Prezidentas ners į upę?

XXXIII vasaros olimpinės žaidynės vyks liepos 26–rugpjūčio 11 d. Organizatoriai simbolinį kaimelio komplekso raktą iš statybininkų perėmė vasario 29-ąją.

Pabrėžta, kad statybos darbai buvo atlikti laiku ir tik šiek tiek viršijo biudžetą.

„Tai įrodymas, kad laikomės savo įsipareigojimų“, – sakė iškilmėse dalyvavęs ir kompleksą apžiūrėjęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

leparisien.fr nuotr.

Praeityje olimpinių žaidynių reputacijai ne kartą pakenkė pernelyg didelės išlaidos, skubotos statybos ir ambicingi infrastruktūros projektai. Dėl susirūpinimo klimato kaita aktyvistai taip pat atkreipė dėmesį į didžiulį anglies dvideginio pėdsaką, paliekamą kas ketverius metus iš viso pasaulio susirenkančių sportininkų ir žiūrovų.

Paryžiaus žaidynių ugnis bus įžiebta balandžio 16-ąją Graikijoje, istorinėje Olimpijoje.

Paryžiuje daugiausia dėmesio skirta esamiems ar laikiniems objektams, tarp jų – ir sporto. Buvo skatinamos perdirbimo, antrinio panaudojimo ir šiuolaikinės mažo anglies dvideginio kiekio technologijos.

Požiūrį į ekologiją pademonstravo ir E. Macronas, pareiškęs, kad prieš olimpiadą įšoks į per šalies sostinę tekančią Senos upę, kurioje dėl prastos vandens kokybės maudytis nerekomenduojama nuo 1923-iųjų.

Būstas: kambariai – kuklūs, bet fukcionalūs. / leparisien.fr nuotr.

Restoranas – kiaurą parą

Pirmieji olimpiečiai į Paryžių turėtų atvykti liepos 18-ąją, tad šeimininkai dar turi pakankamai laiko sutvarkyti per 300 tūkst. vienetų baldų, buities ir kitos įrangos.

Per žaidynes kaimelyje kiaurą parą dirbs beveik 3 200 vietų restoranas su šešiomis skirtingomis pasaulio virtuvėmis. Veiks didžiausių religinių konfesijų maldos namai.

Transporto paslaugas teiks elektriniai autobusai, įrengtos ir dviračių aikštelės.

Po olimpiados ir rugpjūčio 28–rugsėjo 8 d. numatytų paralimpinių žaidynių trečdalis kaimelio butų bus parduoti, kitas trečdalis bus skirtas socialinėms reikmėms, likę – išnuomoti.

Promenada: laisvalaikiui skirtoje erdvėje įsikurs restoranas, kino teatras, grožio salonai, nealkoholinių gėrimų baras, paštas, maldos namai. / leparisien.fr nuotr.

Ugnis keliaus laivu

Paryžiaus žaidynių ugnis bus įžiebta balandžio 16-ąją Graikijoje, tradicinėje vietoje – istorinėje Olimpijoje.

Pirmas deglą perims ir estafetę pradės olimpinis irklavimo čempionas graikas Stefanas Ntouskas.

Balandžio 26-ąją deglą Paryžiaus žaidynių organizatoriams perduos olimpinis vandensvydžio vicečempionas graikas Ioannis Fountoulis.

Tądien estafetė iš Graikijos laivu persikels į Marselį, o į Prancūzijos sostinę olimpinė ugnis atkeliaus liepos 26-ąją.

Atidarymą teko nukelti

Į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktą, dar XII a. pradėtą statyti objektą gaisras nusiaubė 2019 m. balandžio 15 d. Net ir praėjus beveik penkeriems metams po nelaimės trys tyrimą atliekantys teisėjai vis dar aiškinasi, kas jį sukėlė. Atlikus pirminį tyrimą paaiškėjo, kad tai greičiausiai buvo nelaimingas atsitikimas, o viena iš versijų – elektros sistemos gedimas arba neužgesinta cigaretė.

„Laikysimės termino“, – kartu su žmona apsilankęs restauruojamoje katedroje pažadėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Katedroje iškeltos didžiulės ąžuolinės sijos, paskui bus iš naujo uždengtas stogas, vyksta navos ir chorų vietų tvarkymo darbai.

Iš pradžių prezidentas žadėjo, kad katedra bus atstatyta per penkerius metus – iki kitų metų vasarą vyksiančių Paryžiaus olimpinių žaidynių. Tačiau paaiškėjus, kad atstatymas gali trukti kur kas ilgiau, prezidentas nustatė naują terminą.

Penkerių metų termino buvo atsisakyta, kai keletą mėnesių buvo atidėti restauravimo darbai, nes per gaisrą išsilydė daugiau kaip 300 t švino stoge, o visa aplinka buvo užteršta nuodingomis dalelėmis, kurias ne taip lengva pašalinti.

Pirmąją žiemą dėl stipraus vėjo pareigūnams teko kelis kartus stabdyti darbus, o 2020-ųjų pradžioje Prancūzija, kovodama su koronaviruso plitimu, paskelbė karantiną.

Turistams: iki gaisro Dievo Motinos katedra buvo vienas labiausiai lankomų Paryžiaus objektų. / „Wikipedia“ nuotr.

Specialistų armija

Kad Prancūzijos sostinės panoramoje vėl pasimatytų vienas ryškiausių jos akcentų, katedros smailė, pačioje katedroje dirbo šimtai darbininkų, dar bent 500 triūsė kitur: architektai, archeologai, paminklosaugininkai, akmentašiai, stogdengiai, kalviai, stiklo meistrai, 3D modeliuotojai, koordinatoriai, informatikai, net vienas generolas. Geologai tyrė sulūžusios konstrukcijos akmenis – vėliau karjeruose ieškota analogiškų. Restauratoriai visą vidinį mūrą, 42 tūkst. kv. m, padengė lateksu – kad būtų galima pašalinti suodžių daleles ir šimtmečius kauptą purvą.

Nauja smailė yra identiška ankstesnei, kurią XIX a. buvo sukūręs architektas Eugene’as Viollet-le-Ducas.

Nauja smailė yra identiška ankstesnei, kurią XIX a. buvo sukūręs architektas Eugene’as Viollet-le-Ducas. Iki metų pabaigos ąžuolinė konstrukcija turėtų pasiekti 96 m aukštį. Prieš nuimant pastolius, smailė bus padengta švino ornamentais. Vėliau bus užbaigti kiti katedros elementai, o paskui bus galima pradėti stogo rekonstrukciją.

Anksčiau buvo skelbta, kad katedros špiliui atstatyti prireiks nuo 1 000–2 000 ąžuolų, kurių amžius 150–200 metų. Iškart po gaisro E. Macronas paskelbė, kad ši katedros dalis – vienas sudėtingiausių pastato elementų, bus pakeista modernia konstrukcija. Tačiau 2020 m. liepą jis pranešė, kad bokštas vis dėlto bus atkurtas lygiai toks pat kaip 1859 m. pastatytas pirmtakas.

Medžiai turėjo būti nuo 50 iki 90 cm skersmens ir nuo 8 iki 14 m aukščio. Ąžuolai turėjo būti nupjauti iki kovo pabaigos, kol kamienu į viršų dar neprasisunkė sula, kitaip mediena bus per šlapia. Prieš išpjaunant iš jų sijas, kamienai turėjo per aštuoniolika mėnesių išdžiūti.

„Sipa“ / „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.

Šiuolaikiniai akcentai

Prieš nuimant pastolius nuo remontuojamo statinio, smailė bus padengta švino ornamentais. Vėliau bus užbaigti kiti katedros elementai, o paskui bus galima pradėti stogo rekonstrukciją. Siekiant užkirsti kelią galimoms analogiškoms nelaimėms, medinės konstrukcijos bus specialiai apdorotos, įrengta priešgaisrinių sienų, sprinklerinė gaisro gesinimo sistema.

E. Macronas sakė, kad bus skelbiamas konkursas šešiems šiuolaikiniams katedros vitražams sukurti. Tai vienintelis XXI a. akcentas istoriniame objekte, kuris kitu atveju bus atstatytas toks pat, koks buvo.

Iš pradžių planuota, kad katedra bus atidaroma palaipsniui, tačiau vėliau nuspręsta jos duris atverti vienu ypu. Paryžiaus centre bus įkurtas muziejus, skirtas Dievo Motinos katedrai, jos istorijai, menui ir nuolatinei rekonstrukcijai. Planuojama, kad šventovė, kurioje anksčiau kasmet apsilankydavo apie 12 mln. lankytojų, bent pirmaisiais metais po atidarymo sulauks keliais milijonais daugiau lankytojų.