Atstovas skiriamas siekiant plėtoti Lietuvos ekonominį atstovavimą pietryčių Azijos regione, pranešė ministerija.

„Tikiuosi, kad išrinktas prekybos atstovas ne tik sėkmingai vadovaus Lietuvos prekybos atstovybei, bet ir suteiks impulsą siekiant pritraukti daugiau investicijų, padės vystyti lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportą, skatins abipusį technologinį bendradarbiavimą, turizmą ir veiklą kitose srityse“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Kandidatų paraiškos priimamos iki birželio pabaigos.

Galimybė steigti Lietuvos prekybos atstovybes tose šalyse, kuriose nėra diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų, atsirado pernai rugsėjį, kai Seimas pritarė tai numatantiems Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimams.

Šiuo metu tokias prekybos atstovybes Taivane turi 66 valstybės, iš jų 15 Europos Sąjungos valstybių narių, tarp kurių – Suomija, Vokietija, Prancūzija, Švedija, Slovakija ir kitos.

Pernai rudenį Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė.

„Realu, kad su visomis procedūros mes atstovą fiziškai ten galėsime išsiųsti vasaros pabaigoje ar rudenį“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pranešė A. Armonaitė.  

„Kadangi siunčiame oficialų atstovą – valstybės tarnautoją, turi įvykti konkursas“, – pridūrė ministrė. 

Konservatorius Jurgis Razma ministrės teiravosi, kodėl atstovybės atidarymas užtruko. Pasak jo, „būtų buvę aktualu atidaryti, kai buvo didžiausias pakilimas“ po to, kai Vilniuje pernai rudenį atidaryta Taivaniečių atstovybė.  

„Mūsų atstovai galėtų efektyviai rūpintis rinkų atvėrimu mūsų verslui“, – teigė J. Razma. 

Pasak ministrės, atstovybei atidaryti reikėjo gauti Taivano Užsienio reikalų ministerijos oficialų raštą: „Jis buvo gautas, tiesą sakant, ne taip jau ir seniai“.

A. Armonaitė informavo, kad Lietuva jau turi išsirinkusi patalpas atstovybei.

Valstybės tarnybos įstatymo pataisa šalia dabar esančios specialiojo atašė pareigybės įsteigtų naują – prekybos atstovo.

Pataisą pristačiusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad prekybos atstovybės galėtų būti steigiamos Lietuvos diplomatinių atstovybių neturinčiuose regionuose, pvz., Taivane.

„Tikslas yra ne siųsti prekybos atstovą ten, kur jau yra diplomatinė atstovybė arba komercijos atašė, bet yra tokių regionų, pvz., kaip Taivanas, kur galėtų keliauti būtent karjeros valstybės tarnautojas – prekybos atstovas“, – sakė A. Armonaitė.

Ministrė sakė, kad taip pat planuojama plėsti ir dabartinį komercijos atašė tinklą, deleguojant atstovus į Japoniją, Pietų Korėją.

„Mūsų trijų milijonų rinkai yra gyvybiškai svarbu plėstis, mes dabar kalbame daug apie Aziją, bet pažiūrėkime ir į JAV, Lietuva turi vieną komercijos atašė Los Angele. Turime kitas diplomatijos atstovybes, bet kalbant apie komercijos atašė tinklą – turime vieną atstovą, tai yra nedovanotina“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Lietuvos Vyriausybė kovo pradžioje paskelbė, kad šiemet ketina atidaryti verslo atstovybę Taivane, siekdama plėsti ekonominę diplomatiją Azijos regione.