„Ji laikosi gerai – taisosi lėtai, bet užtikrintai“, – žurnalistams prie ligoninės sakė Timas Laurence'as. Princesė Anne buvo nuvežta į „Southmead“ ligoninę Bristolyje, Vakarų Anglijoje, sekmadienio vakarą. Tą vakarą 73 metų Anne „Gatcombe“ parke patyrė nesunkius galvos sužalojimus ir smegenų sukrėtimą ir buvo nuskraidinta į ligoninę. Manoma, kad jai įspyrė žirgas, kai ji ėjo saugomoje teritorijoje, kurioje vyksta jojimo renginiai.

Į atsargą išėjęs karinio jūrų laivyno vadas T. Laurence‘as, jos vyras nuo 1992 m., sakė, kad ji „sėkmingai sveiksta“, ir pridūrė, jog jie abu yra „labai dėkingi“ medikų komandoms, suteikusioms jai pagalbą įvykio vietoje ir ligoninėje.

Karališkoji princesė yra įgudusi žirgininkė, dalyvavusi 1976 m. Monrealio olimpinėse žaidynėse ir garsėjanti kaip sunkiausiai dirbanti karališkosios šeimos atstovė. Ji atstovavo savo broliui, kol šis atidėjo viešus įsipareigojimus gydydamasis nuo vėžio, šį mėnesį dalyvavo oficialiame jo gimtadienio parade. Tačiau dėl nelaimingo atsitikimo Anne buvo priversta atšaukti dalyvavimą antradienio vakarą vyksiančiame valstybiniame bankete su vizitu atvykusio Japonijos imperatoriaus Naruhito garbei, o taip pat būsimą kelionę į Kanadą.

Bakingamo rūmai pranešė, kad princesė Anne buvo paguldyta į ligoninę imantis „atsargumo priemonių, kad būtų stebima, ir tikimasi, jog ji greitai visiškai pasveiks“.

Karališkieji rūmai nepateikė duomenų apie „incidentą“. Anot pranešimų, princesę Anne sužalojo arklys. Karalius buvo informuotas apie nelaimę ir kartu su visa karališka šeima „perdavė didžiausius linkėjimus greitai pasveikti“, pareiškė rūmai.

Princesė Anne yra aistringa jojikė. 1976 m. ji dalyvavo vasaros olimpinėse žaidynėse Monrealyje jojimo trikovės rungtyje.

Dėl karaliaus Karolio III ir princesės Catherine, sosto įpėdinio Williamo žmonos, onkologinių ligų Anne pastaruoju metu prisiėmė daug papildomų karališkųjų pareigų. Dabar iki savaitės pabaigos atšaukti visi susitikimai, įskaitant dalyvavimą valstybės bankete Japonijos imperatoriaus Naruhito ir imperatorienės Masako garbei antradienį.

Princesė Anne, kuri yra ir Britanijos karališkųjų husarų garbės pulkininkė, taip pat aplankys Estijoje dislokuotos NATO kovinės grupės karius Tapoje, naujienų agentūrai BNS pranešė prezidentūros atstovas.

Karališkoji princesė Anne yra antras vaikas karalienės Elizabeth II (Elzbietos II) ir princo Philipo (Filipo), Edinburgo kunigaikščio, šeimoje ir vienintelė jų duktė.

Iki 1987 metų liepos, kai karalienė Elizabeth suteikė jai karališkosios princesės titulą, ji buvo žinoma kaip princesė Anne. Karališkoji princesė padeda karalienei vykdyti savo, kaip formalios valstybės galvos, pareigas, atstovaudama jai įvairiuose renginiuose Jungtinėje Karalystėje ir užsienyje, dalyvaudama valstybiniuose renginiuose ir ceremonijose kartu su kitais karališkosios šeimos nariais.

Princė Anne prisideda prie daugiau nei 300 labdaros organizacijų, įstaigų ir karinių pulkų veiklos JK ir užsienyje. Didelę dalį savo darbo laiko ji skiria oficialiems renginiams ir vizitams.

Apmėtytas akmenimis

Serbijos premjeras Aleksandras Vučičius šeštadienį buvo priverstas skubiai išvykti iš Srebrenicos žudynių 20-ųjų metinių minėjimo Bosnijoje, kai įtūžusi minia apmėtė jį akmenimis ir apipylė įžeidimais, pranešė ten esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Bosnijoje įvykęs incidentas, per kurį Serbijos premjerui į galvą pataikė akmuo, sviestas iš minios, susirinkusios minėti Srebrenicos žudynių 20-ųjų metinių, yra „ataka prieš Serbiją“, pareiškė užsienio reikalų ministras Ivica Dačičius.

„Tai ataka ne vien prieš Vučičių, bet ir prieš visą Serbiją ir jos taikos bei regioninio bendradarbiavimo politiką“, – sakoma diplomatijos vadovo žinutėje, paskelbtoje tuojau po to incidento.

A.Vučičius buvo ką tik padėjęs gėlių prie paminklo tūkstančiams aukų, kurių palaikai buvo surasti, atpažinti ir perlaidoti, kai susirinkusieji pradėjo skanduoti „Allahu Akbar“ (Dievas (visų) didesnis) ir svaidyti akmenis, priversdami premjerą sprukti, dangstant jį asmens sargybiniams.

Pasak Serbijos valstybinės naujienų agentūros „Tanjug“, A.Vučičiui akmuo pataikė į galvą, buvo sudaužyti akiniai.

A.Vučičius, kurio šalis rėmė Bosnijos serbus per karą dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, buvo vienas iš daugelio užsienio veikėjų, atvykusių į minėjimą Srebrenicoje, kur dešimtys tūkstančių žmonių susirinko pagerbti skerdynių aukų 20-ųjų metinių proga.

Prieš atvykdamas A.Vučičius pasmerkė „siaubingą nusikaltimą“ Srebenicoje, kur 1995 metų liepą Bosnijos serbų pajėgos besibaigiant karui išžudė apie 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų.

Serbijos ir Bosnijos serbų politikai lig šiol neigė Srebrenicos skerdynes, nors du tarptautiniai teismai jas pripažino genocidu.

Praėjus keliems mėnesiams nuo Srebrenicos žudynių, buvo pasirašyta taikos sutartis, užbaigusi 1992-1995 metų Bosnijos karą, kuris nusinešė apie 100 tūkst. gyvybių.

Susirinko dešimtys tūkstančių žmonių

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį susirinko Bosnijos mieste Srebrenicoje, kur bus minimos didžiausių Europoje žudynių po Antrojo pasaulinio karo 20-osios metinės ir bus perlaidotos dar 136 naujai rastos aukos.

Dešimtys garbingų svečių iš užsienio, tarp jų buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas (Bilas Klintonas), Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu (Ahmetas Davotohlu), Didžiosios Britanijos princesė Anne (En) ir Jordanijos karalienė Noor (Nur), dalyvaus šeštadienį vyksiančioje gedulingoje ceremonijoje, pagerbdami 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų, išžudytų šio rytinio Bosnijos miesto apylinkėse, kai Bosnijos serbų pajėgos 1995 metų liepą įsiveržė į Jungtinių Tautų taikdarių saugotą anklavą. Du tarptautiniai teismai vėliau tas žudynes pripažino genocidu.

Nužudytųjų artimieji palaidos 136 aukas memorialiniame centre greta daugiau negu 6 000 kitų žmonių palaikų, anksčiau rastų masinėse kapavietėse.

Serbijos premjeras pasmerkė siaubingas skerdynes

Serbijos ministras pirmininkas šeštadienį pasmerkė „siaubingą nusikaltimą“ Srebrenicoje prieš prasidedant renginiams, skirtiems paminėti prieš 20 metų Bosnijos serbų pajėgų surengtų skerdynių aukas.

„Nėra žodžių, kuriais galima būtų išreikšti apgailestavimą ir skausmą dėl aukų, taip pat pyktį ir kartėlį tiems, kurie vykdė šį siaubingą nusikaltimą“, – sakoma Aleksandro Vučičiaus viešame laiške, paskelbtame prieš pat minėjimo ceremonijos pradžią Srebrenicoje Bosnijos rytuose.

„Serbija aiškiai ir vienareikšmiškai smerkia šį siaubingą nusikaltimą, šlykštisi jame dalyvavusiais ir toliau trauks juos atsakomybėn“, – sakė jis.

1995 metų liepą, jau baigiantis karui Bosnijoje, Srebrenicą užėmusios Bosnijos serbų pajėgos išžudė apie 8 tūkst. bosnių musulmonų vyrų ir berniukų. Taip prasiveržė didžiausias po Antrojo pasaulinio karo žiaurumas Europos žemyne.

Serbijos ir Bosnijos serbų politikai lig šiol neigė Srebrenicos skerdynes, nors du tarptautiniai teismai jas pripažino genocidu.

Per 1992-1995 metų Bosnijos karą Serbija politinėmis ir karinėmis priemonėmis rėmė Bosnijos serbus. Šis konfliktas nusinešė apie 100 tūkst. gyvybių.

Serbijos ministras pirmininkas A.Vučičius šeštadienį atvyko į Srebrenicos memorialinį kompleksą, prie kurio jį švilpimais sutiko grupė dalyvių. Pasak AFP žurnalisto, memoriale A.Vučičius turėjo pasirašyti užuojautos knygoje.

Premjeras taip pat šnektelėjo su viena aukų artimųjų, kuri jį nuoširdžiai apkabino.