Diena anksčiau Kyjive buvo smogta svarbiems energetikos infrastruktūros objektams.

„Nebuvo suduotas nė vienas smūgis į taikinius Kyjivo mieste“, – pareiškė Rusijos gynybos ministerija.

Bet kokia žalą nulėmė „nukritusios užsienio ir Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemų, esančių Ukrainos sostinės gyvenamuosiuose rajonuose, raketos“, sakoma ministerijos pareiškime.

Tačiau ministerija pripažino, kad buvo suduoti „masiniai smūgiai... Ukrainos karinei vadovybei ir su ja susijusiems energetikos objektams“.

Trečiadienį per smūgius Kyjive žuvo trys žmonės, įskaitant 17 metų merginą.

Ukrainiečių kariuomenė pranešė, kad trečiadienį rusų pajėgos paleido 70 sparnuotųjų raketų į taikinius visoje Ukrainoje ir naudojo kovinius dronus. Tai dar labiau komplikavo energetikos krizę, išprovokuotą jau kelis mėnesius rengiamų atakų prieš infrastruktūrą.

Didelėse Ukrainos dalyse naktį nebuvo elektros ir vandens, o oro temperatūra nukrito žemiau nulio.

„Ukrainos vadovybė turi visas galimybes normalizuoti padėtį“, jei „įvykdys rusų reikalavimus“, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėjo, kad dėl ukrainiečių energetikos infrastruktūrai padarytos žalos „ši žiema Ukrainoje bus pavojinga milijonų žmonių gyvybei“.

„Aš kalbėjausi apie tai su savo puikiu kolega Juozu Oleku (...) ir aš pasakiau Lietuvai, kad mes esame pasiruošę palengvinti kalbas tarp Lietuvos ir „Kongsberg“ šiuo klausimu“, – BNS Briuselyje antradienį sakė Norvegijos gynybos ministrė Ine Eriksen Soereide (Inė Eriksen Sioreide), kuri atvyko į NATO gynybos ministrų susitikimą.

„Mes esame labai laimingi, galėdami palengvinti viską, ko reikia Lietuvos pusei“, – pridūrė ji.

Krašto apsaugos ministerija derėtis su norvegais dėl šių sistemų įsigijimo nusprendė gegužės pabaigoje.

Norvegijos ministrė neprognozavo, kiek vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos Lietuvai gali kainuoti ir kada gali būti pasiektas susitarimas.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi tik artimojo nuotolio priešlėktuvines sistemas, todėl įsigijus vidutinio nuotolio sistemas kariai priešininko lėktuvus galėtų pasiekti kelis kartus toliau.

Anksčiau skelbta, kad vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos projektas gali būti bendrai vystomas visose trijose Baltijos šalyse, tačiau Latvija ir Estija kol kas viešai neskelbė apie derybas nė su vienu iš tokių sistemų gamintojų.

Lietuva ilgą laiką atsiliko nuo NATO sąjungininkų pagal išlaidas gynybai, bet pastaraisiais metais ėmė sparčiai didinti finansavimą, reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir karinį aktyvumą Baltijos jūros regione.

Šiais metais Lietuvos krašto apsaugos biudžetas siekia 575 mln. eurų arba 1,48 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Kitąmet išlaidas krašto apsaugai numatoma padidinti 150 mln. eurų.

„Priėmėme tokį sprendimą pradėti derybas su Norvegijos vyriausybe dėl galimo „NASAMS“ sistemų įsigijimo“, - BNS sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas po Gynybos resursų tarybos posėdžio.

Ministro teigimu, kol kas nėra aišku, kiek šios sistemos gali kainuoti.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi tik artimojo nuotolio priešlėktuvines sistemas.

„Tai tiesiog galėtų apginti mūsų oro erdvę vidutiniame atstume. Jeigu mes turėdavome trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas, kurios siekia 3-5 kilometrus, tai dabar bus vidutinis nuotolis, kurio raketa skrenda keliasdešimt kilometrų ir gali numušti taikinius 15 kilometrų aukštyje“, - sakė J.Olekas.

Anksčiau skelbta, kad vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos projektas gali būti bendrai vystomas visose trijose Baltijos šalyse.

Lietuva ilgą laiką atsiliko nuo NATO sąjungininkų pagal išlaidas gynybai, bet pastaraisiais metais ėmė sparčiai didinti finansavimą, reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir karinį aktyvumą Baltijos jūros regione.

Šiais metais Lietuvos krašto apsaugos biudžetas siekia 575 mln. eurų arba 1,48 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Kitąmet išlaidas krašto apsaugai numatoma padidinti 150 mln. eurų.

Dar iki šių metų pabaigos Lietuvą pasieks pirmoji priešlėktuvinės gynybos sistemos GROM siunta, kuri perkama siekiant apginkluoti Lietuvos kariuomenę ir sustiprinti Lietuvos kariuomenės padalinių ir objektų apsaugą nuo atakų iš oro. Mokytis, kaip dirbti su šia sistema, į Lenkiją šiuo metu yra išvykę keturi Lietuvos kariai.

Lietuvos kariai sistemai GROM valdyti reikiamų įgūdžių semiasi Lenkijos karinių oro pajėgų mokymo bazėje Koszaline. Per ilgiau nei savaitę truksiantį vartotojo kursą Lietuvos kariai susipažins su GROM priešlėktuvine sistema, įgis įgūdžių, reikalingų dirbti su šia ginkluote mūšio metu. Vėliau savo žinias jie perduos kitiems Lietuvos kariams, kurie konkrečiai dirbs su šia priešlėktuvinės gynybos sistema.

Sutartį dėl artimojo nuotolio nešiojamosios priešlėktuvinės gynybos sistemų GROM Lietuvos kariuomenei pirkimo Krašto apsaugos ministerija su Lenkijos įmone MESKO S.A. pasirašė šių metų rugsėjį. Pagal ją Lietuvos kariuomenė įsigis sistemos paleidimo įrenginių, raketų, priemonių sistemos priežiūrai, lauko treniruoklių, stimuliatorių, taip pat numatytas logistinis paketas. Bendra sutarties vertė – 34,041 mln. eurų.

Sistemą gamintojas į Lietuvą pristatys dalimis. Planuojama, jog pirmoji partija Lietuvą pasieks jau šių metų gruodžio pirmoje pusėje. Su pirmąja partija Lietuvos kariuomenė gaus raketų ir sistemos paleidimo įrenginių.

GROM sistema perkama iš anksčiau suplanuotų ir jau šiais metais krašto apsaugai papildomai skirtų 130 mln. litų. Šiais metais pirmoji įmoka sieks apie 4,8 mln. eurų. Projektą ketinama užbaigti iki 2021 metų.

Artimojo nuotolio oro gynybos sistemos yra vienas iš Lietuvos kariuomenės apginklavimo prioritetų. GROM sistemų mobilumas ir kovinės galimybės sustiprins Lietuvos kariuomenės padalinių ir objektų apsaugą nuo orlaivių atakų.

GROM sistema gali būti naudojama mažuose taktiniuose vienetuose, kurie veikia atskirai ar toliau nuo didesnių dalinių. Šias funkcijas Lietuvoje vykdo Sausumos pajėgų vienetai, todėl perkamos sistemos bus skirtos šiems Lietuvos kariuomenės padaliniams apginkluoti.

Sistema GROM bus jau trečia raketinės oro gynybos ginkluotės, kuria bus apginkluota Lietuvos kariuomenė, rūšis. Nešiojamos artimojo nuotolio oro erdvės gynybos raketinės sistemos GROM papildys šiuo metu turimas Lietuvoje sistemas STINGER ir RBS-70. Įsigyjamų sistemų kovinės galimybės sustiprins Lietuvos kariuomenės padalinių apsaugą nuo žemuose aukščiuose skrendančių pilotuojamų ir nepilotuojamų orlaivių atakų bei jų žvalgybinių misijų.

Lietuva iš gamintojo Lenkijoje pirks keliasdešimt priešlėktuvinės gynybos sistemos GROM kompleksų, trečiadienį pranešė krašto apsaugos ministras.

„Turbūt galime kalbėti apie keliasdešimt“, - sakė Juozas Olekas Vyriausybėje, atsakydamas į žurnalistų klausimus.

GROM sistemoms įsigyti trečiadienį posėdyje pritarė Vyriausybė.

Pasak ministro, Lietuvos atstovai artimiausiu metu vyks derėtis su gamintojais. Tikimasi, kad pirmieji pirkiniai Lietuvą pasieks šiemet.

„Mes pirksime tiesiai iš gamintojo su Vyriausybės patarimu ir palaikymu“, - sakė J.Olekas.

Jo teigimu, šiemet GROM sistemoms bus skirta apie 15 mln. litų, panašiai tiek gali būti numatyta ir kitais metais.

Nešiojama artimojo nuotolio oro erdvės gynybos raketinė sistema GROM papildys šiuo metu turimas Lietuvoje sistemas STINGER ir RBS-70.

Lėšos už priešlėktuvinę sistemą GROM lenkams bus pervestos birželį, bent dalis ginkluotės Lietuvą pasieks iki metų galo, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

„Mes turėsime tuos formalius sprendimus, kurie reikalingi, jau birželio mėnesį, kai krašto apsaugos biudžetą kaip tik pasieks pirmieji (papildomi - BNS) pinigai. Vienas pirmųjų pavedimų ir bus mokėjimas priešlėktuvinėms sistemoms įsigyti. Tikiuosi, kad bent dalis jų bus pateiktos šiais metais“, - sakė J.Olekas.

Šį klausimą krašto apsaugos ministras teigė dar kartą aptaręs su Lenkijos gynybos ministru per šią savaitę Briuselyje vykusį NATO gynybos ministrų susitikimą.

Jis taip pat tvirtino, kad dėl konkrečios pirmosios sumos iš gynybai žadėtų papildomų 130 mln. litų sprendimą kitą savaitę priims Vyriausybė.

„Kitą savaitę Vyriausybėje tas finansavimas bus svarstomas. Esu kalbėjęs su finansų ministru, tai būtų apie 45-46 mln. litų, kurie dabar yra Privatizavimo fonde. Bet galbūt bus ir kiti skaičiai“, - svarstė J.Olekas.

Lenkijoje gaminama nešiojama artimojo nuotolio oro erdvės gynybos raketinė sistema GROM papildys šiuo metu turimas Lietuvoje sistemas STINGER ir RBS-70.

Pasak Lietuvos pareigūnų, GROM sėkmingai buvo panaudota Gruzijos kare prieš Rusijos karinių oro pajėgų kovinius orlaivius. Ji gaminama Lenkijoje, ginklas veikia „iššoviau-pamiršau“ (angl. „Fire-and-forget“) principu, ji ypač mobili ir paprasta naudoti, jai nereikia papildomos įrangos, tokios kaip radarai ar specialus transportas. GROM gali sunaikinti taikinį atstumu nuo 400 metrų iki 5,5 km bei aukštyje nuo 10 metrų iki 3,5 km.

Lietuva iš Lenkijos ketina įsigyti nešiojamų artimojo nuotolio oro erdvės gynybos raketinių sistemų GROM, penktadienį patvirtino krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Šį klausimą J.Olekas ketvirtadienį Balstogėje aptarė su Lenkijos gynybos ministru Tomaszu Siemoniaku (Tomašu Siemoniaku).

„Mes su Lenkija jau kurį laiką tariamės dėl galimo priešlėktuvinės gynybos sistemos GROM įsigijimo iš Lenkijos. Vakar tiesiog patikslinome kai kurias detales, kad mūsų ekspertai galėtų veikti, kad tos sistemos galėtų pasiekti Lietuvą greičiau“, - BNS sakė ministras.

Nauja gynybinė ginkluotė papildys šiuo metu turimas Lietuvoje sistemas STINGER ir RBS-70.

„Mūsų abi valstybės kaip niekas kitas yra suinteresuotos saugumu mūsų regione, todėl atsižvelgiant į dabartinę situaciją, esu dėkingas Lenkijos pusei už galimybę įsigyti taip reikalingos priešlėktuvinės gynybos sistemų tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis jų iš gamintojų įsigyja Lenkijos kariuomenė“, - BNS sakė J.Olekas.

Pasak jo, Lietuva ir Lenkija toliau pasiryžusios įkurti bendrą karinę brigadą su Ukraina, bet dėl šio klausimo daugiau aiškumo bus, kai projektą apsvarstys Ukrainos parlamentas.

KAM Viešųjų ryšių skyrius BNS informavo, kad raketinė sistema GROM sėkmingai buvo panaudota Gruzijos kare prieš Rusijos karinių oro pajėgų kovinius orlaivius. Nešiojama raketinė sistema GROM gaminama Lenkijoje, ginklas veikia „iššoviau-pamiršau“ (angl. „Fire-and-forget“) principu, ypatingai mobili, patikima bei paprasta naudoti, jai nereikia papildomos įrangos, tokios kaip radarai ar specialus transportas. GROM gali sunaikinti taikinį atstumu nuo 400 metrų iki 5,5 km bei aukštyje nuo 10 metrų iki 3,5 km.

KAM atstovai kol kas neįvardija, kiek Lietuvai kainuos šis pirkinys.