Darbai nebevyksta nuo rugsėjo 10 dienos ir, anot parko, yra sustabdyti dėl objektyvių priežasčių.

„Sustabdymas buvo numatytas ir statybos rangos sutartyje, pasirašytoje tarp Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir įmonės „Pamario restauratorius”, – pranešė nacionalinis parkas.

Anot įstaigos, jau yra parengtas lankytojų centro ekspozicijos „Sukurta vėjo, smėlio ir vandens“ projektas. Siekiant įgyvendinti jos idėjas, reikia tobulinti kai kuriuos centro projekto sprendinius – laiptų konstrukciją, apšvietimą, apdailos medžiagas, kitus elementus.

Juodkrantės lankytojų centras pakeitus pastato paskirtį bus įrengtas buvusios Juodkrantės mokyklos pastate, L. Rėzos gatvėje 8. 

Statybų darbai prasidėjo pernai rudenį ir turėtų trukti dar apie metus.

Didžiausios pastato erdvės, apie 400 kv. metrų, bus skiriamos ekspozicijai „Sukurta, smėlio, vėjo ir vandens“. Ji sukurs galimybę interaktyviai pažinti teritoriją, išspręs blogo oro problemą, kadangi lankytojų centras dirbs ir žiemą, anksčiau skelbė nacionalinis parkas.

Bus įrengta konferencijų ir parodų salė, į Juodkrantę persikels dirbti visa nacionalinio parko administracija.

Kuriant pastato architektūrą buvo vadovaujamasi Juodkrantės istoriniu palikimu ir ieškoma sąsajų su XX a. pradžios vilomis. Pastatas bus pritaikytas neįgaliesiems, o ekspozicijos lankymas turėtų būti nemokamas.

Tada geriausiu įvardytas bendrovės „Cloud architektai“ sukurtas būsimo aikštės vaizdo projektas, jiems priklauso ir autorinės teisės.

Vėliau šių architektų sukurtas vaizdas transformavosi į nerūdijančio plieno veidrodį, tačiau jis nebuvo priimtinas nei klaipėdiečiams, nei užsakovams atstovaujantiems miesto savivaldybės darbuotojams.

Veidrodžio idėja buvo atmesta, nuspręsta grįžti prie pradinės, kurioje vaizduojamas senamiesčio planas.

„Pirminė idėja išliks ta pati, tik atsiras tam tikrų patobulinimų. Šios dalies projektą pirksime iš bendrovės „Cloud architektai“. Konstrukcinės dalies projektą įsigysime iš konkurso laimėtojų. Aikštę projektuos du autoriai: architektai bus atsakingi už aikštės grožį, konstruktoriai – už techninius dalykus. Kartu dirbdami jie parengs vieną projektą, kurį įgyvendinti bus galima atskirais etapais su galimybe pradėti naudoti požeminę dalį nebaigus tvarkyti viršutinės“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vadovas Andrius Kačalinas.

Savaitės pradžioje nuotoliniu būdu posėdžiavusio projekto priežiūros komiteto nariai nusprendė viršutinės architektūrinės dalies projektavimui skirtą sumą padidinti nuo 8,5 iki 12 tūkst. eurų.

„Kai planuojamas pirkimas, pagal analogus orientuojamasi, kiek toks dalykas gali kainuoti. Tada pabandėme paskaičiuoti, kiek ankstesnėje sutartyje galėjo atsieiti projekto vykdymo priežiūra. Dabar akivaizdu, kad reikės tam tikrų architektūrinės dalies korekcijų, tai šiek tiek pabrangina projektavimą. Kalbame apie labai nedidelę sumą“, – paaiškino A.Kačalinas.

Anot teisininko, ir ši kaina nėra galutinė, nes paslaugos pirkimo procedūra dar nebaigta.

Nors savivaldybės darbuotojas tikino, kad plieninio veidrodžio idėja niekada nebuvo laimėjusi ir jos nė neketinta įgyvendinti, Atgimimo aikštėje, greta laivelio formos gėlyno, stovi reklaminis stendas. Jame vis dar demonstruojamas būsimas aikštės vaizdas su plieno veidrodžiu.

Gal todėl daugelis klaipėdiečių tebėra įsitikinę, kad vienoje pagrindinių miesto aikščių po kelerių metų matysime šalto mėnulio atvaizdą primenantį metalo apskritimą.