„Labai sveikintina Marijampolės kolegijos ir MRU jungimosi iniciatyva, suteiksianti gerą postūmį aukštajam mokslui šiame regione. Aukštosios mokyklos kartu užsibrėžė gerinti studijų sąlygas, jų prieinamumą, investuoti į infrastruktūrą – studijoms vykdyti jau įsigytas pastatas Marijampolės centre“, – antradienį ministerijos pranešime cituojamas G. Jakštas.

Taip jis kalbėjo lankydamasis Marijampolėje, kur susitiko su kolegijos, MRU atstovais, aptarė būsimą aukštosios mokyklos viziją. Marijampolės kolegijos prijungimas prie MRU planuojamas įgyvendinant 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą.

Anot ministro, aukštųjų mokyklų sinergija prisidės prie Marijampolės regiono plėtros, geresnio regionui reikalingų specialistų rengimo, aukštesnės studijų kokybės. Abi aukštosios mokyklos turi ilgametę bendradarbiavimo patirtį, vykdo panašių krypčių studijas, ruošiasi pokyčiams regione.

Planuojama, kad vykdant kolegijų tinklo pertvarką Marijampolėje įsikurs MRU filialas. Tam ruošiamasi rekonstruoti pastatą, esantį centrinėje miesto aikštėje. Pastate planuojamos įrengti 22 auditorijos, galinčios talpinti iki 600 studentų, modernios erdvės aukštosios mokyklos bendruomenei.

Aukštųjų mokyklų jungimuisi numatyta 4 mln. eurų iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų. Rengiant aukštųjų mokyklų jungimosi projektą organizuotos diskusijos su verslo ir darbdavių atstovais, susitikimai su aukštųjų mokyklų atstovais.

2023–2024 metais Marijampolės kolegijoje studijuoja 729 studentai.

Kolegijų jungimas vykdomas pagal 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą, jame numatyta sujungti apie dešimt įstaigų, dėl dalies įstaigų jungimo planuojama apsispręsti vėliau.

Siekiama, kad 2029 metais bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų.

Pertvarkai numatyti beveik 24 mln. eurų.

Pernai metų pabaigoje jau pritarta Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos jungimuisi prie Vilniaus kolegijos bei Alytaus kolegijos jungimuisi prie Kauno kolegijos.

Vilnius žengia į Klaipėdą

Prieš pat Kalėdų šventes buvo parengtas Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos prijungimo prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto Vyriausybės nutarimas. Jis greičiausiai bus patvirtintas laikotarpiu tarp Kalėdų ir Naujųjų metų arba kitų metų pradžioje.

Pats prijungimo procesas vyks 2024 m. pirmajame pusmetyje. Iki 2024 m. sausio 31 d. turės būti pateiktos Lietuvos aukštosios mokyklos reorganizavimo prisijungiant prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto sąlygos.

Iki to paties laiko turės būti sudarytas ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos inventorizuojamo turto sąrašas. Turtas pagal prisijungimo schemą iš esmės bus perduodamas Vilniaus Gedimino technikos universitetui.

Neatmetama galimybė, kad gali vykti perduodamo turto vertinimas, kiek ir koks turtas bus reikalingas jūrininkų ir uosto specialistų mokymo programoms Klaipėdoje vykdyti.

Akademijos noro kaina

Paskutinis sujungimo žingsnis numatytas iki 2024 m. balandžio 30 d., kai po reorganizacijos Vyriausybėje bus tvirtinamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas Vilniaus Gedimino technikos universiteto statutas.

Pasirinkus jūrininkų rengimo sujungimą su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, kuris nieko bendro neturėjo nei su jūra, nei su jūriniu mokslu, tai yra tarsi Lietuvos valdžios spjūvis to prašiusioms nedaryti jūrinį verslą vienijančioms asociacijoms.

Šioje vietoje galima pamatyti tai, kad Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pavadinimo po jungimosi nebelieka. Ji tarsi pakišta po Vilniaus Gedimino technikos universiteto bloku.

Po Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos prijungimo prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla taps jo padaliniu.

Vienintelis šio jungimosi prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto pliusas tai, kad netgi tokio pavadinimo, kaip Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, nebeliks. Jis iš dalies jai buvo tarsi svetimas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto padalinys Klaipėdoje vadinsis Lietuvos jūreivystės akademija. Daugelis Europos jūreivystės mokyklų buvo vadinamos akademijomis. Tik Lietuvos valdžioje buvo nesusipratimas, kad tai, kas turėjo būti savarankiška akademija, turėjo vadintis aukštąja mokykla. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykla pagaliau taps akademija, tačiau keistame derinyje, kai ji pakišta po Vilniaus Gedimino technikos universitetu.

Klaipėdos verslo nepaisymas

Verta prisiminti, kad Vilniaus Gedimino technikos universitetas yra buvęs Vilniaus inžinerinis statybos institutas, vadinamas „visiukais“. Klaipėdos jūrų versle jūrininkų rengimo sujungimas su statybininkų rengėjais buvo sutiktas nepalankiai.

Net šešios jūros ir kitos Klaipėdos verslo asociacijos buvo pasirašiusios kreipimąsi į Vyriausybę, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla netaptų Vilniaus Gedimino technikos universiteto filialu. Buvo teigiama, kad jei jau reikia ją su kuo nors sujungti, turėtų vykti jungimasis su Klaipėdos universitetu uostamiestyje stiprinant ir kuriant jūrinio mokslo branduolį. Buvo išreikšta nuostata, kad prijungta prie Klaipėdos universiteto Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla turėtų būti suformuota kaip savarankiška Lietuvos jūrų akademija.

Iš esmės Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos statusas tiek prie Klaipėdos universiteto, tiek prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto būtų tas pats – ji būtų įgyvendinusi daugelio metų svajonę būti Jūrų akademija, bet abiem atvejais po kuo nors pakišta.

Tai, kad pasirinktas Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o ne Klaipėdos universitetas, yra tam tikrų ilgamečių Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos ir Klaipėdos universiteto tarpusavio nesutarimų, atskirų asmenų netolerancijos rezultatas.

Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija į vidines ambicijas tarp šių mokslo institucijų neturėjo kreipti dėmesio, galėjo būti pasirinktas jūrinio mokslo branduolio stiprinimo Klaipėdoje variantas. Pasirinkus jūrininkų rengimo sujungimą su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, kuris nieko bendro neturėjo nei su jūra, nei su jūriniu mokslu, yra tarsi Lietuvos valdžios spjūvis to prašiusioms nedaryti jūrinį verslą vienijančioms asociacijoms. Klaipėdai, jos interesams, jūrų verslui tarsi parodyta vieta, leidžiant suprasti, kad jie yra niekas, nes tiek saulė pirmiau kyla ties Vilniumi, tiek valdžios sprendimai, nepaisant kitų nuomonių, nuleidžiami iš viršaus. Tokia yra naujoji Lietuva, kurios tikslas – skaldyti ir valdyti taip, kaip Vilniui atrodo geriausia.

„Vidaus reikalų ministerija mus laiko mus socialiniais partneriais, bet yra tik raštiniai, žodiniai pasisakymai, visos reformos yra daromos už nugaros. (...) Mes dar esame išgirdę, kad prijungus VST ji bus išskaidyta, VST konvojus bus perkeliamas į Kalėjimų tarnybą“, – ketvirtadienį susitikime su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija Seime sakė profsąjungos vadovas Kęstutis Pauliukas.

Taip jis kalbėjo vidaus reikalų ministrei Agnė Bilotaitei Seimui teikiant įstatymų projektus, kuriais VST būtų prijungiama prie policijos. Tokiu būdu VST įstatymas būtų pripažįstamas netekusiu galios, o šios tarnybos atliekamos funkcijos įrašomos į Policijos įstatymą.

Profsąjungos atstovė Nomeda Kačiulienė teigė, kad minėta reforma „neatitinka nei visuomenės saugumo lūkesčių, nei mūsų tarnybos lūkesčių“.

„Yra sakoma, kad VST nepraras savo funkcijų, savo uždavinių, bet tai yra netiesa, nes VST atlieka užduotis ir funkcijas, remiantis VST įstatymu, vadinasi, mes prarandame savo tiesiogines funkcijas“, – sakė profsąjungos atstovė.

Yra sakoma, kad VST nepraras savo funkcijų, savo uždavinių, bet tai yra netiesa, nes VST atlieka užduotis ir funkcijas, remiantis VST įstatymu, vadinasi, mes prarandame savo tiesiogines funkcijas.

Pasak jos, daugiau nei pusė VST pareigūnų nepritaria pokyčiams. Profsąjunga raštu kreipėsi į Seimo narius, prašydama nepritarti reformai.

„Jei manoma, kad VST būtinas atsinaujinimas (...), tai tikslinga padaryti nenaikinant šios institucijos, o tobulinant jos veiklą ir valdymą, – rašoma laiške. – Šalies policija turi savo iššūkių. Labai panašių problemų turi ir Lietuvos kalėjimų tarnyba. Akivaizdu, kad neišsprendus šių institucijų problemų, dar viena vykdoma reforma tik komplikuos situaciją.“

Pasak K. Pauliuko, metų pradžioje VST dirbo 850 pareigūnų, o šiuo metu jų yra 822.

„Žmonės skuba išeiti iš sistemos. Tai prie ko mes prieisime? Ką mes turėsime? Ar mes nebenorime būti saugūs? (...) Visi pareigūnai šiandien yra išbalansuoti, jie jau nebemato savęs pačioje sistemoje“, – sakė K. Pauliukas.

Jis pabrėžė, kad jei reformai bus pritarta, profsąjunga kreipsis į teismą.

Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis teigė, kad galima būtų elgtis atvirkščiai: „Iš policijos paimti nepolicines funkcijas ir perduoti vykdyti VST“.

Jeigu pokyčiams pritars Seimas, VST policijos dalimi taptų nuo 2024 metų kovo 1 dienos, taip pat būtų numatyta, kad šios tarnybos pareigūnai išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Pataisas parengusi VRM pažymi, kad po reformos VST tęstų veiklą kaip atskiras juridinis asmuo, specializuota policijos įstaiga ir vadintųsi Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba.

VRM teigia, kad integracija į policijos sistemą numatoma dabartinės VST struktūros pagrindu, išlaikant VST nustatytų uždavinių tęstinumą, užtikrinant pareigūnų socialines garantijas ir pareiginius koeficientus, jie toliau tęstų tarnybą tose pačiose pareigose.

Siekia atkreipti dėmesį

Tarptautinis formos meno festivalis šiemet dedikuojamas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Todėl ir jo pagrindinė paroda „Susijungimas“ atspindi ryšius bei galimas sąsajas tarpusavyje, kurios užsimezga veikiant dėl vieno bendro tikslo – dėl kūrybos.

Formos ir formato meninis tyrimas yra ir edukacinė visuomenės informavimo strategija, siekianti atkreipti dėmesį į skulptūros, 3D meno studijų programas ir kūrybines praktikas Lietuvoje.

Projektą kuruoja Neringa Poškutė-Jukumienė, projekto menotyrininkė – Danguolė Ruškienė. Paroda veiks iki rugpjūčio 13 d. Po parodos atidarymo, 18.30 val., lankytojai bus kviečiami į Parodų rūmų kiemą, kuriame gros didžėjus Vitalijus Lipo.

I. Zdanevičiūtė. Kūrybos procesas. „Limen“. 2023 m. Organizatorių nuotr.

Pakoregavo uždavinius

Kaip ir anksčiau vykusių šalies mažosios plastikos parodų, vėliau išplėtotų iki festivalinio formato – „Faktas-Forma“, esminis tikslas – parodyti kuo platesnį autorių ir jų kūrybinės raiškos spektrą.

Į įžanginį festivalio „Faktas-Forma’2023“ renginį – Algirdo Boso retrospektyvinę parodą „Plaukikas“ klaipėdiečiai ir miesto svečiai buvo pakviesti dar kovo pradžioje. O festivalio programą pradėjo kovo viduryje vykęs LDS Klaipėdos skyriaus skulptorių forumas, kuriame buvo aptartos viešosios skulptūros ir formos meno aktualijos šiandieniniuose, nuolat kintančiuose kontekstuose. Visą šį laiką buvo atrenkami ir pristatomi pačios įvairiausios skulptūrinės formos kūriniai. Tokiu būdu lyg dėlionė buvo formuojamos ekspozicijos, surandant vis originalesnius kūrinių pristatymo būdus. Natūraliai subrendęs klausimas – ar toks dėlionės formavimas gali atspindėti pagrindines tendencijas, aktualijas, temų ir formų pokyčius šiandieniniame plastikos mene? – pakoregavo šiemečio formos meno festivalio uždavinius.

Prieš tai sėkmingai eksploatuotas mažosios plastikos, skulptūros autorinis fragmentiškumas buvo naudingesnis kuratoriams, kuriantiems įspūdingą dėlionę iš atskirų menininkų kūrinių tarsi naują didesnės apimties kūrinį. Tačiau tokie sprendimai mažiau pasitarnauja tyrimams, kuriais būtų galima apčiuopti kintančių sąlygų įtakas ir procesus, analizuojant nuoseklią šios meno srities raidą.

E. Perševicas. Legenda apie Karostos undinę. 2020 m.

Pristato šešių autorių kūrinius

Todėl šiemet nutarta pagrindinę festivalio dalį – parodą „Susijungimas“ sudaryti iš atskirų ekspozicijų, pristatančių šešių autorių kūrinius.

Tai Andriaus Janulio darbų paroda „Sezono belaukiant“, Marijos Šnipaitės paroda „Per ilga naktis“, Egono Perševico (Latvija) paroda „Grožis ir kiti bjaurūs dalykai“, taip pat Donato Repeikos meninis tyrimas / paroda „Objektai“, Ignės Zdanevičiūtės meninis tyrimas / instaliacija „Limen“ ir Simonos Martinkutės meninis / mokslinis tyrimas ir instaliacija, videodokumentas, performansas „Švie …–…“. Visi autoriai yra viduriniosios ir jaunosios kartos menininkai, kūrybines iniciatyvas vystantys formos ir formato mene, aktualizuojantys asmeninę kūrybą tarpdisciplininiuose, konceptualiuose kontekstuose, istorinės retrospektyvos ir kitų medžiagų tyrimuose.

M. Šnipaitės parodos „Per ilga naktis“ fragmentas. Organizatorių nuotr.

Vis dėlto pagrindinis festivalio tikslas ir šiemet lieka nepakitęs. Ir dabar siekiama žiūrovams parodyti daugiaprasmius skulptūrinės formos autorinius sprendimus – mažosios formos, šiuolaikinės skulptūros, objekto meno, instaliacijų ir kt. kūrinius, glaudžiai siejant juos su erdve, aplinka ir žmogumi. Visa tai ne tik jungtys, bet ir žymiai platesni kontekstai, apimantys lauką, esantį aplink jas.

A. Janulis. Kelmučiai. 2023 m. Organizatorių nuotr.

Dar viena festivalio paroda – mažosios skulptūrinės formos paroda „Bronzos amžius“ liepos 21 d. 17 val. bus pristatyta Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 6, II a.).

Sostinės regiono ir ten įsikūrusių institucijų siekis savo globon priimti kituose Lietuvos regionuose įsikūrusias įstaigas ar organizacijas nėra jokia naujiena. Dar kitas spalvas šis reiškinys įgyja tuomet, kai kalbame apie naująjį Europos Sąjungos fondų finansavimo laikotarpį. Čia ypatingas dėmesys yra skiriamas regionams, tačiau, kad kalbos apie regioninę politiką neliktų tik popieriuje, vyksta išties intensyvios diskusijos siekiant užtikrinti, kad, pavyzdžiui, ne mažiau kaip 30 proc. Europos Komisijos pasiūlytos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų būtų skirta regionams. Tačiau, jeigu lėšos neskiriamos Vilniaus regionui, pastarasis pats ieško ir randa kelių šioms, atskiriems regionams skirtoms, lėšoms pasiekti.

Taigi, jeigu vilnietiškos ambicijos nestebina ir jas galima priimti natūraliai, tai štai Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos trumparegiškumas rėžia akį. Nuolat pabrėždami itin aukštą kompetencijų lygį ir savitumą, ŠMSM planų kontekste LAJM pakeliui pametė savo ambiciją būti savarankiška įstaiga, vietoje to pasitenkindami Vilniuje esančios aukštosios mokyklos filialo statusu. Politikavimą išmainius į konstruktyvius siekius, neabejoju, Klaipėdos regiono politikų pastangomis surėmę pečius, būtume galėję siekti ir kur kas ambicingesnio rezultato. Tačiau vietoje konstruktyvių pastangų, pasitelkus žaidimus po staltiese, buvo pasirinktas prieštaringai vertinamas kelias regione įkurti dar vieną Vilniaus įstaigos filialą, motyvuojant Klaipėdą esą pasieksiančiomis ypatingomis kompetencijomis ir perspektyvomis.

Tokių puikių perspektyvų pavydžių Lietuvoje jau matėme, nepriklausomai nuo to, ar kalbėtume apie 2018 m. įvykusį Klaipėdos universiteto Menų akademijos tapsmą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dalimi, ar 2020 m. įvykusį Šiaulių universiteto prijungimą prie Vilniaus universiteto. Tuomet, beveik tiksliai, kaip šiuo metu gražių žodžių negailima LAJM, VU rektoriaus buvo giriamas Šiaulių universitetas, teigiant, jog tai didžiausia aukštoji mokykla Šiaurės Lietuvoje, turinti gilias pedagogų rengimo tradicijas, skatinanti regiono socialinę, kultūrinę, ekonominę raidą ir palaikanti glaudžius ryšius su regiono ir šalies įmonėmis. Buvo kalbama apie studentų galimybes tęsti studijas Šiaulių mieste. Ar šie jungimai davė apčiuopiamų teigiamų rezultatų? Matyt, nesuklysiu sakydamas, jog nė vienu atveju Vilniuje esančios įstaigos nepersistengė siekdamos šių filialų plėtros, o egzistenciniu režimu gyvenančių įstaigų nepapildė nei studentai, nei reikšmingi papildomi ištekliai.

Lygiai taip ir šiuo atveju nėra kvestionuojama LAJM studijų kokybė, tačiau turime suprasti, jog LAJM veikia mažėjančio jūreivystės profesijos populiarumo kontekste. 2024 m. įsigaliojus privalomai taikyti minimalaus balo kartelei, tikėtina, LAJM kasmet įstojančių studentų skaičius būtų mažesnis kaip 50, vertinant tiek mokamas, tiek valstybės finansuojamas studijų vietas. Turėti lūkestį, kad šį vakuumą kažkokiu būdu pašalins inžinerinėse specialybėse stiprus „Vilnius TECH“ universitetas, yra naivu ir netoliaregiška. Pirmiau minėti pavydžiai rodo, jog neverta tikėtis nei iš Vilniaus atvykstančių vizituoti dėstytojų, nei papildomų studijų programų Klaipėdoje, nei Vilniuje suviliotų Klaipėdon papildomai studijuoti atvykstančių studentų. Tokį požiūrį gerai įsiklausius galima išgirsti ir iš „Vilnius TECH“ vadovų, kurie džiaugiasi iš Klaipėdos atvykstančiais studentais, tačiau stingama informacijos apie tai, kuo inžinerija įvairiose srityse besidomintys abiturientai yra susiję su galimybėmis stiprinti LAJM Klaipėdoje.

Privalau atkreipti dėmesį, kad Klaipėdoje turime ir Klaipėdos universitetą, ir Klaipėdos valstybinę kolegiją, su kuriomis būtų galima ieškoti sąsajų, bet privalome kelti klausimą, ar toks noras iš LAJM pusės kada nors egzistavo. ŠMSM paprašius pateikti aukštųjų mokyklų stiprinimo planus, užuot juos pateikusi, kas indikuotų apie atsakingą įstaigų požiūrį į suformuotą užduotį, LAJM vadovybė atliko aktyvius veiksmus, idant net nebūtų galimybės svarstyti alternatyvius variantus, – pasirašė bendradarbiavimo sutartį, skubos tvarka vieni pareiškė parengę magistrantūros programą, kiti – jau siunčiantys ten pirmuosius studentus. Priminsiu, pirminėje fazėje buvo paprašyta parengti planus. Toks beatodairiškas skubėjimas, ignoruojant visą Klaipėdoje esančią akademinę ir jūrinės verslo bendruomenės aplinką, sudaro įspūdį, kad iš esmės toks sprendimas naudingas tik LAJM vadovybei, siekiančiai patenkinti siaurus interesus. Ignoruojamas faktas, jog reikšmingas skaičius specialistų kartu dirba ir Klaipėdos universitete, ir LAJM. Buvo išsakyta asocijuotų verslo struktūrų, susijusių su jūrinėmis ir inžinerinėmis specializacijomis, vienbalsė pozicija dėl poreikio persvarstyti sprendimus ir ieškoti būdų Klaipėdoje esančioms įstaigoms bendradarbiauti, nepriimant sprendimo LAJM tapti Vilniuje esančios aukštosios mokyklos filialu. Negalime ignoruoti šio verslo poreikių, kadangi būtent jie yra studentų darbdaviai tolesniuose jų gyvenimo etapuose, ne tik bendradarbiaujantys su aukštosiomis mokyklomis, bet ir skiriantys studentams stipendijas, ieškantys būdų kitaip prisidėti prie inžinerinio sektoriaus poreikių patenkinimo.

Tai nėra klausimas, pavyzdžiui, apie tai, kuri aukštoji mokykla – Vilniaus Gediminos technikos universitetas ar Klaipėdos universitetas – yra stipresnė. „Vilnius TECH“, skirtingai nei Klaipėdos universitetas, niekuomet negyveno nuolatinio spaudimo užsidaryti ar persitvarkyti nuotaikomis, kurios yra būdingos vilnietiškam požiūriui į Klaipėdos regioną. Šios dvi įstaigos niekuomet nebuvo ir lygiavertiškai finansuojamos.

Tačiau, matyt, neatsitiktinai, tuomet, kai Klaipėdos universitetas stabilizuoja situaciją, kartu su kitomis Klaipėdos aukštosiomis mokyklomis pradeda demonstruoti augantį potencialą, mes ir vėl demonstruojame poreikį kažką iš Klaipėdos atimti, šiuokart – jūrinės tapatybės dalį. Nėra baimės, jog dabar vykdomos studijos bus iškeltos iš Klaipėdos, tačiau nėra ir lūkesčio, kad Vilniuje esanti įstaiga su savo filialu pasidalys turimais ištekliais.

Įstaigos vadovas Vaclavas Stankevičius ne kartą viešojoje erdvėje guodėsi dėl LAJM bendruomenės statuso, esą pastaroji nusipelnė daugiau nei Klaipėdoje ir Klaipėdos regione ją vertina. Niekas nekvestionuoja įstaigos poreikio tapti akademija, plėsti ar kitaip vystyti savo potencialą. Tam yra platus palaikymas.

Tik ar tie galbūt asmeniniai interesai, vidinis atskirų asmenų menkavertiškumo jausmas ir labai jau siauros ambicijos neprives prie to, kad ateityje LAJM vadovai negalės pažvelgti klaipėdiečiams į akis.

Šiandien nė vienam iš deklaruojamų tikslų pasiekti – tiek akademijos statuso suteikimui, tiek magistrantūros programų diegimui, tiek galimybei studijuoti doktorantūroje – jungimo prie Vilniaus aukštosios mokyklos nereikia. Tačiau rizikų tapti dar vieno sunykusio Vilniaus filialo miestu išties turime.

Žinia, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM) tapo VILNIUS TECH filialu uostamiestyje, paskelbta vakar.

Sprendimą priėmė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudaryta komisija. LAJM bendruomenė to esą ir tikėjosi.

Įstaigos vadovas Vaclavas Stankevičius teigė, kad jau keletą metų bendradarbiauja su VILNIUS TECH.

Dar prieš pusantrų metų iki reformos LAJM kartu su VILNIUS TECH įkūrė transporto ir logistikos klasterį.

Taip pat buvo įkurta jungtinė magistrantūra, specializuota bakalaurams, o to esą įstaigai labai reikėjo, nes niekada LAJM to neturėjo.

Rudenį mažiausiai trys dėstytojai iš Klaipėdos įstaigos nusiteikę stoti į VILNIUS TECH doktorantūrą.

Nuo šiol turėtų keistis ir įstaigos pavadinimas, LAJM turėtų tapti Lietuvos jūreivystės akademija.

VILNIUS TECH dabar rengs specialistus ne tik sausumos transportui, geležinkeliui ir aviacijai, bet ir jūrų transportui.

„Šiandien mūsų žvilgsniai ir mintys nukreipti į Klaipėdos kraštą, kuris prieš 100 metų buvo prijungtas prie Lietuvos. Arba kuris prisijungė. Arba buvo grąžintas. Arba atvaduotas. Dėl to ginčijasi ir ekspertai, ir mėgėjai. Ir visi savaip teisūs. Išties, suprasti, suvokti, įsisąmoninti 1923 metų sausio 15 dienos įvykius Klaipėdoje – ne taip jau paprasta“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak parlamento vadovės, tai nebuvo tik kelių dienų sukilimas, gerai suplanuota karinė operacija ar tiesiog pavykusi diplomatinė kampanija. Todėl į Klaipėdos įvykius reikėtų žiūrėti per daugiabriaunę perspektyvą ir įvertinti šio krašto įtaką valstybės raidai.

„Sausio 15-osios įvykiai prasidėjo toli gražu ne 1923 ir net ne 1922 metais. O geografija neapsiribojo tik Didžiąja arba Mažąja Lietuva, bet nuvilnijo per Lenkijos, Prancūzijos, Vokietijos ir kitas Europos valstybes iki Jungtinių Amerikos Valstijų. Įsijungė Lietuvos ir užsienio politikai, diplomatai. Vietos valdžia ir aktyvistai. Lietuvos kariuomenė, Šaulių sąjunga, savanoriai ir patriotiškai nusiteikę civiliai, – sako V. Čmilytė-Nielsen. – Klaipėdos krašte savų interesų turėjo daug kas, bet mažai kas tikėjo, kad Lietuvai, kurios nepriklausoma valstybė tik stojosi ant kojų, – pavyks. Pavyko. Tąkart po kelių šimtų metų į Klaipėdą grįžo lietuviai. O Lietuva grįžo prie jūros. Šis įvykis neabejotinai yra vienas reikšmingiausių Lietuvos valstybės raidos etapų.“

Norint rasti optimalų sprendimą, vertėtų išgirsti visų pusių argumentus.

Susitikęs su minėtos mokyklos vadovybe Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sakė, kad prievolė mokyklai prie ko nors jungtis nėra visiškai suprantama ir priimtina.

"Sprendimai priimami ne Klaipėdoje, o Vilniuje – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje. Tai iš jų varpinės išeinanti optimizacija. LAJM numatyta prievolė būti prijungtai. Prasideda diskusija, prie ko? Viena galimybių, kuri skambėjo viešai, jungtis su KU, kuris yra jūrinis, turintis specialistų, tam tikrų studijų programų ir, be jokios abejonės, ambicijų ir amunicijos. Kita galimybė – VGTU, kuriame ruošiami specialistai visoms transporto rūšims – vandens, oro, žemės transportui", – teigė meras.

Tačiau keliamas ir kitas svarbus klausimas – kokia LAJM bendruomenės, VGTU ir KU atstovų pozicija?

Linkiu ministerijai Vilniuje išgirsti bendruomenės, kurią tai tiesiogiai palies, poziciją.

LAJM bendruomenė, anot V. Grubliausko, yra rimtai nusiteikusi.

"Esu subtilioje situacijoje, viena vertus, esu KU tarybos pirmininkas, dar ir Klaipėdos meras, bet į šį susitikimą atėjau kaip klaipėdietis, puikiai žinantis jūreivystės mokyklos istoriją, žinantis jos svarbą miestui. Tad, sakyčiau, kad bendruomenės nuomonę gerbti privalu. Susitikti su bendruomene ir savo argumentus dėstyti tiek VGTU, tiek KU būtų ne tik korektiška, bet ir būtina. Kiek girdėjau, VGTU atstovai jau buvo susitikę, išdėstė savo argumentus. Dabar KU eilė", – tikino Klaipėdos vadovas.

Meras pažadėjo, kad, kai nuvažiuos į KU tarybos posėdį, siūlys rektoriui neatidėliotinai susitikti su LAJM bendruomene ir pasikalbėti, kad būtų ieškomas sprendimas per diskusiją ir susitarimą.

"Linkiu ministerijai Vilniuje išgirsti bendruomenės, kurią tai tiesiogiai palies, poziciją", – palinkėjo V. Grubliauskas.

Antradienį savivaldybės taryba, svarsčiusi šį vienintelį klausimą, pritarė sprendimui dėl klasių komplektų švietimo įstaigose patvirtinimo – juo L. Komolovskio gimnazijai leista toliau turėti gimnazines klases, tačiau ji taps pavaldi kitai minėtai rajono įstaigai.

15 tarybos narių balsavo „už“, keturi – „prieš“, du susilaikė.

Kaip teigia savivaldybės vadovai, po sprendimo moksleiviai liks tose pačiose patalpose, kaip iki šiol, juos mokys tie patys pedagogai.

Dėl šios ir dar vienos įstaigos – Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos reformų bendruomenė, palaikoma Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) anksčiau rengė ne vieną protestą prie centrinės valdžios įstaigų.

Vienas vaikas išgelbėjo visą mokyklą. Bet kodėl jūs nežiūrite į priekį, kada 2024 metais irgi bus komplektacija klasių, ir „Medeinos“ gimnazija pagal dabartinį skaičių turi tik 12-13 vaikų, o reikia 21-o. Ką jūs tada darysite?

LLRA-KŠS atstovė, tarybos narė Alina Kovalevskaja pažymėjo, kad klasių komplektus savivaldybė privalėjo patikslinti iki rugsėjo 1-osios, įžvelgdama sprendime pažeidimų.

Ankstesnis savivaldybės planas, kuriam pritarė ir bendruomenė, buvo leisti L. Komolovskio gimnazijai vykdyti bendrą ugdymo planą su tose pačioje patalpose veikiančia lietuviška Paluknio „Medeinos“ gimnazija.

Takų rajono vicemeras Jonas Kietavičius pažymėjo, kad „Medeinos“ gimnazijai, prieš pat mokslo metų pradžią atsiradus dar vienam vienuoliktokui, pavyko suformuoti atskirą vienuoliktokų klasę, tad šio plano atsisakyta. Anot jo, ministerija šiuose savivaldybės sprendimuose pažeidimų neįžvelgė.

LLRA-KŠS atstovai piktinosi dėl reformos „buldozeriniu principu“ pabrėždami, kad pagal dabartinį vaikų skaičių 2024-aisiais įstaigoje galėtų mokytis 12-13 moksleivių, o Vyriausybės teisės aktai leidžia tokioms tautinių mažumų įstaigoms formuoti klases nepriklausomai.

„Vienu tokiu rankų pakėlimu perbraukėte visą istoriją ir mokyklos, ir tų pačių tėvų, vaikų lūkesčius. Vienas vaikas išgelbėjo visą mokyklą. Bet kodėl jūs nežiūrite į priekį, kada 2024 metais irgi bus komplektacija klasių, ir „Medeinos“ gimnazija pagal dabartinį skaičių turi tik 12-13 vaikų, o reikia 21-o. Ką jūs tada darysite? Dėl vieno vaiko priėmėte tokį sprendimą. Ką jūs darysite dėl 10 vaikų?“ – po balsavimo svarstė tarybos narė Teresa Solovjova.

Meras Andrius Šatevičius pabrėžė, kad sprendimas priimamas „ministro nutarimo rėmuose“. Be to, anot jo, po mokyklos prijungimo vyresniųjų klasių moksleiviams bus suteikta galimybė baigti įstaigą savo gimtąja, lenkų, kalba.

„Ieškome alternatyvų išlaikyti, kaip, kartoju, išlaikyti kultūrinį identitetą. Dėl to ir yra mūsų siūlymas, kad vaikai galėtų užbaigti mokslus Paluknyje, kad galėtų būti registruojami Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijoje, faktiškai mokytis Paluknyje, mokytis savo kalba (...). Nesuprantu, ar mums svarbiausia išlaikyti įstaigą, kaip statusą, kaip vadovą?“ – svarstė meras.

„Politikai kartais turi priimti nepopuliarius, bet racionalius sprendimus“, – pridūrė jis.

Visas reorganizavimo procedūras planuojama baigti iki 2023 m. sausio 1 d.

„Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro prijungimas prie didžiausios Lietuvos bibliotekos, atsižvelgiant į jai keliamus veiklos tikslus, leis efektyviau panaudoti centro sukauptas ekspertines žinias ir kompetenciją toliau plėtojant enciklopedinę veiklą. Šiandien kokybiškos enciklopedinės informacijos svarba visuomenei, susiduriančiai su internete pateikiamos informacijos gausa, stiprėjančiais dezinformacijos srautais, ypač aktuali“, – pranešime spaudai sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Kaip pabrėžia Lietuvos nacionalinės bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atlieka daug svarbių funkcijų, reprezentuojančių išskirtinai platų veiklų spektrą. „Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro integravimas neabejotinai prisidės prie didesnės enciklopedijų sklaidos nacionaliniu lygmeniu, platesnio vartotojų rato kūrimo, operatyvaus aktualiausios informacijos panaudojimo“, – pranešime sako direktorius.

Pažymima, kad Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras yra vienintelė tokia įstaiga Lietuvoje, turinti kvalifikuotų specialistų kolektyvą, galintį rengti ir leisti originalias universaliąsias (visuotines ir regionines) bei specialiąsias (šakines) enciklopedijas, ir sukaupusi didelę šio darbo patirtį. Šiuo metu centre dirba 37 darbuotojai.

Šio reorganizavimo tikslas – sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti jų veiklą, racionaliau naudoti materialinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius, efektyviau panaudoti Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro sukauptas ekspertines žinias ir kompetenciją plėtojant enciklopedinę veiklą, paremtą įvairių šaltinių duomenimis (archyvų, muziejų, valstybinių ir visuomeninių institucijų bei organizacijų, interneto šaltinių) ir grindžiamą glaudžiu bendradarbiavimu su įvairiomis institucijomis.