikiai pernešti bakterijas tiesiai ant rankų, tiesa jos nuplaunamos, tačiau tai yra puikus apsikeitimo bakterijomis pavyzdys“, – teigia Č. Ambrozevičienė.

Bakteriologinių tyrimų skyriaus vedėja priduria, jog vanduo, nenaudojant muilo, gali tik iš dalies pašalinti ant rankų esančias bakterijas, tad toks rankų plovimo būdas nėra tinkamas. Pasak jos, ne visos ugdymo įstaigos gali pasigirti patraukliomis kriauklėmis ar muilinėmis, o informacijos sklaida yra gana skurdi.

„Vaikai nejaukiai jaučiasi, kuomet kriauklė ar tualetas yra nešvarūs, o tai skatina juos pamiršti apie tinkamą rankų plovimą. Jei viskas purvina ar blogas kvapas ir ne taip, kaip namuose, vaikas nenori plautis rankų. Informacijos, kaip teisingai plauti rankas, mokyklose ir darželiuosepateikiama mažai, norėtųsi, kad jos būtų kur kas daugiau“, – teigia ekspertė.

Iniciatyva „Švarios rankos – mikrobams patrankos“ gegužės pradžioje vyko trijose Vilniaus ugdymo įstaigose. Projekte dalyvavo sostinės lopšelių – darželių „Lazdynėlis“ ir „Žibutė“ vaikai bei Vilniaus karaliaus Mindaugo mokyklos mokiniai.

Be abejonės, taip. Žmogaus kūnas puikiai apsisaugo nuo bakterijų ir senovėje rankas prieš valgį plaudavo tikrai ne visi. Tiksliau sakant, neplaudavo beveik niekas. Tačiau tuomet žmonės ne taip intensyviai dalinosi bakterijomis tarpusavyje. Dabar mūsų rankos yra kur kas nešvaresnės nei buvo prieš porą šimtų metų. Tačiau rankas plauti reikėtų reguliariai, ne tik prieš valgį.

JTO skaičiuoja, kad taisyklingas rankų plovimas galėtų išgelbėti milijoną gyvybių kasmet.

Mes nuolat kasomės, liečiame savo akis ir burną. Taip pernešame žalingas bakterijas nuo rankų į organizmą, o tai gali sukelti visą pluoštą ligų. Prieš penkerius metus atliktas tyrimas parodė, kad išmatų bakterijų galima aptikti ant 26 proc. žmonių rankų. Iš viso ant savo rankų vidutinis žmogus nešioja daugiau nei 10 mln. bakterijų. Dauguma jų nėra pavojingos – jei ką ir daro, tai tik stiprina mūsų imuninę sistemą. Tačiau tarp jų gali pasitaikyti ir ūmių infekcijų sukėlėjų, kurie į organizmą patenka valgant.

Dažnai teigiama, kad rankas plauti iš tikrųjų yra būtina tik prieš maistą liečiant tiesiogiai. Tačiau nuolat priešais save ir maistą judindami nešvarias rankas dalį bakterijų tiesiog įkvepiame. Taip, nors didžioji dalis su nešvariomis rankomis susijusių problemų pasireiškia virškinimo trakto problemomis, dalis jų yra susijusi ir su kvėpavimo takais.

JTO skaičiuoja, kad taisyklingas rankų plovimas galėtų išgelbėti milijoną gyvybių kasmet. Dauguma šių žmonių miršta nuo viduriavimą sukeliančių infekcijų arba kvėpavimo takų ligų. Tačiau į šį skaičių nėra įtraukta kita statistikos kategorija – antibiotikams atsparių bakterijų plitimas, prie kurio taip pat svariai prisideda nešvarios rankos. Rankų plovimas gali užkirsti kelią maždaug 30 proc. viduriavimą sukeliančių ligų ir 20 proc. kvėpavimo takų infekcijų. Pasigavus vieną iš šių sveikatos problemų įprasta griebtis antibiotikų, o tai bakterijoms padeda evoliucionuoti į atsparesnius kenkėjus.

Visgi, reikia surasti balansą tarp perdėto rankų plovimo ir sveikatos. Vaikai užauga žaisdami su purvu ir tai nėra taip blogai. Jų imuninė sistema taip susipažįsta su aplinka, mokosi apsisaugoti nuo skirtingų bakterijų ir sustiprėja. Antibatkerinis muilas tikrai nėra būtinas – tai pripažįsta daugelis gydytojų. Tačiau įprastą muilą naudoti reikia – vien vandens nepakanka.

Mūsų aplinka yra labai nešvari. Juk nevalgote prie nešvaraus stalo kur nors parke? Tai nereikėtų valgyti ir nešvariomis rankomis.

Dozatoriuose – mikrobų rojus

„GOJO Industries Akrone“ specialistai kartu su „BioScience Laboratories“ Bozemane Arizonos universiteto mokslininkais įrodė, kad muilo dozatoriuose knibžda daugybė patogeninių mikrobų. Taip susidaro puiki terpė įvairioms ligoms plisti. Ekspertai palygino mikrobų koncentraciją ant pradinukų ir jų mokytojų rankų po jų plovimo paprastu ir skystu muilu. Paaiškėjo, kad po pastarosios higienos priemonės vartojimo ant vaikų ir mokyklos darbuotojų rankų mikrobų skaičius išaugo net 26 kartais.

Mokslininkų tokio reiškinio priežastys nestebina. Anot jų, prie dozatoriaus žmogus pirmiausia prisiliečia nešvariomis rankomis. Nuo jų ligas galintys sukelti mikrobai persikelia į jiems palankias sąlygas – šiltą ir skystą aplinką. Kitas skystuoju muilu nusprendęs pasinaudoti žmogus ne tik palieka užkratą, bet ir gauna naują „dozę“. Su tokiomis rankomis liečiant burną, nosį, akis galima užsikrėsti ligomis.

Skysto muilo vartojimas ypač pavojingas medicinos įstaigose, kur klesti įgavę atsparumą antibiotikams, sunkių ligų sukėlėjai. Kita pavojinga vieta – viešieji tualetai. Anot specialistų, apsilankius tokiose vietose reikėtų vartoti savo antibakterinį skystį ar dezinfekuojančias servetėles.

Kaip teisingai plauti rankas

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad rankų pakišimas po šaltu vandeniu neduos tinkamo efekto – didžioji dalis infekcijų sukėlėjų liks tūnoti ant rankų.

Reikia visada naudoti šiltą, tekantį vandenį bei odai tinkantį muilą. Pirmiausia rankos sudrėkinamos vandeniu ir pamuiluojami delnai taip, kad muilas suputotų. Rankas muilu plauti reikia mažiausiai 10–20 sekundžių. Muilas po srove nuskalaujamas ne trumpiau kaip 10–20 sekundžių. Muilu kruopščiai ištrinami krumpliai, pirštai, tarpupirščiai, delnai, išvalomos panagės.

Paskui rankos nusausinamos. Geriausiai tam tinka popieriniai rankšluosčiai. Namuose tiks ir medžiaginiai. Kiekvienas turėtų naudoti tik savo asmeninį rankšluostį. Čiaupą po rankų plovimo procedūros reikėtų su vienkartiniu rankšluosčiu.

Priminkite vaikams, kad rankas reikia plauti ne tik tada, kai jos yra purvinos, bet ir grįžus iš lauko, pasinaudojus tualetu ir, žinoma, prieš valgį. Rekomenduotina rankas plauti ir kaskart pažaidus su gyvūnu ar tiesiog jį lietus, pabendravus su sergančiu žmogumi (ypač jei spaudėte jam ranką), pakosėjus ar nusičiaudėjus ir kt.

Rankų higienos kampanijų ir programų tikslas - mažinti hospitalinių infekcijų (HI) bei mirčių skaičių. Nors XXI amžiuje asmens sveikatos priežiūros įstaigose yra galimybė  taikyti šiuolaikines bei progresyvias hospitalinių infekcijų prevencijos priemones, tačiau hospitalinės infekcijos vis dar išlieka svarbia visuomenės sveikatos problema, kadangi infekcijų sukėlėjų atsparumas nuolat auga.

Hospitalinėms infekcijoms yra priskiriamos visos su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos (angl. healthcare-associated infections) kurių pacientas neturėjo atvykdamas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Jos nuo kitų ligų skiriasi ne tik savo sukėlėjų specifiniais epidemiologiniais dėsningumais, bet ir taikomos profilaktikos bei valdymo išskirtinumu.

Europos ligų kontrolės centro duomenimis, kasmet su sveikatos priežiūra susijusiomis ligomis Europoje suserga apie 4 milijonai pacientų, iš kurių net 37 tūkstančiai miršta. Lietuvoje hospitalinėms infekcijomis užsikrečia vidutiniškai apie 4 proc. stacionaruose besigydančių pacientų. Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro 2010-2014 m. duomenis, bendras hospitalinių infekcijų paplitimas Lietuvos ligoninėse išaugo  nuo 3,9 proc. (520 atvejų 2010 m.) iki 4,3 proc. (679 atvejų 2014 m.). Didžiausias hospitalinių infekcijų paplitimas 2014 m. buvo užregistruotas palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Hospitalinių infekcijų paplitimas šiuose skyriuose siekia 18 proc., chirurginio profilio skyriuose – 2-5 proc., terapinio – 2-4 proc.

Dažniausi hospitalinių infekcijų ligų sukėlėjai -  S. aureus, E coli, Klebsiella spp., Ps. aeruginosa, Acinetobacter spp. Yra žinomi pagrindiniai pneumonijos ir kitų kvėpavimo takų infekcijų rizikos veiksniai, tai – kraujagyslių bei šlapimo pūslės kateteriai arba stoma. Todėl, teikiant medicininę pagalbą, kurios metu yra įvedami kateteriai ar daroma dirbtinė plaučių ventiliacija, tinkama rankų higiena tampa pagrindiniu hospitalinių infekcijų prevencijos prioritetu.

Mokslininkai nustatė, kad dėl netinkamos higienos mikroorganizmai dažniausiai išplinta per rankomis liečiamus paviršius palatose (durų rankenas, lovų turėklus, stalelius, spinteles, palanges, kėdes, šviesos jungiklius, telefonus, TV pultus, tualetus, unitazus, kompiuterio klavišus ir kt.) bei naudojamus nešvarius instrumentus ir įvairias medicinos priemones (stetoskopus, kraujospūdžio matuoklius, termometrus ir kt.).

Ką rodo tyrimai?

Dalis medikų nepakankamai laikosi rankų higienos rekomendacijų ir ne visada jas dezinfekuoja, o gydymo įstaigos nepakankamai skiria dėmesio šiai gana elementariai procedūrai - parodė Europos Komisijos užsakymu 2011-2012 metais Europos ligoninėse atlikti tyrimai. Buvo surinkti, išanalizuoti bei apibendrinti duomenys apie ligoninėse sunaudojamo rankoms dezinfekuoti skirto antiseptiko kiekį (nes tai yra bene svarbiausias medicinos darbuotojų rankų higienos rodiklis). Vadovaujantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro parengta išsamia tyrimų ataskaita buvo nustatyta, kad Europos ligoninėse rankoms dezinfekuoti skirto antiseptiko vidutiniškai sunaudojama apie 24 litrus 1000-iui lovadienių, o Lietuvoje - vos 6 litrai 1000-iui lovadienių.

PSO rekomendacijos

Jau daug metų PSO medicinos darbuotojams rekomenduoja laikytis aukštų higienos standartų. Tai vienas efektyviausių būdų, norint apsisaugoti nuo daugelio hospitalinių infekcijų. Sėkmingai plintanti pasaulinė rankų higienos programos kampanija jau daugelį metų prisideda gelbstint pacientų gyvybes.

Kasdienei higieninei rankų priežiūrai PSO siūlo naudoti efektyvius greito veikimo antiseptikus, turinčius alkoholio (impregnuotas alkoholiais dezinfekcines servetėles, hidroalkoholinius tirpalus), kuriuos rekomenduoja nešiotis su savimi arba turėti pagalbos teikimo vietose. Pagrindinė hospitalinių infekcijų sukėlėjų atsparumo antibiotikams mažinimo ligoninėse strategija - griežtas antibiotikų vartojimo valdymas. Paskutiniais dešimtmečiais nerimą kelia tai, kad vienu iš pagrindinių hospitalinių infekcijų rizikos veiksnių tampa neteisingas antibiotikų vartojimas, kuris skatina atsparių antibiotikams bakterijų plitimą - ypač per nešvarias rankas.

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro pateiktą 2014 m. sergamumo užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje apžvalgą, 2014 m. hospitalinių infekcijų atvejų, palyginti su ankstesniais metais, pagrįstų mikrobiologiniais tyrimais, buvo mažiau. Taip pat mažiau buvo paskirta (profilaktikos tikslu) visų antimikrobinių vaistų - tik 14,9 proc. (2010 m. - 25 proc.). Tačiau labai svarbu pažymėti tai, kad reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose net  66 proc. antimikrobinių vaistų buvo paskirta empiriniam gydymui ir tik 16,5 proc. - pagal mikroorganizmą, nustatytą laboratoriškai (pagal antibiotikogramą).

Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į hospitalinių infekcijų sukėlėjų - ypač Klebsiella, Pseudomonas - vis didėjantį atsparumą antibiotikams bei operatyviai taikyti PSO rekomenduojamus aukštus higienos standartus ir kokybiškas prevencines priemones siekiant bent stabilizuoti Lietuvos ligoninėse bendrą hospitalinių infekcijų paplitimo augimą. Pakankamas hospitalinių infekcijų valdymo išteklių, ypač vienkartinių priemonių, naudojimas ligoninėse būtų ne tik hospitalinių infekcijų mažėjimo garantas, bet ir darytų įtaką hospitalinių infekcijų sukėlėjų atsparumo antibiotikams mažėjimui. Todėl pagrindinė hospitalinių infekcijų sukėlėjų atsparumo mažinimo ligoninėse strategija turi apimti pirmiausia antibiotikų vartojimo valdymą ir šių infekcijų plitimo prevenciją, įskaitant ir patikimus rankų saugos kontrolės pokyčius.

Mokslininkai įrodė, kad įgyvendinus kokybiškas bei saugias prevencines ir kontrolės programas būtų galima išvengti net apie 30 proc. su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų.

Kodėl „nešvarių rankų" ligos – pavojingos

Norint apsaugoti save bei šalia esančius žmones nuo įvairių infekcinių ligų, plauti rankas yra būtina ne tik medikams, o visiems.

PSO duomenimis, apie 2 milijardai žmonių kasmet suserga dėl užteršto maisto, o nuo diarėjos (viduriavimo) miršta apie 3 milijonai vaikų. Europoje dažniausiai užregistruojamos per maistą plintančios zoonozės: salmoneliozė ir kampilobakteriozė. Svarbiausiai šių ligų ES protrūkių rizikos veiksniai buvo kiaušiniai ir jų produktai, mišrus maistas, žuvis ir jos produktai.

Daugiamečiai nedžiuginantys statistiniai duomenys rodo, kad dalis gyventojų visgi dar nepakankamai žino apie rankų higienos svarbą, nes, pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos (ULSVIS) duomenis, per paskutinius 12 metų (2002-2014) Lietuvoje kasmet buvo užregistruojama nuo 14 iki 22 tūkst. ūmių žarnyno infekcijų (salmoneliozės, šigeliozės, vidurių šiltinės, paratifų ir kitų bakterinių ir virusinių žarnyno infekcijų, nulemtų intoksikacijos maistu) atvejų. Didžiausi žarnyno infekcinių ligų sergamumo rodikliai buvo tarp kūdikių iki 1 metų ir vaikų iki 6 metų amžiaus grupėse. Šeiminiai protrūkiai vidutiniškai sudarė 86 proc. visų užregistruotųjų. Pagrindiniais sukėlėjai -Salmonella ir Rotavirus. Išplitę protrūkiai dažniausiai buvo siejami su maisto tvarkymo subjektų veikla - viešojo maitinimo įmonėmis, vaikų ugdymo įstaigomis bei kitais maisto tvarkymo subjektais, tiekusiais į rinką vartojimui paruoštą maistą.

2014 m. miesto gyventojų sergamumo žarnyno infekcinėmis ligomis rodikliai buvo didesni nei kaimo gyventojų. Reikia neužmiršti, kad oficialioji statistika neatspindi tikrosios padėties, nes ne visi užsikrėtę ar sergantys lengvomis formomis asmenys kreipiasi į medikus, neretai užsiimdami savigyda.

Mokinių rankų higienos įgūdžiai

Išanalizavus SMLPC 2015 m. atlikto Tarptautinio vandens, sanitarijos ir higienos tyrimo mokyklose duomenis, galima teigti, kad požiūris į higieną ir higienos įgūdžių praktinį taikymą bei sanitarinių ir higieninių sąlygų prieinamumą mokyklose yra labai iškalbingas. Tyrime buvo apklausti 7052 mokiniai (12-17 m. amžiaus) ir tik 53 proc. jų nurodė, kad juos mokyklose mokė tinkamų rankų higienos įgūdžių. Taip pat buvo nustatyta, kad mokykloje plauna rankas apie 85 proc. mokinių, o muilą visada naudoja tik 74 proc. Grįžę namo iš karto visada rankas plauna vos 55 proc. mokinių, pasinaudoję tualetu - 73 proc., o po kontakto su gyvūnais - tik 38 proc. mokinių. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad net 45 proc. apklaustųjų nežino, kokios ligos gali būti perduodamos per nešvarias rankas. Nedžiuginančios išvados peršasi ir dėl to, kad net 45 proc. mokinių nurodė, kad jie yra nepatenkinti mokyklų tualetais, nes juose ne visada yra tualetinio popieriaus bei muilo. Dėl apgailėtinos tualetų sanitarijos bei higienos sąlygų (neužsirakina durys, blogas kvapas, nėra kur pasikeisti higieninių paketų) jais naudojasi tik 49 proc. mokinių.

Maisto saugos dinamika

Nors pagrindinių maisto saugos politikos priemonių įvertinimo bendras indeksas iš aiškiai nustatyto ir iš dalies įgyvendinto - 6 (2001 m.) - pakilo iki aiškiai nustatyto bei visiškai įgyvendinto - 10 (2009-2014 m.) - tačiau, pagal SMLPC 2015 m. parengtą Aplinkos ir sveikatos rodiklių ataskaitą, tenka konstatuoti, kad tai nepadarė įtakos gyventojų sergamumo ūmiomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis bei bakterinėmis maisto toksinėmis infekcijomis didėjimo tendencijoms.

Taip pat iš maisto saugos kontrolės kiekybinių parametrų įvertinimo indekso lentelės galima daryti išvadą, kad nors gyventojų skaičius (2001 m. - 3 470 818, 2014 m. - 2 932 367) bei oficialiai kontroliuojamų ir inspektuojamų maitinimo įstaigų skaičius (2001 m. - 15980, 2014 m. - 9269) kasmet mažėjo, o kvalifikuotų maisto kontrolės pareigūnų etatų skaičius (2001 m.- 144, 2014 m. - 218), inspektuojamų maitinimo įstaigų dalis procentais (2001m. - 94,4 proc., 2014 m. - 100 proc.) ir kvalifikuotų maisto kontrolės pareigūnų etatų skaičius, tenkantis 1 000 gyventojų (2001 m. - 0,041, 2014 m. - 0,080), didėjo, tačiau sergamumo rodiklių dinamika vis dar kelia nerimą visuomenės sveikatos specialistams.

Kokios ligos perduodamos per nešvarias rankas?

1.    salmoneliozė,

2.    rotovirusinė ir norovirusinė infekcija,

3.    virusinis hepatitas A,

4.    vidurių šiltinė, 

5.    dizenterija,

6.    oro lašeliniu būdu perduodamos infekcijos (kai kalbant ar kosint burna pridengiama delnu ir visi ligų sukėlėjai patenka ant rankų):

-    gripas,

-     difterija,

-     raudonukę,

-    skarlatina,

-    vėjaraupiai,

-    tymai ir kt.

7.    naminių gyvūnų platinamomis kirmėlinės ar grybelinės ligos.

Specialistai primena, kad nešvariomis rankomis negalima liesti akių, nosies ir kitų gleivinių, nes ligų sukėlėjai per jas lengvai gali patekti į žmogaus organizmą.

Pasak PSO, rankų plovimas su muilu yra vienas efektyviausių ir pigiausių būdų apsisaugoti nuo šių ligų, kadangi taip nuo jų paviršiaus pašalinama net iki 95 proc. žmogui pavojingų mikroorganizmų.

Kada reikia plauti rankas?

Deja, nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, todėl pagrindine profilaktikos priemone išlieka vien tik tinkama rankų higiena. Rankas būtina plauti visuomet prieš ir po žalios mėsos, žuvies ar paukštienos gaminimo, pabuvus įvairiose viešose vietose, prieš valgant, paglosčius naminį gyvūną, pabendravus su sergančiu žmogumi, pasinaudojus tualetu, po nosies valymo (kosint ar čiaudint) bei prieš vaiko maitinimą.

Rankų plovimo taisyklės - elementarus sąlyginis įprotis. Prieš plaudami rankas būtinai nusimaukite visus papuošalus, sudrėkinkite rankas po šiltu tekančiu vandeniu, užpilkite skysto muilo. Sukamaisiais ir trinamaisiais judesiais muiluokite rankas bei riešus iš abiejų pusių, trinkite delną į delną, tarpupirščius, vidines delnų puses ir išorines delnų puses, pirštų galiukus bei panages. Nepamirškite nykščių. Trinkite sulenktus ir suglaustus pirštus kitos rankos delne. Galiausiai nuplaukite rankas, nusausinkite jas popieriniu rankšluosčiu ar vienkartine servetėle. Tuo pačiu popieriniu rankšluosčiu užsukite vandens čiaupą ir išmeskite popierinį rankšluostį į sandarią šiukšlių dėžę.

Rankų plovimas pagal tam tikras taisykles neturi būti tik paviršutiniškas, mechaniškas veiksmas ar ritualas, o turi tapti sąmoningu, besąlyginiu prioritetu ne tik medikams, bet ir kiekvienam. Todėl minėdami Pasaulinę rankų higienos dieną prisiminkime PSO rekomenduojamus aukštus higienos standartus, kuriuos ji siūlo taikyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Jų laikydamiesi galėsime ne tik Lietuvos ligoninėse sustabdyti hospitalinių infekcijų augimą, bet ir sumažinti gyventojų sergamumą ūmiomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis bei bakterinėmis maisto toksinėmis infekcijomis, apsaugoti žmones nuo sunkių komplikacijų, o kartais ir mirties.

ES taip pat jau daug metų siūlo labai apgalvotai ir tikslingai investuoti į žmonių sveikatą, o ypač - į ligų profilaktiką, nes, kaip žinome, sveikata yra ne tik vertybė savaime, bet viena svarbiausių valstybės ekonomikos bei gerovės sąlygų.

Mes gyvename mikroorganizmais knibždančiame pasaulyje – jų gausu ant mūsų odos ir rankų, ant mus supančių daiktų. Vieni mikroorganizmai yra naudingi, o kiti gali susargdinti. Kadangi mūsų rankos yra labiausiai mikrobais užterštas organas – labai svarbi rankų higiena.

Palieskite rankomis mikrobais užterštą vietą, po to – nosies ar burnos gleivines, užterškite maisto produktus ir jums nespėjus nė apsidairyti ligų sukėlėjai jau „tryps pasiutpolkę“ jūsų organizme. Virusai ir bakterijos gyvuoja praktiškai visur – prekybos centruose, zoologijos soduose, kur vaikai gali paglostyti gyvūnus,  maisto prekių parduotuvėse, žaidimų aikštelėse,  restoranuose. Jie išgyvena iki dviejų valandų ant pirkinių krepšelių, eskalatorių turėklų, net durų rankenų, kol randa kitą auką.

Specialistų nuomone, kasmet susiduriame maždaug su 60 000 mikrobų rūšių, bet sveikas žmogus neturėtų baimintis  lankytis viešosiose vietose. Tik 1–2 proc. gali būti pavojingi  žmonėms, kurių imuninė sistema normali.  Be to, organizmo galimybės atsikratyti mikrobų yra neįtikėtinos. Tam tikros neutrofilais ir limfocitais vadinamos ląstelės (baltosios kraujo ląstelės) puola visus mikroskopinius įsibrovėlius. Apsauginę sistemą galima sustiprinti, kai imamasi priemonių išvengti užsikrėtimo.

Yra žinomos 8 viešosios vietos, labiausiai užterštos mikrobais:

Maisto prekių parduotuvė

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: pirkinių krepšelių rankenos ir pirkinių vėžimėlių rankenos bei sėdynės.

Pirkėjai gali nusičiaudėti, nusišluostyti nosį ir paliesti rankenas. Rankenos gali būti užteršiamos mikroorganizmais, kurie yra žalioje mėsoje ir paukštienoje, pvz., salmonelėmis, kampilobakterijomis, jersinijomis. Būtent šios bakterijos sukelia rimtų sveikatos sutrikimų, pasireiškiančių karščiavimu, viduriavimu, vėmimu.

Jei iš mėsos pakuočių laša ant konvejerio juostos, gali būti užterštas kitas maistas ant konvejerio ir žmonių rankos. Vežimėlių sėdynės gali būti užterštos, nes ant jų sėdi sauskelnes dėvintys vaikai. Mokėjimo kortelių skaitytuvo mygtukus paliečia praktiškai visi pirkėjai, palikdami ant jų savus ir „pasiimdami“ kitų paliktus mikroorganizmus.

Atsargumo priemonės: stenkitės parduotuvėje neliesti neplautomis rankomis nosies, akių ar burnos. Apsipirkimo metu stenkitės atskirti krepšyje vartojimui paruoštą maistą nuo žaliavos, pvz., mėsos, daržovių ir kt. Sugrįžę namo po apsipirkimo, pirmiausia nusiplaukite rankas su muilu, o po to iškraukite pirkinius.

Vaikų žaidimo aikštelė

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: supynės, laipynės ir kiti įrengimai, dažniausiai vaikų čiuopiami paviršiai. Vaikai liečia viską, ką mato, ir dažnai kiša daiktus į burną.

Didžiausią pavojų vaikams vis tik kelia smėlio dėžės. Smėlis jose gali būti užterštas kačių bei šunų ekskrementais ir ligas sukeliančiais parazitais.

Kitos vaikams skirtos pavojingos zonos yra zoologijos sodai, gyvūnų parduotuvės, gyvūnų parodos, kur vaikai gali paglostyti gyvūnus bei užsikrėsti vaikams pavojingais mikroorganizmais, ypač parazitais.

Saugos priemonės: kruopščiai nuplaukite vaikui rankas (trinkite muiluotas rankas ne mažiau kaip 20 sekundžių, po to nuskalaukite švariu tekančiu vandeniu). Jei nėra tokios galimybės,  naudokite rankų higienos priemonę, pvz., servetėles su alkoholiu.

Viešieji tualetai

Labiausiai mikrobais užteršta vieta: praustuvas.

Dauguma moterų nerimauja dėl viešųjų unitazų. Bet didžiausią pavojų kelia ne sėdėjimas ant unitazo, o praustuvas.

Mikroorganizmų knibžda ant praustuvo čiaupų rankenėlių, nes jos liečiamos iš karto pasinaudojus tualetu. Be to, drėgnoje aplinkoje bakterijos išsilaiko ilgiau. Reikėtų saugotis ir muilo dozatorių, nes jie liečiami  nešvariomis rankomis.

Ypač mikrobais užkrėsti lėktuvų tualetai, nes jie maži ir jais naudojasi daug žmonių. Lėktuvo tualetų čiaupai gali kelti didesnį pavojų nei kitų viešųjų tualetų čiaupai, nes vanduo juose dozuojamas, todėl lėktuvo keleiviai, norėdami gerai nusiplauti rankas, juos turi liesti dažnai.

Tad unitazai švaresni, nes dažna moteris jų sėdynes užkloja  tualetiniu popieriumi ar kitu patiesalu.

Apsauga: venkite liesti drėgnus paviršius ir kruopščiai plaukite rankas palietę praustuvo čiaupus ir muilo dozatorius. Čiaupą, nusiplovus rankas, užsukite rankų nusausinimui panaudotu popieriniu rankšluosčiu (servetėle) ir tik tada  rankšluostį (servetėlę) išmeskite į šiukšlių dėžę.

Biurai

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: telefonai, stalai ir kompiuterių klaviatūros.

Stalai užteršti 400 kartų labiau nei unitazo sėdynė, nes žmonės nedezinfekuoja paviršių biuruose.

Kita pavojinga vieta: stalų stalčiai, kur darbuotojai laiko maistą. Įdomu, kad biuruose, kur dirba moterys, bakterijų tris kartus daugiau nei ten, kur dirba vyrai. Moterys savo biuruose laiko daugiau daiktų – pradedant nuo kosmetinių ir baigiant šeimos nuotraukomis ir rankinėmis ant savo stalų.

Apsauga: kartą per dieną nuvalykite savo stalą, telefoną ir klaviatūrą  valymo priemonėmis arba priemonėmis su antimikrobiniais priedais (pvz., drėgnomis servetėlėmis arba servetėlėmis su alkoholiu).

Viešojo maitinimo įstaigos 

Labiausiai mikrobais užterštos vietos:  Viešojo maitinimo įstaigose, kaip ir kitose vietose, labiausiai mikroorganizmais užterštos yra durų rankenos, laiptų turėklai ir kiti dažniausiai rankomis liečiami paviršiai. Taip pat didžiausią pavojų šiose įstaigose kelia ne užkrėstas maistas, o stalų valymo šluostės.

Apsauga: nešiokitės valymo servetėlių, pvz., stalviršiui ir kėdėms nuvalyti. Ir nepamirškite prieš valgį nusiplauti rankų.

Bibliotekos

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: stalviršiai ir kiti dažnai rankomis liečiami paviršiai.

Bibliotekos atrodo tvarkingos,  švarios vietos, bet jose knibžda tiek pat mikrobų kaip greitojo maisto restoranuose. Jose daugybė žmonių varto ir peržiūrinėja knygas, naudojasi kompiuteriais ir liečia stalviršius.

Apsauga: naudokite rankų higienos priemones (drėgnas servetėles rankoms) arba nusiplaukite rankas pačiupinėję knygas ar palietę stalviršius.

Kruiziniai laivai

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: turėklai.

Kruiziniai laivai – kaip plaukiojantys miestai, pilni tūkstančių žmonių mažoje erdvėje. Todėl jie tikri virusų ir bakterijų inkubatoriai.

Dažniausiai kruiziniuose laivuose registruojama norovirusinė infekcija. Šie virusai sukelia ligą, kuri pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu ir pilvo skausmu. Virusais užteršiami geriamojo vandens fontanėliai, valgyklų, bendrų tualetų aplinkos paviršiai.  Norovirusai atsparūs įprastiniam valymui naudojamoms priemonėms.  

Apsauga: dažnai plaukite rankas, ypač prieš paliesdami  burną, kai rūkote ar valgote.

Kiti prekybos centrai

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: eskalatorių turėklai

Apsauga: nelieskite eskalatorių turėklų. Palietę nusiplaukite rankas arba naudokite rankų higienos priemonę (servetėles su alkoholiu).

Ar rankų higiena yra svarbi?

Geros rankų higienos (rankų plovimo arba valymo drėgnomis servetėlėmis, servetėlėmis su alkoholiu) kasdienėje buityje negalima nuvertinti – nuo jos priklauso ne tik jūsų reputacija, bet ir  sveikata.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro (Centras) specialistai primena, kad viena dažniausių keliautojų užkrečiamųjų ligų yra virusinis hepatitas A (VHA). PSO duomenimis, kasmet užregistruojama apie 1,4 milijono susirgimų šia infekcija. Europoje 2008-2013 m. buvo užregistruoti išplitę VHA protrūkiai Latvijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Prancūzijoje, Italijoje, o 2013 metais VHA protrūkis, kuris buvo siejamas su kelionėmis į endemines šalis (Egiptą), išplito penkiolikoje Europos valstybių. Didžiausio endemiškumo regionams priskiriamos Afrikos, Pietų Amerikos valstybės, Azijos šalys.

Lietuva ir kaimyninės valstybės priklauso mažo endemiškumo šalims. Centro duomenimis, Panevėžio apskrityje 2014 m. sergamumas VHA siekė 0,13 atv./10 tūkst. gyv., kur buvo užregistruoti 3 šios infekcijos atvejai, kai tuo tarpu Lietuvoje sergamumas buvo 2 kartus mažesnis ir siekė 0,06 atv./10 tūkst. gyv. (17 atvejų). Šias metais Panevėžio apskrityje VHA atvejų nebuvo registruota.

VHA yra užkrečiama kepenų liga, kurią sukelia hepatito A virusas. VHA, išsiskyręs su fekalijomis, per nešvarias rankas gali užkrėsti aplinką, maistą, vandenį, dirvožemį. Infekcija užsikrečiama, kai virusas nuo įvairių aplinkos daiktų ir paviršių per užterštas nešvarias rankas patenka į sveiko žmogaus burną.

Pirmieji VHA požymiai (karščiavimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas) pasireiškia vidutiniškai po 28 dienų nuo užsikrėtimo. Po kelių savaičių padidėja kepenys, išryškėja geltos požymiai: patamsėjusi šlapimo spalva, šviesėja išmatos, vėliau pagelsta oda ir akių odenos. Vidutiniškai sergamumas hepatitu tęsiasi 1 mėn., tačiau gali užtrukti iki pusės metų.

Hepatito A virusai gana atsparūs aplinkos poveikiui. Esant 60 °C temperatūrai jie lieka gyvybingi 1 val. 4 °C temperatūros mineraliniame vandenyje šie virusai išsilaiko 300 dienų ir tik nedidelė jų dalis žūva. Geltos sukėlėjų nesunaikina trumpalaikis pasterizavimas, buitinis skalbimas nenaudojant specialių priemonių. Termiškai neapdorotuose maisto produktuose virusai išlieka gyvybingi keliolika dienų ir ilgiau. Iki 62 dienų išlieka gyvybingi ant vandeniui ir gėrimams naudojamų butelių plastiko.

Svarbu atminti, kad skiepai yra efektyviausia VHA profilaktikos priemonė, tačiau dėl ekonominių priežasčių nemokamo skiepijimo nuo VHA Lietuvoje nėra. Pasiskiepyti nuo šios infekcijos rekomenduojama visiems nesirgusiems asmenims, o ypač asmenims, turintiems padidintą riziką užsikrėsti, tai yra: keliautojams, vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį arba mokyklą); kariškiams, vykstantiems į endeminius regionus arba vietoves; asmenims, kuriems hepatito A grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika; silpno imuniteto asmenims ir asmenims, sergantiems lėtiniu hepatitu bei kitomis lėtinėmis ligomis; uždarų kolektyvų (senelių namų, slaugos pensionatų ir kt.) gyventojams ir darbuotojams; asmenims, turėjusiems sąlytį su ligoniu; vyrams, turintiems lytinius santykius su vyru; narkotikų vartotojams. Kruopštus aplinkos valymas, patalpų vėdinimas, asmens ir rankų higienos laikymasis padės apsisaugoti ne tik nuo VHA, bet ir nuo daugelio infekcinių ligų.

Per pastaruosius metus Kauno apskrities Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse gyventojų sergamumas salmonelioze, kampilobakterioze, sergančiųjų kitomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis nemažėja. Pernai virusinių žarnyno infekcijų buvo registruoti 55 atvejai (tame tarpe Rotavirusinių enteritų – 17, gastroenteropatijos sukeltos Norwalk veiksnio – 4, nepatikslintos virusinės žarnyno infekcijos – 34). Virusinės žarnyno infekcijos plito šeimose, 2014 metais registruoti 4 ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų šeiminiai protrūkiai. Šiemet tik per penkis mėnesius registruoti 5 ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų šeiminiai protrūkiai.

Nors į medikus dėl žarnyno funkcinių sutrikimų, patvirtinant infekcinę jų kilmę pernai Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse kreipėsi 107 gyventojai, dar tiek pat žmonių gydėsi patys ir į oficialią statistiką nėra įtraukti. Infekcijos sparčiai plito vaikų, ypač ikimokyklinio amžiaus grupėse bei suaugusiųjų, kasdien būnančių žmonių susibūrimo vietose (pvz., vaikų kolektyvuose ir šeimose, kur yra didesnė rizika užsikrėsti).

Šiemet per penkis pastaruosius mėnesius dėl žarnyno funkcinių sutrikimų jau kreipėsi 68 asmenys. Buvo registruotos 26 bakterinės žarnyno infekcijos. Vis dažniau tvirtinamos salmonelių sukelto enterito diagnozės, kai įtariama, kad infekcijos šaltinis – nepakankamai termiškai apruošti kiaušinių bei paukštienos produktai.

Kad išvengti ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų svarbu pasirūpinti, kad vartojamas maistas būtų saugus. Labai svarbu nepamiršti ir aplinkos daiktų, paviršių valymo.

Kadangi žarnyno infekcijų plitimo kelias yra fekalinis–oralinis, o didžiausias rizikos veiksnys – nešvarios rankos, tad viena pagrindinių nespecifinės profilaktikos priemonių yra rankų higiena.

Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyriaus vyresnioji specialistė Vilija Matulevičienė primena kada reikia plauti rankas:

• Visada, kai rankos matomai yra nešvarios;

• Kai sugrįžtame į namus po žaidynių lauke, iš darbo, prekybos centro, vaikų ugdymo įstaigos ir t. t.;

• Prieš maisto gaminimą ir po jo;

• Kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu;

• Kiekvieną kartą suteršus rankas ekskretais (išmatomis) ir sekretais (kraujas ir kt.);

• Prieš vaikų maitinimą ir prieš valgį;

• Kiekvieną kartą po nosies valymo, o kosint ar čiaudint, rankos plaunamos kuo dažniau;

• Pakeitus vaikams sauskelnes;

• Po kontakto ar žaidynių su gyvūnais;

• Slaugant ligonius, pagyvenusius asmenis ir kt.

Kokia prasmė plautis rankas? Dauguma moksleivių atsakytų – jokios. Tačiau neplautos rankos lemia puikias sąlygas infekcinių – virusų ir bakterijų sukeliamų – ligų vystymuisi: susirgimų šiomis ligomis kasmet daugėja. Kad į problemą būtų atkreiptas deramas dėmesys, šiandien Kėdainių „Aušros“ sveikatingumo ir sporto mokyklos mokiniai buvo pakviesti iš arčiau pažvelgti į ant rankų vykstantį mikrobinį gyvenimą laikinai  įrengtoje mikrobiologijos-parazitologijos laboratorijoje.

Edukacinis projektas „Švarios rankos – mikrobams patrankos“ – tai sveikatos priežiūros specialistų viešnagė į šalies mokyklas, antrus metus inicijuojama įmonės „Pontem“ ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL). Projekto metu siekiama atkreipti moksleivių ir mokyklų bendruomenių dėmesį į rankų plovimo svarbą ir užkirsti kelią infekcinių ligų plitimui. Pasaulinė švarių rankų diena žymėjo projekto „Švarios rankos – mikrobams patrankos“ pradžią. Ši socialinė akcija jau įvyko Raseinių, Kupiškio, Vilniaus mokymosi įstaigose.

Remiantis tyrimais, asmeninės higienos stoka lemia virš 80 proc. užkrečiamųjų ligų, o sąlygos mikroorganizmams daugintis viešose erdvėse, tokiose kaip kad mokyklos – kur gausu žmonių ir fizinio kontakto – yra itin palankios. Pernai metais vykdytos akcijos metu paaiškėjo, kad moksleiviai rankas plauna nereguliariai, netaisyklingai arba iš viso jų neplauna, todėl šešių iš dešimties šalies moksleivių rankos yra užterštos ligas sukeliančiomis bakterijomis.

Akcijos metu moksleiviai galėjo stebėti laikinoje laboratorijoje mikroskopu išdidintas bakterijas ir susipažinti su higienos taisyklių nesilaikymo keliamomis grėsmėmis. Moksleiviai išgirdo įdomios ir naudingos informacijos apie mikrobiologinius, parazitologinius tyrimus, taisyklingą rankų plovimą.

„Apie tai, kad rankas plautis prieš valgį – būtina, žino kiekvienas moksleivis, tačiau nedaugelis gali įvardyti, kodėl, – sakė vienos didžiausių šalyje vaikų ir jaunimo maitinimu ugdymo įstaigose besirūpinančios bendrovės direktorė Audronė Tendzegolskienė. – Neretai atrodo, kad rankų plovimas – močiutės išgalvotas, atgyvenusiai skambantis patarimas, todėl siekiame į šią problemą pažvelgti kitu kampu: taip, kad patiems moksleiviams būtų įdomu“.

Dėl nepakankamos arba netinkamos rankų higienos galima užsikrėsti daugeliu infekcinių ligų, tokių kaip rotavirusinis enteritas, norovirusinė infekcija, šigeliozė, virusiniai hepatitai A ir E, taip pat – tuberkulioze, gripu, tymais, meningokokine infekcija, difterija bei parazitinėmis ligomis.

Tikimasi, kad iš arti į mikrobus ir bakterijas pažvelgti leidžiantis edukacinis projektas ilgainiui prisidės prie švaresnės bei saugesnės aplinkos mokyklose kūrimo ir patrauklia forma primins vaikams seną tiesą – rankas plauti yra gyvybiškai svarbu. Mėginių nuo moksleivių rankų ir mokyklos aplinkos tyrimo rezultatai bus paskelbti mėnesio pabaigoje.

Daugelis įsitikinę, kad didžiausia tikimybė užsikrėsti ūmine žarnyno infekcine liga – salmonelioze – yra valgant kiaušinius bei vištieną. Keista, bet pamirštama apie daugybę kitų pasitaikančių galimybių susirgti – užsikrėsti galima ir nuo įvairių naminių paukščių ar gyvūnų, taip pat – nuo nešvarių vaisių ir daržovių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos skyriaus specialistai atkreipia dėmesį į pagrindinius ligos sukėlėjus ir priemones, padedančias išvengti šios nemalonios ligos.

Palyginus su kitomis šalimis, sergamumas salmonelioze Lietuvoje yra gana didelis – maždaug 66 atvejai 100 tūkstančių gyventojų. Dažniausiai užsikrečia vaikai ir vyresni nei 60 metų amžiaus asmenys bei kenčiantieji nuo mažo skrandžio rūgštingumo. Salmoneliozė pasireiškia karščiavimu, viduriavimu, galvos, pilvo ar raumenų skausmais ir kitais nemaloniais simptomais. Norint viso to išvengti, svarbu žinoti ligos sukelėją ir kaip su juo kovoti.

Salmoneliozės sukėlėjas gali būti ne tik vištose, kaip klaidingai mano daugelis, bet ir kituose naminiuose bei laukiniuose gyvūnuose. Bakterijas savyje gali nešioti įvairūs naminiai paukščiai, kiaulės, raguočiai, graužikai, šunys, katės ir kt. Paglosčius bet kokį gyvūną, po to būtina plauti rankas – net ir tada, jei jis yra tik namuose laikomas mielas kačiukas.

Visiems žinoma, kad rankas reikia plauti ir prieš, ir po maisto gaminimo, tačiau tai daryti privalu ir po kiekvieno kontakto su termiškai neapdorota mėsa ar kiaušiniais. Supjausčius žalią mėsą rekomenduojama nenaudoti tų pačių įrankių ir pjaustymo lentelių kitiems maisto produktams (taip pat ir vaisiams bei daržovėms), net jei kruopščiai juos nuplaunate.

Svarbu prisiminti, jog salmonelės bakterijos gausiai dauginasi skystuose, drėgnuose produktuose, esant teigiamai 20°C-40°C temperatūrai. Tačiau 80°C temperatūroje jos žūsta per 10 min. Todėl dar vienas būdas, padėsiantis išvengti ligos – tinkamas produktų apdorojimas termiškai (pvz., gerai išvirti kiaušinius, kad trynys būtų kietas).

Termiškai neapdorotą paukštieną ar kitą mėsą, kiaušinius bei jų produktus privalu laikyti atskirai nuo jau apdoroto, paruošto vartoti maisto. Prieš gaminimą juos privalu nuplauti vėsiu vandeniu, net jei jie bus verdami ar kepami.

Būtina nepamiršti, kad konditeriniai gaminiai, kurių sudėtyje yra termiškai neapdorotų trynių ir (arba) baltymų, taip pat kelia didelę susirgimo salmonelioze riziką.

Nors manoma, kad naminiais maisto produktais apsinuodijama rečiau, vis dėlto, mažiau šansų užsikrėsti salmonelioze turi tie, kurie vištieną ar kitą mėsą bei jos produktus perka įteisintose prekybos vietose ar tiesiogiai iš įteisintų gamintojų. Parduotuves ar turgų tikrinti bei tirti juose tiekiamus produktus teisę turi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri nuolat kontroliuoja ir tiria skerdžiamų gyvulių mėsą, skerdienos laikymo ir transportavimo sąlygas bei kitus, higieną užtikrinančius privalomus dalykus.

Svarbu atminti, kad galimybę apsikrėsti turi tiek įmonės paukštyne, tiek privačiame ūkyje gyvenantys paukščiai, tačiau ūkiuose jie paprastai nėra tiriami dėl salmoneliozės, jei bus vartojami asmeninėms reikmėms, ne pardavimui.

Vasara – metas, kai salmoneliozės susirgimo atvejų padaugėja, tad šiuo metų laiku ypač reikia saugotis: stengtis maudytis kuo švaresniuose vandens telkiniuose, skanauti tik gerai termiškai apdorotus mėsos produktus, vaisius ir daržoves vartoti tik šviežius ir nuplautus, pieno produktams užtikrinti tinkamą laikymo temperatūrą ir kuo dažniau plauti rankas. Laikantis šių patarimų ir pagrindinių higienos reikalavimų, tikimybė užsikrėsti salmonelioze sumažėja daugiau nei perpus.

Moksleiviams reguliarus rankų plovimasis yra sunkiai įveikiamas iššūkis, o tai lemia dažnesnius susirgimus infekcinėmis virusų ir bakterijų sukeliamomis ligomis, pastebi specialistai. Apie ant rankų knibždančias pavojingas bakterijas į moksleivius šiandien prabilta netradiciniu būdu. Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje buvo įrengta mikrobiologijos – parazitologijos laboratorija. Čia moksleiviai galėjo stebėti mikroskopu išdidintas bakterijas ir susipažinti su grėsmėmis, kurias kelia higienos taisyklių nesilaikymas, nuo vaikų rankų ir įvairių paviršių buvo imami mėginiai.

Laikina laboratorija ir sveikatos priežiūros specialistų viešnagė sostinės progimnazijoje – tai bendrovės „Pontem“  ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) rengiamo edukacinio projekto „Švarios rankos – mikrobams patrankos“ dalis. Jo metu siekiama atkreipti moksleivių ir mokyklų bendruomenių dėmesį į dažno rankų plovimosi svarbą ir taip užkirsti kelią infekcinių ligų protrūkiams.

Šiandien, gegužės 5 d., Pasaulinę švarių rankų dieną, Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje įrengtoje laikinoje laboratorijoje buvo imami mėginiai nuo vaikų rankų bei mokykloje esančių baldų, kompiuterių. Vyko prezentacijos apie mikrobiologinius ir parazitologinius tyrimus ir taisyklingą rankų plovimą, demonstruojamas padidintas mikrobais ir bakterijomis užterštų paviršių vaizdas.

„Tyrimais įrodyta, kad su asmeninės higienos įgūdžių stoka galima sieti net per 80 procentų vaikus puolančių užkrečiamųjų ligų. Mokyklose ir darželiuose grėsmė pasigauti pavojingą mikroorganizmą  išties didelė, kadangi čia daug žmonių ir fizinio kontakto, tad sąlygos plisti infekcijoms yra palankios. Efektyviausias priešnuodis prieš jas – taisyklingas ir reguliarus rankų plovimasis. Nepaisant to, apie švarių rankų svarbą mokyklose kalbama per mažai ir akivaizdu, kad dalis vaikų nepakankamai dažnai plauna rankas, ypač – prieš valgį“, – sakė NVSPL Priėmimo skyriaus vedėja Rita Butylkina.

Sveikatos priežiūros specialistės teigimu, dėl nepakankamos arba netinkamos rankų higienos galima užsikrėsti daugeliu infekcinių ligų, tokių kaip rotavirusinis enteritas, norovirusinė infekcija, šigeliozė, virusiniai hepatitai A ir E, taip pat tuberkulioze, gripu, tymais, meningokokine infekcija, difterija bei parazitinėmis ligomis Kaip rodo statistika, „nešvarių rankų“ ligos dažnėja. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, jei 2013 m. kovo mėnesį Lietuvoje buvo užfiksuoti 1083 virusinių žarnyno infekcijų atvejai, tai šių metų kovą tokių susirgimų padaugėjo net 27 proc. (1371 atvejai).

„Nors apie tai, kad būtina plautis rankas prieš valgį, yra girdėjęs kone kiekvienas moksleivis, ši taisyklė neretai pamirštama. Iš dalies ir dėlto, kad ji primena „močiučių laikų“ pamokymus, vaikams skamba gana nuobodžiai ir atgyvenusiai. Todėl nusprendėme į šią problemą pažiūrėti originaliau ir linksmiau, pavyzdžiui, suteikdami galimybę vaikams iš labai arti pažiūrėti į mikrobus ir bakterijas“, – sakė vienos didžiausių šalyje vaikų ir jaunimo maitinimu ugdymo įstaigose besirūpinančios bendrovės „Pontem“ direktorė Audronė Tendzegolskienė.

Jos teigimu, tikimasi, kad edukacinis projektas prisidės prie švaresnės ir saugesnės aplinkos mokyklose kūrimo ir patrauklia forma primins vaikams seną tiesą – rankas plauti yra gyvybiškai svarbu.

Startavęs Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje, projektas „Švarios rankos – mikrobams patrankos“ aplankys ir kitas Lietuvos mokyklas, o mėginių nuo moksleivių rankų tyrimo rezultatai bus paskelbti gegužės mėnesio pabaigoje.