45 proc. gyventojų, kurie kreipėsi pagalbos dėl priklausomybės, patyrė sunkumų ją gaudami, nes tokios paslaugos neteikiamos ten, kur jie gyvena, rodo bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Ji atlikta pernai lapkritį, apklausta 1 tūkst. gyventojų.

Kontrolės duomenimis, 43 proc. turėjusiųjų teisę teikti priklausomybės ligų gydymo paslaugas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansuojamų paslaugų 2019–2022 metais neteikė.

„Negydomos priklausomybės kelia socialines ir psichologines problemas ne tik šią ligą turinčiam asmeniui, bet ir jo artimai aplinkai, kuriai taip pat būtina teikti pagalbą. Narkotikus vartojantys asmenys dėl apsinuodijimų, užkrečiamųjų ligų, smurto ir savižudybių miršta jaunesni, ne mažesnę žalą žmogaus fizinei ir psichikos sveikatai kelia priklausomybė nuo alkoholio“, – pranešime cituojama audito grupės vadovė Kristina Vaivadienė.

Negydomos priklausomybės kelia socialines ir psichologines problemas ne tik šią ligą turinčiam asmeniui, bet ir jo artimai aplinkai, kuriai taip pat būtina teikti pagalbą.

2019–2022 metais tik Respublikiniame priklausomybės ligų centre teiktos psichosocialinės reabilitacijos paslaugos suaugusiems pagal Minesotos programą.

Nuo 2021-ųjų pabaigos finansinės galimybės teikti šias paslaugas iš PSDF sudarytos ir kitoms gydymo įstaigoms, tačiau jos jų neteikė.

Šiuo laikotarpiu tik minėtas centras teikė vaikų ir jaunimo psichosocialinės reabilitacijos paslaugas Vilniuje bei  Kaune.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, konsultacijas priklausomybių klausimais šiomis ligomis sergančių asmenų šeimos nariams 2019–2022 metais suteikė 57 gydymo įstaigos: vidutiniškai kasmet 78 paslaugas 48 asmenims.

Šių konsultacijų poreikis yra gerokai didesnis: Respublikiniame priklausomybės ligų centre gydomų asmenų artimiesiems suteikta daugiau kaip 3,6 tūkst. konsultacijų, jos nefiksuotos Privalomojo sveikatos draudimo informacinėje sistemoje.

Valstybės kontrolės atliktas auditas taip pat rodo, kad daugiau nei trečdalis gydymo įstaigų neteikia psichikos ar elgesio sutrikimų gydymo paslaugų dėl specialistų trūkumo, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas.

To nedaro 38 proc. iš 294 gydymo įstaigų.

"Gydytojai vėl gali atlikti apžiūras ir skirti gydymą. Tačiau yra papildomų reikalavimų – norint gultis į stacionaro skyrių, reikia atlikti COVID-19 tyrimą", – sako centro ryšių su visuomene specialistė Morgana Danielė.

Paslaugų teikimas atnaujinamas etapais, todėl centro filialuose vakar veiklą pradėjo ne visi gydymo skyriai.

Dėl griežtų reikalavimų, susijusių su infekcijų profilaktika, ir siekiant užtikrinti pacientų ir medicinos personalo saugumą, centro filialai dirba ne visu pajėgumu: pacientų jie šiuo metu gali priimti perpus mažiau nei įprastai. Turime užtikrinti, kad nesusidarytų eilės, žmonės nesibūriuotų, dirbantis personalas galėtų išlaikyti reikiamą atstumą, papildomo laiko užims ir patalpų dezinfekcija, kurią bus būtina atlikti po kiekvieno žmogaus apsilankymo specialisto kabinete. Nors visiems atvykusiems bus matuojama temperatūra, prašome žmonių būti sąmoningų ir nevykti į gydymo įstaigą pasireiškus infekcijos simptomams, tokiems kaip karščiavimas, gerklės skausmas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas", – paaiškina specialistė.

Paslaugų teikimas atnaujinamas etapais, todėl centro filialuose vakar veiklą pradėjo ne visi gydymo skyriai. "Per pirmąjį paslaugų atnaujinimo etapą stengiamės užtikrinti, kad veiktų ambulatorinis gydymas – žmonės galėtų būti apžiūrimi gydytojo, bet, kiek įmanoma, tęstų paskirtą gydymą vaistais namuose ir toliau naudotųsi nuotolinėmis psichologų, socialinių darbuotojų konsultacijomis", – sako M.Danielė. Didžiausią poreikį turintis ir dažnai namų sąlygomis neįmanomas alkoholinės ir narkotinės abstinencijos gydymas vėl pradėtas teikti stacionare, tačiau jis nėra toks kaip anksčiau – nevyksta grupiniai psichologo ir kitų specialistų užsiėmimai, teikiamos tik individualios konsultacijos. Norint gydytis šiame skyriuje, prieš atvykstant reikia atlikti COVID-19 tyrimą. Tikimasi, kad per antrąjį etapą RPLC vėl galės būti teikiamos visos iki karantino buvusios paslaugos.